- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-02
- Bylos Nr.
- N-444-1494-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 8 d. nutarimo L. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2009 m. birželio 19 d. surašė L. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis tą pačią dieną, apie 11.10 val., Ukmergės gatvėje, Vilniuje, vairavo automobilį „SAAB 900“ įtariamai neblaivus, kai teisė vairuoti atimta ir baustas pagal ATPK 126 straipsnį, vengė neblaivumo patikrinimo, nepateikė privalomojo civilinės atsakomybės draudimo dokumento, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14, 16 ir 18 punktų reikalavimus.
II.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2009 m. liepos 8 d. nutarimu pripažino L. B. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 129 straipsnyje ir 124¹ straipsnio 6 dalyje numatytas veikas konstatavęs, jog nors L. B. pažeidimų nepripažino (teigė, kad automobilis priklauso R. P., kuris jį ir vairavo, o jis tik sėdėjo keleivio sėdynėje, į alkotesterį nepūtė, nes buvo supykęs), jo paaiškinimus paneigia D. M. ir R. P. paaiškinimai. Teismas pabrėžė, jog D. M. nurodė, kad važiuojant savo automobiliu, jį automobiliu „SAAB“ sekė du asmenys, kurie atrodė neblaivūs, elgėsi įžūliai, rodė nepadorius gestus, jis gerai įsidėmėjo „SAAB“ vairuotoją ir jį vėliau nurodė policijos pareigūnams. Automobilį „SAAB“ vairavo abu juo važiavę asmenys – vienas vairavo iki „Senukų“, o kitas patraukė automobilį jam iškvietus policiją. R. P. savo paaiškinime nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, paaiškino, kad jam priklausantį automobilį „SAAB 900“ vairavo L. B., nes jis pats buvo neblaivus, jiems bevažiuojant, kelią užkirto džipas, todėl jie po to sekė jam iš paskos, norėdami pasiaiškinti su džipo vairuotoju. Džipui sustojus aikštelėje, jie priėjo prie jo vairuotojo, tačiau šis iš karto pradėjo kviesti policiją, jis išsigando, todėl nusprendė pastatyti automobilį į stovėjimo vietą. Automobilį vairavo tik aikštelėje prie „Senukų“, prieš tai jį vairavo L. B.
Teismas nurodė, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas L. B. buvo surašytas ir pagal ATPK 130² straipsnį, tačiau byloje nėra surinkta įrodymų, kurie patvirtintų, kad L. B. vairavo automobilį neblaivus, girtumas jam nustatytas nebuvo, todėl byla dalyje dėl ATPK 130² straipsnio pažeidimo nutrauktina.
Parinkdamas subendrintą nuobaudą –5000 Lt baudą - teismas pažymėjo, jog atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, L. B. asmenybę (baustas).
III.
Nesutikdamas su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 8 d. nutarimu, L. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliaciniame skunde nurodo, jog automobilį vairavo R. P., ką jis nuosekliai teigė. Pažymi, jog teisme kėlė prašymą apklausti D. M. ir R. P., įvykio vietoje buvusius policijos pareigūnus, taip pat R. B. bei K. T., mačiusius, kas vairavo automobilį, tačiau teismas atsisakė jo prašymą tenkinti. Teigia, jog teismas nutarimą grindė tik rašytiniais dviejų liudytojų parodymais, kurie nebuvo įspėti dėl atsakomybės, o R. P. jam pasakęs, jog jis išsigynė vairavęs, nes buvo išsigandęs, o teisingus paaiškinimus davė savo byloje Nr.A2.6-4574-654/2009, kuri šiuo atveju turi būti prijungta.
Atsiliepdama į apeliacinį skundą, Institucija prašo jį atmesti palaikydama Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarimo motyvus. Pažymi, jog netikėti D. M. parodymais teismas neturėjo jokio pagrindo, nes šis nei L. B., nei R. P. nepažinojo, apie įvykį pranešė siekdamas apsaugoti save ir kitus visuomenės narius (b. l. 30).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Iš apeliacinio skundo argumentacijos matyti, jog apeliantas neigia automobilio vairavimo faktą teigdamas, jog vairavo R. P., o kitokios išvados teismas priėjo netinkamai ištyręs bylos medžiagą bei nerinkęs būtinų papildomų įrodymų.
Iš skundžiamo teismo nutarimo matyti, kad jis priimtas pasirėmus tik rašytine bylos medžiaga, kuri surašyta policijos pareigūnams iš esmės pasirėmus betarpiškai apelianto vairavimą stebėjusio pašalinio asmens D. M. rašytiniais paaiškinimais. Pabrėžtina, jog nei D. M., nei policijos pareigūnai, fiksavę atsisakymą tikrintis girtumą bei privalomo dokumento nepateikimą, pirmosios instancijos teismo nebuvo apklausti, nors vien tik rašytiniai paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje asmeniui suteiktą teisę administracinių teisės pažeidimų bylų procese apklausti kaltinimo liudytojus. Be to, pirmosios instancijos teismas, neapklausęs teisme liudytojais paminėtų asmenų, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr. N575-881/2009, N575-684/2009 ir kt.), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai.
Taip pat pažymėtina, jog iš skundžiamo nutarimo matyti, kad asmuo pirmosios instancijos teisme teigė, kad vairavo R. P., apeliaciniame skunde teigia, jog teisme kėlė prašymą apklausti D. M., R. P., R. B. bei K. T., tačiau šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismas neturi galimybių patikrinti, nes pirmosios instancijos teisme nerašytas teismo posėdžio protokolas. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, jog nors ATPK 285 straipsnyje numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą kolegialus organas rašo protokolą, tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai) teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį byloje Nr.N1-1333/2007).
Teisėjų kolegija pastebi, jog naujos versijos kėlimas yra įstatymo leidžiama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybos priemonė, todėl kiekvienu atveju nauja pozicija turi būti kruopščiai, be išankstinio skeptiško nusistatymo ištirta ir įvertinta, kas šiuo atveju nebuvo atlikta.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme visos teisiškai reikšmingos aplinkybės nebuvo nustatytos ir įvertintos, taip pažeidžiant ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, todėl byla gražintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,
nutaria:
L. B. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 8 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.