- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-29
- Bylos Nr.
- 2S-1932-560/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32470-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- V. M.
- Atsakovas
- G. Ž.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. M. patikslintą ieškinį atsakovei G. Ž. dėl bendravimo su nepilnamete U. M. tvarkos nustatymo ir atsakovės G. Ž. patikslintą priešieškinį ieškovui V. M. dėl tėvystės nuginčijimo ir ieškovo bendravimo su nepilnamete U. M. tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas V. M. pateikė teismui patikslintą ieškinį atsakovei G. Ž. dėl bendravimo su nepilnamete U. M. tvarkos nustatymo, o atsakovė G. Ž. pateikė patikslintą priešieškinį ieškovui V. M. dėl tėvystės nuginčijimo ir ieškovo bendravimo su nepilnamete U. M. tvarkos nustatymo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-06 nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyta ieškovo bendravimo su nepilnamete U. M., gim. (duomenys neskelbtini), laikinoji tvarka: ieškovas turi teisę bendrauti su U. M. kiekvieną savaitės pirmadienį ir ketvirtadienį, paimant ją po prailgintos dienos grupės ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20.00 val.; ieškovas turi teisę bendrauti su dukra kas antrą savaitės penktadienį, paimant dukrą po pamokų ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20.00 val.; tuo atveju, kai dukra bus imama tos savaitės savaitgalį, ji nebus imama tos savaitės penktadienį, ir atvirkščiai, kai dukra nebus imama tos savaitės savaitgalį, ji bus imama tos savaitės penktadienį; ieškovas turi teisę bendrauti su dukra kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį paimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos nuo to savaitgalio šeštadienio 10.00 val. ir grąžinant nepilnametę dukrą į jos gyvenamąją vietą to savaitgalio sekmadienį iki 20.00 val.; ieškovo susitikimai su nepilnamete dukra vyksta jo gyvenamojoje vietoje ar kitoje ieškovo pasirinktoje vietoje, išskyrus kartu išvykas į komandiruotę; ieškovui turint teisę pasiimti dukterį, tačiau dukteriai susirgus, atsakovė įpareigojama nedelsiant informuoti apie tai ieškovą, ir tokiu atveju pasimatymas su dukterimi nukeliamas kitam numatytam susitikimui; ieškovui negalint susitikti su dukterimi dėl suplanuotų atostogų, darbo išvykų (komandiruočių), ligos ar kitų nenumatytų atvejų, pastarasis privalo ne vėliau kaip prieš dvi kalendorines dienas informuoti atsakovę apie neįvyksiantį susitikimą ir tokiu atveju pasimatymas su dukterimi nukeliamas kitam numatytam susitikimui; savaitgalių skaičiavimą pradėti skaičiuoti nuo nutarties priėmimo dienos.
Vilniaus apygardos teismo 2014-02-14 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-06 nutartis palikta nepakeista.
Atsiliepimas
Atsakovė 2014-05-20 pateikė prašymą pakeisti laikinąją ieškovo bendravimo su dukterimi tvarką, nurodydama, kad tokia būtinybė iškilo dėl to, jog, jos manymu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-06 nutartimi nustatyta laikinoji bendravimo tvarka, jos mastas neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių tikslų ir prieštarauja prioritetiniams vaiko interesams. Mano, kad atsižvelgiant į įtemptus ieškovo ir vaiko tarpusavio santykius, nustatytoje laikinojoje bendravimo tvarkoje yra numatytas pernelyg dažnas bendravimo grafikas, kuris traumuoja vaiko psichinę sveikatą ir neigiamai veikia dvasinę būseną. Mergaitė yra labai jautri ir lengvai pažeidžiama, todėl prieš kiekvieną numatytą susitikimą su ieškovu labai susijaudina, pradeda isteriškai verkti, taip pat griūdama ant žemės šaukia, jog nenori važiuoti su ieškovu. Nurodė, kad atsakovė bandė nuteikti vaiką teigiamai ieškovo atžvilgiu, tačiau jos pastangos buvo bergždžios. Nors atsakovė bandė pasikalbėti su ieškovu, siūlė kartu dalyvauti numatytuose susitikimuose, tačiau įkalbėti ieškovo nepavyko. Į bylą pateiktas 2013-12-11 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 PK VP skyriaus raštas Nr. 10-17-S-32956 patvirtina, kad ieškovas bandė U. paimti su nakvyne prieš jos valią ir ji atsisakė vykti, tokiu atveju kilus konfliktui teko kviesti ir policiją. Nurodė, kad ieškovui visiškai nesvarbūs vaiko išgyvenimai, jis neatsižvelgia į vaiko norus ir jo nuomonę, o mergaitei atsisakius bendrauti su ieškovu, pastarasis savo teises ne tik bando įgyvendinti fizine jėga, tačiau ir piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis, kreipiasi į antstolį ir į teismą dėl priverstinio teismo nutarties, kuria nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, vykdymo. Nurodė, kad atsakovė su dukra dar gyvendamos kartu su ieškovu patirdavo psichologinį smurtą, gyveno baimėje ir įtampoje. Pažymėjo, kad dukra jau sužinojo, jog ieškovas nėra jos biologinis tėvas, ir ji reagavo teigiamai, todėl nebenori bendrauti su ieškovu. Atstumiančią vaiko reakciją lemia ir nepasikeitęs ieškovo gyvenimo būdas, ieškovo žalingi įpročiai, sunkiai valdomas charakteris, netolerancija ir kantrybės stoka vaiko atžvilgiu. Atkreipė dėmesį, kad teismas pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir tuo remdamasis gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui minimalų bendravimą su vaiku. Mano, kad ieškovo susitikimai su U. turėtų vykti be nakvynės pastarojo namuose, t. y. nepilnametė dukra turėtų būti paimama ir grąžinama tą pačią dieną. Turi būti atsižvelgta, jog U. yra labai jautri ir pažeidžiama asmenybė, todėl bendravimo tvarka negali būti nustatoma mechaniškai, remiantis vien tik įstatyme nustatyta tėvų teise bendrauti su nepilnamečiu vaiku. Mano, kad ieškovui bendraujant su U., visais atvejais turi dalyvauti vaiko motina. Atsižvelgdama į tai, atsakovė prašė nustatyti, kad ieškovas turi teisę bendrauti su U. M. kiekvieną savaitės pirmadienį, paimant ją 17.00 val. (nebesant prailgintos dienos grupės) ir grąžinant į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val.; ieškovas turi teisę bendrauti su U. kas antrą savaitės penktadienį, paimant ją 17.00 val. ir grąžinant į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 21 val.; ieškovui negalint susitikti su U. dėl suplanuotų atostogų, darbo išvykų (komandiruočių), ligos ar kitų nenumatytų atvejų, pastarasis privalo ne vėliau kaip prieš dvi kalendorines dienas informuoti atsakovę apie neįvyksiantį susitikimą, tokiu atveju pasimatymas su U. nukeliamas kitam numatytam susitikimui; ieškovas visais atvejais su U. bendraus tik dalyvaujant vaiko motinai – atsakovei G. Ž., atsižvelgiant į vaiko norą.
Šalies argumentai
Ieškovas prašė atmesti atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Nurodė, kad patenkinus prašymą jo bendravimas su dukra būtų apribotas iki minimalaus. Teigė, kad vaikas atsakovei būnant šalia jaučia įtampą (bijo ieškovui nusišypsoti, nusijuokti, įsikibti į ranką, nes, kaip kad dukra sako, „dėl to mama pyksta“), todėl nesutinka bendrauti su dukra dalyvaujant atsakovei. Nurodė, kad patenkinus atsakovės prašymą būtų pažeista tiek vaiko teisė matytis su ieškovu (vieninteliu tėvu, kurį vaikas pripažįsta), tiek ieškovo teisė matytis su dukra. Atsakovės teiginiai apie dukters nenorą važiuoti su ieškovu neatitinka tikrovės. Vaikas turi visas sąlygas nakvoti ieškovo namuose, ką įrodo Vaiko teisių apsaugos skyriaus buities tyrimo aktas, iš kurio seka, kad vaikui yra skirta atskira lovytė ir atskiras patalynės komplektas, tačiau per visus 2014 m. duktė nė karto nėra pas jį nakvojusi. Pažymėjo, kad atsakovė nesilaiko teismo nutartimi nustatytos laikinos ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos, už ką jai yra skirta bauda. Mano, kad atsakovė bando manipuliuoti dukterimi. Pažymėjo, kad U. M., nepaisant visų atsakovės pastangų, ir toliau vadina ieškovą tėvu, visada mielai su juo susitinka, važiuoja į miestą, žaidžia. Atsakovė, versdama dukrą išsižadėti ieškovo – asmens, kurį vaikas nuo vaikystės pažinojo kaip savo tėvą, nepaiso vaiko interesų. Nurodė, kad, ieškovo žiniomis, atsakovė nuolat meluoja dėl vaiko ligos, dėl to neįvyksta tėvo ir dukters susitikimai. Nurodė, kad iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktų dokumentų apie atliktą vaiko apklausą kyla įtarimų dėl galimo neigiamo poveikio vaikui (nuteikinėjimo prieš ieškovą), todėl esant nevienareikšmiškai situacijai, mano, kad yra tikslingas psichologinis vaiko ištyrimas, užtikrinant, kad vaiko apklausą atliks nepriklausomi ir objektyvūs specialistai.
Išvadą byloje teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė į bylą papildomą medžiagą, kurioje nurodyta, kad teismo pavedimu Vaiko teisių apsaugos skyriaus Pagalbos vaikui organizavimo poskyrio vyriausioji inspektorė D. G. apsilankė naujoje ieškovo V. M. patikslintame ieškinyje nurodytoje gyvenamoje vietoje (duomenys neskelbtini), ir surašė 2014-05-12 buities tyrimo aktą Nr. A715-2843/14(2.13.2.20-AD15), o Vaiko teisių apsaugos skyriaus Pagalbos vaikui organizavimo poskyrio vyriausioji inspektorė D. G. ir vyriausioji specialistė (psichologė) K. G. bendravo su nepilnamete U. M. ir surašė atitinkamą dokumentą. 2014-05-21 tarnybiniame pranešime dėl U. M. Nr. A121-12400/14(2.1.19-AD15) nurodyta, kad specialistės, nedalyvaujant motinai, išklausė U. M., kuri pokalbio metu nurodė, kad jai patinka gyventi su mama, kad su tėčiu ji bendrauja internetu ir kad tėtis jai patinka. Taip pat nurodė, kad ji dažnai bendrauja su savo „netikru tėvu“ V., su juo būna, žaidžia, tačiau jai nepatinka, kad jis reikalauja, jog ji miegotų su juo vienoje lovoje, kad su juo ji bendrauti nenori ir kad jai nepatinka su juo važiuoti pas netikrus pusbrolius ir pusseserę ir kt. Skyriaus specialistei paklausus U., kokius tris dalykus ji norėtų pakeisti ir ką keistų, ji atsakė: „norėčiau būti tik su mama; kad nereikėtų važiuoti pas V. niekada; kad ji susitiktų su tikru tėčiu ir mama su juo susituoktų“. Skyriaus specialistės pastebėjo, kad U. žino, jog ieškovas V. M. nėra jos tėvu, yra neigiamai nusistačiusi prieš jį ir viską, kas susiję su juo. Į bylą pateiktoje papildomoje medžiagoje taip pat nurodyta, kad vaiko motina G. Ž. jau informavo nepilnametę dukrą apie DNR ekspertizės rezultatus ir pristatė dukrai asmenį, kuris, motinos teigimu, yra mergaitės biologiniu tėvu. Teismo posėdyje Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė pateikė išvadą, kad teismui yra pagrindas patenkinti atsakovės prašymą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, atsižvelgiant, jog šioje nagrinėjamos bylos stadijoje yra nustatyti nauji faktai – yra atlikta DNR ekspertizė dėl ieškovo tėvystės, specialistų atlikta papildoma mergaitės apklausa, kurios metu mergaitė pasisakė dėl bendravimo su ieškovu galimybių, nustatyti ieškovo elgesio nagrinėjamu laikotarpiu faktai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-06-19 nutartimi atsakovės G. Ž. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkino ir nutarė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-06 nutartimi nustatytą laikiną ieškovo V. M. bendravimo su nepilnamete U. M. tvarką bei nustatyti, kad: ieškovas turi teisę bendrauti su U. M. kiekvieną savaitės pirmadienį paimant ją 17.00 val. ir grąžinant į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val.; ieškovas turi teisę bendrauti su U. M. kas antrą savaitės penktadienį, paimant ją 17.00 val. ir grąžinant į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 21 val.; ieškovui negalint susitikti su U. dėl suplanuotų atostogų, darbo išvykų (komandiruočių), ligos ar kitų nenumatytų atvejų, pastarasis privalo ne vėliau kaip prieš dvi kalendorines dienas informuoti atsakovę apie nevyksiantį susitikimą, tokiu atveju pasimatymas su U. nukeliamas kitam numatytam susitikimui; ieškovas visais atvejais su U. M. bendrauja dalyvaujant vaiko motinai – atsakovei G. Ž.. Teismas nurodė, kad nors byloje yra pateiktas DNR tyrimo aktas dėl ieškovo biologinės tėvystės, tačiau įvertinęs tai, kad šalys ilgą laiką gyveno santuokoje, ieškovas buvo laikomas U. M. biologiniu tėvu, tarp jo ir mergaitės yra susiformavęs tam tikras socialinis emocinis ryšys, kurio ieškovas nepageidauja visiškai nutraukti, teismas mano, kad būtina išlaikyti nors ir minimalų ieškovo ir U. bendravimą. Tačiau pažymėjo, kad ir tokiu atveju pirmiausia turi būti atsižvelgta į nepilnamečio vaiko, pagal savo amžių ir brandą sugebančio suformuluoti savo pažiūras, nuomonę ir norus, jeigu tai neprieštarauja jo interesams. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje teismo pavedimu Vaiko teisių apsaugos skyriaus Pagalbos vaikui organizavimo poskyrio vyriausioji inspektorė D. G. ir vyriausioji specialistė (psichologė) K. G. papildomai bendravo su nepilnamete U. M. ir surašė atitinkamą dokumentą, kurį įvertinęs teismas sprendė, jog šioje ginčo nagrinėjimo stadijoje būtina atsižvelgti į vaiko norus. Nurodė, kad nors ieškovas ir abejoja, ar nepilnametė U., reikšdama savo nuomonę dėl bendravimo su ieškovu galimybių, nebuvo įtakojama jos motinos, ir ar pačios Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės tendencingai nevykdė vaiko apklausos, tačiau teismas pagrindo abejoti pateikta į bylą medžiaga bei Vaiko teisių apsaugos skyriaus galutine išvada neturi. Pažymėjo, kad laikinosios ieškovo bendravimo su U. M. tvarkos nustatymas yra tik preliminari priemonė, kuria nėra išsprendžiama byla iš esmės. Taigi, teismas vertino, kad šiuo atveju būtina taikyti atsakovės siūlomą minimalų ieškovo bendravimo su nepilnamete U. tvarką, kuri, teismo vertinimu, neturėtų pakenkti mergaitės psichologinei būsenai ir šioje bylos stadijoje minimaliai leistų ieškovui palaikyti emocinį socialinį ryšį su U. Nurodė, kad kadangi nagrinėjamoje byloje atsakovės paaiškinimais keliamas susirūpinimas, jog ieškovas bendraudamas su vaiku gali veikti priešingai U. interesams, tiek ir iš pačios U. paaiškinimų Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistėms seka, kad ieškovas ne visada elgdavosi mergaitės atžvilgiu tinkamai, laikiną ieškovo bendravimą su U. teismas nustatė dalyvaujant vaiko motinai. Teismas pažymėjo, kad nors mergaitė šiuo metu deklaruoja nenorą bendrauti su ieškovu, atsakovei būtina kartu su vaiką stebinčiais specialistais stabilizuoti vaiko psichologinę būklę, neleisti vaikui be pagrindo manipuliuoti savo norais ir tokiu būdu neapriboti ieškovo minimalios galimybės bendrauti su U., dėl to teismas laikinojoje bendravimo tvarkoje nenumatė, kad visais ieškovo bendravimo su U. atvejais būtina pirmiausia gauti pačios mergaitės sutikimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovas V. M. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-19 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neatsižvelgė į vaiko ir tėvo teisę bendrauti ir ieškovo bendravimą su dukra apribojo iki minimalaus. Teismas neatsižvelgė į tai, kad esant susitikimuose ir atsakovei vaikas jaučia įtampą. Nustačius, kad tėvas su vaiku gali bendrauti tik 3 val. pirmadieniais ir 4 val. kas antrą penktadienį, vaikas bus dar labiau traumuojamas, nes tai bus laikoma ne bendravimu, o tik matymusi. Tokiu atveju vaikas negali būti tinkamai ugdomas, o ieškovo teisės nepagrįstai suvaržomos, paliekant tik pareigą išlaikyti vaiką. Nurodė, kad teismas priimdamas nutartį rėmėsi tik atsakovės paaiškinimais ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktu pranešimu dėl pokalbio su dukra, kuri buvo apklausta ieškovui net nežinant. Dukters teiginiai apie nenorą matytis su ieškovu neatitinka tikrovės, jo namuose yra sudarytos tinkamos sąlygos vaikui pernakvoti, tačiau to nei karto nebuvo. Mano, kad atsakovė tyčia nuteikinėja vaiką prieš ieškovą, nes vaikas yra išmokytas frazių, kurių pats nesupranta. Mano, kad Vaiko teisių apsaugos specialistė netinkamai atliko savo pareigas, buvo neprofesionali. Pažymėjo, kad atsakovė teikdama prašymą nepateikė nei vieno įrodymo, dėl ko turi būti pakeistos laikinosios apsaugos priemonės. Teismo nutartis priimta neatlikus psichologinio vaiko įvertinimo. Kitų įrodymų, kaip ieškovas kenkia vaiko interesams, byloje nepateikta. Pažymėjo, kad atsakovė nesilaiko net minimalios bendravimo su vaiku tvarkos, leidžia vaikui būti jam kenksmingoje aplinkoje.
Atsiliepimas
Atsakovė G. Ž. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kurį prašo atmesti. Nurodo, kad atsakovė pagrindė būtinybę nustatyti trumpesnio ieškovo bendravimo su vaiku tvarką, kadangi ankstesnė tvarka prieštarauja vaiko interesams. Ieškovo teiginiai, kad esant motinai susitikimų su ieškovu metu vaikas jaučia įtampą, neatitinka tikrovės. Pažymėjo, kad vaiką tiesiogiai išklausė Vaiko teisių apsaugos specialistai, iš kurių viena yra psichologė, todėl teismui abejoti pateikta informacija nėra pagrindo. Ieškovas visiškai nepaiso vaiko interesų, savo tiesą bando įrodyti fizine jėga ir psichologiniu smurtu. Pažymėjo, kad į bylą yra pateiktas garso įrašas, įrodantis, kad ieškovas bandė susidoroti su atsakove, aptarinėjo suplanuotas detales. Ieškovo teiginiai, kad Vaiko teisių apsaugos specialistės yra nekompetentingos, yra tik jo subjektyvus vertinimas. Pažymėjo, kad minimalios bendravimo tvarkos nustatymą pagrindžia ir tai, jog ieškovas nėra biologinis vaiko tėvas. Ieškovo teiginiai, jog atsakovė nesilaiko ir minimalios bendravimo su vaiku tvarkos, nepagrįsti, nes ieškovas buvo tinkamai informuotas apie vieną (2014-06-20) neįvyksiantį susitikimą dėl atsakovės suplanuotų atostogų, tuo tarpu teiginiai dėl antro susitikimo (2014-06-23) yra atmestini atsižvelgiant į priimtą skundžiamą teismo nutartį ir joje nustatytą bendravimo su vaiku tvarką. Pažymėjo, kad ieškovas su vaiku matėsi 2014-06-29. Taigi, mano, kad skundžiama teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktą bylos medžiagą, šalių paaiškinimus bei atsikirtimus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis priimta nepažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai bei vaiko teisėtiems interesams, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo.
Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 str.) be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 str., yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. ir CK 3.3 str. įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Tačiau asmuo, prašantis pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pareigą įrodyti būtinybę taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Analogiškas reikalavimas yra keliamas prašymui pakeisti teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Pagal CK 3.155 str. tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str.). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 str. 4 d.). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.).
Nagrinėjamu atveju skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-19 nutartimi buvo pakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-06 nutartimi nustatyta laikinoji ieškovo V. M. bendravimo su nepilnamete U. M. bendravimo tvarka, nustatant minimalų ieškovo ir U. M. bendravimą. Atskiruoju skundu ieškovas su tokia bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka nesutinka, nurodydamas, kad tokiu būdu pažeidžiami ieškovo ir paties vaiko interesai. Tačiau bylą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais ieškovo argumentais. Iš atsakovės G. Ž. pateiktų paaiškinimų matyti, kad laikinas minimalaus ieškovo bendravimo su vaiku nustatymas yra privalomas siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, kadangi U. M. nenori matytis su ieškovu V. M., pas jį nakvoti. Šiuos atsakovės teiginius pagrindžia ir į bylą pateiktas įrodymas – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus Pagalbos vaikui organizavimo poskyrio vyriausiosios inspektorės D. G. ir vyriausiosios specialistės (psichologės) K. G. po pokalbio su nepilnamete U. M. surašytas 2014-05-21 tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad U. M. išreiškė aiškų nenorą bendrauti su ieškovu V. M.. Nors atskirajame skunde ieškovas teigia, kad Vaiko teisių apsaugos specialistės netinkamai atliko savo pareigas, buvo neprofesionalios, dėl to nėra pagrindo vadovautis į bylą pateiktu minėtu 2014-05-21 tarnybiniu pranešimu, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto teiginiais. Pažymėtina, kad nepilnametis vaikas buvo išklausytas dviejų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialisčių, iš kurių viena yra psichologė, dėl to teismas neturi pagrindo abejoti jų pateikta išvada, t. y. objektyviu į bylą pateiktu dokumentu. Atsižvelgiant į tai, nesutiktina su ieškovo argumentu, kad atsakovė teikdama prašymą nepateikė nei vieno įrodymo, dėl ko turi būti pakeistos laikinosios apsaugos priemonės. Priešingai, byloje ieškovas su atskiruoju skundu nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių minėtus atsakovės teiginius ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktą išvadą. Pažymėtina ir tai, kad į nagrinėjamą bylą yra pateiktas DNR tyrimo aktas dėl ieškovo biologinės tėvystės, įrodantis, jog ieškovas V. M. nėra biologinis U. M. tėvas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju labiausiai šalių ir nepilnamečio vaiko interesus užtikrins laikinoji nustatyta minimali ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka. Be to, pažymėtina, kad skundžiama teismo nutartimi taip pat nustatyta, jog ieškovas V. M. visais atvejais su U. M. bendrauja dalyvaujant vaiko motinai atsakovui G. Ž., kas, ieškovo teigimu, pažeidžia jo teises ir apriboja normalų bendravimą su dukra, kadangi tokių susitikimų metu ji nesijaučia laisvai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šie ieškovo teiginiai nėra pagrįsti jokiais į bylą pateiktais įrodymais (CPK 178 str.), laikytini prieštaraujančiais bylos medžiagai, dėl to atmestini.
Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirajame skunde ieškovo V. M. išdėstyti argumentai nepaneigia pagrįstų pirmosios instancijos teismo nutarties išvadų. Vadovaujantis tuo, ieškovo V. M. atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-19 nutartis paliktina nepakeista. Teismas taip pat pažymi, kad laikinosios ieškovo bendravimo su U. M. tvarkos nustatymas yra tik preliminari priemonė, kuria nėra išsprendžiama byla iš esmės.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Ieškovo V. M. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.