Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini) administracine tvarka nebaustas, teistas:

1) 2015-07-31 Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 285 str. 2 d. – 2 mėnesiams viešųjų darbų. 2015-11-20 Kauno apylinkės teismo nutartimi paskirta bausmė pakeista kita bausme–10 MGL (376,6 Eur) dydžio bauda;

2) 2017-04-05 Kauno apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d.- 6 mėnesiams viešųjų darbų, baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs, bausmės neatlikęs, teistumai neišnykę,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. M. 2017-04-26 apie 10.30 val. autobusų stotyje, esančioje Vytauto pr. 24, Kaune, kilusio konflikto metu smurtavo prieš savo šeimos narę–nėščią sugyventinę V. K., tyčia sugriebęs už plaukų tampė, po ko ne mažiau tris kartus kumščiu sudavė į veidą, tokiu būdu nukentėjusiajai V. K. sukėlė fizinį skausmą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d.

Kaltinamasis G. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad maždaug prieš pusę metų jis susipažino su V. K.. Susipažino internetiniame puslapyje. Po pirmo jų susitikimo, jis ją pasikvietė pas save į namus ir ji pasiliko pas jį. Su Veronika taip jie pradėjo gyventi kartu. Pagyvenęs su Veronika pamatė, kad ji yra ne rimta moteris, kad nežiūri į gyvenimą rimtai. Jis su ja pradėjo konfliktuoti, nes ši dažnai išeidavo iš namų ir dingdavo kelioms dienoms ar savaitėms. Dėl to tarp jų su Veronika pastoviai kilo konfliktai. Veronika laukiasi, tačiau ar vaikas yra jo nėra įsitikinęs. 2017 kovo mėnesį, tikslios dienos neprisimena tarp jų namuose buvo kilęs konfliktas, kurį ji iššaukė pati ir jis nenusivalęs jai trenkė. Dėl įvykio buvo pradėtas ikiteisminis ir jam buvo paskirta bausmė. Po šio įvykio jie buvo išsiskyrę. Po to ji vėl pati prašėsi pas jį sugrįžti ir jis, ją priėmė pas save gyventi.

Pagyvenus apie tris savaites, jie vėl susipyko ir ji išėjo iš namų, kur ji buvo apsistojusi nežino. 2017-04-26 ji jam paskambino ir paprašė, kad su ja susitiktų autobusų stotyje, kadangi jai reikalinga jo pagalba, pasakė, kad turi kažkokių bėdų. Apie 10.00 val. jis su Veronika susitiko Kauno autobusų stotyje, ji norėjo grįžti pas jį gyventi. Žodis po žodžio tarp jų kilo žodinis konfliktas, ji pradėjo jį keikti, įžeidinėti, dėl ko nesusivaldęs jis griebė jai už plaukų ir pradėjo tampyti po stotį bei rankos kumščiu sudavė smūgius į veido sritį, kiek smūgių sudavė dėl buvusios emocinės būsenos neprisimena. Pamatę apsaugos darbuotojai, kad jis muša Veroniką juos išskyrė. Tuomet, jis išėjo iš autobusų stoties ir ketino važiuoti namo. Išėjęs sulaukė Veronikos skambučio, kad sugrįžtų atgal, kad ji pasiilgo, kad nori pasikalbėti ir viską išsiaiškinti. Jis atėjo atgal į stotį ir jį sulaikė apsaugos darbuotojai, kurie nusivedė į apsaugos kambarį. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė ir pristatė į policijos įstaigą.

Kadangi kaltinamasis G. M. kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, todėl baudžiamoji byla nagrinėjama, sutrumpinus įrodymų tyrimą, vadovaujantis BPK 273 str., 291 str.

Nukentėjusioji V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-04-24 apie 10.30 val. būnant autobusų stotyje adresu Vytauto pr. 24, Kaunas prie jos priėjo sugyventinis G. M. su kuriuo laukiasi kūdikio. Ji 5 mėnesiai, kaip laukiasi. Priėjęs prie jos sugyventinis pagriebė, jai už plaukų ir pradėjo tampyti po autobusų stotį, vėliau apie tris kartus kumščiu trenkė į veidą, ko pasekoje jai sukėlė fizinį skausmą. Anksčiau sugyventinis yra smurtavęs prieš ją ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2017-04-26 V. K. kreipėsi į Kauno AVPK NVRS nurodydama, kad 2017-04-26 apie 10.30 val., jai būnant autobusų stotyje Kaune, Vytauto pr. 24, ją už plaukų tąsė sugyventinis G. M., po to tris kartus trenkė kumščiu į veidą (b.l. 4-5).

Iš 2017-04-26 tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad pagal V. K. pranešimą policijos pareigūnai 2017-04-26 10.45 val. nuvyko į Kauno autobusų stotį, esančią Kaune, Vytauto pr. 24, kur juos pasitiko apsaugos darbuotojas, kuris paaiškino, kad per vaizdo stebėjimo kamerą matė, kaip vyriškis stumdė ir mušė rankomis merginą. Vietoje buvusi V. K. paaiškino, kad ją mušė jos sugyventinis. Minėtą pilietį, pasivadinusį G. M., sulaikė autobusų stotyje apsaugos darbuotojai (b.l. 6-7).

Iš savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad vyr. patrulis A. Š. pateikė vaizdo įrašą, iš kurio matyti, kad 2017-04-26 10.24 val. Kauno autobusų stoties patalpose tarp V. K. ir G. M. vyksta ginčas, po to G. M. pradeda tampyti V. K. už plaukų, suduoda ranka į veidą (b.l. 12, 13).

Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo matyti, kad įvykio metu-2017-04-26 G. M. buvo blaivus (b.l. 32).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Pagal BK 140 str. 2 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo jį ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, plakant, spaudžiant, stumiant, tempiant, laužant, šaldant, kaitinant, veikiant dujomis ar panaudojant gyvūnus ar gyvius ir pan. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamojo G. M. veikoje, visiškai įrodyta, jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d., nes kaltinamasis tyčia, pavartodamas fizinį smurtą, t.y. tąsydamas nukentėjusiąją už plaukų, po to kumščiu ne mažiau kaip tris kartus smogęs nukentėjusiajai-savo sugyventinei V. K. į veidą, taip mušdamas sukėlė V. K. skausmą. Nukentėjusiosios V. K. nurodytas įvykio aplinkybes visiškai patvirtino ir pats kaltinamasis G. M., be to, G. M. nusikalstamą veiką visiškai patvirtina ir vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad G. M. iš tiesų naudojo smurtą prieš nukentėjusiąją V. K., ją tąsydamas už plaukų ir suduodamas smūgius jai į veidą.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamasis G. M. kaltas ir baustinas.

Kaltinamojo G. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str.. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, jų stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 str. nuostatomis.

Kaltinamasis G. M. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 140 str. 2 d.), anksčiau teistas du kartus (b.l. 17-25), administracine tvarka nebaustas (b.l. 26), VĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė, Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre užregistruotas (b.l. 29-31).

Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad G. M. 2017-04-05 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs analogišką nusikalstamą veiką prieš savo sugyventinę V. K., tačiau praėjus vos trims savaitėms po baudžiamojo įsakymo priėmimo, G. M. vėl padaro tokią pačią nusikalstamą veiką.

Visuma aplinkybių, apibūdinančių G. M. padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, taip pat tai, kad kaltinamasis G. M. anksčiau jau teistas du kartus, iš jų paskutinį kartą-už tyčinę smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką rodo, kad BK 41 str. reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskiriant BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą (BK 50 str.), kurio laikotarpis parinktinas atsižvelgus į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir įvertinus įvykio aplinkybes.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ir G. M. pripažinus savo kaltę (BK 64¹ str. 2 d.), šiuo nuosprendžiu jam paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.

Į paskirtosios bausmės laiką įskaitytinas laikotarpis, prabūtas G. M. sulaikius LR BPK 140 str. tvarka nuo 2017-04-26 11.05 val. iki 2017-04-27 14.25 val., t.y. 2 (dvi) paros.

Atsižvelgiant į tai, kad nors G. M. 2017-04-05 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 2 d., tačiau, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEK,o) duomenų, baudžiamasis įsakymas G. M. neįteiktas, kaip tai numato LR BK 422 str. 1 d. (teisėjo surašytas teismo baudžiamasis įsakymas įteikiamas kaltinamajam, o jeigu kaltinamasis laikinai išvykęs, teismo baudžiamasis įsakymas jam perduoti įteikiamas pasirašytinai kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų arba kaltinamojo darbovietės administracijai. Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme), todėl laikytina, kad 2017-04-05 Kauno apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs ir šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė nebendrintina su paminėtu baudžiamuoju įsakymu.

Ikiteisminio tyrimo metu G. M. parinkta kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Dėl advokato darbo apmokėjimo

Teisminio bylos nagrinėjimo metu į bylą pateikta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017-04-27 pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-5232, kurioje nurodyta, kad šios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatas A.Blaževičius teikė antrinę teisinę pagalbą G. M. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui sudaro 34,74 EUR.

Kadangi šioje byloje kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, kuris numato, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, tai tokio advokato darbo apmokėjimui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos galėtų būti priteisiamos iš kaltu pripažinto G. M., vadovaujantis jau minėtomis BPK 106 str. nuostatomis.

Tačiau nagrinėjamu atveju minėtų išlaidų priteisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d., 67 str.1 d., 2 d. 6 p., 71 str., (duomenys neskelbtini)298 str., 301 str., 302 str. 1 d., 303 str. 1 d., 4 d., 304 str., 305 str. 2 d., 4 d., 307 str. 3 d., 5 d., 7 d., 308 str.,

nusprendžia:

G.M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d. ir nuteisti jį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir jas visiškai baigti, per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, išdirbant kas mėnesį po 10 (dešimt) valandų.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę-laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant G. M. būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir jas visiškai baigti, per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, išdirbant kas mėnesį po 10 (dešimt) valandų.

Vadovaujantis BK 66 str., į G. M. paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-04-26 11.05 val. iki 2017-04-27 14.25 val., t.y. 2 (dvi) paras.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš G. M. nepriteisti.

Ikiteisminio tyrimo metu G. M. paskirtą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti G. M., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.