Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. K. (asm. dok. M. K.), gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), prašymą dėl 2016 m. lapkričio 15 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nutarimas įsiteisėjo 2016 m. gruodžio 6 d.

2018 m. lapkričio 8 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas M. K. prašymas dėl specialiosios teisės atėmimo sutrumpinimo. Nurodo, jog teismo paskirtą baudą sumokėjo, atlygino nukentėjusiam padarytą žalą, jau praėjo daugiau kaip pusė paskirto nuobaudos laiko, teisė vairuoti reikalinga rūpintis šeima, vežti pas gydytojus sutuoktinę, pagal sveikatos būklę gali vairuoti „B“ kategorijos transporto priemones. Taipogi pabrėžia, jog dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, deklaruoja ketinimą bei ryžtą laikytis KET ir kitų įstatymų reikalavimų, jų nebepažeidinėti. Pažeidėjo manymu, jam paskirtos administracinės nuobaudos tikslai yra pilnai pasiekti ir yra pagrindas jo atžvilgiu taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas.

Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnyba atsiliepimo į M. K. prašymą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas netenkinamas.

2015 m. birželio 25 d. LR Įstatymu Nr. XII-1869 patvirtintas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, įsigaliojęs 2017 m. sausio 1 d. (toliau – ANK). Įsigaliojus ANK Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas (patvirtinto 1984 m. įstatymu Nr. X-4449) neteko galios. ANK nenumato teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo. Įstatymas, nustatantis ar griežtinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip sunkinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios (ANK 3 straipsnio 3 dalis), o įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią (ANK 3 straipsnio 2 dalis). Todėl M. K. prašymas sutrumpinti specialiosios teisės, kuri buvo atimta dar iki įsigaliojant ANK, atėmimo terminą nagrinėtinas pagal pažeidimo metu ir administracinės nuobaudos pradėjimo vykdyti galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, patvirtinto 1984 m. įstatymu Nr. X-4449, 329 straipsnį.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsnyje (redakcija galiojusi iki 2017-01-01) numatyta, kad, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.

Teismų praktikoje nustatyta, jog paskyręs nuobaudą organas (pareigūnas) gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, įvertinęs įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. Pažymėtina ir tai, kad pagal šią normą, galimybė sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą yra nuobaudą paskyrusios institucijos teisė, bet ne pareiga.

Iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog praėjo daugiau nei pusė paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laiko. M. K. sumokėjo teismo skirtą 868 Eur baudą 2016 m. lapkričio 30 d. (b. l. 7). Taip pat M. K. pateikė santuokos liudijimo nuoraša ir M. K. ir jo sutuoktinės L. K. pensijos gavėjo pažymėjimo nuorašus (b. l. 8, 9) ir 2018 m. spalio 23 d. VšĮ „Jūrininkų sveikatos priežiūros centro“ išrašą iš medicinos dokumentų, kuriame užfiksuota, jog M. K. serga 2 tipo cukriniu diabetu su daugybinėmis mikrokraujagyslėmis ar kitomis nepatikslintomis kraujagyslinėmis komplikacijomis, nustatyti gretutiniai susirgimai ir komplikacijos – glaukoma, d. žandikaulio abscesas (b. l. 10).

Pažymėtina, jog prašydamas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, pareiškėjas nepateikė išrašo iš administracinių nusižengimų registro, iš kurio būtų matyti, ar po 2016 m. spalio 24 d. administracinio teisės pažeidimo, t. y. ar specialiosios teisės atėmimo terminu M. K. nebuvo baustas administracine tvarka. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog M. K. pateiktas prašymas neatitinka formalių ATPK 329 straipsnio reikalavimų.

Teismų praktikoje pripažinta, jog sprendžiant dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo klausimą teismai tiria ne tik tai, ar egzistuoja įstatyme įstatymo leidėjo įtvirtintos formalios sąlygos, bet vertina visumą byloje nustatytų aplinkybių ir tuo remdamiesi sprendžia, ar yra pagrindas konstatuoti, kad buvo pasiekti paskirtos nuobaudos tikslai. Būtent įvertinimas, ar paskirtos nuobaudos tikslai jau gali būti laikomi pasiektais, paprastai yra pagrindinis materialusis kriterijus, sprendžiant dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad M. K. buvo nubaustas už tai, jog padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairuodamas automobilį nepasirinko reikiamo saugaus šoninio atstumo ir kliudė šalia stovėjusią transporto priemonę ir iš eismo įvykio pasišalino, apie tai nepranešęs policijai. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad M. K. iki 2016 m. spalio 24 d. administracinio teisės pažeidimo buvo baustas už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Iš 2016 m. lapkričio 8 d. išrašo iš Administracinių teisės pažeidimų registro matyti, jog M. K. net keturis kartus baustas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį už eismo įvykio (autoavarijos) sukėlimą, 2007 m. balandžio 20 d. nutarimu M. K. baustas pagal ATPK 126 straipsnio 2 dalį už tai, jog vairavo automobilį būdamas neblaivus, M. K. penkis kartus baustas už greičio viršijimą (adm. byla Nr. A2.6.-5069-526/2016, b. l.19-28). Bylos duomenimis nustatyta ir tai, jog 2016 m. lapkričio 15 d. nutarimo priėmimo metu buvo konstatuota jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies teisės pažeidimas, numatytas ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

Šios aplinkybės rodo, kad M. K. padaryti teisės pažeidimai nebuvo atsitiktinio pobūdžio, asmuo yra linkęs nesilaikyti Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Jo padaryti pažeidimai, numatyti ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje (redakcija galiojusi iki 2017-01-01), vertintini kaip itin šiurkštūs Kelių eismo taisyklių pažeidimai, dėl kurių ne tik buvo apgadintas pažeidėjui ir nukentėjusiam asmeniui priklausantis materialus turtas, tačiau buvo sukeltas pavojus paties pažeidėjo sveikatai ir gyvybei.

Iš 2016 m. lapkričio 15 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimo matyti, jog skiriant nuobaudą buvo įvertintas padarytų pažeidimų pobūdis, pažeidėjo asmenybė, dvi M. K. atsakomybę lengvinančios ir viena sunkinanti aplinkybė bei jam skirtos minimalios nuobaudos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalies ir 127 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytos nuobaudos. Specialioji teisė atimta taip pat minimaliam ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytam terminui.

M. K. prašymas motyvuojamas tuo, jog teisė vairuoti transporto priemones reikalinga siekiant pasirūpinti šeima, t. y. nuvežti sutuoktinę pas gydytojus, važiuoti į sodą ir parsivežti derlių, pačiam vykti į gydymo įstaigas. Pažymėtina, jog šios aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis, kurios sudarytų pagrindą tenkinti pareiškėjo prašymą ir sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog neturėjimas teisės vairuoti transporto priemonės netrukdo ir neriboja asmens galimybių tinkamai rūpintis artimaisiais. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Atsižvelgiantį į išdėstytą, teismas daro išvadą, jog M. K. sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai nebūtų pasiekti, todėl jo prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015-06-25 įstatymo Nr. XII-1869 5 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsniu,

nutaria:

M. K. (asm. dok. M. K.) prašymo dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos - specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.