Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo uždarosios akcinės bendrovės „BEMA“ apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „BEMA“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Molėtų vanduo“ dėl netinkamo sutarties vykdymo ir patirtų nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas, nustatęs, jog atsakovo valdyba 2007-01-04 priėmė nutarimą dėl kitos veiklos paslaugų teikimo ir naujos sutartinių įkainių skaičiavimo tvarkos ir būtent tai sąlygojo būtinybę pakeisti ar nutraukti su ieškovu sudarytą sutartį, pripažino, jog ieškovas, kategoriškai nesutikdamas su atsakovu dėl nuotekų šalinimo sutarties nutraukimo, piktnaudžiavo savo teise, todėl atsakovo UAB „Molėtų vanduo“ reikalavimu, remiantis LR CK 6.217str. 4 d. Nuotekų šalinimo sutartį Nr. 48, šalių sudarytą 2003 06 06, nutraukė.

Teismas taip pat konstatavo, jog ieškovas dėl atsakovo kaltės jokių nuostolių nepatyrė ir jo ieškinys yra nepagrįstas. Teismas nesutiko su ieškovo nuostolių paskaičiavimo būdu ir sprendė, kad nuotekų šalinimo kainą atsakovas galėjo skaičiuoti 2007 01 04 UAB „Molėtų vanduo“ valdybos nutarimu Nr. 2 ir juo patvirtintu priedu Nr. 1 buvo numatyti kitos bendrovės veiklos paslaugų sutartiniai įkainiai, pagal kurių 14 punktą (b.l. 41), jos būtų 448,43 Lt daugiau negu šią paslaugą perkant tiesiogiai iš atsakovo.

Teismas tenkino priešieškinį nesant teisinio pagrindo ir pažeidžiant materialinės teisės normas, reglamentuojančias vienašalį sutarties nutraukimą, taip pat procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą. Teismas neįvertino, jog atsakovas vienašališkai, sutartyje ir įstatyme nenumatytu būdu ir pagrindu siekė nutraukti sutartį. Pasikeitus galiojantiems įkainiams atsakovas privalėjo vykdyti sutartį pagal naujus įkainius, o ieškovas privalėjo atsiskaityti pagal juos.

Kainos pasikeitimas negalėjo įtakoti tolesniam sutarties galiojimui, nes pačioje sutartyje numatyta, jog paslaugų kaina nustatoma pagal nuotekų išvežimo metu galiojančius įkainius.

Pats atsakovas painiojasi, dėl kokių priežasčių nutraukta sutartis.

Kadangi sutartis yra vieša, ji negali būti nutraukta, nes ieškovui kreipiantis iš naujo, atsakovas privalėtų sudaryti sutartį su juo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Sprendimo dalis, kuria tenkintas atsakovo priešieškinis, naikintina dėl netinkamo materialinių teisės normų reguliuojančių sutarties nutraukimą, aiškinimo ir taikymo (Civilinio proceso kodekso 330 straipsnis).

Nustatyta, kad 2003-06-06 tarp ieškovo UAB „Bema“ ir atsakovo UAB „Molėtų vanduo“ buvo sudaryta Nuotekų šalinimo sutartis Nr. 48 (b.l. 5). Sutarties 5.1. p. numatyta, kad ji gali būti pakeista arba nutraukta tik rašytiniu šalių susitarimu 30 kalendorinių dienų laikotarpyje nuo raštiško kurios nors pusės pareiškimo. 2007 03 21 raštu Nr. 276 atsakovas informavo ieškovą, kad keičiantis paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkai, nuo 2007 m. gegužės 1 d. nutraukia nuotekų šalinimo sutartį (b.l. 6, 33). Ieškovas nesutiko nutraukti sutartį, apie ką 2007-07-27 raštu informavo atsakovą (b.l. 7), bei paprašė pašalinti nuotekas iš poilsio bazės „Papartis“ pagal sutarties sąlygas (b.l. 8-9). Atsakovas sutarties nevykdė, 2008 08 01 raštu pranešė, jog neturi techninių galimybių įvykdyti užsakymo (b.l. 10). Ieškovas pasinaudojo UAB „Transigva“ paslaugomis ir šiai įmonei už nuotekų išvežimą sumokėjo 1328,68 Lt (b.l. 13, 19-20).

Dėl sutarties nutraukimo teisėtumo.

Esant įstatyme ar sutartyje išvardintiems pagrindams, sutarties šalis gali vienašališkai, ne teismo tvarka, atsisakyti sutartinių įsipareigojimų ir nutraukti sutartį. Įstatyminiai vienašališko sutarties nutraukimo pagrindai yra siejami su kitos šalies padarytu esminiu sutarties pažeidimu (sutarties nevykdymu ar netinkamu vykdymu) (Civilinio kodekso 6.217 straipsnio 1 dalis). Ginčo sutartis atitinka paslaugų teikimo sutartį – ji sudaryta dėl nuotekų šalinimo. Sutarties šalys yra juridiniai asmenys, todėl sutartis nelaikoma vartojimo sutartimi. Civilinio kodekso 6.721 straipsnio 2 d. nurodyti atlygintinų paslaugų sutarties vienašališko nutraukimo ypatumai. Paslaugų tiekėjas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį tik dėl svarbių priežasčių. Pirmos instancijos teismas šios įstatyminės normos pagrindu pripažino, kad ieškovas teisėtai vienašališkai nutraukė ginčo sutartį 2007 m. kovo 21 d. pareiškimu, su teismo padaryta išvada kolegija nesutinka. Atsakovas vienašališkai nutraukė paslaugų teikimo sutartį dėl paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos jo įmonėje pasikeitimo. Atsakovas nenurodė, kaip pasikeitė paslaugų teikimo tvarka. Jo nurodymas, jog sugedo automobilis, kuriuo buvo vežamos nuotekos, negalima laikyti paslaugų teikimo pagal sutartį pasikeitimu, tai gali būti pripažinta laikina kliūtimi, dėl kurios atsakovas negalėjo vežti nuotekų konkrečiu automobiliu ir šios aplinkybės taip pat negalima laikyti svarbia, dėl ko atsakovui pagal įstatymo nuostatą atsirado teisė nutraukti paslaugų sutartį. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtas automobilis buvo remontuojamas ne sutarties nutraukimo metu – 2007 m. kovo mėn., o žymiai vėliau – 2007 m. liepos mėn. (b.l. 34, 35). Iki šio automobilio remonto ir po jo remonto atsakovas vykdė ieškovo užsakymus ir vežė nuotekas (b.l. 21, 22).

Atsakovas nurodė, kad įmonėje keitėsi apmokėjimo už nuotekų šalinimą tvarka. Iš atsakovo pateiktų UAB „Molėtų vanduo“ valdybos nutarimų bei prie jo pridėtų priedų, darytina išvada, kad įmonėje keitėsi apmokėjimo už nuotekų šalinimą tvarka, nes valdyba patvirtino naujus šios paslaugos teikimo įkainius (38-41). Tačiau ši aplinkybė niekaip neįtakojo sutarties vykdymo, nes pagal šalių sudarytos sutarties 4.2 p. sąlygas nuotekų kainą nustato pats atsakovas be ieškovo įsikišimo ar pritarimo dėl kainų nustatymo. Atsakovui suteikta teisė vienasmeniškai vidaus lokaliniais aktais nustatyti jo paslaugų kainą. Tokiu būdu paslaugų kainos pasikeitimas atsakovo įmonėje niekaip neįtakojo sutarties vykdymo, juolab šio pasikeitimo negalima pripažinti svarbia aplinkybe, kad paslaugų teikėjas galėtų vienasmeniškai nutraukti sutartį. Esant nurodytoms aplinkybėms atsakovas neturėjo pagrindo, numatyto Civilinio kodekso 6.721 straipsnio 2 d., nutraukti paslaugų teikimo sutartį.

Taip pat pirmos instancijos teismas neturėjo pagrindo pripažinti, kad ieškovas, neatsakydamas į atsakovo pasiūlymą nutraukti sutartį (b.l. 6) ir reikalaudamas vykdyti ją, piktnaudžiavo savo teise. Pagal ginčo sutarties 5.1 p. sutartis gali būti pakeista arba nutraukta tik rašytiniu šalių susitarimu 30-ties kalendorinių dienų laikotarpyje nuo raštiško kurios nors šalies pareiškimo. Ši sutarties sąlyga nėra prievolė šaliai, o teisė, todėl ieškovo neatsakymo į atsakovo pasiūlymą nutraukti sutartį ir reikalavimo ją vykdyti negalima laikyti piktnaudžiavimu teise, nes ieškovas neįsipareigojo nei sutartyje, taip pat jo neįpareigoja ir įstatymas sutikti su atsakovo pasiūlymu nutraukti sutartį. Tokia situacija, kai šalys nesutaria dėl sutarties nutraukimo ar pakeitimo yra numatyta įstatyme ir įstatymas reglamentuoja, kad ji išsprendžiama vienai iš šalių kreipiantis su ieškiniu į teismą (Civilinio kodekso 6.217 straipsnio 4 d. , 6.223 straipsnis).

Taip pat kolegija nesutinka su teismo sprendimu dalyje dėl sutarties nutraukimo Civilinio kodekso 6.217 straipsnio 4 d. pagrindu. Atsakovo veiksmai dėl sutarties nutraukimo yra dviprasmiški – jis tai vienasmeniškai nutraukia sutartį (b.l. 33), tai pareiškia teismui priešieškinį dėl sutarties nutraukimo, tuo pačiu kaip ir pripažindamas sutartį galiojančia. O atsižvelgiant į tai, kad atsakovas vykdė ieškovo prašymus šalinti nuotekas po neva sutarties nutraukimo (b.l. 21, 22) bei pirmos instancijos teismas nagrinėjo atsakovo priešieškinį ir nežiūrint į tai, kad teismas sprendė, jog atsakovo veiksmai dėl sutarties nutraukimo buvo teisėti, dar kartą nutraukė sutartį atsakovo reikalavimu, kolegija pasisako ir dėl šios teismo sprendimo dalies. Kaip jau nurodyta aukščiau atsakovas negalėjo vienasmeniškai nutraukti sutarties, nes nenustatyta Civilinio kodekso 6.721 straipsnio 2 d. nustatytų sąlygų. Dėl šių sąlygų kolegija pasisakė, o kadangi teismas nutraukė sutartį tų pačių sąlygų pagrindu, todėl kolegija nekartodama motyvų sprendžia, kad tiek automobilio sugedimas, kuris, beje, sutarties nutraukimo metu jau buvo suremontuotas, tiek nurodytas apmokėjimo už nuotekų pašalinimą tvarkos pasikeitimas nelaikytina svarbiomis aplinkybėmis, dėl kurių teismas galėjo nutraukti sutartį. Atsakovo priešieškinis atmestinas kaip neįrodytas (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

Dėl nuostolių atlyginimo.

Ieškovas prašė atlyginti nuostolius, kuriuos jis patyrė atsakovui nevykdant prievolės pagal sutartį, t.y. jam atsisakius pašalinti nuotekas iš ieškovo poilsiavietės. Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo motyvais šioje sprendimo dalyje ir sprendžia, kad sprendimas dėl šio reikalavimo paliktinas nepakeistu.

Civilinės sutartinės atsakomybės, kaip turtinės prievolės, kylančios dėl netinkamo sutarties vykdymo ar nevykdymo, pagrindinė funkcija ir paskirtis – kompensuoti nukentėjusiajai šaliai patirtą žalą, kuri sutartinėje atsakomybėje gali pasireikšti dviem formom: nuostolių atlyginimu ir netesybomis. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 862 Lt nuostolių, kurie susidarė dėl atsakovo pagal sutartį teikiamų paslaugų ir UAB „Transigva“ suteiktų paslaugų kainų skirtumo. Kolegijai konstatavus, kad atsakovas neteisėtai nutraukė paslaugų sutartį ir neteisėtai nevykdė sutartinių įsipareigojimų, jo neteisėta veika ir kaltė dėl galimų nuostolių dėl tokios neteisėtos veikos byloje nustatyta. Tačiau neteisėta veika ir kaltė yra tik du iš sutartinės civilinės atsakomybės sudėties elementų. Teisinis pagrindas šiai atsakomybės rūšiai kilti yra tik tada, kai nustatoma civilinės atsakomybės sudėties elementų visuma: neteisėta veika, kaltė, nuostoliai ir priežastinis ryšys tarp veiksmų (veikimo ir neveikimo) ir nuostolių (CK 6.246-6.249 straipsniai). Pirmos instancijos teismas vertindamas ieškovo pateiktus argumentus ir juos patvirtinančius įrodymus dėl nuostolių ir jų skaičiavimo visiškai sutinka su teismo sprendimo motyvais ir sprendžia, kad ieškovas neįrodė, jog UAB „Transigva“ už paslaugas sumokėjus 1328,68 Lt jam buvo padaryti nuostoliai 862 Lt ar kitai sumai. Teismas teisingai nurodė, kad pagal šalių sudarytos sutarties 4.2 p. nuotekų kaina yra galiojanti įmonėje nuotekų išvežimo metu. 2007-01-04 šios bendrovės valdyba priėmė nutarimą dėl kitos veiklos paslaugų teikimo ir naujos sutartinių įkainių skaičiavimo tvarkos (b.l. 38-44) ir pagal šią skaičiavimo tvarką 1 m³ nuotekų išvežimo kaina yra ne 11,66 Lt, o kita. Ji, esant atsakovo nurodymui, dėl neturėjimo galimybės išvežti nuotekas dėl automobilio sugedimo ir tą aplinkybę patvirtinti pateiktiems įrodymams – automobilio remonto dokumentams (b.l. 34-35), atsakovas turėtų kainas skaičiuoti pagal paslaugų įkainių 14 punktą (41). Teismas šias aplinkybes tinkamai įvertino ir teisingai sprendė, kad ieškovas neįrodė savo ieškinyje nurodytų nuostolių dydžio ir apskritai, kad jis dėl suteiktų paslaugų kainų ir atsakovo pagal sutartį suteikiamų paslaugų kainų skirtumo turėjo nuostolių (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

Dėl išdėstyto teismo sprendimas priešieškinio dalyje bei bylinėjimosi išlaidų dalyje naikintinas ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 2 p.).

Panaikinus dalį sprendimo perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos tarp šalių (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 4 d.). Netenkinus tiek ieškinio, tiek priešieškinio šalims patikslintinos jų turėtos išlaidos, o išlaidos atlygintinos valstybei priteistinos iš abiejų šalių.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str. kolegija

nusprendė:

Molėtų rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 3 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas UAB „Molėtų vanduo“ priešieškinis ir priteistos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir priimti šioje dalyje naują sprendimą - priešieškinį atmesti.

Priteisti iš UAB Bema“ ir UAB „Molėtų vanduo“ po 5,03 Lt pašto išlaidų valstybei.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.