- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-07-29
- Bylos Nr.
- eI3-137-426/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03826-2016-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Rūta Miliuvienė (pirm.), Jovita Einikienė, Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- "Sekasoft"
- Atsakovas
- Lietuvos verslo paramos agentūra
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai, Lietuvos Respublikos Ekonomikos ir inovacijų ministerija
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ivetos Pelienės,
atsakovo atstovams Rokui Didžiapetriui, Rimantui Jančiauskui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Sekasoft“ skundą atsakovei viešajai įstaigai Lietuvos verslo paramos agentūrai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai (po reorganizacijos Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Sekasoft“ 2016 m. rugsėjo 26 d. teismui elektroninių ryšių priemonėmis padavė skundą, prašydama: 1) panaikinti viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros 2016 m. liepos 13 d. sprendimą Nr. R4-4047 (15.2.2-1109) dėl paraiškos Nr. J05-LVPA-K-01-0262 atmetimo; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos 2016 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą Nr. (40.1-12)-3-3833 dėl UAB „Sekasoft“ skundo; 3) įpareigoti viešąją įstaigą Lietuvos verslo paramos agentūrą (toliau – ir LVPA) atlikti pakartotinį pareiškėjos UAB „Sekasoft“ (toliau – ir Bendrovė) paraiškos Nr. J05-LVPAK-01-0262 vertinimą.
Šalies argumentai
Pareiškėja nesutinka su LVPA 2016 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. R4-4047 (15.2.2-1109), kuriuo nuspręsta Bendrovės paraišką paramai gauti atmesti kaip neatitinkančią projektų finansavimo sąlygų aprašo 1 priedo 1.1 ir 1.2 punktuose nustatytų bendrųjų reikalavimų projektams, bei su trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos (toliau – Ministerija) sprendimu, patvirtinančiu LVPA 2016 m. liepos 13 d. sprendimą Nr. R4-4047 (15.2.2-1109).
Pareiškėja nesutinka su LVPA pozicija, kad projekte nurodyta veikla nelaikytina mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikla (toliau – ir MTEP), nes nėra pagrindinio MTEP veiklas apibrėžiančio kriterijaus – naujumo. Paaiškino, jog paraiškoje buvo aiškiai nurodyta, kad projektas „Daugialypis organizacijos valdymo portalas (MOMP)“ savo sprendžiamu uždaviniu bei išskirtinių savybių visuma bus visiškai naujas ir išskirtinis produktas. LVPA buvo nurodyta, kad naujumas, įgyvendinant projektą „Daugialypis organizacijos valdymo portalas (MOMP)“, pasireikš tuo, kad vienoje IT sistemoje bus konsoliduotos 9 organizacijos valdymo sritys, kurios pasižymės naujomis savybėmis, tokiomis kaip žaidyba (angl. Gamification), grįžtamasis ryšys (angl. Feedback), socializacija, apsimokančios programos (angl. Machine learning) ir kitos. Pareiškėja turi didelę patirtį kompiuterinių programų kūrime, tačiau nėra žinoma, kad egzistuotų panaši į jos nurodytą kompiuterinę programą tokia programa, kuri apimtų visas 9 organizacijų valdymo sritis. Pareiškėja teigia, kad nei projektų finansavimo sąlygų aprašas, nei Frascati vadovas, kuriuo rėmėsi atsakovė, priimdama sprendimą atmesti paraišką, nedraudžia MTEP klasifikuoti veiklas, kuriomis siekiama sukurti naują ar iš esmės patobulintą produktą, turintį dalį savybių, kurias jau turi jo analogai. Todėl, anot pareiškėjos, LVPA, vertindama paraišką, nepagrįstai buvo nustačiusi, kad UAB „Sekasoft" veikla, įgyvendinant projektą „Daugialypis organizacijos valdymo portalas (MOMP)“, nelaikytina MTEP veikla.
Pareiškėja nesutinka su atsakovės pozicija, kad projekte nurodyta veikla nelaikytina mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikla, nes nėra tokioms veikloms būtino požymio – sistemingo mokslinio ir/ar technologinio neapibrėžtumo sprendimo. Vadovaujantis Frascati vadovo 84 punkto nuostata, neapibrėžtumas yra tada, kai asmeniui, gerai susipažinusiam su visiems prieinamomis pagrindinėmis žiniomis konkrečioje srityje, problemos sprendimas nėra lengvai matomas. Pareiškėjos teigimu, informacinių technologijų specialistams nėra lengvai matomi šie problemų sprendimai, su kuriais bus susiduriama įgyvendinant projektą „Daugialypis organizacijos valdymo portalas (MOMP)“ nėra žinoma: 1) kaip konsoliduoti atskiras organizacijos valdymo sritis, kokius informacijos sąryšius konstruoti ir kokiame kontekste; 2) kaip atskiroms organizacijos valdymo sritims pritaikyti žaidybos (angl. Gamification) elementus; 3) kaip atskiroms organizacijos valdymo sritims pritaikyti grįžtamojo ryšio teikimo (angl. Feedback) elementus; 4) kaip realizuoti automatizuotą bet kurių organizacijos valdymo sričių progreso sekimą ir makro-kontrolę bei, didžiausias neapibrėžtumas, kokioje vartotojo sąsajoje, kadangi šioms priemonėms, kurias naudos vadovai, reikalinga ypač paprasta, patraukli, intuityvi vartotojo sąsaja; 5) kaip pritaikyti Machine learning technologijas organizacijos valdymo rutininėms funkcijoms atlikti. Todėl, pareiškėjos vertinimu, įgyvendinant projektą „Daugialypis organizacijos valdymo portalas (MOMP)“, bus sprendžiami neapibrėžtumai, priešingai nei nusprendė LVPA ir Ministerija savo sprendimuose.
Pareiškėja taip pat prieštarauja atsakovės pozicijai, jog Bendrovės veikla pagal projektą „Daugialypis organizacijos valdymo portalas (MOMP)“ laikytina įprasta programavimo veikla, o įprasta programavimo veikla pagal Frascati vadovo 77 punktą nelaikytina MTEP (moksliniais tyrimais ir ekonomine plėtra). Egzistavo visi pagrindai UAB „Sekasoft“ programinės įrangos kūrimo projektą „Daugialypis organizacijos valdymo portalas (MOMP)“ kvalifikuoti kaip MTEP veiklą, nes šio projekto užbaigimas turėtų labai didelę reikšmę technologinei pažangai, o projekto tikslu yra nurodytų technologinių neapibrėžtumų išsprendimas.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytas aplinkybes, prašė jį tenkinti. Pareiškėjos atstovo nuomone, eksperto išvada – neprofesionali, neatsižvelgta, kad produktas – daugialypiškas. Tvirtino, jog tokios sistemos iki šiol nebuvo sukurta.
Atsakovė LVPA su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime paaiškina, kad LVPA, kaip įgyvendinančioji institucija, paraiškas vertina projektų taisyklių, aprašo ir vidaus teisės aktų, detalizuojančių paraiškų vertinimo procesą, nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad kuriama programinė įranga būtų klasifikuojama kaip inovacija, ji turi apimti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklos elementus. Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros elementų, remiantis projekte pateikta informacija, nėra, todėl priskirti produktą prie inovacijų irgi nėra pagrindo. Nei paraiškoje, nei skunde apie naujas technologijas pareiškėja nekalba, vadinasi, atsakovės nuomone, pripažįsta, kad mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros elemento projekte nėra, todėl naujos verslo valdymo sistemos kūrimas negali būti klasifikuojamas kaip mokslinių tyrimų ir eksperimentinė plėtra. Taikomosios programinės įrangos papildymas naujomis savybėmis savaime nereiškia MTEP, t. y. naujos savybės nėra pakankama sąlyga klasifikuoti programinės įrangos kūrimą kaip MTEP veiklą.
Vien aplinkybė, kad kažkam nežinoma, pvz. „kaip realizuoti, kaip pritaikyti...“ savaime nereiškia, kad tai yra „sistemingas mokslinio ir (arba) technologinio neapibrėžtumo išsprendimas“. Informacinių technologijų srityje, tokios problemos kaip „kažkas nėra žinoma (kaip realizuoti, kaip pritaikyti...)“, būdingos bet kurios verslo valdymo sistemos diegimo procesui, tam yra skirtas atskiras projekto analizės etapas, bet tai savaime nėra MTEP. Pareiškėjos įvardintas 9 organizacijos valdymo sričių konsolidavimas negali būti priskirtas prie MTEP, rinkoje esančios VVS (verslo valdymo sistemos) apima minėtas organizacijos valdymo sritis, todėl tam tikras pareiškėjos kuriamos programinės įrangos savybių ir funkcijų skirtumas, lyginant su analogais, nėra pagrindas klasifikuoti projektą kaip MTEP.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovai palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, kad projektas nepasižymi tikslais, kuriems pasiekti reikia atlikti eksperimentinę plėtrą. Neneigė, jog tai – naujas produktas, tačiau jis nebus eksperimentinės plėtros rezultatas.
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotas asmuo Ministerija su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime paaiškino, kad išnagrinėjo skundą dėl paraiškos atmetimo ir priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundo dėl paraiškos atmetimo netenkino ir negrąžino paraiškos pakartotiniam projekto tinkamumo finansuoti vertinimui. Pareiškėjos paraišką vertino du LVPA Projektų valdymo departamento Projektų ekspertų skyriaus ekspertai, turintys technikos mokslų srities daktaro laipsnį ir vadybos ir verslo administravimo magistro kvalifikacinį laipsnį. Ekonomikos ir inovacijų ministerija skundžiamame sprendime pažymėjo, jog, įvertinusi LVPA Projektų valdymo departamento Projektų ekspertų skyriaus ekspertų išvadas ir susipažinusi su ekspertų gyvenimo aprašymais ir išsilavinimą patvirtinančiais dokumentais, neturėjo pagrindo abejoti atsakovės projektų valdymo departamento projektų ekspertų skyriaus ekspertų išvadų teisėtumu ir pagrįstumu atsižvelgiant į ekspertų kvalifikaciją ir patirtį. Atsižvelgiant į tai, trečiasis suinteresuotas asmuo padarė išvadą, jog LVPA išdėstyti paraiškos atmetimo argumentai, susiję su projekto atitiktimi aprašo 1 priedo 1.1 ir 1.2 papunkčiuose nustatytiems projekto tinkamumo finansuoti vertinimo reikalavimams, yra pagrįsti ir motyvuoti, su kuriais Ministerija sutiko, todėl atskirai nepasisakė. Taip pat nenustatė, kad LVPA viršijo savo kompetenciją ar pažeidė paraiškų vertinimo procedūras. LVPA tinkamai įgyvendino diskrecijos teisę vertinti paraišką.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir atsakovės poziciją, prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas netenkintinas.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėja UAB „Sekasoft“ Lietuvos verslo paramos agentūrai pateikė paraišką Nr. JOS-LVPA-K-01-0261 paramai gauti dėl projekto „Daugialypis organizacijos valdymo portalas (MOMP)“ finansavimo“ (toliau – ir paraiška). LVPA 2016 m. balandžio 1 d. registruota Bendrovės paraiška.
Atsakovė 2016 m. liepos 13 d. raštu Nr. R4-4047(l5.2.2-1109) Dėl paraiškos Nr. J05-LVPA- K-01-0261 atmetimo informavo pareiškėją, kad vadovaudamasi J05-LVPA-K priemonės „Intelektas. Bendri mokslo-verslo projektai“ projektų finansavimo sąlygų aprašu Nr. 1, patvirtintu Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 4-822/V-1323, išnagrinėjo pareiškėjos pateiktą paraišką Nr. J05-LVPA-K-01-0261 dėl projekto „Daugialypis organizacijos valdymo portalas (MOMP)“ finansavimo ir priėmė sprendimą atmesti paraišką kaip neatitinkančią Aprašo 1 priedo 1.1 ir 1.2 bendrųjų reikalavimų projektams.
Pareiškėja, vadovaudamasi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ 494 punktu, apskundė LVPA sprendimą atmesti paraišką 2016 m. liepos 27 d. raštu Nr. 260 Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai.
Pareiškėja ir LVPA 2016 m. rugpjūčio 26 d. raštu Nr. (40.1-12)-3-3833 buvo informuota apie Ministerijos sprendimą netenkinti jos skundo.
Byloje kilęs ginčas dėl LVPA 2016 m. liepos 13 d. sprendimo Nr. R4-4047 (15.2.2-1109), kuriuo pareiškėjos UAB „Sekasoft“ paraiška paramai gauti atmesta kaip neatitinkanti projektų finansavimo sąlygų aprašo 1 priedo 1.1 ir 1.2 punktuose nustatytų bendrųjų reikalavimų projektams, bei tuometinės Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos sprendimo, patvirtinančio LVPA 2016 m. liepos 13 d. sprendimą Nr. R4-4047 (15.2.2-1109), teisėtumo ir pagrįstumo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) administracinėje byloje Nr. eA-2146-624/2018 išnagrinėjęs pareiškėjos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimo, 2018 m. liepos 5 d. nutartimi Bendrovės apeliacinį skundą tenkino iš dalies, t. y. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nutartyje konstatavo, jog šalių pateiktų įrodymų, pagrindžiančių jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes klausimu, ar Projekto įgyvendinimo metu būtų / nebūtų sprendžiami technologiniai neapibrėžtumai, duomenys yra priešingi, be to, dalies jų įvertinimui akivaizdžiai reikalingos specialios srities, kurioje norima vykdyti Projektą, žinios: 2002 metų Frascati vadovo 2.4.1. skirsnio, skirto MTEP identifikavimui kuriant programinę įrangą, 137 punkte kaip tik ir pabrėžiama, jog programinės įrangos kūrimo pobūdis apsunkina MTEP sudedamosios dalies, jeigu tokia yra, identifikavimą. Programinės įrangos kūrimas yra neatskiriama daugelio projektų, kurie patys neturi MTEP elemento, dalis. Tačiau tokių projektų programinės įrangos kūrimo elementas gali būti klasifikuojamas kaip MTEP, jeigu jis skatina pažangą kompiuterinės programinės įrangos srityje. Tokia pažanga paprastai veikiau yra didėjanti nei sukelianti perversmą. Taigi, esamos programos ar sistemos atnaujinimas, papildymas ar pakeitimas gali būti klasifikuojamas kaip MTEP, jeigu jie įgyvendina mokslinę ir (arba) technologinę pažangą dėl kurios gausėja žinių. Tačiau programinės įrangos panaudojimas naujoje taikomojoje programoje arba naujam tikslui pats savaime nereiškia pažangos. LVAT pažymėjo, kad kai nagrinėjant administracinę bylą teisme reikia specialiųjų žinių dokumentams, daiktams ar veiksmams ištirti ir įvertinti, yra kviečiamas tam tikros srities specialistas (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 60 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje specialistas nebuvo kviečiamas, pirmosios instancijos teismas netenkino ir pareiškėjos prašymo byloje skirti atlikti ekspertizę (ABTĮ 61 straipsnio 1 dalis). Nors eksperto išvada teismui nėra privaloma (ABTĮ 61 straipsnio 4 dalis), tokios įrodinėjimo priemonės reikšmė nagrinėjamo ginčo, kuriame duomenys specialių žinių reikalaujančiu klausimu – ar Projekto įgyvendinimo metu būtų / nebūtų sprendžiami technologiniai neapibrėžtumai – yra prieštaringi, kontekste neturėtų būti nuvertinama, kadangi, išsprendus klausimą dėl eksperto skyrimo Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo nustatyta tvarka, būtų galimybė pašalinti abejones tiek dėl išvadą teikiančio asmens nepriklausomumo, profesionalumo, profesinių sprendimų skaidrumo, sąžiningumo, nešališkumo, pagarbos teisės aktams ir asmenų teisėms, konfidencialumo, teisingumo ir tyrimo išsamumo, taip užtikrinant priimamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (ABTĮ 86 straipsnio 1 dalis). LVAT minimoje nutartyje taip pat atkreipė dėmesį, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 80 straipsnio 1 dalis). Ginčo šalių pozicijas pagrindžiantiems įrodymams – ginčijamam LVPA sprendimui, LVPA ekspertų išvadoms ir Rimanto Butlerio 2017 m. balandžio 20 d. išvadai – esant parengtiems naudojant specialias žinias, jų turinio vertinimas turi būti atliekamas naudojantis tokiomis pat specialiomis žiniomis, kurių teismas neturi.
Žemesnės instancijos teismas
LVAT praktikoje atvejai, kai byloje pateiktiems įrodymams, pagrindžiantiems šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, savo turiniu esant priešingiems, teismas, turėdamas tokią galimybę, nesinaudoja procesiniais instrumentais jiems (prieštaravimams) pašalinti, t. y. specialisto ar eksperto pagalba, o pats vertina aplinkybes, reikalaujančias specialių žinių, vertinami kaip įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimas, neleidžiantis teismo sprendimo laikyti teisingu (žr. pvz., 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1655/2010).
Pareiškėja 2018 m. rugpjūčio 30 d. teismui pateikė prašymą skirti informacinių technologijų ekspertizę, kurią prašė pavesti atlikti ekspertui Audriui Lopatai, prašydama atsakyti į nurodytus klausimus.
Atsakovė LVPA 2018 m. rugsėjo 17 d. teismui pateikė nuomonę dėl ekspertizės skyrimo ir nurodė, kad nesutinka pareiškėjos prašomu skirti ekspertu Andriumi Lopata, argumentuodama tuo, kad dirbtinio intelekto taikymų ir mokslinio tiriamojo darbo patirties jis neturi, o tokia kompetencija ekspertui būtina. Siūlė ekspertu skirti Virginijų Marcinkevičių, pavedant jam atsakyti į prašyme nurodytus klausimus.
Trečiasis suinteresuotas asmuo laikėsi pozicijos, kad ekspertizę nebūtina skirti ir nurodė, kad klausimus turi suformuluoti LVPA.
Pareiškėjos atstovas 2018 m. rugsėjo 26 d. pateikė prašymą ekspertizę pavesti ekspertui Virginijui Marcinkevičiui, pavedant atsakyti į klausimus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi byloje paskyrė ekspertizę, ekspertu paskyrė informatikos mokslų daktarą Virginijų Marcinkevičių, dirbantį Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos institute, ir pavedė jam atsakyti į klausimus.
Eksperto Virginijaus Marcinkevičiaus išvada teisme gauta 2021 m. kovo 17 d. Joje konstatuota, kad pareiškėjos „kuriamas produktas nėra naujas rinkos lygmeniu, kadangi tampriai susijęs su egzistuojančiais „Sekasoft AIS“ produktais, ir nėra numatytas reikšmingas jų pagerinimas“.
Ekspertas nurodė, „kadangi produktų, egzistuojančių rinkoje, įdiegimas savo produktuose (t. y. web sąsaja su duomenų vizualizavimu) gali būti laikomas naujumu įmonės lygyje (Oslo vadovas 207 punktas), tai šį produktą galima laikyti nauju įmonės lygiu. Tačiau šiam naujumo lygiui pasiekti nereikia MTEP, kadangi tai įprastinė veikla, su moksline ir (arba) technologine pažanga ar technologinių neapibrėžtumų sprendimu (Frascati vadovo 141 punktas).“
Žemesnės instancijos teismas
Išvadoje konstatuota, kas „Portalas yra kuriamas egzistuojančių dabartinės „Sekasoft AIS“ produktų šeimos pagrindu. Atlikus Portalo analizę nenustatyta, kad projektas pasižymėtų naujumu pasaulio ar rinkos lygmeniu, pats produktas galėtų būti priskiriamas prie naujų įmonės lygiu, kadangi jame planuojama realizuoti duomenų vizualizavimą, kurio nėra tarp dabartinių „Sekasoft AIS“ produktų, tačiau šiam naujumo lygiui pasiekti nereikia MTEP: tai įprastinė veikla, nesisiejanti su moksline ir (arba) technologine pažanga ar technologinių neapibrėžtumų sprendimu (Frascati vadovo 141 punktas).
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ (suvestinė redakcija nuo 2016-06-01 iki 2016-11-25, toliau – ir Projektų taisyklės), 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 1 prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ priemonės „Intelektas. Bendri mokslo-verslo projektai“ projektų finansavimo sąlygų aprašas Nr. 1 (toliau – ir Aprašas).
Projektų taisyklių 136 punktas nustato, kad jeigu projektas neatitinka bent vieno projektų finansavimo sąlygų apraše nustatyto reikalavimo, bendrojo reikalavimo arba specialiojo projektų atrankos kriterijaus, įgyvendinančioji institucija turi priimti sprendimą atmesti paraišką, išskyrus šių Taisyklių 121 punkte numatytus atvejus.
Pagal Aprašo 1 priedo 1.1 punktą, projekto tikslai ir uždaviniai turi atitikti 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 1 prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ 1.2.1 konkretų uždavinį „Padidinti mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų veiklų aktyvumą privačiame sektoriuje“ ir siekiamą rezultatą. Pagal Aprašo 1 priedo 1.2 punktą, projekto tikslai, uždaviniai ir veiklos turi atitikti Aprašo 10 punkte nurodytas veiklas. Aprašo 10 punkte įtvirtinta, kad remiamos šios veiklos, finansuojamos pagal Nr. 01.2.1-LVPA-K-828 priemonę MTEP. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, būtina nustatyti, ar projekte nurodoma veikla atitinka mokslinių tyrimų ar eksperimentinės plėtros sampratą.
Aprašo 78 punkte numatyta, kad nustatant, ar veikla yra MTEP veikla, vadovaujamasi Rekomenduojamos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros etapų klasifikacijos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 650 „Dėl Rekomenduojamos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros etapų klasifikacijos aprašo patvirtinimo“, ir 2002 metų Frascati vadovu („Standartinė praktika, siūloma mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros statistiniams tyrimams“, Frascati vadovas, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, 2002).
Aprašo 4.5. punkte nustatyta, kad mokslinių tyrimų sąvoka atitinka pramoninių tyrimų sąvoką, kuri apibrėžta Bendrojo bendrosios išimties reglamento 2 straipsnio 85 punkte. Bendrojo bendrosios išimties reglamento 2 straipsnio 85 punkte nurodyta, kad pramoniniai tyrimai – tai suplanuoti moksliniai tyrimai arba labai svarbūs tyrimai, kuriais siekiama įgyti naujų žinių ir gebėjimų, reikalingų naujiems produktams, procesams ar paslaugoms kurti arba esamiems produktams, procesams ar paslaugoms labai patobulinti. Jie apima sudėtinių sistemų dalių kūrimą ir gali apimti prototipų kūrimą laboratorijos aplinkoje arba aplinkoje, kurioje modeliuojamos sąsajos su esama sistema, taip pat bandomųjų linijų kūrimą, kai to reikia pramoniniams tyrimams ir visų pirma bendram technologiniam patvirtinimui.
Tuo tarpu Aprašo 4.2 punktas nustato, kad eksperimentinės plėtros samprata atitinka bandomosios taikomosios veiklos sąvoką, kuri apibrėžta Bendrojo bendrosios išimties reglamento 2 straipsnio 86 punkte. Bendrojo bendrosios išimties reglamento 2 straipsnio 86 punkte nurodyta, kad bandomoji taikomoji veikla – tai mokslinių, technologinių, verslo ir kitų atitinkamų žinių bei gebėjimų įgijimas, sujungimas, formavimas ir taikymas siekiant sukurti naujus arba patobulintus produktus, procesus arba paslaugas. Į šią sąvoką taip pat gali būti įtraukta veikla, kurios tikslas yra, pavyzdžiui, naujų produktų, procesų arba paslaugų koncepcinis formulavimas, planavimas ir dokumentavimas. Bandomoji taikomoji veikla neapima esamų produktų, gamybos linijų, gamybos procesų, paslaugų ir vykdomos kitų rūšių veiklos įprastinių arba periodinių pakeitimų, net jei tokie pakeitimai gali reikšti patobulinimą.
Frascati vadovo 84 punkte įtvirtinta, kad pagrindinis kriterijus, pagal kurį MTEP atskiriama nuo su ja susijusių veiklos rūšių, yra tas, kad MTEP būtų apčiuopiamas naujumo elementas bei mokslinio ir (arba) technologinio neapibrėžtumo sprendimas, t. y. kai asmeniui, gerai susipažinusiam su visiems prieinamomis pagrindinėmis žiniomis konkrečioje srityje, problemos sprendimas nėra lengvai matomas.
Bylos duomenys patvirtina, kad produktas, kurio kūrimui pareiškėja kreipėsi dėl finansavimo, yra Daugialypis organizacijos valdymo portalas, kuris, anot pareiškėjos, apjungtų pagrindinius organizacijos valdymo aspektus: veiklos valdymo priemones, organizacijoje vykstančius procesus, informacijos valdymą, efektyvumo ir kokybės užtikrinimo priemones, įmonės vidinio gyvenimo ir vidinės kultūros sistemą bei duotų priemones integruoti kitas organizacijos valdymo sritis, kurios tampa daugialypio organizacijos valdymo portalo sudėtinėmis dalimis. Byloje esančiame projekto verslo plane pažymėta, kad Daugialypis organizacijos valdymo portalas savo sprendžiamų uždavinių ir išskirtinių savybių visuma bus naujas produktas pasaulio lygmeniu. Paaiškinta, kad pasaulyje šiuo metu nėra pareiškėjai žinomų IT sistemų ar sprendimų, kurie apimtų visų nurodytų organizacijos valdymo sričių kompiuterizavimą ir turėtų visas nurodytas savybes.
Tuo tarpu aptariant mokslino ir/ar technologinio neapibrėžtumo sprendimo egzistavimą nurodyta, kad projekto metu bus sprendžiami tokie neapibrėžtumai: 1) technologiniai neapibrėžtumai, kaip konsoliduoti atskiras organizacijos valdymo sritis, konstruojant informacijos sąryšius bei kontekstinį jungimą, kaip organizacijos valdymui pritaikyti žaidybos ir grįžtamojo ryšio teikimo elementus, kaip automatizuoti bet kurių organizacijos valdymo sričių progreso sekimą ir makro-kontrolę; 2) technologinis neapibrėžtumas, ar organizacijos valdymo rutininėmis funkcijoms atlikti galima pritaikyti apsimokančių programų technologijas.
2016 m. balandžio 24 d. bei 2016 m. gegužės 2 d. išvados dėl paraiškos pateiktos pagal priemonę Nr. J50-LVPA-K „Intelektas. Bendri mokslo-verslo projektai“ veiklų atitikties priemonės PFSA Nr. 1 reikalavimams patvirtina, kad LVPA ekspertai pareiškėjos veiklą vertino neigiamai, nes projektas neturi MTEPK aspekto. Nors pareiškėja teigia, kad jos veiklos atitiktį vertinę ekspertai yra netinkamos kvalifikacijos, teismas su šiais argumentais nesutinka. Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 5.3.1 punkte nustatyta, jog tarpinės institucijos, planuodamos priemonių ir projektų įgyvendinimą, vertindamos paraiškas finansuoti projektą ir vykdydamos projektų įgyvendinimo priežiūrą, turi užtikrinti, jog bus laikomasi profesionalumo ir efektyvumo principų, kurie reiškia, kad vertinimui ar tikrinimui atlikti, sprendimams priimti turi būti pasitelkiami tinkamos kompetencijos specialistai. Paraiškas vertina vertintojai, kurie yra įgyvendinančiosios institucijos darbuotojai ir (ar) šios institucijos pasitelkti ekspertai (116 punktas). Pagal Ekspertinio vertinimo organizavimo vidaus tvarkos aprašo, patvirtinto LVPA direktoriaus 2014 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. R1-052(15.1.8) (2016 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. R1-050(15.1.8) redakcija) 20 punktą, ekspertais turi būti kompetentingi, nepriekaištingos reputacijos asmenys, turintys reikiamos srities išsilavinimą bei ne mažesnę nei 3 metų (Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje – 5 metų) praktinio darbo patirtį ir (arba) daktaro laipsnį toje srityje, reikalingus atestatus ir (arba) licencijas (kai taikoma).
Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad ginčijamas atsakovės sprendimas buvo priimtas atsižvelgus į dviejų LVPA pasitelktų ekspertų išvadas. Pagal byloje esančius duomenis matyti, kad abu projekto veiklą vertinę ekspertai – nepriekaištingos reputacijos, ekspertė Svetlana Nemitko įgijusi ekonominės informatikos srities išsilavinimą ir siekia ekonominės informatikos daktaro laipsnio, tuo tarpu ekspertas Rimas Jančauskas įgijęs matematikos srities išsilavinimą, yra matematikos mokslų daktaras. Iš ekspertės S. Nemitko gyvenimo aprašymo matyti, kad paskutinius penkerius metu ji dirbo Informacinių technologijų eksperte, taip pat dirbo verslo valdymo sistemų srityje. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, darytina išvada, kad LVPA pasitelkti ekspertai atitiko jiems keliamus reikalavimus ir galėjo tinkamai įvertinti pareiškėjos projekto atitiktį MTEP kontekste.
Teismo eksperto Virginijaus Marcinkevičiaus išvadoje teigiama, kad MOMP kuriamas egzistuojančių dabartinės pareiškėjos produktų šeimos pagrindu. Ekspertas, atlikęs MOMP analizę nenustatė, kad Projektas pasižymėtų naujumu pasaulio ar rinkos lygmeniu, tačiau pats produktas galėtų būti priskiriamas prie naujų produktų įmonės lygiu, kadangi jame planuojama realizuoti duomenų vizualizavimą, kurio nėra tarp dabartinių pareiškėjos produktų. Nepaisant to, šiam naujumo lygiui pasiekti nereikia MTEP: tai įprastinė veikla, nesisiejanti su moksline ir (arba) technologine pažanga ar technologinių neapibrėžtumų sprendimu (Frascati vadovo 141 punktas). Tai, jog pareiškėjos informacinių technologijų sistema MOMP nepasižymi naujumo kriterijumi, patvirtino teismo paskirtas ekspertas V. Marcinkevičius. Teismas neturi pagrindo nesutikti su šia eksperto išvada, nes ją paneigiančių įrodymų bylos nagrinėjimo metu nepateikta.
Tiek LVPA pasitelktų ekspertų ir teismo paskirto eksperto išvadomis, tiek skundžiamais sprendimais konstatuota, jog pareiškėjos planuojama projekto metu vykdyti veikla nelaikytina mokslinių tyrimų ir eksperimentinė veikla, nes neatitinka naujumo bei mokslinio ir (arba) technologinio neapibrėžtumo sprendimo reikalavimų. Teismas su šiomis išvadomis sutinka. Nors, pareiškėjos teigimu, Daugialypis organizacijos valdymo portalas bus naujas produktas pasaulio lygmeniu, teismo vertinimu, nurodomų pagrindinių organizacijos valdymo aspektų apjungimas (kaip formuluojama verslo plane) savaime nėra laikomas nauju produktu Frascati vadovo nuostatų prasme. Nepaisant to, kad projektas, kuriuo būtų apjungiamos nurodytos organizacijos valdymo sritys gali reikšti tam tikrą patobulinimą, vien naujų savybių papildymas nesudaro pagrindo teigti, kad planuojama veikla yra MTEP. Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad rinkoje jau yra verslo valdymo sistemos, kurios apima pareiškėjos nurodomas organizacijos valdymo sritis. Tačiau vien šių sričių konsolidavimas nereiškia, kad bus sukurtas naujas produktas, sistema ar paslauga. Atsižvelgiant į Frascati vadovo 2.4.1. punktą, versle naudojamos taikomosios programinės įrangos ir informacinių sistemų kūrimas taikant žinomus metodus ir esamas programinės įrangos priemones, taip pat kaip ir esamos programinės įrangos pritaikymas ar taikomųjų programų praturtinimas naujomis vartojimo funkcijomis, nėra priskiriama prie MTEP.
Atsižvelgiant į ankščiau nurodytas aplinkybes, sutiktina su atsakovės išsakyta pozicija, kurią patvirtina LVPA ekspertų ir teismo paskirto eksperto išvados, kad pareiškėjos veikla nelaikytina MTEP, todėl projektas neatitinka Projektų finansavimo sąlygų aprašo 1 priedo 1.1 ir 1.2 punktuose nustatytų bendrųjų reikalavimų projektams.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Lietuvos verslo paramos agentūros 2016 m. liepos 13 d. sprendimas Nr. R4-4047 (15.2.2-1109) dėl paraiškos Nr. J05-LVPA-K-01-0262 atmetimo, taip pat šį sprendimą patvirtinantis Ministerijos 2016 m. rugpjūčio 26 d. sprendimas Nr. (40.1-12)-3-3833 dėl UAB „Sekasoft“ skundo, yra teisėti bei pagrįsti, naikinti šių sprendimų pareiškėjos nurodomais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo. Kadangi pagrindiniai pareiškėjos skundo reikalavimai atmestini, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio reikalavimo įpareigoti viešąją įstaigą Lietuvos verslo paramos agentūrą atlikti pakartotinį pareiškėjos UAB „Sekasoft“ paraiškos Nr. J05-LVPAK-01-0262 vertinimą. Todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundo reikalavimai netenkintini, pareiškėja neįgyja teisės reikalauti patirtų išlaidų atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Sekasoft“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.