Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Romualdas Lincevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-376-133/2010

2010 m. birželio 17 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Lincevičiaus, teisėjų Arūno Paštuolio, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant V. T., dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nukentėjusiajam K. P., nuteistųjų V. Š., P. Š., J. P., D. K. gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. Š., P. Š., J. P., D. K. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos (toliau LR) BK 138 str. 2 d. 8 p. ir nuteistas 2 (dvejų) metų ir 9 (devynerių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Nuosprendžiu paskirtoji bausmė, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 65 str. 1 d. 1 p. subendrinta su 2009-11-09 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme - 8 mėn. laisvės apribojimo, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą ir paskirta bausmė - 3 (treji) metai ir 2 (du) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose;

P. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 2 d. 8 p. ir nuteistas 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 75 str. paskirtosios bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsitesėjimo dienos atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę žalą;

V. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 2 d. 8 p. ir nuteistas 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 75 str., paskirtosios bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsitesėjimo dienos atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę žalą;

J. P. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 2 d. 8 p. ir nuteistas 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 75 str., paskirtosios bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsitesėjimo dienos atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę žalą.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkinti visiškai ir priteista jos naudai solidariai iš D. K., V. Š., P. Š., J. P. 1703,20 Lt (vienas tūkstantis septyni šimtai trys litai ir 20 cnt).

Nukentėjusiojo K. P. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista jo naudai solidariai iš D. K., V. Š., P. Š., J. P. 1050 (vienas tūkstantis penkiasdešimt) litų turtinės žalos atlyginimui ir 8000 (aštuoni tūkstančiai) litų neturtinės žalos atlyginimui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) V. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) P. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltais ir nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. už tai, kad 2008-10-05 apie 03.20 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrai, viešoje vietoje-Kaune, Mickevičiaus g., prie namo Nr. 23, D. K. iš chuliganiškų paskatų tyčia prikibus prie K. P. ir ne mažiau kaip du kartus kumščiu smogus šiam į veidą, sudavė kumščiais keletą smūgių nukentėjusiajam K. P. į galvos sritį, dėl ko pastarasis nukrito, toliau tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, gulintį K. P. spardė kojomis į įvairias kūno vietas, taip bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam K. P. odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas veide, kraujo išsiliejimą dešinės akies obuolio junginėje, galvos smegenų sukrėtimą, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikimą.

Iš bylos medžiagos matyti, jog P. Š., J. P., V. Š. įvykio naktį neturėjo jokio tikslo sumušti nukentėjusįjį, tai daryti nei tarpusavyje, nei su D. K. nesitarė nei žodžiu, nei kokiais nors kitais būdais. Jie atvyko į pasilinksminimo vakarą su merginomis, po to vyko visi į namus. Tačiau pamatę, jog jų pažįstamą D. K., su kuriuo buvo atvykę į pasilinksminimo vakarą, muša kiti vaikinai, puolė jį ginti, ko pasėkoje nukentėjo. Vertinant P. Š., J. P., V. Š. veiksmų subjektyvinę pusę seka neabejotina išvada, kad jų veika buvo nukreipta ne į viešosios tvarkos pažeidimą, bet siekė tik padėti užpultam ir mušamam jų pažįstamam D. K.. Net ir baudžiamieji įstatymai nustato teisę ginti kitą asmenį nuo prieš jį vartojamo smurto. Antra vertus, net jeigu ir nebūtų pripažinta būtinosios ginties padėtis, tai ir tuo atveju negalima kvalifikuoti pastarųjų nuteistųjų veiką pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. ar pagal 138 str. 1 d. Tai yra, kad taip šių nuteistųjų veiką vertinti, kaltinančioji šalis turėjo byloje įrodyti, o teismas nustatyti, jog šie asmenys neturėjo jokio tikslo tuo metu padėti D. K. ar jį ginti. Vertinant kitų nuteistųjų elgesį, jų veikos motyvus, tikslus (jų veikos subjektyvinę pusę), šiuo atveju net nėra svarbi ta aplinkybė, kuris buvo teisus konflikte - D. K. ar nukentėjusysis su savo draugais. Svarbu yra tai, jog P. Š., J. P., V. Š. matė konfliktą tarp D. K. ir nukentėjusiojo bei pastarojo draugų, matė, kad tuo metu D. K. puolamas, buvo kilęs konfliktas ir jie siekė pastarąjį užstoti. Įvyko konfliktas, kuris buvo tikrai abipusis, veika turėtų būti vertinama pagal pasekmes. Tačiau jų veiką nėra pagrindo vertinti ir pagal LR BK 138 str. 1 d., nes nenustatyta, jog būtent nuo pastarųjų asmenų veiksmų nukentėjusiajam buvo padarytas konkretus byloje jam konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Nuteistųjų gynėjo nuomone, apylinkės teismas ignoravo ne tik liudytojų G. B., R. S. parodymus, bet ir objektyvius bylos duomenis, taip pat patvirtinančius nuteistųjų parodymus - specialisto išvadą apie P. Š. konstatuotą sveikatos sutrikdymą, daiktų apžiūros protokolus, patvirtinančius J. P., D. K. drabužių apgadinimus (suplėšymus), nevertindamas aplinkybių, paneigiančių kaltinimą, ar kilusių abejonių kaltinamųjų naudai, nuosprendį pagrįsdamas prielaidomis. Apylinkės teismas vertino įrodymus segregatyviai - rėmėsi išimtinai tik nukentėjusiojo ir jo pusės liudytojų parodymais, kai tuo tarpu nuteistųjų bei jau paminėtųjų kitų liudytojų parodymus atmetė. Teismo nuosprendžio turinys patvirtina, jog šią bylą išnagrinėjo išimtinai šališkas (kaltinimo naudai) teismas ir išnagrinėjo bylą paviršutiniškai, dėl ko nuteisti nekalti asmenys.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 "Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą" 3.1.8 punkte nurodyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta pašalinti abejonių, jos aiškinamos kaltinamojo naudai.

Nuteistųjų gynėjo nuomone, civilinio ieškinio dalyje nuosprendis taip pat nepagrįstas, kadangi nukentėjusysis savo ieškinio neturtinėje dalyje pilnai neįrodė net ir nuteistojo D. K. atžvilgiu, priteistas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo neatitinka LR CK 1.5 str. reikalavimų. Nukentėjusiojo ieškinio reikalavimai, kaip nepilnai įrodyti, turėjo būti palikti nenagrinėti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėją, prašiusį apeliacinį skundą patenkinti, prokurorą, prašiusį apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas tenkintinas dalinai.

Nuteistųjų P. Š., V. Š., J. P., D. K. gynėjas mano, kad P. Š., V. Š., J. P. nepagrįstai nuteisti, o D. K. veika neteisingai kvalifikuota. Taip pat ginčija priteistus civilinius ieškinius. Teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).

Teismo nustatyta, kad P. Š., V. Š., J. P., D. K. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.), už kurio padarymą įstatymas numato bausmę: laisvės atėmimą iki penkerių metų.

Visų nuteistųjų kaltė padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str.2 dalyje, pilnai įrodyta byloje surinktais įrodymais.

Apylinkės teismas visiškai pagrįstai rėmėsi liudytojų N. J., R. B., D. M., parodymais apie įvykio aplinkybes. Taip pat, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nuoseklius parodymus apie įvykį davė ir nukentėjusysis K. P..

Kaltinamųjų D. K., V. Š., P. Š., J. P. parodymus, kad konfliktą pirmas pradėjo nukentėjusysis K. P., o jie tik gynėsi, taip pat liudytojos G. B. parodymus teismas teisingai įvertino kaip siekimą išvengti atsakomybės, vertinant juos kritiškai, kaip neobjektyvius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių.

Kaltinamasis D. K. parodė, kad jam dar būnant klube, jis susitikęs nukentėjusįjį K. P., ir be jokios aiškios priežasties liepęs šiam dingi iš akių. Vėliau, jau išėjus iš klubo, prie jo priėjo K. P. ir D. J. ir koliodamiesi, pardėjo jį tąsyti. Tačiau šių aplinkybių nepatvirtino liudytojai N. J., A. L., R. B., D. J., kurie, atvirkščiai, nurodė, kad Mickevičiaus g. prie K. P. priėjo du vaikinai ir pradėjo jį mušti. Be to, kaip nurodė D. K., po to, kai jis išsivadavo iš striukės, pamatė, kad vyksta muštynės, nematė, kas su kuo mušasi, tačiau nubėgo muštis. Kaltinamasis V. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam išėjus į Mickevičiaus g. pamatė, kad jo draugai J. P. ir D. K. kumščiais muša vieną jam nepažįstamą vaikiną, abu suduodami po du ar tris smūgius. Tai pamatęs, jis daug nesiaiškino ir pribėgęs pora kartų kumščiu taip pat smogė vaikinui į nugarą ar pilvą. Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis V. Š. parodė, kad, jam išėjus iš klubo ir nuėjus iki Mickevičiaus g., pamatė, kad muša jo draugus, todėl nubėgo padėti. Ikiteisminio tyrimo metu jis davė parodymus, būdamas neišsiblaivęs ir nemiegojęs. Tačiau teismas teisingai atkreipė dėmesį į tai, kad kaltinamojo V. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, atitinka nukentėjusiojo K. P., liudytojų N. J., A. L., R. B., D. J. parodymus, kurie nuo pat pradžių buvo nuoseklūs. Be to, nors kaltinamasis V. Š. teisminio bylos nagrinėjimo metu nors ir nurodė, kad pamatęs, kaip mušami jo draugai, nubėgo jų ginti, tačiau tuo pačiu pripažino, kad nubėgo ne skirti besimušančius, o padėti draugams mušti nepažįstamąjį. Taip pat nurodė, kad jo draugas P. Š. nesimušė, nors pats kaltinamasis P. Š. nurodė, kad jam pribėgus prie D. K., jį kažkas pastūmė ir dėl to jis nugriuvo, po to jis pats kažką pastūmė. Nustatyta, kad nei kaltinamieji, nei nukentėjusysis K. P. prieš įvykį pažįstami nebuvo, tarp jų nebuvo jokių pykčių ar skolos santykių, todėl nukentėjusiojo K. P., liudytojų N. J., A. L., R. B., D. J. parodymais, kurie yra nuoseklūs, teismas neturėjo pagrindo netikėti ir pagrįstai rėmėsi priimant apkaltinamąjį nuosprendį

Motyvuojamoji dalis

Dėl nuteistojo D. K. nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Apelianto manymu D. K. nusikalstama veika turi būti kvalifikuojam pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Šis apelianto manymas nėra pagrįstais byloje esančiais įrodymais. Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Kauno skyriaus 2008-11-28 specialisto išvada Nr. G-3939/08(02) patvirtina, kad K. P. padaryta odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos veide, kraujo išsiliejimas dešinės akies obuolio junginėje, galvos smegenų sukrėtimas: sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 18-19). Nustatyta, kad nukentėjusįjį mušė visi keturi nuteistieji ir jų veikos pasekoje padarytas K. P. nesunkus sveikatos sutrikdymas. Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamųjų D. K., V. Š., P. Š., J. P. veiksmuose, visiškai įrodyta, kaltinamųjų veikos teisingai kvalifikuotos pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p, nes kaltinamieji be jokios aiškios priežasties viešoje vietoje prikibo prie nukentėjusiojo K. P. ir jį sumušė, padarydami jam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Dėl civilinių ieškinių

Apylinkės teismas visiškai teisingai išsprendė civilinių ieškinių klausimą. Nukentėjusiojo K. P. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo, civilinio ieškovo-Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįsti, įrodyti bylos medžiaga ir pagrįstai patenkintini, priteisiant juos solidariai iš kaltinamųjų D. K., V. Š., P. Š., J. P.. Nuteistųjų veiksmais padaryta turtinė žala nukentėjusiajam, todėl ji turi būti atlyginta.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos nukentėjusiajam K. P. atlyginimo, pagrįstai atsižvelgė į įvykio metu nukentėjusiojo K. P. patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocines depresijas, dėl padaryto sužalojimo atsiradusį bendravimo galimybių sumažėjimą, į tai, kad nukentėjusysis K. P., kaip asmenybė, buvo pažemintas savo draugų ir pašalinių asmenų akivaizdoje, taip pat į tai, kad jam padarytas sužalojimas nepaliko jokių liekamųjų reiškinių, į kaltinamųjų realią galimybę atlyginti žalą. Priteista 8000 Lt neturtinė žala reali. Žala priteista vadovaujantis protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijais.

Dėl bausmės paskyrimo nuteistiesiems

Apylinkės teismas pagrįstai visus nuteistuosius pripažino kaltais pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. ir paskyrė laisvės atėmimo bausmes. Pagrįstai P. Š., V. Š., J. P. atžvilgiu pritaikė Lietuvos Respublikos BK 75 str. ir paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo. Tačiau, kolegijos nuomone, apylinkės teismas, skirdamas bausmę D. K., nepagrįstai nuteisė jį realiu laisvės atėmimu, paskirdamas jam per griežtą laisvės atėmimo bausmę. Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad veiką, už kurią D. K. ir kiti nuteistieji nuteisti 2010-03-15 nuosprendžiu, jie padarė 2008-10-05. 2009-11-09 nuosprendžiu Kauno miesto apylinkės teismas D. K. nuteisė laisvės apribojimu už veiką padarytą 2009-07-29. Tai rodo, kad D. K. nebuvo pripažintas kaltu už veiką padarytą 2008-10-05, tuo metu, kai buvo teisiamas už 2009-07-29 padarytą veiką. Skiriant bausmę (laisvės atėmimą), yra gana svarbu. D. K. atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatos nebuvo nei karto taikytos nors jis ir praeityje teistas tris kartus, tačiau kaip seka iš pasakyto aukščiau, D. K. šią veiką padarė anksčiau, nei buvo nuteistas 2009-11-09, todėl kolegija mano, kad Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalyje yra nustatytos bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir straipsnio taikymo klausimas gali būti sprendžiamas. BK 75 straipsnio nuostatos nenumato tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, nusikalstamą veiką padariusiam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, teistam asmeniui. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, teismui konstatavus, kad susidariusioje situacijoje bausmės tikslai bus pasiekti realiai nevykdant paskirtos laisvės atėmimo bausmės. BK 75 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tada, kai asmuo nuteistas laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ir (ar) apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytą nusikaltimą (nusikaltimus). Kolegijos nuomone, nuteistojo D. K. atžvilgiu galimas BK 75 str. taikymas ir paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas.

Tik bylą nagrinėjantis teismas gali nuspręsti, ar nagrinėjamoje byloje yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnis nereikalauja, kad asmuo būtų teisiamas pirmą kartą. Teismas nėra varžomas kokiomis nors papildomomis šiame straipsnyje nenurodytomis sąlygomis dėl bausmės vykdymo atidėjimo. Spręsdamas bausmės skyrimo kaltinamajam D. K. klausimą, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis padarė apysunkį nusikaltimą, savo nusikalstamais veiksmais padarytos žalos ar bent jos dalies nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui neatlygino, anksčiau teistas, todėl teismo nuomone, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus kaltinamajam D. K. realią laisvės atėmimo bausmę, siekiant sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo. Kolegijos nuomone yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. D. K. yra jauno amžiaus, dirba, turi pastovią gyvenamąją vietą.

Apylinkės teismas, subendrindamas bausmes, nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 dalies nuostatas. Pagal šią dalį bendrinamos bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės. Kolegijos nuomone, šiuo atveju turi būti vadovaujamssi Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu. D. K. padarytos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms numatytoms Lietuvos respublikos BK 10 ar 11 straipsniuose. Lietuvos Respublikos BK 284 str 2 dalyje numatyta veika priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams, tuo tarpu už Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies padarytą veiką numatytas laisvės atėmimas iki penkerių metų ir priskiriamas prie apysunkių nusikaltimų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2, punktu,

nusprendė:

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. nuosprendį pakeisti.

D. K. 2010-03-15 nuosprendžiu paskirtą 2 (dvejų) metų ir 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p. subendrinti su 2009-11-09 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme- 8 mėn. laisvės apribojimo, taikant bausmių apėmimą ir paskirti galutinę bausmę 2 (du) metus ir 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. paskirtosios bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaips septynioms paroms, per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsitesėjimo dienos atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę žalą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.