Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas, paskutinis teistumas 2020-12-31 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu, kuriame 2021-05-07 teismo nutartimi buvo ištaisytas rašymo apsirikimas, nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos); vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško ir dalinio sudėjimo būdais subendrinta su 2019 m. lapkričio 15 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda, nustatant, jog bauda turi būti sumokėta per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, 2023-04-21 paleistas iš Marijampolės kalėjimo atlikęs laisvės atėmimo bausmę, bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. 2024-10-12 apie 21:18 val. kelyje (duomenys neskelbtini), vairavo lengvąjį automobilį „Volvo S40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini) (patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini)), jam buvo nustatytas 1,89 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

Apklaustas teisme kaltinamasis G. K. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad buvo pas sesę ir su sesės draugu dirbo prie stogo. Darbų pabaigtuvėms išgėrė du butelius po 0,7 l degtinės. Žmona paskambino, pasakė, kad reikia vežti vaiką į ligoninę, todėl jis važiavo išlydėti. Važiuojant sustabdė pareigūnai. Jiems iš karto pasakė, kad yra išgėręs, to neslėpė. Viskas įvyko 2024 m. spalio mėnesį. Vairavo automobilį „Volvo S40“. Automobilį buvau nusipirkęs, bet nespėjo nuvykti į „Regitrą“ jo užsiregistruoti savo vardu. Policijos pareigūnams perdavė pirkimo-pardavimo sutartį. Teisės vairuoti neturi, laikė vairavimo egzaminus, tačiau nepavyko išlaikyti. Važiavo nuo (duomenys neskelbtini), pareigūnai sustabdė kai iki namų buvo likę apie 4 km. Važiavo per mišką, nes ten trumpiausias kelias, kai iš galo pamatė pareigūnus. Savo veiksmus vertina blogai, kaltina save, nes ne tik sau pridarė problemų, bet galėjo jų sukelti ir kitiems. Turi du mažus vaikus ir kovo mėnesį turės trečią. Šiandien eis kalbėtis dėl darbo vietos, nes vienintelis išlaiko šeimą.

Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, nes G. K. nėra kaltinamas labai sunkių nusikaltimų padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir teisiamajame posėdyje dalyvavęs prokuroras.

Motyvuojamoji dalis

Be G. K. visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir kitais teismo posėdžio metu ištirti įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju G. K. kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi ir paaiškino, kad 2024 metais spalio 9 d. nusipirko automobilį „Volvo S 40“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Už automobilį mokėjo 250 eurų. Su automobilio savininku buvo pasirašęs tik pirkimo - pardavimo sutartį, tačiau savo vardu minėto automobilio įregistravęs nebuvo. Tą ruošėsi padaryti 2024 m. spalio 16 d., tačiau kiek supranta to padaryti nebespės, nes 2024 m. spalio 12 d. jis buvo svečiuose, tačiau kur aiškinti atsisako, nes tai su ikiteisminiu tyrimu nesusiję ir kur vartojo alkoholinius gėrimus t. y. gėrė degtinę. Į svečius važiavo su sesers I. K. sugyventiniu T. Ž. Važiavo T. priklausančiu automobiliu „Mercedes Benz“, o jo automobilis „Volvo S 40“ liko pas seserį kieme. Kokiu tiksliai adresu gyvena sesuo pasakyti negali, nes nežino. Kur ji gyvena gali tik parodyti. T. būdamas svečiuose alkoholio nevartojo, todėl vairavo automobilį. Iš svečių su T. grįžo pas jį į namus ir tada jam paskambino žmona G. K. ir pasakė, kad sūnus N. K. serga ir greičiausiai reikės kviesti greitąją pagalbą. Tada jis nusprendė važiuoti į namus, nors iki tol niekur važiuoti neketino, nes kaip minėjo buvo pavartojęs alkoholio. Todėl automobiliu, kurį nusipirko išvažiavo į namus t. y. (duomenys neskelbtini). Gali būti, kad apie 21.18 val., jam važiuojant link namų, kelyje jį sustabdė policijos pareigūnai, kuriems jis iš karto prisipažino, kad yra neblaivus ir vairuoja automobilį. Policijos pareigūnai patikrino jo neblaivumą ir pirmu pūtimu jis pripūtė 1,91 promilių, o antru pūtimu 1,89 promilių. Taip pat nori pasakyti, kad minėtą automobilį pirko sau, nors tiesą pasakius neturi net teisės vairuoti automobilį t. y. neturi vairuotojo pažymėjimo, kurio apskritai niekada neturėjo. Kai nusipirko minėtą automobilį, po to būtų ėjęs išsilaikyti teises. Nors teisių neturėjo, tačiau nusipirkęs automobilį juo važinėjo. Todėl dėl šio jam pareikšto pranešimo apie įtarimą jis kaltu prisipažįsta visiškai, dėl ko nuoširdžiai gailisi. Visiškai sutinka, kad blogai pasielgė t. y. būdamas neblaivus sėdo už automobilio vairo ir vairavo automobilį ir dar net neturėdamas teisių vairuoti. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi (1 tomas, b. l. 55-58).

Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio tyrėjos O. S. tarnybiniame pranešime dėl sustabdyto automobilio užfiksuota, kad 2024-10-12 patruliuodami auto ekipaže „(duomenys neskelbtini)“ kartu su vyriausiąja patrule D. Ž. (duomenys neskelbtini) apie 21.15 val. pastebėjo automobilį „Volvo S40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įtartinai manevravo, padidinęs greitį nuvažiavo vingiuodamas po kelią link (duomenys neskelbtini). Jai panaudojus šviesos ir garso signalą automobilis buvo sustabdytas kelyje (duomenys neskelbtini). Jai priėjus prie vairuotojo paprašė užgesinti automobilį ir paduoti automobilio raktelius, nes nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, paklausus kada paskutinį kartą vartojo alkoholinius gėrimus teigia, kad prieš 20 min. Vairuotojas prisistatė, kad yra G. K. gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), tel.: (duomenys neskelbtini). Duomenų bazių pagalba patvirtinta jo asmenybę. Vairuotojas nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjo, nes neturėjo įgijęs teisės vairuoti šios transporto priemonės. Toliau bendraujant su automobilio vairavusiu vairuotojų pagrįstai įtardamas, kad galimai vairuotojas yra neblaivus, ji įvertindama bendrą asmens būklę, pasiūlė nusistatyti girtumą alkoholio kiekio matuokliu. Vairuotojui tarnybiniu alkotesteriu Alcotest 7510, ARTB-0180, 2197897 pirmu pūtimu 21 val. 18 min. buvo nustatytas 1.91 prom., antru pūtimu 21 val. 35 min. nustatytas 1.89 prom. Įrašas buvo užfiksuotas nešiojama tarnybine kamera Body. Buvo užpildytas girtumo (neblaivumo) aktas ant kurio vairuotojas sutiko pasirašyti. Vairuotojui buvo išaiškinta, kad nusistatytas girtumas yra prilyginamas baudžiamajai atsakomybei. Automobilis Volvo S40 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nugabentas į saugomą automobilių aikštelę, esančiu adresu (duomenys neskelbtini). Buvo surinkta ikiteisminio tyrimo medžiaga. Vyriškiui įteiktas šaukimas atvykti į PK. Įvykio vieta fotografuota, paimtas registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini).. Automobilis nugabentas adresu (duomenys neskelbtini) saugomą aikštelę. Įvykio vieta nėra filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis. Vairuotojo faktinis laikas: 21.35 val. (1 tomas, b. l. 43-44).

Įvykio vietos apžiūros protokole ir daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta esanti adresu (duomenys neskelbtini). Po apžiūros iš įvykio vietos buvo paimtas automobilis „Volvo S40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir užvedimo raktelis. Automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota (1 tomas, b. l. 8-18).

Neblaivumo nustatymo akte užfiksuotas G. K. neblaivumas, t. y. 2024-10-12 pirmas tikrinimas 21:18 – 1,91 promilės, antras tikrinimas 21:35 – 1,89 promilės (1 tomas, b.l.42).

Priverstinio transporto priemonės nuvežimo akte užfiksuota, kad automobilis „Volvo S40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežtas ir patalpintas transporto priemonių aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b. l. 28).

Transporto priemonės apraše užfiksuota automobilio „Volvo S40“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), techninė būklė (1 tomas, b. l. 26-27).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodoma, kad automobilio „Volvo S40“ kaina su PVM 1090,00 Eur (1 tomas, b. l. 30).

Iš AB „Regitra“ pranešimo G. K. apie rezervacijos priminimą matyti, kad 2024-10-17 09:40 val., jis užsiregistravo į AB „Regitra“, adresu Serbentų g. 22, Šiauliai, dėl automobilio „Volvo S40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įregistravimo savo vardu (1 tomas, b. l. 35-36).

Savanoriškas daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad G. K. pateikė 2024-10-09 PVM sąskaitą – faktūrą patvirtinančią, kad jis iš MB „(duomenys neskelbtini)“, už 250 Eur įsigijo automobilį Volvo S40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b. l. 31-33).

Kitų daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kameromis filmuoti vaizdo įrašai: Apžiūrimi failai filmuojami pareigūno kūno kamera. Apžiūrimas pirmasis BODY cam vaizdo įrašas PSS-20241012-213240UTC+0300, kurio trukmė 02:15 min. Atidarius pirmąjį failą matome tarnybinio automobilio priekinę dalį. Girdisi kaip laikydama rankoje alkotesterį kalba policijos pareigūnę, kuri sako: „18 ane pūtė? Tai jau 33. 15 praėjo. Duok tą tiūtę“. Iš šalies girdisi vyriškas balsas, kuris kaip žinome iš ikiteisminio tyrimo medžiagos yra G. K. ir kuris sako: „O Jėzus Maria“. Policijos pareigūnė sako, kad išlupam naują. Tuo tarpu G. K. girdisi kaip sako: „Medicininį spiritą“. Po to policijos pareigūnė paduoda G. K. alkotesterį ir sako: „Davai pūsk“. Dar policijos pareigūnė sako, kad tu galėsi eiti, šaukimą mes tau įteiksim dar, parvešim namo. G. K. sako: „Bet kas ten yra viduj, aš tą pasimsiu“. Policijos pareigūnė sako, kad galėsi pasiimti asmeninius daiktus. Po to policijos pareigūnė pasako alkotesterio prapūtimo duomenis t. y. 1,89. G. K. klausia ar gali eiti parūkyti? Policijos pareigūnė sako, kad gali eiti parūkyti. Girdisi kaip policijos pareigūnė per radijo ryšio stotelę praneša, kad antru pūtimu 1,89 ir paprašo, kad iš karto kviestų traliuką. Po to policijos pareigūnė kalba su G. K., tačiau tai jokios reikšmės šiam ikiteisminiam tyrimui neturi. Toliau policijos pareigūnės kalba tarpusavyje. Vaizdo įrašo pabaiga. Apžiūrimas antrasis BODY cam vaizdo įrašas PSS-20241012-214944UTC+0300, kurio trukmė 01:16 min. Atidarius antrąjį failą girdisi kaip vyksta pokalbis tarp policijos pareigūnės ir kaip žinome iš ikiteisminio tyrimo medžiagos G. K.. Policijos pareigūnė nueina prie automobilio „Volvo S40“ ir sako: „Bet tu pažiūrėk lempa išdaužta“. Po to policijos pareigūnė klausia: „Ar čia avarinis iš viso veikia? Bet žiūrėk Volvo visai neblogai dar atrodo“. Toliau policijos pareigūnė apžiūrinėja minėta automobilį, jį komentuoja. Policijos pareigūnė klausia G. K. ar viską pasiėmė, paprašo atidaryti bagažinę, klausia ar turi gesintuvą. Vaizdo įrašo pabaiga. Apžiūrimas trečiasis BODY cam vaizdo įrašas PSS-20241012-220212UTC+0300, kurio trukmė 01:13 min. Atidarius trečiąjį failą matosi, kad kaip žinome iš ikiteisminio tyrimo medžiagos G. K. su kažkuo kalbasi telefonu. Kai baigia kalbėti, policijos pareigūnė paprašo jo parodyti kišenes ką jis ten turi? Prašo viską padėti. G. K. sudeda savo daiktus. Policijos pareigūnė juos apžiūrinėja, tarp jų vyksta pokalbis, tačiau tai nesusiję su šiuo ikiteisminiu tyrimu. Vaizdo įrašo pabaiga (1 tomas, b. l. 23-25).

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Išdėstyti įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad G. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281? straipsnio 1 dalyje. G. K. teisiamajame posėdyje pripažino, kad vairavo būdamas neblaivus. Šį faktą taip pat patvirtina ir jo pozicija, išreikšta ikiteisminio tyrimo metu (apklausoje nurodė visas įvykio aplinkybes, pripažino, jog, būdamas neblaivus, vairavo automobilį), taip pat policijos pareigūnės O. S. tarnybiniuose pranešimuose bei neblaivumo nustatymo akte užfiksuota informacija ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti rašytiniai įrodymai. Teismo vertinimu, visi duomenys atitinka tarpusavyje, gauti teisėtu būdu, jų visuma pakankama nusikalstamos veikos aplinkybėms atskleisti. Akivaizdu, kad G. K. pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas didesnis negu 1,51 promilių girtumas, todėl ši jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius.

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skirdamas kaltinamajam G. K. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Skirdamas bausmę kaltinamajam G. K., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimas baigtas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). G. K. teistas, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs (b. l. 79-96). Antstolių sistemos registro išraše esantys duomenys patvirtina, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020-12-31 nuosprendžiu paskirta bauda neišieškota, nesumokėtos baudos likutis sudaro 1699,23 Eur. Kaltinamasis nebaustas administracine tvarka (b. l. 77), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 75).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus straipsnio sankcijose numatytą griežčiausią bausmę: už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos įvykdymą – laisvės atėmimą (BK 50 straipsnis), jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Teismo įsitikinimu, šiuo atveju laisvės atėmimas yra adekvati bausmė, kadangi kaltinamasis teisiamas ne pirmą kartą, iš ankstesnių teistumų jis išvadų nepadarė, toliau nėra linkęs laikytis įstatymų.

Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu, kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrintina su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020-12-31 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi.

Pagal BK 75 straipsnio nuostatas, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, jog paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo diskrecija, todėl visais atvejais vertinamas kaip teismo teisė, o ne pareiga. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnyje, bet ir bausmės tikslais, numatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje, t. y. sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, leidžianti kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Teisinė sistema orientuoja teismą realią laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip paskutinę priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-1073/2020, 18.4 punktas).

Teismas, įvertinęs kaltinamojo G. K. asmenybę charakterizuojančius duomenis (nėra baustas administracine tvarka, kitų ikiteisminių tyrimų, kuriuose jam būtų pareikšti įtarimai, nėra atliekama, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą), sprendžia, jog šiuo atveju yra pagrindas suteikti kaltinamajam pasitikėjimą atidedant skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Teismo vertinimu, siekis sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ateityje, bei nubausti už padarytą nusikaltimą ir tokiu būdu užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, šįkart gali būti pasiektas neizoliavus jo nuo visuomenės, neardant jo socialinių ir ekonominių ryšių, o atidėtos laisvės atėmimo bausmę vykdymo kontrolę užtikrinant paskyrus įpareigojimus, kurie padėtų keisti G. K. elgesį.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktai, 3 dalis).

Kadangi G. K. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas kelių transporto priemonę, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, tai yra, teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis). Įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad kaltinamasis G. K. automobilį vairavo neturėdamas teisės naudotis specialia teise, automobilį vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, kai buvo nustatytas 1,89 promilių girtumas, jo veiksmai sukėlė realų pavojų transporto eismo saugumui, todėl kaltinamajam minėta baudžiamojo poveikio priemonė skirtina 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teismo vertinimu, toks baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra proporcingas ir adekvatus padarytos nusikalstamos veikos ir kaltinamojo asmenybės pavojingumui ir nustatomas siekiant apriboti kaltinamojo galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog kelių transporto priemonė laikoma nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemone ir atitinka pagal BK 72 straipsnio konfiskuotino turto požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136-699/2018, 2K-81-676/2019 ir kt.). BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Nagrinėjamu atveju transporto priemonė – „Volvo S40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra tiesioginė nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kurios nesant nebūtų galima ir uždrausta veika, nekiltų ir baudžiamosios atsakomybės klausimas. Iš 2024-10-09 PVM sąskaitos – faktūros matyti, kad kaltinamasis G. K. automobilį Volvo S40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo iš MB „(duomenys neskelbtini)“, už 250 Eur, kuris buvo perduota pirkėjui. Taigi nors transporto priemonė kaltinamojo vardu nėra registruota, tačiau jis yra teisėtas jos naudotojas ir valdytojas. Siekiant apginti visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Volvo S40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, perduodant valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).

Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 59- 64), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

2024-10-24 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimu paskirtas ir 2025-01-23 teismo nutartimi pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimas G. K. turtui – automobiliui „Volvo S40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas (duomenys neskelbtini) – paliktinas galioti iki turto konfiskavimo įvykdymo.

Daiktiniai įrodymai: automobiliui „Volvo S40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu ir automobilio registracijos liudijimu (duomenys neskelbtini)– konfiskuotini; skaitmeninė DVD laikmena – paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

G. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. K. skirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020-12-31 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – 1699,23 Eur bauda, ir paskirti galutinę subendrintą 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 1699,23 Eur dydžio baudą.

Baudos išieškojimą vykdyti pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020-12-31 nuosprendyje nurodytą tvarką, neišduodant naujo vykdomojo rašto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 8 punktu, 10 punktu, G. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems), bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant: pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 ir 7 punktais, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, G. K. skirti baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždrausti naudotis specialia teise - vairuoti kelių transporto priemones 2 (du) metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; 2) konfiskuoti automobilį „Volvo S40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su užvedimo rakteliu ir registracijos liudijimu (duomenys neskelbtini).

G. K. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.

2024-10-24 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimu paskirtą ir 2025-01-23 teismo nutartimi pratęstą laikiną nuosavybės teisių apribojimą G. K. turtui – automobiliui „Volvo S40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas (duomenys neskelbtini) – palikti galioti iki turto konfiskavimo įvykdymo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- automobilį „Volvo S40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su užvedimo rakteliu ir registracijos liudijimu (duomenys neskelbtini) – nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti;

- skaitmeninę DVD laikmeną – palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.