Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ mechaniku - šaltkalviu, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2015 m. sausio 29 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį - 14 MGL (532 eurų) bauda;

2. 2015 m. vasario 24 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1, 3, 9 dalis, 65 straipsnio 2 dalį, bausmę subendrinus su 2015 m. sausio 29 d. Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, galutine subendrinta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme ir 14 MGL (532 eurų) dydžio bauda, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu. 2015 m. gruodžio 18 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro (laisvės apribojimas), baudą sumokėjęs 2018 m. gruodžio 7 d.;

3. 2016 m. rugpjūčio 25 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1punkto 1 a papnukčiu, 64¹ straipsniu - 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 8 mėnesiams. 2017 m. gegužės 17 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, bausmę atlikęs;

4. 2022 m. rugsėjo 28 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams įpareigojant per visą bausmės atidėjimo laiką nuo 21.00 val. iki 6.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

G. A. nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent: jis, 2022 m. lapkričio 24 d. laikotarpiu nuo 13 val. 30 min. iki 15 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su E. D. metu, keturis kartus ranka sudavė nukentėjusiajam į veido sritį. Tęsdamas nusikalstamą veiką, prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), du kartus ranka trenkė E. D. į veido sritį tuo padarydamas nukentėjusiajam E. D. nosies kaulų lūžį, apatinio žandikaulio abipusį lūžį kampų srityse, o dėl apatinių 38 ir 48 dantų abipusio įėjimo į lūžio liniją pašalinti šie dantys. Tokiais savo veiksmais G. A. nesunkiai sutrikdė E. D. sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

G. A., apklaustas įrodymų tyrimo teisme metu, prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Buvo neblaivus ir ne visas aplinkybes gerai pamena. Parodė, kad kartu su nukentėjusiuoju E. D. buvo pas R. K. ir vartojo alkoholį. Išėjęs pasigedo savo mobilaus telefono, labai susinervino, po to telefoną atrado pas R. K. po lova. 2022 m. lapkričio 24 d. su nukentėjusiuoju susitiko garažų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, abu vartojo alkoholį. E. D. išeidamas iš garažo pasakė, kad eina namo, bet nuėjo pas G. V., gyvenantį šalia garažo, į (duomenys neskelbtini) namą. Nukentėjusysis išėjęs iš G. V. sutiko jį. Prie (duomenys neskelbtini) namo jis sudavė nukentėjusiajam keturis smūgius į veido sritį. Prie (duomenys neskelbtini) namo dar sudavė nukentėjusiajam du kartus ranka į veido sritį. Žino, kad savo veiksmais nukentėjusįjį sužalojo, sulaužė žandikaulį, padarė nosies kaulo lūžius. Nukentėjusysis išgėręs kabinėjasi, nepavyksta su juo susikalbėti. Po smūgių sudavimo nukentėjusysis ir jis nuėjo į namus. Savo elgesį vertina blogai, daugiau taip nebus. Atsiprašė nukentėjusiojo, jaučiasi kaltas, labai gailisi. Nukentėjusysis paskambino jam būdamas ligoninėje, paprašė atvežti pakrovėjo, pinigų. Paprašė užeiti pas jo mamą ir paimti. Perskambinęs pasakė, kad mama atvyko į ligoninę ir atvežė ko reikia. Mėgino skambinti nukentėjusiojo mamai, ji nekėlė telefono, ėjo pas jo mamą, neįleido. Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštą 3650,82 eurų civilinį ieškinį pripažįsta, neatlygino. Šiuo metu dirba, alkoholio nevartoja. Su nukentėjusiuoju bendrauja, buvo ne kartą susitikę. Pripažįsta visas aplinkybes, nurodytas kaltinime.

Teismo nustatytos faktinės nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybės bei kaltinamojo G. A. kaltė, be jo paties prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktų bei teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma, o būtent:

Nukentėjusysis E. D. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2022 m. lapkričio 22 d. iš (duomenys neskelbtini) namo išėjo kartu su kaltinamuoju. Kaltinamasis, būnant pas R. K., pasigedo savo telefono, po to jį surado. Tąkart fizinio smurto kaltinamasis jo atžvilgiu nenaudojo, tik apsistumdė. 2022 m. lapkričio 24 d. gėrė su kaltinamuoju garaže. Po to jis išėjo namo. Pakeliui užėjo pas G. V.. Išėjęs iš V., prie (duomenys neskelbtini) namo, sutiko G. A.. Kaltinamasis einant link namų, prie (duomenys neskelbtini) namo, jam sudavė keturis smūgius į veidą, o perėjus per gatvę, prie stotelės, sudavė dar du smūgius į veido sritį. Nesuprato, dėl ko kaltinamasis jį mušė, turbūt užpyko, dėl to, kad jis išėjęs iš garažo ne į namus nuėjo, o užėjo pas G. V.. Po smūgių nenukrito, juto skausmą. Jis nuėjo į parduotuvę, nusipirko alkoholio ir nuėjęs pas V. S. gėrė. V. S. pasakė, kad jį sužalojo G. A.. Pasijutęs blogiau, paprašė V. S., kad palydėtų į priėmimo skyrių. Iš priėmimo skyriaus išvežė į klinikas. Buvo gydomas 20 dienų, po to dar 20 d. Medikai konstatavo apatinio žandikaulio abipusį lūžį ir nosies kaulo lūžį, buvo pašalinti dantys. Šiuo metu jaučiasi neblogai, dar jaučia tirpimą. Pats galimai paskambinęs kaltinamajam pasakė, kad yra gydomas ligoninėje. Kas mamai pranešė, kad jis ligoninėje, nežino. Jis mamai nesakė, kas jį sumušė. Kaltinamasis jo atsiprašė, kaltinamajam atleido, pretenzijų jam neturi.

Liudytoja J. D. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusysis E. D. jos sūnus. Pirmadienį, apie 8.30 val. paskambino G. A. ir pasakė: „vežk pinigus sūnus klinikose, jam sulaužytas žandikaulis“. Paklausus, kas toks žiaurus, G. A. atsakė, kad jis. Po to patylėjęs pasakė, kad E. griuvo ant laiptų ir susilaužė. Po kurio laiko kaltinamasis vėl paskambinęs pasakė, kad reikia pakrovėjo, drabužių ir kad jis viską nuveš sūnui į ligoninę. Ji viską sudėjo, bet kaltinamasis neatėjo. Šiuo metu sūnus gyvena kartu su ja. Sūnus vartoja alkoholį. G. A. ateidavo pas juos girtas, atsinešdavo alkoholio ir gerdavo. Nežino, ar šiuo metu sūnus bendrauja su G. A.. Sūnus ir anksčiau ne vieną kartą yra grįžęs su mėlynėmis, paklausus kas sužalojo, nesakydavo. Sūnus būdamas ligoninėje sakė, kad anksčiau dėl sužalojimų tylėdavo, bet daugiau nebetylės. Pasakė, kad jį sužalojo G. A.. Sūnus buvo ilgai gydomas ligoninėje, buvo atliktos operacijos, negalėjo valgyti.

Liudytojas V. S., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad 2022 m. gruodžio mėnesį, tikslesnės datos nepamena, pas jį į (duomenys neskelbtini) butą atėjęs E. D. pasakė, kad jį sumušė, kas sumušė nesakė. Ant veido matėsi mėlynės, veidas buvo truputį sutinęs. Nukentėjusysis buvo išgėręs.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 276 straipsnio 4 dalimi perskaitė liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1., b. l. 75-76), jog E. D. pasakė, kad tą dieną jį sumušė G., liudytojas patvirtino, kad perskaityti parodymai teisingi. Liudytojas tęsdamas parodymus nurodė, kad jie abu išgėrė, po to E. pasijuto blogai ir paprašė palydėti į priėmimo skyrių. Iš priėmimo skyriaus E. D. išvežė į klinikas. Gydytojas sakė, kad nukentėjusiajam trūkęs žandikaulio kaulas. Su E. D. seni pažįstami. E. D. pasakojo, kad ne pirmas kartas, kai G. A. vartoja prieš jį smurtą.

Liudytojas G. V., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad apie pietus pas jį užėjo E. D., paprašė vaistinės „(duomenys neskelbtini)“ nuolaidų kortelės ir išėjo. E. D. nieko nepasakojo apie konfliktą, sužalojimų nesimatė. Vėliau paskambinęs V. S. pasakė, kad E. D. išvežė į klinikas. Po to telefonu bendravo su E. D., D. buvo sunku kalbėti, jis nepasakojo kas nutiko ir kas jį sumušė.

Liudytojas R. K., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad jis datos nepamena, kada pas jį atėjo G. A. su nukentėjusiuoju. Visi kartu išgėrė, konflikto nebuvo. Vėliau G. A. klausė dėl nukentėjusiojo. G. sakė, kad nukentėjusysis krito ir susižalojo, nepamena ar pasakojo koks buvo sužalojimas.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 276 straipsnio 4 dalimi perskaitė liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1., b. l. 90-91), jog G. A. minėjo, kad vyriškiui su kuriuo buvo pas jį, lūžęs žandikaulis, pasiteiravus kas nutiko, sakė, kad nugriuvo, liudytojas patvirtino perskaitytus parodymus. Kaltinamąjį pažįsta, nes pas jį remontuodavo automobilį. Iš jo namų kaltinamasis ir nukentėjusysis išėjo kartu. Po to kaltinamasis G. A. grįžo ieškoti telefono. Daug ko nepamena, nežino apie telefono paslėpimą.

2022 m. gruodžio 5 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2022 m. lapkričio 24 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariate registruotas įvykis, jog 2022 m. lapkričio 24 d., apie 18.27 val. gautas pranešimas, kad į VŠĮ „Jonavos ligoninė” priėmimo skyrių kreipėsi E. D., gim. (duomenys neskelbtini) m. Pastarasis medikams aiškino, kad traumą patyrė konfliktuodamas su iš matymo pažįstamu (duomenys neskelbtini) gatvėje. Pirminės apžiūros metu jam nustatyta: veido sumušimas ir žandikaulio trauma. E. D. konsultacijai buvo išvežtas į LSMUL Kauno klinikų priėmimo skyrių. Iš LSMUL Kauno klinikų buvo gautos medicininių dokumentų kopijos, kuriose nurodyta, kad E. D. diagnozuotas kelių sričių apatinio žandikaulio lūžis ir nosies kaulų lūžis (1 t., b. l. 1).

2022 m. lapkričio 24 d., Policijos registruojamų įvykių registro išrašu nustatyta, kad iš Jonavos PSC gauta informacija (pranešėja M.), kad atvyko E. D., kuris paaiškino, kad sumušė iš matymo pažįstamas (duomenys neskelbtini) gatvėje (1 t., b. l. 11-13).

2022 m. lapkričio 24 d., tarnybiniu pranešimu dėl aplinkybių patikslinimo nustatyta, kad 2022 m. lapkričio 24 d. 18 val. 27 min. gautas pranešimas, kad į VŠĮ „(duomenys neskelbtini)” priėmimo skyrių kreipėsi E. D.. Pirminės apžiūros metu nustatyta veido sumušimas, žandikaulio trauma. Girtumas 2,5 prom. Susisiekus telefonu su VŠĮ „(duomenys neskelbtini)” priėmimo skyriumi gauta informacija, kad E. D. konsultacijai išvežtas į LSMUL Kauno klinikos priėmimo skyriuje medikams aiškino, kad traumą patyrė konfliktuodamas su iš matymo pažįstamu (duomenys neskelbtini) gatvėje. Telefonu susisiekti su E. D. nepavyko, nes neatsiliepė (1 t., b. l. 14).

2023 m. sausio 20 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta įvykio vieta - ant pievos šalia ketvirtos laiptinės ir įvykio vieta - ant šaligatvio priešais (duomenys neskelbtini) namą. Įvykio vieta nėra fiksuojama vaizdo stebėjimo kameromis (1 t., b. l. 18-19).

2022 m. gruodžio 16 d. specialisto išvada Nr. G 2783/2022 (02) nustatyta, kad E. D. konstatuota nosies kaulų lūžis, apatinio žandikaulio abipusis lūžis kampų srityse. Dėl apatinių aštuntų dantų abipus įėjimo į lūžio liniją, pastarieji buvo pašalinti. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, kuo galėjo būti kumštis, koja ar kitas daiktas ne mažiau dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimai griuvimui nebūdingi. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 71-73).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 138 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę tam, kas kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Už šios nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriamos bausmės – laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. BK 138 straipsnyje numatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas supranta, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai, gali sukelti nesunkų sveikatos sutrikdymą ir arba nori tokių padarinių, arba, nors jų nenori bei nesiekia, bet sąmoningai leidžia jiems kilti.

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad G. A. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis sudavė nukentėjusiajam E. D. ranka keturis smūgius į veidą, po to tęsdamas nusikalstamą veiką, sudavė dar du kartus E. D. į veido sritį, dėl ko pastarasis patyrė nosies kaulų lūžį, apatinio žandikaulio abipusį lūžį kampų srityse, o dėl apatinių 38 ir 48 dantų abipusio įėjimo į lūžio liniją pašalinti šie dantys, t. y. sužalojimus, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Šias išvadas teismas daro įvertinęs įrodymų visumą. G. A. teisiamojo posėdžio metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta nukentėjusiojo E. D. parodymai, liudytojų parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, tarnybiniuose pranešimuose, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys, specialisto išvadoje konstatuotos aplinkybės. Nusikalstomos veikos pasekmės – nukentėjusiojo sužalojimų pobūdis ir mastas – nesunkus sveikatos sutrikdymas – nustatytas teismo medicinos specialisto išvadoje, kurios patikimumas ir objektyvumas teismui abejonių nekelia. Teisminio bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, kad iki konflikto su G. A., nukentėjusysis inkriminuotų sužalojimų nebuvo patyręs. Teismo vertinimu tarp G. A. atliktų smurtinio pobūdžio veiksmų ir kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama G. A. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes, teismas G. A. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės skyrimas

Kaltinamojo G. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas, skirdamas kaltinamajam G. A. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padarytas nusikaltimas žmogaus sveikatai, padarytas nesunkus nusikaltimas, nusikaltimas baigtas), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę: kaltinamasis anksčiau teistas, jo teistumas neišnykęs ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintas, nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, eilę kartą baustas administracine tvarka, paskutinį kartą 2022 m. spalio 8 d. pagal administracinių nusižengimų kodekso 484 straispnio 2 dalį, (1 t., b. l. 142-162), VŠĮ Jonavos PSPC PSC gyd. psichiatro konsultacijoms dėl psichikos ligų ir priklausomybės lygų lankėsi 2008 m. dėl teisės vairuoti atgavimo, nesigydė (1 t., b. l. 181), nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančias aplinkybes. Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, paaiškino visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, nukentėjusysis jam atleido, pretenzijų neturi.

Įvertinęs inkriminuojamos nusikaltamos veikos pobūdį ir jos padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatomas mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis (BK 50 straipsnis).

V. BK 75 straipsnio taikymo motyvai

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-56/2014, 2K-449-942/2016, 2018 m. sausio 30 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-145-209/2018). Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad G. A. oficialiai dirba, sutinka su pareikštu civiliniu ieškiniu ir nori, kad jis būtų išieškomas iš jo darbo užmokesčio. Pažymėtina, kad G. A. atliekant realią laisvės atėmimo bausmę, civiliniam ieškovui galimybės gauti žalos atlyginimą nepadidės, atvirkščiai, tokios galimybės neliks, nes kaltinamasis praras turimą darbą ir taip laisvės atėmimo bausmės vykdymas nepadės užtikrinti civilinio ieškovo interesų. Taip pat akcentuotina, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis susitaikė, po įvykio bendrauja. Atsižvelgiant į aptartas kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog G. A. nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik skiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę. Teismo nuomone, kaltinamojo atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, ir neizoliavus jo nuo visuomenės. Spręstina, kad laisvės atėmimo bausmė su jos vykdymo atidėjimu kaltinamajam G. A. padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Laisvės atėmimo bausmės skyrimas, jos vykdymą atidedant atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti jį už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamojo G. A. atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnis, jam skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas 2 metų laikotarpiui, paskiriant BK 75 straipsnio 5 dalies 3, 5, 10 punktuose numatytus įpareigojimus, t. y. per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti gydytis nuo alkoholizmo, tęsti darbą, o jo netekus būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

VI. Civilinis ieškinys

Valstybinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį G. A. dėl turėtų 3650,82 eurų nukentėjusiojo gydymo išlaidų atlyginimo. Kaltinamasis ieškinį pripažįsta. Ieškinio dydį patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (1 t., b. l. 97-101), abejoti dėl ieškinio dydžio nėra pagrindo, ieškinio pagrindas patvirtintas analizuojant kaltinamojo kaltės įrodymus. Kadangi kaltinamasis yra kaltas dėl nukentėjusiajam padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, tuo pačiu yra atsakingas ir dėl to atsiradusių gydymo išlaidų atlyginimo, todėl civilinis ieškinys, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.248 straipsniu, 6.263 straipsniu, BPK 117 straipsniu, tenkintinas visiškai.

VII. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Kaltinamajam G. A. paskirta kardomoji priemonė - įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje paliktina iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti panaikintina.

Pratęstinas prokuroro 2023 m. vasario 1 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, kai nežinoma asmens turto sudėtis, kaltinamojo G. A. atžvilgiu iki civilinio ieškinio pilno įvykdymo.

Bylos duomenys patvirtina, kad naują nusikaltimą G. A. padarė bausmės vykdymo atidėjimo pagal Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. rugsėjo 28 d. nuosprendį laikotarpiu, todėl bendrinant bausmes, taikytinos BK 64 straipsnio (bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika) nuostatos, bausmes sudedant iš dalies (BK 64 straipsnio 3 dalis), prie šiuo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridedant dalį Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos arešto bausmės – 30 parų, ją keičiant BK 65 straipsnyje numatyta tvarka į 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmę. Pridėdamas neatliktos bausmės dalį teismas atsižvelgia į padarytų veikų pobūdį, priežastis, pavojingumą, į nuosprendžiais nustatytas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes.

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303-305 straipsniais, 307 straipsniu, 308 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

G. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, jas iš dalies sudedant, tai yra prie šiuo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridėti dalį švelnesnės, ir paskirti G. A. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 1(vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3, 5, 10 punktais bausmės vykdymą atidėti 2 (dviems) metams, įpareigojant:

per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti gydytis nuo alkoholizmo;

tęsti darbą, o jo netekus būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Paskirtos bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos (2023 m. gegužės 17 d.).

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš G. A. 3650,82 eurus turtinei žalai atlyginti, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (įmonės kodas 191351679) sąskaitą (duomenys neskelbtini) AB ,,Swedbank“.

Pratęsti prokuroro 2023 m. vasario 1 d. nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą, kai nežinoma asmens turto sudėtis, kaltinamojo G. A. atžvilgiu iki civilinio ieškinio pilno įvykdymo.

G. A. paskirtą kardomąją priemonę - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka).