- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-17
- Bylos Nr.
- 1S-160-177/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-05-1-01083-2014-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Ražinskaitė
- Kaltinamasis
- V. B.
- Kategorijos
- 2.1.16.1.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo V. B. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 1 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą nustatant nuo 2015 m. rugpjūčio 13 d.
Teisėja, susipažinusi su skundui nagrinėti pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje V. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 292 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su Ž. P. (Ž. P.) ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, dėl savanaudiškų paskatų už piniginį atlygį pasikėsino gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lenkijos Respubliką nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius, t. y. 2014 m. rugpjūčio 12 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui pasiūlius V. B. už tiksliai nenustatytą piniginį atlygį neteisėtai pergabenti iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius – Vietnamo Socialistinės Respublikos piliečius L. T. A., gim. 1997 m. lapkričio 20 d., N. P. H., gim. 1997 m. balandžio 20 d., ir L. N. L., gim. 1997 m. spalio 10 d., (toliau – užsieniečiai), jis, telefonu dėl nusikalstamos veikos darymo aplinkybių susitaręs su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu nusikalstamos veikos bendrininku, 2014 m. rugpjūčio 12 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Vilniaus m., prie (duomenys neskelbtini) namo iš nusikalstamos veikos bendrininko Ž. P. perėmęs užsieniečius, slėpė juos ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, o 2014 m. rugpjūčio 12 d. vakare, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Ž. P., vykdydamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nurodymus, užsieniečius ir V. B. automobiliu „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežęs nuo Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) namo iki motelio (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), kuriame Ž. P. prašymu buvo išnuomotos patalpos užsieniečiams apgyvendinti, apgyvendino užsieniečius šio motelio 216 bei 217 kambariuose ir juos maitino. Tęsdamas nusikalstamą veiką bei vykdydamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto nusikalstamos veikos bendrininko nurodymus, Ž. P. 2014 m. rugpjūčio 13 d. ryte, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, savo automobiliu „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežė užsieniečius ir V. B. nuo motelio (duomenys neskelbtini) iki vietos miške Vilniaus m., prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžos, V. B. slėpė užsieniečius, kol Ž. P. tolesniam neteisėtam žmonių gabenimui išsinuomojo automobilį „T. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB (duomenys neskelbtini). Po to jis, veikdamas kartu su Ž. P., neteisėtam užsieniečių gabenimui specialiai parengė automobilį „T. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atlenkdamas jo galinėje dalyje įrengtas sėdynes, taip padidindamas automobilio tūrį ir sumažindamas galimybę gabenimo metu iš išorės pastebėti užsieniečius, bei kartu su Ž. P. 2014 m. rugpjūčio 13 d. nuo maždaug 15.00 val. gabeno užsieniečius, gulinčius automobilio „T. A.“ galinėje dalyje, Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo Vilniaus m., (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Sankryžos, Lenkijos Respublikos kryptimi iki Lazdijų rajono, (duomenys neskelbtini) kaimo, (duomenys neskelbtini) rinktinės (duomenys neskelbtini) užkardos veikimo teritorijos, valstybės sienos ženklo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi 2014 m. rugpjūčio 13 d. apie 20.00 val. Lazdijų rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, jį ir Ž. P. sulaikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (duomenys neskelbtini) rinktinės pareigūnai.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka V. B. 2014 m. rugpjūčio 13 d. laikinai sulaikytas. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis šio teismo bei Kauno apygardos teismo nutartimis.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartimi kaltinamajam V. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. esant pagrindui manyti, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Teismas konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Šalies argumentai
Kaltinamasis V. B. skunde nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis yra nepagrįsta, priimta pažeidžiant BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas.
Kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena su motina bei patėviu, ten pat gyvena ir jo dukra. Paleistas iš pataisos įstaigos jis buvo įsidarbinęs UAB (duomenys neskelbtini).
Įvertinęs aplinkybę, kad V. B. brolis gyvena Norvegijoje, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad kaltinamasis, turėdamas ryšių užsienyje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Kaltinamasis neneigia, kad jo paieška buvo paskelbta 11 kartų, tačiau nė karto jis nebuvo ieškomas užsienyje. Be to, dalis paieškų buvo skelbiama, kai jis atlikinėjo arešto bausmę.
2015 m. vasario mėnesį prokuroras teismui nurodė, jog dėl V. B. atliekami dar du ikiteisminiai tyrimai, tačiau šiuo metu jie nutraukti. Jis skunde aptarė šiuose ikiteisminiuose tyrimuose tiriamas nusikalstamas veikas, prie skundo pridėjo Alytaus apylinkės prokuratūros 2014 m. spalio 8 d. bei Vilniaus apylinkės prokuratūros 2015 m. balandžio 21 d. nutarimus, patvirtinančius ikiteisminių tyrimų dėl V. B. nutraukimą.
Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje jam paskirtas jau trečias gynėjas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirta advokatė R. Kalkauskienė nedalyvavo, skelbiant teismo nutartį, be to, kaltinamojo manymu, ji nėra susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga. Būdamas suimtas, jis negali pasinaudoti teise pasirinkti sau tinkamą gynėją.
Jam inkriminuojama nusikalstama veika pagal BK 292 straipsnio 2 dalį kvalifikuota neteisingai, nes byloje nenustatytos savanaudiškos paskatos.
Baudžiamosios bylos nagrinėjimas vilkinamas. Teisiamajame posėdyje V. B. jau davė parodymus, tačiau į 2015 m. birželio 11 d. posėdį neatvykus nė vienam liudytojui, byloje paskelbta pertrauka iki 2015 m. rugpjūčio 25 d.
Jis kreipėsi į prokurorą, prašydamas suteikti leidimą pasimatyti su sugyventine, motina bei dukra, tačiau šis jo prašymas nebuvo patenkintas, tokiu būdu ribojama teisė bendrauti bei pasimatyti su artimaisiais.
Per laikotarpį, kurį suimtasis praleido (duomenys neskelbtini), dėl netinkamų suimtųjų laikymo sąlygų pablogėjo jo sveikata.
Šalies argumentai
Kaltinamasis V. B. skunde prašė panaikinti jam taikomą kardomąją priemonę – suėmimą ir paskirti švelnesnę kardomąją priemonę (rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje). Teigė nebėgsiantis (nesislėpsiantis) nuo teismo.
Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo V. B. skundas atmetamas.
Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis pratęsti kaltinamajam V. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminą yra pagrįsta ir teisėta. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomąją priemonę, nepažeidė BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų.
Kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriama (jos terminas pratęsiamas), tik esant BPK 122 straipsnio 7 bei 8 dalyse numatytoms sąlygoms ir bent vienam iš šiame straipsnyje (1 ar 5 dalyje) numatytų pagrindų.
BPK 121 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis ar kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką, pakankamumas.
Apygardos teismas skundžiamoje nutartyje padarė teisingą išvadą, kad baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis V. B. galbūt padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Šią teismo išvadą patvirtina byloje esančių faktinių duomenų visuma – iš dalies paties kaltinamojo V. B., liudytojų L. L. N., H. N. P., T. A. L., L. V., V. Č., V. R., A. J., G. K.-Š., R. Ž. parodymai, įvykio vietos apžiūros bei apžiūrų protokolai ir jų priedai, kita baudžiamosios bylos medžiaga.
Svarstant kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimą, paminėti duomenys vertinami tik tiek, kiek susiję su kardomosios priemonės – suėmimo taikymo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Kaltinamojo kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimai sprendžiami tik bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti duomenys iš esmės ištiriami ir įvertinami. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomosios priemonės terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį (išteisinamąjį) nuosprendį.
V. B. kaltinamas pasikėsinęs padaryti nusikalstamą veiką, už kurią baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis).
Skundžiama nutartimi Kauno apygardos teismas pratęsė kaltinamajam V. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminą nustatęs pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte – kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, dėl to paskyrus švelnesnę kardomąją priemonę nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Skiriant suėmimą arba pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, reikia atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. į įtariamojo ar kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.
V. B. kaltinamas pasikėsinęs padaryti nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), už kurios padarymą įstatymų leidėjas yra nustatęs tik su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Nors nusikaltimo sunkumo ir gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės nepakanka pripažinti, kad kaltinamasis būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo teismo, tačiau nagrinėjamu atveju byloje yra ir kitų aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Pagal bylos duomenis V. B. anksčiau septynis kartus teistas, baustas administracine tvarka, o tai apibūdina jį kaip linkusį nepaisyti įstatymų reikalavimų asmenį ir sustiprina manymą, kad būdamas laisvėje jis gali nesilaikyti švelnesnių kardomųjų priemonių sąlygų. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad tiriant kitas baudžiamąsias bylas ne kartą buvo paskelbta jo paieška. Be to, jis turi ryšių užsienyje (kaltinamojo brolis gyvena Norvegijoje), šios aplinkybės neneigia ir pats kaltinamasis. Nurodytų aplinkybių visuma aukštesniajam teismui leidžia konstatuoti, kad būdamas laisvėje, turėdamas ryšių užsienyje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, ilgalaikio laisvės atėmimo, V. B. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl apygardos teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo termino pratęsimo pagrindą.
Skunde nurodytos aplinkybės apie V. B. turimus socialinius ryšius yra reikšmingos, tačiau nepakankamos kardomajai priemonei – suėmimui panaikinti ar pakeisti.
Aukštesniojo teismo nuomone, nustatytas suėmimo taikymo pagrindas leidžia daryti išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebūtų pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai, todėl pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas paliktina galioti.
Kaltinamojo skundo teiginys, kad apygardos teismas, pratęsdamas jam taikomos kardomosios priemonės terminą, pažeidė BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kuriame nustatyta, kad teisėjas negali dalyvauti procese ar pakartotinai nagrinėti tos pačios bylos, jeigu jis sprendė įtariamojo suėmimo ar suėmimo pratęsimo klausimą, sankcionavo procesinių prievartos priemonių taikymą arba nagrinėjo proceso dalyvių skundus toje pačioje byloje, yra nepagrįstas. Iš bylos duomenų matyti, kad teisėjas A. Urbšys nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu nesprendė kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo klausimų, nesankcionavo procesinių prievartos priemonių taikymo, nenagrinėjo proceso dalyvių skundų. Be to, kaip matyti iš Kauno apygardos teismo posėdžio protokolo (4 t., 52–53 b. l.), svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo V. B. klausimą, nei pats kaltinamasis, nei jo gynėja nušalinimų teisėjui nereiškė.
Aplinkybės, jog V. B. 2014 m. spalio 8 d. bei 2015 m. balandžio 21 d. prokuroro nutarimais buvo nutraukti du ikiteisminiai tyrimai, taip pat nepaneigia esant nustatytą suėmimo termino pratęsimo pagrindą.
Skundo teiginiai, jog būdamas suimtas V. B. negali pasinaudoti teise pasirinkti sau tinkamą gynėją, jam ribojama teisė bendrauti bei pasimatyti su artimaisiais, taip pat teiginiai, susiję su suimtųjų laikymo (duomenys neskelbtini) sąlygomis, nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas.
Griežčiausia kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo kaltinamojo V. B. teises, tačiau šiuo atveju jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo. Šiuo konkrečiu atveju, įvertinus nusikaltimo, kurį galbūt padaręs kaltinamas V. B., pobūdį, sunkumą, viešasis interesas išsamiai, visapusiškai ištirti ir teisiškai įvertinti nusikalstamas veikas yra neabejotinai svarbesnis, leidžiantis ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Maksimalų leistiną suėmimo taikymo kaltinamajam terminą viso baudžiamojo proceso metu apibrėžia BPK 127 straipsnio 11 dalies nuostatos, tačiau V. B. nėra suimtas tokį ilgą laiką, kad jo suėmimo trukmė grėstų pažeisti suimtojo procesines teises.
Išdėstytos aplinkybės Apeliaciniam teismui leidžia teigti, kad apygardos teismas, pratęsdamas V. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminą dar trims mėnesiams, nepažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos, baudžiamojo proceso įstatymo bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Skundžiama nutartis neprieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Kaltinamojo skunde išdėstytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo V. B. skundą atmesti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.