Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

R. S. gim. 1989 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus mieste, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nebaigto vidurinio išsilavinimo, nevedęs, deklaruota gyvenamoji Vilniaus rajono Marijampolio seniūnijos Akmeniškių kaime, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas kaltinamas pagal BK 129 str. 1 d. ir

A. A. gim. 1981 m. balandžio 18 d. Vilniuje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nebaigto vidurinio išsilavinimo, dirbęs pagal verslo liudijimą, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 129 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Kaltinamieji R. S. ir A. A. , veikdami bendrininkų grupėje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, 2008 m. sausio 1 d. apie 00.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kilusio asmeninio konflikto su R. N. metu, bendrais veiksmais, tyčia rankomis, kojomis bei degtinės ir putojančio vyno buteliais, sudavė 15 smūgių nukentėjusiajam R. N. į galvą, krūtinės ląstą, nugarą bei galūnes, padarydami bendrais veiksmais R. N. veido srities daugybinius odos įbrėžimus ir paviršines pjautines žaizdas, kaklo kairės pusės, dešinio žasto, dešinės plaštakos, nugaros srities poodines kraujosruvas, krūtinės ląstos kairės pusės poodines kraujosruvas, kairės pusės IV, V ir VI-o šonkaulių lūžius bei kaktos kairės pusės, kairio momens, pakaušio viršutinės dalies muštines žaizdas, kaukolės skliauto skeveldrinius lūžius, nueinančias į užpakalinę ir vidurinę kaukolės pamato duobės, kaukolės pamato priekinės duobės kairės akiduobinės plokštelės skeveldrinį lūžį su kraujo išsiliejimu į kairio akies obuolio minkštuosius audinius, galvos smegenų kairės kaktinės skilties ir smegenėlių kairės skilties sumušimą, difuzinį kraujo išsiliejimą po galvos smegenų minkštaisiais dangalais ir į smegenų skilvelius, kas komplikavosi galvos smegenų ir plaučių židininių pabrinkimu, židininė emfizema, dėl ko nuo galvos sumušimo nukentėjusysis vietoje mirė ir taip kaltinamieji tyčia savo bendrais veiksmais nužudė R. N. .

Kaltinamasis R. S. kaltu, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, prisipažino iš dalies ir parodė, kad adresu (duomenys neskelbtini) gyveno jo mama, A. N. , ir jos vyras R. N. . R. N. paskutinius du mėnesius niekur nedirbo, dažnai vartojo alkoholį ir prisigėręs smurtaudavo prieš A. N. . Jis pats negyveno šiuo adresu, nes bijojo R. N. , kuris ir jį buvo sumušęs. 2007 m. gruodžio 31 d. apie 18.00 val. jis, jo brolis A. A. su žmona, J. M. ir jų mažamečiu vaiku, atėjo pas motiną į namus sutikti Naujuosius metus, nes juos pakvietė R. N. . Kai jie atvyko R. N. jau buvo gerokai išgėręs. Susėdę prie stalo jie visi vartojo alkoholį. Išgertuvių metu R. N. rodė neapykantą A. A. . Apie 24.00 val. visi išėjo į lauką šaudyti fejerverkus. Po to moteris ir R. N. grižo į butą, o jis su broliu, pasiėmę pilną butelį degtinės, nuėjo į Rotušės aikštę. Jiems beeinant A. A. paskambino žmona ir pasakė, kad R. N. susiginčijo su jų mama, mušą ją ir norėjo suduoti ir brolio žmonai. Tada jie nutarė sugrįžti. Kai jie užėjo į butą, mama ir J. M. su vaiku stovėjo pirmajame kambaryje. Mama jau buvo susidėjusi savo daiktus. Apie tai jis suprato, pamatęs kambaryje kelis krepšius. Pirmas užėjo A. A. o jis ėjo iš paskos. Kambaryje R. N. nebuvo. Jiems įėjus, iš kito kambario išėjo R. N. ir smogė broliui ranka į veidą, ir jie abu nukrito ant lovos. R. N. buvo ant brolio. Jis stovėjo prie lango ir laikė rankoje butelį degtinės, po to priėjo prie besigrumiančių ir degtinės buteliu sudavė kelis kartus nukentėjusiajam į galvą. Butelis sudužo. Tada jis užėjo į kitą kambarį ir nuo stalo griebė tuščią butelį nuo putojančio vyno, kuriuo pradėjo mušti vis galutinį ant brolio patėvį kur papuola: į nugarą, šonus, gal 3-4 kartus sudavė į galvą. Iš viso sudavė apie 15 smūgių. Patėvis prarado sąmonę ir brolis nustūmė jį nuo savęs. R. N. nuslydo ant grindų. Jis dar kvėpavo. Jie visi išėjo iš buto, o R. N. paliko gulėti ant grindų prie lovos. Jis pasiūlė iškviesti R. N. greitąją medicininę pagalbą, bet jo niekas neklausė.

Kaltinamasis A.A. kaltu, dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, prisipažino iš dalies ir parodė, kad sutiko Naujuosius 2008 metus kaip pasakojo R. S. . 2008 m. sausio 1 d. maždaug apie 1.00 val. jis su Rostislavu nuėjo prie Rotušės aikštės. Jis norėjo pabūti gryname ore ir truputi prasiblaivyti. Maždaug už 15.00 minučių jam paskambino žmona ir paprašė skubiai grįžti namo, nes R. N. mušą jo motiną ir norėjo suduoti jai. Jie grįžo namo. Užėjus į kambarį, jis pamatė, kad motina laikosi už žando, jai iš nosies bėga kraujas. Motinos daiktai buvo sudėti. Iš kito kambario išėjo R. N. , kuris rankoje už nugaros laikė peilį ir grasindamas užmušti, puolė jį, sudavė į žandikaulį. Jam pavyko išstumti peilį iš R. N. rankų ir jie susigrūmė. Abudu pargriuvo ant lovos. Ji atsidūrė apačioje. R. N. mėgino suduoti jam smūgius ir grasino užmušti, o jis pradėjo stipriai jį laikyti, neleisdamas mosikuoti rankomis. Tada brolis sudavė kelis smūgius degtinės buteliu nukentėjusiajam per galvą, o po to dar ir tuščių buteliu nuo putojančio vyno. Iš viso sudavė apie 8 smūgius. Po to R. N. aprimo ir jis nustūmė jį ant grindų. Atsikėlęs nuėjo nusiplauti rankas ir jau visiems išeinant iš buto spyrė nukentėjusiajam į pilvą. Daugiau jis R. N. jokių smūgių nesudavė.

Tokius kaltinamųjų parodymus, taip pat ikiteisminio tyrimo metu R. S. surašytą „nuoširdų prisipažinimą“ teismas vertina kritiškai ir traktuoja tai kaip pasirinktą gynybos būda, mėginimą išvengti baudžiamosios atsakomybės. Jų teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, jį pačių ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, byloje surinktiems ir jų kaltę patvirtinantiems įrodymams. Teismas pripažįsta įrodymais tik tą kaltinamųjų parodymų, duotų teisminio nagrinėjimo metu, dalį kuri neprieštarauja byloje surinktiems įrodymams ir faktinėms bylos aplinkybėms.

Kaltinamųjų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui, teismas pripažįsta įrodymais ir kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais duomenimis, kuriuos taip pat pripažįsta įrodymais, laiko kaltinamųjų R. S. ir A. A. kaltės, padarius jiems inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 1 d., įrodymais. Tokiais įrodymais taip pat pripažįstami liudytojų J. M. , L. P. , V. J. parodymus, įvykio vietos apžiūros protokolą (b. 1 t. l. 9-52), specialisto išvadas (b. 1 t. l. 60-63, 72-86, 118-129), parodymų patikrinimo vietoje protokolą (b. 2 t. l.51-55), daiktų apžiūros protokolai (b. 1 t. l. 107-110).

Ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti kaltinamųjų parodymai visiškai atitinka byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. R. S. ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, kad po to, kad R. N. broliui smogė į veidą, pastarasis sudavė nukentėjusiajam į pilvą ir jie pargriuvo ant lovos. Brolis, laikydamas R. N. už ranku, liepė jam suduoti buteliu degtinės R. N. . Jis norėdamas pataikyti patėviui į nugarą, pataikė į galvą. R. N. buvo viršum brolio. A. A. rėkė, kad jis suduotų dar daugiau ir jis kokius tris kartus smogė nukentėjusiajam degtinės buteliu į galvą. Nuo paskutinio smūgio butelis sudužo. Brolis stūmė patėvį nuo savęs, bet pastarasis nenurimo ir toliau puldinėjo A. A. . Nukentėjusysis rėkė, kad visus užmuš. Tada jis nuėjo į kitą kambarį ir paėmė tuščią butelį nuo putojančio vyno ir juo pradėjo smūgiuoti patėviui kur papuolė. Butelis išslydo jam iš rankų ir jį griebė brolis. Jis matė kaip brolis kelis kartus pataikė šiuo buteliu gulinčiam ant jo patėviui į galvą. Po antro ar trečio smūgio patėvis prarado sąmonę. Tuomet brolis atsistojo, o nukentėjusysis nusivertė nuo lovos (b. 2 t. l. 46-49). Tokius savo parodymus R. S. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b. 2 t. l. 51-55).

Kaltinamasis A. A. , ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, kad jo grumtynes su nukentėjusiuoju matė visi. Kai jie su R. N. nukrito ant lovos, jis pradėjo laikyti nukentėjusiojo rankas. Po to, kai R. S. sudaužė degtinės butelį į patėvio galvą, R. N. iš galvos pradėjo tekėti kraujas ir nukentėjusysis dar laibiau pradėjo priešintis. Tada jis dar stipriau sugriebė patėvį. Po to, kai brolis kelis kartus sudavė tuščiu buteliu nuo putojančio vyno patėviui į galvą, pastarasis atsipalaidavo ir jis numetė nukentėjusįjį nuo savęs. Pamatęs, kad patėvis kažką bando sakyti, jis pats tuščiu butelių nuo putojančio vyno patėviui apie du kartus smogė į galvą (b. 3 t. l. 12-14).

Liudytoja J. M. parodė, kad atvykus į Norvaišų butą, 2007 m. gruodžio 31 d. vakare, ji pastebėjo, jog R. N. buvo labai girtas. Sėdint prie šventinio stalo jis priekaištavo jos vyrui A. A. . Po 24.00 valandos visi išėjo į lauką šaudyti fejerverkų ir po kiek laiko į butą grižo ji su vaiku, A. N. ir nukentėjusysis, o jos vyras ir R. S. nuėjo į Rotušės aikštę. Bute jie atsisėdo prie stalo. R. N. pradėjo sukėlė konfliktą su A. N. ir smogė jai į veidą. Ji smogė jam atgal.Po to R. N. pradėjo stumdyti A. N. , ją smaugė. Ji mėgino skambinti savo vyrui, bet nesugebėjo, nes buvo perkrautas tinklas. Nukentėjusysis pastebėjo, kad ji skambiną, pamėgino suduoti smūgį ir jai, bet ji pasitraukė. Tada ji prisiskambino vyrui ir pasakė, kad R. N. muša jų motiną ir mėgino suduoti jai ir paprašė grįžti namo. Maždaug po 10 minučių jos vyras ir R. S. grįžo. A. N. mėgino krautis savo daiktus, R. N. jai neleido tai daryti. Kai atėjo kaltinamieji visi buvo viename kambaryje. R. N. puolė pirmą įėjusį – jos vyrą. Matė kaip jie su vyrų nukrito ant lovos. A. A. buvo ant nugaros, o virš jo buvo nukentėjusysis. Prie R. N. priėjo R. S. ir rankoje laikomu pilnu degtinės buteliu sudavė R. N. į galvą kelis kartus. Butelis sudužo ir R. N. iš galvos pradėjo bėgti kraujas, Jis dar labiau supyko. A. A. laikė R. N. , kai prie jų priėjo R. S. ir rankoje laikomu tuščiu buteliu nuo putojančio vyno sudavė ne mažiau keturių smūgių R. N. į galvą. Po šių smūgių R. N. daugiau nesipriešino ir neatsikėlė. Jos vyras nustūmė R. N. ant grindų. A. N. dar mėgino skambinti į greitąją medicinos pagalbą. Po to jie visi išėjo iš to buto.

Liudytojas Viktor J. parodė, kad jis, kaip Vilniaus miesto VšĮ GMP bendruomenės slaugytojas 2008 m. sausio 1 d. apie 3.00 val. atvyko į (duomenys neskelbtini) name esantį butą Nr. 15, gavus pranešimą apie vyriškį be sąmonės. Bute kaltinamųjų nebuvo, buvo tik policijos pareigūnai, moteris ir vyras. Jie, vyras ir moteris, paaiškino, kad tai guli jų kaimynas, kuris susiginčijo su savo pažįstamų. Jis konstatavo R. N. mirtį ir išvažiavo.

Liudytoja L. P. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). 2008 m. sausio 1 d. apie 1.00 val. ji buvo išėjusi parūkyti ir stovėjo prie įėjimo į laiptinę, kai į ją greitų žingsnių įėjo du vyrai. Vienas iš tų vyrų buvo R. S. , kuris nešėsi butelį. Teisminio nagrinėjimo metu ji negalėjo kategoriškai parodyti koks tai buvo butelis. Kai tik jie įėjo į 15 butą ji išgirdo barnį ir po kiek laiko triukšmą panašų į smūgius. Ji girdėjo apie 10-12 smūgių. Taip pat girdėjo kaip dužta stiklinis butelis.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad butas Nr. 15, esantis (duomenys neskelbtini) name yra dviejų kambarių su virtuve. Vienas kambarys jame pereinamas. Šiame kambaryje šalia lovos ant grindų 2008 m. sausio 1 d. apie 2.00 buvo aptiktas R. N. lavonas. Šalia lavono rastos degtinės butelio šukės. Kitame kambaryje aptikta lova, padengtas stalas su gėrimų ir maisto produktų likučiais, 5 taurės, tušti buteliai nuo degtinės, vyno ir putojančio vyno (b. 1 t. l. 9-52, 107-110).

Kaip matyti iš specialisto išvados ant vieno tuščio butelio nuo putojančio vyno, paimto įvykio vietos apžiūros metu, priklijuotos folijos paliktas piršto anspaudas priklauso A. A. (b. 1 t. l. 60-63).

Iš specialisto išvados matyti, kad ant tuščio butelio nuo putojančio vyno ir stiklo šukių yra R. N. kraujas. Ant trijų butelių nuo putojančio vyno yra aptikti A. A. DNR. Ant vieno iš stikliukų yra R. S. DNR (b. 1 t. l. 72-86).

Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad R. N. mirties priežastis buvo galvos sumušimas, pasireiškęs kaktos kairės pusės kairio momens, pakaušio viršutinės dalies muštinėmis žaizdomis, kaukolės skliauto skeveldriniais lūžiais, nueinančiais į užpakalinę ir vidurinė kaukolės pamato duobes, kaukolės pamato priekinės duobės kairės akiduobinės plokštės skeveldrinių lūžiu su kraujo išsiliejimu į kairio akies obuolio minkštuosius audinius, galvos smegenų kairės kaktinės skilties ir smegenėlių kairės skilties sumušimu, difuziniu kraujo išsiliejimu po galvos smegenų minkštaisiais dangalais ir į smegenų skilvelius, tai komplikavosi galvos smegenų ir palučių židininių pabrinkimu, židinine emfizema. Kaukolės skliaute užsifiksavę sužalojimai (dešinio momenkaulio užpakalinėje dalyje) galėjo būti padaryti dviejų trauminių poveikių pasėkoje ribotų paviršiumi, galimai paviršiuje turėjusiu kampo formą; dešinio momenkaulio priekinę sritį – buku daiktu ar įrankiu. Sužalojimai padaryti kelių valandų bėgyje iki mirties. Veido srities odos įbrėžimai ir paviršinės pjautinės žaizdos galėjo būti padaryti aštriais, pjaunančiais daiktais. Kaklo kairės pusės, dešinio žąsto, dešinės plaštakos, nugaros srities poodinės kraujosruvos, krūtinės ląstos kairės pusės poodinės kraujosruvos , kairės pusės šonkaulių lūžiai galėjo būti padaryti kietų, bukų daiktų poveikyje taip pat ir daiktų, turėjusių cilindrinė paviršių. Nustatyti kūno sužalojimai nėra būdingi griovimui ir negalėjo atsirasti ginantis. Mirtį sukėlę galvos sužalojimai galėjo būti padaryti keturiais trauminiais poveikiais (smūgiais), visi kiti sužalojimai – ne mažiau 11 trauminių poveikių pasekoje (b. 1 t. l. 118-129).

Nužudymas yra tyčinis neteisėtas kito žmogaus gyvybės atėmimas. Įvertinus surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad yra visiškai įrodyta, kad kaltinamieji R. S. ir A. A. veikė kartu, turėdami tyčia nužudyti R. N. ir jį nužudė. Jie abu tiesiogiai dalyvavo atimant gyvybę ir todėl laikytini nužudymo vykdytojais. Teismų praktikoje laikoma, jog nėra būtina, kad kiekvienas iš nužudymo vykdytojų padarytų mirtinus sužalojimus, pakanka, kad tai padarytų bent vienas iš jų. Nustatyta, kad A. A. laikydamas nukentėjusiojo R. N. rankas ir neleisdamas jam atsikelti, taip pat liepdamas savo broliui R. S. mušti buteliu per galvą nukentėjusiajam, o po to pats suduodamas smūgius tuščių buteliu nuo putojančio vyno, ir R. S. suduodamas smūgius dviem buteliais per galvą nukentėjusiajam abudu dalyvavo atimant gyvybę R. N. . Nors kaltinamasis A. A. ir neigia, kad sudavė smūgius buteliu nuo putojančio vyno R. N. į galvą, tokius jo parodymus paneigia ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti R. S. parodymai, įvykio vietos apžiūros metu aptikti ant tuščių butelių nuo putojančio vyno A. A. DNR ir piršto pėdsakai. Taip pat šias aplinkybes patvirtina ir liudytojos A. N. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (b. 1 t. l. 168-171, 172-174). Pirmojoje apklausoje ji parodė, kad matė kaip jos sūnus R. S. sudavė kelis smūgius degtinės buteliu R. N. per galvą, po to ji išėjo į kitą kambarį ir daugiau nematė kad kas nors muštų nukentėjusįjį (b. 1 t. l. 168-171). Vėliau ji papildo savo parodymus ir aiškina, kad matė kaip nukrito ant lovos A. A. ir R. N. ir R. S. sudavė degtinės butelių R. N. per galvą ir į šonus. Ji išėjo į kitą kambarį ir kai išgirdo stiklo dužius, grįžo atgal ir pamatė R. S. rankoje kaklelį nuo sudužusio degtinės butelio. R. N. keikėsi. A. A. išlindo iš po R. N. ir atsistojo kojomis ant lovos. Tada iš kito kambario R. S. atnešė tuščią butelį nuo putojančio vyno, A. A. stvėrė tą butelį iš R. S. rankų ir juo sudavė R. N. du smūgius į galvą. PO šių smūgių R. N. nustojo judėti (b. 1 t. l. 172-172). Iš teismo medicinos (lavono) specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiajam padaryti kūno sužalojimai buvo padaryti būtent R. S. ir liudytojų A. N. , J. M. , L. P. nurodytomis aplinkybėmis.

Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 str. kyla tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. R. S. ir A. A. padarytas R. N. nužudymas padarytas tiesiogine tyčia. Tokią išvadą teismas grindžia tuo, kad ir kaltinamasis A. A. ir kaltinamasis R. S. , suduodami smūgius buteliais į gyvybiškai svarbią kūno dalį – galvą nukentėjusiajam, suprato, kad kėsinasi į R. N. gyvybę, numatė, kad gali atimti ją ir norėjo to.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamo įvykio metu neegzistavo būtinosios ginties situacija. Pagal BK 28 straipsnio 2 dalį būtoji gintis – tai tokia situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tuo neperžengiamos būtinosios ginties ribos. Vertinant, ar konkretaus įvykio metu egzistavo būtinosios ginties situacija, būtina išsiaiškinti, ar nukentėjusiojo veiksmai įvykio metu laikytini akivaizdžiu, realiu ir pavojingu kėsinimusi; tokio kėsinimosi pradžios ir pabaigos momentą; smūgių, sukėlusių nukentėjusiojo mirtį, sudavimo momentą; nuteistojo kaltės formą ir rūšį; taip pat būtina patikrinti, ar gynyba atitiko kėsinimosi pobūdį bei pavojingumą. Byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusiojo veiksmus prieš kaltinamuosius ar jų šeimos narius, buvusius patalpoje, kur buvo nužudytas R. N. , galima būtų traktuoki kaip akivaizdų, realiu ir pavojingu kėsinimusi. Byloje yra nustatyta, kad nukentėjusysis buvo panaudojęs smurtą prieš savo žmoną ir mėgino suduoti smūgį vieno iš kaltinamųjų žmonai, tačiau, kai kaltinamieji užėjo į butą, jokių muštinių nevyko, moterys rinkosi daiktus ir išėjęs iš kito kambario nukentėjusysis, pamatęs atvykusius kaltinamuosius, mėgino suduoti smūgį ranka kaltinamajam A. A. , kuris išvengė smūgio ir po to jie pargriuvo ant lovos. Duomenų, patvirtinančių tai, kad išėjęs iš kambario nukentėjusysis rankoje laikė peilį, kaip aiškino kaltinamasis A. A. , kurį nukentėjusysis mėgino panaudoti prieš kaltinamuosius, byloje nėra. Esant šioms aplinkybėms manytina, kad kaltinamųjų pasirinkta gynyba, kuri daugiau panaši į puolimą (smūgių sudavimas buteliais į gyvybiškai svarbius organus) visiškai neatitiko kėsinimosi pobūdį bei pavojingumą.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas daro išvada, kad yra visiškai įrodyta, kad kaltinamieji R. S. ir A. A. padarė nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 1 d.

Skiriant bausmę kaltinamajam R. S. atsižvelgiama į sekančias aplinkybes. Nustatyta, kad yra dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės: veika padaryta bendrininkų grupėje, ji padaryta apsvaigimo nuo alkoholio būsenoje ir ši aplinkybė turėjo neigiamos įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Tačiau kitos aplinkybės charakterizuoją jį teigiamai: jis anksčiau nebuvo teistas, yra jauno amžiaus, kitų žmonių, įstaigų atsiliepimai apie jį yra teigiami, o taip pat yra ir jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tai yra, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys. Teismas vertina ir tai, kad padarytas labai sunkus, baigtas nusikaltimas. Esant šioms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad R. S. skirtina su laisvės atėmimu susijusi bausmė, kurios dydis artimas sankcijos, numatytos už šį nusikaltimą, minimumui.

Skiriant bausmę kaltinamajam A. A. atsižvelgiama į sekančias aplinkybes. Nustatyta, kad yra dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės: veika padaryta bendrininkų grupėje, ji padaryta apsvaigimo nuo alkoholio būsenoje ir ši aplinkybė turėjo neigiamos įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Byloje taip pat nustatyta, kad A. A. anksčiau nebuvo teistas, yra jauno amžiaus, charakterizuojamas teigiamai, turi šeimą, kurioje auga mažametis vaikas, taip pat nustatyta ir jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tai yra, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys. Teismas vertina ir tai, kad padarytas labai sunkus, baigtas nusikaltimas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad A. A. skirtina su laisvės atėmimu susijusi bausmė, kurios dydis artimas sankcijos, numatytos už šį nusikaltimą, minimumui.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 6 vienetai tuščių butelių nuo pūtuojančio vyno, sudaužyto butelio šukės, 5 vienetai stikliukų – sunaikintini; nukentėjusiojo R. N. : piniginė, VSD pažymėjimas (Nr. (duomenys neskelbtini)), darbo pažymėjimas Nr. 125, LR Rezervo prievolininko liudijimas Nr. 069348, nedarbingumo pažymėjimas Nr. 3677787, užrašų knygelė, penkios nuotraukos, du mobilieji telefonai „Motorolla“, „Sony Ericsson J 230i“, telefono „Motorolla“ pakrovėjas, du raktai su pakabukais, 24 litai ir 41 centas – perduotini A. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) UAB Snoro Lizingo „Maxima“ kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) -perduotina UAB „Snoro lizingas“; SEB Vilniaus banko „Visa electron“ kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) – perduotina SEB bankui; Hansa bankas „Visa electron“ kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) – perduotina AB Swed bankui; R. N. drabužiai: kelnės, megztinis, marškinėliai – sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Nusprendė:

pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ir paskirti laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2008 m. sausio 8 d. iki 2008 m. gruodžio 9 d. ir bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo 2008 m. gruodžio 9 d.

Kardomąją priemonę – suėmimą, iki nuosprendžio įsiteisėjimo, palikti tą pačią.

pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ir paskirti laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams,, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2008 m. sausio 10 d. iki 2008 m. gruodžio 9 d. ir bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo 2008 m. gruodžio 9 d.

Kardomąją priemonę – suėmimą, iki nuosprendžio įsiteisėjimo, palikti tą pačią.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 6 vienetus tuščių butelių nuo putojančio vyno, sudaužyto butelio šukes, 5 vienetus stikliukų – sunaikinti; nukentėjusiojo R. N. : piniginę, VSD pažymėjimą (Nr. (duomenys neskelbtini)),darbo pažymėjimą Nr. 125, LR Rezervo prievolininko liudijimą Nr. 069348, nedarbingumo pažymėjimą Nr. 3677787, užrašų knygelę, penkias nuotraukas, du mobiliuosius telefonus „Motorolla“, „Sony Ericsson J 230i“, telefono „Motorolla“ pakrovėją, du raktus su pakabukais, 24 litus ir 41 centą – perduoti A. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) UAB Snoro Lizingo „Maxima“ kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) – perduoti UAB „Snoro lizingas“; SEB Vilniaus banko „Visa electron“ kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) – perduoti SEB bankui; Hansa bankas „Visa electron“ kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) – perduoti AB Swed bankui; R. N. drabužius: kelnes, megztinį, marškinėlius – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.