- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-07
- Bylos Nr.
- ATP-243-332/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-29-3-00068-2016-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Raimundas Jurgaitis
- Pareiškėjas
- O. S.
- Kategorijos
- 2.7.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto O. S. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016-04-08 nutarties, kuria pareiškėjo O. S. skundas dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko 2016-01-12 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir administracinės bylos nutraukimo atmestas ir iš protokolo ir nutarimo pašalinta nuoroda dėl Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 117, 127 punktų pažeidimo, įrašant papildomai, kad O. S. pažeidė KET 9 punktą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
O. S. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio viršininko 2016-01-12 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d. administracine nuobauda – 289 EUR bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių už tai, kad jis 2016-01-05 18.25 val., (duomenys neskelbtini), chuliganiškai vairavo automobilį BMW 525I, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir savo veiksmais pažeidė KET 4, 5, 117, 127 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016-04-08 nutartimi O. S. skundas dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko 2016-01-12 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir administracinės bylos nutraukimo atmestas ir iš protokolo ir nutarimo pašalinta nuoroda dėl KET 117, 127 punktų pažeidimo, įrašant papildomai, kad O. S. pažeidė KET 9 punktą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu O. S. prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016-04-08 nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, arba jo veiką perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 8 d. ir paskirti atitinkamą administracinę nuobaudą sankcijos ribose. Administracinio teisės pažeidimo bylos nenutraukus, O. S. prašo taikyti jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatas ir skirti jam iki 28 EUR dydžio baudą.
Apeliaciniame skunde O. S. nurodo, kad jis apylinkės teismo posėdžio metu keletą kartų pabrėžė, jog automobilio ratu nesuko, vadinamų „saulučių“ tikrai nedarė, o staigiu judesiu paspaudė stabdymo pedalą, kadangi pajuto, kad lygiame kelyje automobilis yra nestabilus ir kaip paaiškėjo, esant minusinei temperatūrai, buvo užšalęs kairės pusės priekinis amortizatorius, ko pasėkoje automobilis galėjo nevaldomai slysti ant apsnigtos kelio dangos. Jis apylinkės teismui pateikė fotonuotraukas, kuriose užfiksuota didelė, tuščia automobilių stovėjimo aikštelė ir kurios visiškai paneigia policijos komisariato atstovo N. Gurausko bei liudytojo policijos pareigūno G. J. teismo posėdžio metu išsakytus teiginius, kad šalia buvo prekybos centras, kurio darbo laikas buvo nepasibaigęs, dirbo ir degalinė, ir jei automobilis besisukdamas būtų paslydęs, tai galėjo atsitrenkti tiek į prekybos centrą, tiek į turgaus tvorą ar degalinę ir tuo padaryti žalą. Apelianto teigimu, teismo posėdžio metu Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato atstovas N. Gurauskas nurodė, kad jis (O. S.) elgėsi neatsakingai ir taip transporto priemonę vairavo dėl pramogos. Tačiau apeliantas pažymi, kad toks pareigūno teiginys visiškai prieštarauja jo vidiniams įsitikinimams, kadangi transporto priemonės jis niekada nelaikė pramogos priemone, visada ji buvo ir yra tik susisiekimo priemonė jo, šeimos, visuomenės poreikiams tenkinti.
O. S. teigimu, byloje nagrinėjamo įvykio metu prekybos centras „(duomenys neskelbtini)“ dar dirbo, prie įėjimo, kuris yra kitoje pastato pusėje, pro kur ir važiavo policijos pareigūnai, taip pat stovėjo transporto priemonės, prekybos centro klientai atvažiuodavo ir išvažiuodavo, transporto priemonės buvo užvedamos, ko pasėkoje taip pat sklido automobilio variklio triukšmas, todėl konstatuoti, kad policijos pareigūnai, pravažiuodami pro prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“, girdėjo būtent jo (O. S.) automobilio variklio triukšmą, negalima. Apeliantas taip pat pažymi, kad transporto priemonės variklis skleidžia garsą spaudžiant akseleratoriaus, t.y. greičio, pedalą, o ne stabdžio pedalą, o jis būtent paspaudė stabdžio pedalą. Be to, apelianto nuomone, apylinkės teismas ir policijos komisariato pareigūnai rėmėsi tik prielaidomis, nes realiai nebuvo patirta jokių nuostolių ar neigiamų padarinių, nebuvo gauta jokių nusiskundimų. Nors Mažeikių rajono apylinkės teismas pripažino, kad byloje nagrinėjamas įvykis vyko šalia dirbančio prekybos centro ir degalinės, tačiau neįvertino to fakto, kad įėjimas į prekybos centrą, kur vaikšto žmonės yra visai kitoje pastato pusėje, o degalinė apie 100 m. nuo įvykio vietos, todėl parodyti nepagarbos kitiems eismo dalyviams bei sukelti jiems realaus pavojaus nei praktiškai, nei teoriškai jis (O. S.) neturėjo jokios galimybės.
O. S. įsitikinimu, pavojaus eismo saugumui jis nesukėlė, kadangi aplink nebuvo nei vienos transporto priemonės, priešingai, pajutęs, kad automobilis dėl neaiškių priežasčių yra nestabilus, jis pasitraukė iš važiuojamosios kelio dalies, pavojaus žmonių ir savo saugumui taip pat nesukėlė, kadangi aplink nebuvo nei vieno žmogaus, o jo transporto priemonė judėjo vos 5-10 km per valandą greičiu. Chuliganiškų paskatų taip pat nebuvo. Jis nerodė nepagarbos aplinkiniams, nedemonstravo niekinančio požiūrio ir neturėjo jokio tikslo priešpastatyti save aplinkiniams, nesiekė atkreipti kitų eismo dalyvių dėmesį, kadangi buvo visiškai vienas. Jis niekam nesukėlė grėsmės, nes nebuvo jokio pėsčiojo ar automobilio, kurie būtų betarpiškai dalyvavę incidente ir dėl jo veiksmų būtų buvę priversti staigiai keisti judėjimo kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.
Apelianto nuomone, policijos pareigūnas negalėjo pamatyti, kad jo (O. S.) automobilis sukosi ratu, darė vadinamas „saulutes“, kadangi jis vadinamų „saulučių“ nedarė, o tik paspaudė stabdžio padalą ir dėl užšalusio kairės pusės priekinio amortizatoriaus, automobilis nevaldomai slydo. Tai, kad jis darė vadinamas „saulutes“, policijos pareigūnas nusprendė stovėjimo aikštelėje pastebėjęs ratu paliktas provėžas ant snieguotos dangos. Tačiau policijos pareigūnas net nebandė įsitikinti, ar provėžos sniege padarytos būtent jo (O. S.) automobilio, ar jo transporto priemonės padangų protektoriaus raštas atitinka sniege paliktas padangų protektoriaus rašto žymes.
Šalies argumentai
O. S. teigimu, visiškai nebuvo atsižvelgta į tai, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktoriumi, todėl transporto priemonės vairavimas yra neatsiejama jo darbo dalis. Jam nuolatos tenka važinėti pas klientus, sudarinėti sutartis, vesti derybas ir pan. Jis yra vienintelis šeimoje automobilį turintis ir jį vairuojantis asmuo. Jis automobilį naudoja ir šeimos poreikiams tenkinti, t.y. kiekvieną dieną veža mažametį brolį į/iš mokymo įstaigos kitoje miesto dalyje, taip pat dažnai vežioja močiutę, turinčią sveikatos sutrikimų, į gydymo įstaigas. Taip pat, apelianto nuomone, nebuvo atsižvelgta į tai, kad jis yra sąžiningas, padorus bei atsakingas pilietis, visiškai nevartojantis alkoholio ir neturintis jokių žalingų įpročių.
Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad policijos pareigūnai, surašydami administracinio teisės pažeidimo protokolą, buvo įsitikinę, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 5, 117, 127 punktus ir už šių punktų pažeidimą jam buvo paskirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d. Apylinkės teismo posėdžio metu buvo nuspręsta, kad jis KET 117 ir 127 punktų nepažeidė, o pažeidė KET 9 punktą. Tačiau byloje nagrinėjamo įvykio metu jis laikėsi visų KET 9 punkte nurodytų reikalavimų. Ėmėsi visų atsargumo priemonių, pasitraukė ir neišvažiavo į važiuojamąją kelio dalį su užšalusiu kairės pusės priekiniu amortizatoriumi, stengėsi nesukelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudarė kliūčių jų saugumui, nes aplink nebuvo matyti nei vienos transporto priemonės nei kitų eismo dalyvių. Jis sutinka ir neneigia, kad pasielgė nerūpestingai, neapgalvotai ir dėl to labai nuoširdžiai gailisi. Savo elgesį įvertino ir padarė reikiamas išvadas, tačiau mano, kad jo padaryta veika visiškai neatitinka Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d. nustatytos pažeidimo sudėties.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į O. S. apeliacinį skundą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyris prašo palikti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016-04-08 nutartį nepakeistą, O. S. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad apylinkės teismas priėmė objektyvią ir teisiškai pagrįstą nutartį, atsižvelgė į neginčijamas faktines medžiagoje nustatytas aplinkybes bei esminius įrodymus, teisminio posėdžio metu buvo pateikti visi įrodymai, apklausti liudytojai, išnagrinėtos visos įvykio aplinkybės ir pateikti visi prašymai, bei įvertintos atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, todėl panaikinti teismo nutartį nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
O. S. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos ATPK 302¹¹ str. 1 d. įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje esantis administracinio teisės pažeidimo protokolas yra surašytas pažeidžiant Lietuvos Respublikos ATPK 260 str. 1 d. reikalavimus, ir šis Lietuvos Respublikos ATPK pažeidimas sukliudė priimti teisingą ir pagrįstą sprendimą šioje administracinio teisės pažeidimo byloje.
Lietuvos Respublikos ATPK 9 str. 1 d. numato, jog administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones.
Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d. nurodoma, kad chuliganiškas vairavimas yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Taigi asmuo gali būti patrauktas atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d. už chuliganišką vairavimą tik tuo atveju, kai: 1) yra nustatytos chuliganiškos paskatos, 2) padarytas bent vienas KET pažeidimas ir 3) toks vairavimas kelia pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.
Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė), žinomas pažeidimą padaręs asmuo, galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. Pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, privalo surinkti įrodymus, kuriuos ištyrusi ir įvertinusi nagrinėjanti administracinio teisės pažeidimo bylą institucija galėtų konstatuoti administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes. Taigi administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-28 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-2-2012). Protokole turi būti aiškiai ir suprantamai nurodyta už kokią veiką ir kam norima taikyti administracinę atsakomybę, o iš surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio asmuo turi galėti suvokti kuo yra kaltinamas ir tinkamai realizuoti savo teisę gintis, nes protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos ATPK 260 str., kuriame reglamentuoti administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliami reikalavimai, 1 d. reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių ginties nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Vien pažeidimo objektyviųjų požymių išdėstymas administracinio teisės pažeidimo protokole, tiksliai nenurodant, kokio atsakomybę nustatančio teisės akto pažeidimu asmuo yra kaltinamas, neleidžia daryti išvados, kad asmeniui buvo pareikštas kaltinimas atitinkamo administracinio teisės pažeidimo padarymu.
O. S. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas ir jis nubaustas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio viršininko 2016-01-12 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d. už tai, kad jis vairavo automobilį chuliganiškai. Iš O. S. suformuluoto kaltinimo matyti, kad kaltinime nurodytas tik faktas, kad 2016-01-05 18.25 val., (duomenys neskelbtini), O. S. vairavo automobilį BMW 525I, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), chuliganiškai ir savo veiksmais pažeidė KET 4, 5, 117, 127 punktų reikalavimus, tačiau iš tokio kaltinimo visiškai neaišku, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo protokole nėra nurodytos aplinkybės, kodėl O. S. automobilio vairavimas buvo vertinamas kaip chuliganiškas ir kad dėl tokio jo vairavimo buvo kilusi grėsmė eismo saugumui, jam pačiai ar kitiems asmenims. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nėra aiškiai atskleista inkriminuoto teisės pažeidimo esmė ir tai pažeidžia O. S. teisę į gynybą. Suformuluotas kaltinimas O. S. nekonkretus ir netgi neaiškus, o darant prielaidas apie tai, kuo asmuo kaltinamas, būtų pažeisti tiek Lietuvos Respublikos ATPK 248 str. nurodyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą ir Lietuvos Respublikos ATPK 7 str. numatytas teisėtumo principas.
Kaip matyti iš skundžiamos Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016-04-08 nutarties, teismas O. S. administracinio teisės pažeidimo protokole ir Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio viršininko 2016-01-12 nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) inkriminuotus veiksmus išplėtė (t. y. papildomai nurodė naujas esmines faktines aplinkybes, kurių nebuvo nei protokole, nei nutarime), nurodydamas, kad O. S. vairavo automobilį BMW 525I, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) chuliganiškai, t. y. ant apsnigtos asfaltuotos ir slidžios automobilių saugojimo aikštelės dangos tyčia, daugkartiniais tyčiniais veiksmais suko savo automobilį „saulutės“ forma, taip sukeldamas pavojų sau bei kitų asmenų sveikatai ir gyvybei ar turtui. Akivaizdu, kad apylinkės teismas savo iniciatyva detalizavo chuliganišką vairavimą apibūdinančias aplinkybes ir nepagrįstai išplėtė O. S. kaltinimo ribas. Taip pat apylinkės teismas nustatė, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nepagrįstai nurodyta, jog O. S. pažeidė KET 117, 127 punktus, taip pat konstatavo, kad savo veiksmais O. S. pažeidė KET 9 punktą, todėl iš protokolo ir nutarimo pašalino nuorodą dėl KET 117, 127 punktų pažeidimo, įrašant papildomai, kad O. S. pažeidė KET 9 punktą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d. numatytas administracinis teisės pažeidimas priežastiniu ryšiu susietas su KET 9 punktu, numatančiu, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti, tačiau apylinkės teismas nustatydamas iš esmės naujas faktines aplinkybes, skirtingai nei buvo nurodyta protokole ir nutarime, kad O. S. savo veiksmais pažeidė KET 9 punkto reikalavimus, ne tik iš esmės pakeitė administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytąsias, bet ir pasunkino O. S. teisinę padėtį. Nagrinėjamu atveju savarankiškai pakeitęs protokole suformuotą kaltinimą apylinkės teismas išėjo už O. S. pateikto kaltinimo ribų, nes O. S. nebuvo pareikštas kaltinimas nei dėl to, kad jis ant apsnigtos asfaltuotos ir slidžios automobilių saugojimo aikštelės dangos tyčia, daugkartiniais tyčiniais veiksmais suko savo automobilį „saulutės“ forma, taip sukeldamas pavojų sau bei kitų asmenų sveikatai ir gyvybei ar turtui, nei dėl to, kad jis savo veiksmais pažeidė KET 9 punkto reikalavimus. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, negalima apylinkės teismo priimtos nutarties pripažinti teisėta ir pagrįsta.
Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašo, t. y. kaltinimą suformuoja, ir jį palaiko tam įgaliota įstatyme numatyta institucija, o Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. 2 d. suteikia teismui teisę tik pakeisti nuorodą į Lietuvos Respublikos ATPK straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą pažeidimą, bet ši teisės norma negali būti aiškinama kaip suteikianti teisę teismui savo iniciatyva suformuluoti kaltinimą ar papildyti administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, t. y. keisti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį. Todėl administracinio teisės pažeidimo protokole pažeidėjui inkriminuotų teisės pažeidimų koregavimas nors ir yra galimas, tačiau visada turi būti vertinama, ar tokie pakeitimai nebus esminiai faktinių aplinkybių keitimo prasme bei ar jie nepažeis pažeidėjo teisės efektyviai gintis nuo jam pareikštų kaltinimų.
Pagal teismų praktiką grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų galima, kai jo trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas laikosi nuomonės, jog administracinio teisės pažeidimo protokole O. S. suformuluotas kaltinimas yra ydingas, administracinio teisės pažeidimo protokolas yra surašytas pažeidžiant Lietuvos Respublikos ATPK 260 str. 1 d. reikalavimus ir tokie administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumai yra esminiai, kliudantys bylą nagrinėti teisme ir bylą nagrinėjantis teismas neturi galimybės jų ištaisyti. Dėl anksčiau paminėtų administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų skundžiama Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016-04-08 nutartis ir Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio viršininko 2016-01-12 nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais, todėl jie naikintini, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, laikantis Lietuvos Respublikos ATPK 260 str. nustatytų reikalavimų bei surinkti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti. Nustačius esminius protokolo trūkumus ir teismui neturint galimybės jų ištaisyti, tolimesnis administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas, t. y. išsamus bylos aplinkybių tyrimas ir vertinimas, O. S. kaltės ir bausmės paskyrimo klausimo išsprendimas objektyviai yra negalimas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, O. S. apeliacinio skundo argumentai nenagrinėjami.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016-04-08 nutartį ir Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio viršininko 2016-01-12 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti ir O. S. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo tirti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariatui.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.