Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Laura Miniotienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. Ž. pareiškimą suinteresuotiems asmenims B. A., S. Ž., valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

5. Suinteresuotas asmuo S. Ž. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti asmeniškai 2023 m. spalio 31 d. (el. medž. l. 22).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

6. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas G. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), yra S. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), ir J. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), sūnus. S. Ž. ir J. Ž. be pareiškėjo turėjo sūnų S. Ž., gimusį (duomenys neskelbtini), ir dukrą B. A., gimusią (duomenys neskelbtini), kurie šioje byloje įtraukti suinteresuotais asmenimis. Byloje esantis J. Ž. mirties liudijimas patvirtina, kad pareiškėjo motina J. Ž. mirė (duomenys neskelbtini). Iš medicininio mirties liudijimo matyti, kad pareiškėjo tėvas S. Ž. mirė (duomenys neskelbtini).

7. Pareiškėjas savo pareiškime nurodė, kad pareiškėjo tėvai S. Ž. ir J. Ž., gyvendami santuokoje, įgijo turtą – statinius ir žemės sklypą, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, kad pareiškėjo tėvo S. Ž. vardu registruotas 0,0893 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 1999 m. rugsėjo 9 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P91/99-0613 pagrindu, ir statiniai – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini), įgyti 1970 m. gegužės 28 d. Statinio priėmimo naudoti akto pagrindu. Nekilnojamojo turto registre pareiškėjo motinos J. Ž. vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra.

8. Pareiškėjo tėvas S. Ž. 2008 m. lapkričio 25 d. buvo sudaręs testamentą, kuriuo jam nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, pagalbinius ūkio pastatus, kiemo statinius ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), ir visą kitą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kuris jam priklausys mirties dieną, po savo mirties ½ dalį paliko dukrai B. A., o likusią ½ dalį lygiomis dalimis paliko sūnums G. Ž. ir S. Ž.. Byloje esantis 2023 m. vasario 23 d. Šiaulių rajono savivaldybės Kuršėnų seniūnijos notarų biuro notarės Vykintos Jokantaitės – Birbilienės liudijimas patvirtina, kad po S. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė pareiškėjas G. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini).

9. Pareiškėjas savo pareiškime nurodė, kad po pareiškėjo motinos mirties (duomenys neskelbtini) nei pareiškėjo tėvas S. Ž., nei kiti asmenys dėl palikimo priėmimo į notarių biurą nesikreipė. Minėtas aplinkybes patvirtina byloje esantis Šiaulių miesto 4-ojo notarų biuro notarės N. M. 2023 m. spalio 25 d. pranešimas Nr. S-450, kuriame nurodyta, kad po J. Ž., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties Šiaulių rajono savivaldybės Kuršėnų seniūnijos notaro biure ir Šiaulių miesto 4-ojo notarų biuro notarės Neringos Matulionienės paveldėjimo bylą nėra užvesta ir asmenų, pareiškusių prašymus priimti palikimą nuo (duomenys neskelbtini) iki 2023 m. spalio 25 d., nėra.

10. Pareiškėjas savo pareiškime taip pat nurodė, kad palikimą, likusį po sutuoktinės J. Ž. mirties (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu priėmė pareiškėjo tėvas S. Ž.: jis ir toliau liko gyventi gyvenamajame name, kuriame gyveno iki mirties nepertraukiamai, prižiūrėjo ir tvarkė, saugojo namus, rūpinosi, naudojosi žemės sklypu, parėmė sutuoktinės asmeninius daiktus. Iš byloje pateiktos 2022 m. liepos 8 d. Elektros energijos pirkimo-pardavimo ir paslaugų teikimo sutarties matyti, kad pareiškėjo tėvas S. Ž. su UAB „Ignitis“ sudarė Elektros energijos pirkimo-pardavimo ir paslaugų teikimo sutartį. Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2023 m. spalio 5 d. rašte nurodė, kad S. Ž., miręs (duomenys neskelbtini), valstybės ir/ar savivaldybės biudžetams, pinigų fondams neskolingas, permokų neturi.

11. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo laiko (momento) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

12. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

13. Byloje pateikti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo tėvas S. Ž. po savo sutuoktinės J. Ž. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą iš karto priėmė, pradėdamas faktiškai jį valdyti, t. y. liko gyventi bendrai įgytame būste, toliau juo rūpinosi, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, atliko kitus buvusio bendro turto priežiūros veiksmus, perėmė palikėjos asmeninius daiktus ir rūpinosi kaip savo visu jiems priklausiusiu, kartu užgyventu kilnojamuoju turtu. Taigi, S. Ž. po žmonos mirties niekur iš bendro būsto neišsikraustė, liko jame gyventi, toliau iki pat savo mirties rūpinosi turimu turtu ir perėmė visą palikėjos turėtą turtą, pasilikdamas gyventi tame pačiame būste. Visos minėtos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjo tėvas S. Ž. savo sutuoktinės J. Ž. palikimą priėmė pradėjęs faktiškai jį valdyti ir šie veiksmai buvo atlikti per įstatymo nustatytą terminą – 3 mėnesius po palikėjos mirties. S. Ž. laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusiosios turtą negavo. S. Ž. turto priėmimas po sutuoktinės J. Ž. mirties, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

14. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad niekas į notarų biurą dėl J. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimo paveldėjimo nesikreipė, o pareiškėjo tėvas S. Ž. palikimą priėmė, pradėdamas faktiškai jį valdyti. Pareiškėjo brolis S. Ž. ir sesuo B. A., kurie kaip ir pareiškėjas yra pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą, palikimo taip pat nėra priėmę ir į jį nepretenduoja. Kitas suinteresuotas šioje byloje asmuo – valstybės įmonė Turto bankas dėl pareiškėjo prašymo jokių pretenzijų nereiškė.

15. Teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį, jog CK 5.50 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, todėl šiuo atveju teismas nenustato, konkrečiai kokį turtą pareiškėjo tėvas paveldėjo, praktiškai pradėjęs valdyti turtą, tačiau konstatuoja patį palikimo faktiniu valdymu priėmimo faktą.

16. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo tėvas S. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), savo sutuoktinės J. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą pradėjęs faktiškai paveldimą turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 443 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinės J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.