Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K.

mušdamas sukėlė fizinį skausmą L. V., o būtent: 2020 m. liepos 20 d. apie 16.15 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), tyčia metaliniu grąžtu sudavė ne mažiau kaip tris smūgius nukentėjusiajam L. V. į dešinę ranką bei vieną smūgį į dešinės pusės šoną, taip sukeldamas nukentėjusiajam L. V. fizinį skausmą.

Be to, V. K. 2020 m. liepos 20 d. apie 16.15 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), tyčia sugadino L. V. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Xiaomi Redmi Note 8 Pro“, o būtent: konflikto metu tyčia išmušdamas mobiliojo ryšio telefoną „Xiaomi Redmi Note 8 Pro“ nukentėjusiajam L. V. iš rankų, dėl ko mobiliojo ryšio telefonas nukrito į statybvietę ir sudužo, taip padarė L. V. 200 eurų vertės turtinę žalą.

Kaltinamasis V. K. teisiamajame posėdyje pagal jam inkriminuojamus kaltinimus kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad grąžtu L. V. nesudavė nei vieno smūgio. Sutinka, kad pažeidė viešąją tvarką, išgąsdino žmogų. Įrankis priklausė jam, pats atvežė tą įrankį. Tą įrankį ilgą laiką planavo perduoti L. V. po L. V. tėvo mirties. Pasikvietė L. V., kuris atvažiavo su mama į jų miestelį, jie pasikalbėjo, niekada nebuvo susipykę. Su L. V. tėvo įmone atliko paslaugą kitai įmonei ir kai kuriuos įrankius pirko per pusę. Šį įrankį įmonė įteikė jam asmeniškai, įrankis buvo kurį laiką pas jį ir pas L. V. tėvą, įrankio priklausomybės jie nesprendė. Įrankį atvežė į vietą ir pajuto, kad įrankį iš jo pavogė. Vežė įrankį, nes nesuprato, kaip pasidalinti tuo įrankiu, kai žmogaus nebėra, sunku spręsti, kam įrankis priklauso. Su L. V. ir jo mama susitiko (duomenys neskelbtini) ir nusprendė – kadangi įrankio vertė yra 400 eurų, todėl jis grąžins už įrankį pusę sumos, tai yra, 200 ar 180 eurų. Kadangi negalėjo grąžinti tų pinigų ir pasakė L. V.: „jei nori, pasiimk įrankį atgal ir man grąžink pusę pinigų“. L. V. jam pareiškė iki birželio mėnesio atsiskaityti už įrankį. Per tą laiką pateko į ligoninę. Tik išėjęs iš ligoninės, turbūt antrą dieną, L. V. padavė įrankį. Buvo (duomenys neskelbtini) ir jie buvo suplanavę susitikimą. Važiavo ilgą kelią, kad žmogui paduotų įrankį. Paprašė L. V. sutikti prie (duomenys neskelbtini) namo. Žmonės gal nerado tos vietos ir atėjo prie viešbučio, todėl jis ten privažiavo. Kai privažiavo, ten buvo L. V. ir jo draugas, kurio nepažįsta. Tas draugas turėjo telefoną ir viską filmavo. Neatidarė bagažinės, nes jam buvo sužalota ranka, buvo nusideginęs, ranka aprišta, todėl pasakė L. V. „įrankis bagažinėje, aš negaliu atidaryti, pažiūrėkite, man reikia pinigų, kur sutarta“. Buvo nuderėjęs iki 100 eurų, nes su L. V. tėvu buvo geri draugai. Nepasakys, kuris iš jų atidarė bagažinę ir išėmė įrankį. L. V. pasirodė, kad įrankis yra naudotas, senas, nieko konkrečiai neišgirdo, ką L. V. pasakė, bet suprato, kad L. V. pinigų nemokės. L. V. pasiėmė įrankį ir išėjo (duomenys neskelbtini). L. V. pasakė: „mano draugas filmuoja, ką mes darome“. Atsakė: „man nesvarbu“ ir apvažiavo aplink, į (duomenys neskelbtini) kiemą. Pasijuto apgautas. Pasiėmė grąžtą, jei reiktų apsiginti. Negalvojo sužaloti L. V. ar jį primušti, žino, ką galima padaryti su grąžtu. Bandė, ką galima padaryti su grąžtu, pažiūrėjo, kaip galima sužaloti su juo kokį daiktą. Grąžtas yra pavojingas įrankis, pataikius į galvą pataikius ar į šoną su juo, galima užmušti. Neuždrausta pabandyti, tai nėra ginklas. Mosikavo su grąžtu namuose, matė, kokią jis žalą padaro ir žino, kad tai yra labai pavojingas daiktas. Nėra tokio nusikaltimo padaręs ir neplanavo, dėl ligos ne visais atvejais yra neadekvatus ir neatsakingas, gali kontroliuoti situaciją. Ėjo pasiimti įrankio. Filmavimas vyko draugo telefonu ir toliau, kaip L. V. pasakojo, gal L. V. paskambino močiutė, bet nežino, matė, kad L. V. rankoje laikė telefoną. Pagalvojo, kad gal L. V. kviečia policiją, fotografuos ar filmuos, todėl su kaire ranka išmušė telefoną. Su grąžtu L. V. nieko nepadarė. Grąžtas buvo padėtas prieš tai ant žemės. Pažeidė tvarką, kad išmušė telefoną, bet L. V., išmušdamas iš rankos telefoną, nesužalojo. Pripažįsta, kad su ranka išmušė telefoną. Pirmą kontaktą, kai išmušė telefoną su kaire ranka, nes dešinėje laikė grąžtą, padarė tyčia, bet tai nėra labai sunkus nusikaltimas. Tuomet pajuto smūgį į galvą, krito ir nieko nepamena, buvo nugriuvęs, atsijungęs ir neplanavo su L. V. rungtis, tik galvojo apsigins, jei reikės. Paskui parbėgo į kiemą. Kieme buvo parduotuvė, pardavėjos paprašė iškviesti greitąją, policiją. Kai atvyko greitoji į tą kiemą, nes L. V. greitosios pagalbos nesikvietė, L. V. nusiskundimų tuo momentu neturėjo. L. V. pareiškė, kad jam buvo sugadinti daiktai ir grasinta sudeginti ar kažką padaryti. Nepamena, ką įvykio metu galėjo pasakyti, nėra nieko sudeginęs, sugadinęs ar grasinęs. Neigia, kad sukėlė fizinį skausmą. L. V. neprilietė nei prie akinių, nei prie jo paties. Gal šoko būsenoje iš pradžių pasakė apklausoje, kad telefono neišmušė. Dabar yra pailsėjęs, praėjo ilgas laikas, yra pasveikęs nuo savo ligos. Turi ūminę ligą. Pats turėjo akinius, bet jų nebeturi. Turėjo laikrodį, kuris buvo sudaužytas. Galimai matė L. V. akinius, bet negali pasakyti, kaip tie akiniai buvo sugadinti, tik ne su grąžtu. Galbūt akiniai būti uždėti L. V. ant galvos ar „normaliai“ uždėti, o gal L. V. su akiniais naudojosi telefonu, taip pat akiniai muštynių metu galėjo nukristi. L. V. galėjo užlipti ant jų, bet kas galėjo būti. Išmušė telefoną ir gavo smūgį į galvą, nukrito ant žemės. Nežino, kodėl L. V. nurodo, kad jis L. V. sumušė. Jei turėtų dešinėje rankoje grąžtą ir pataikytų į dešinį šoną, tai nukentėjusysis turėtų stovėti į jį nugara. Nukentėjusiajam į kairį šoną turėtų pataikyti, negali pasakyti, kodėl L. V. ir jo draugas taip nurodo, koks jų planas. Nuo pradžių, atvažiavus pareigūnams, L. V. nesiskundė skausmu. Pareiškimą L. V. rašė tik dėl įvykio (duomenys neskelbtini). Po 20 dienų po įvykio atliktos ekspertizės metu L. V. rasti randai. Visi L. V. parodymai kiekviename protokole skiriasi. Ėjo link L. V. ramiai. Pripažįsta, kad išmušė telefoną, buvo susijaudinęs, susinervinęs, streso būsenoje. Šiai dienai viską puikiai pamena. Grąžtas pas jį yra kaip įrankis, jį vežiojasi mašinoje. Yra statybininkas, daug įrankių vežiojasi, tai nėra ginklas, bet jis yra didesnis ir juo galima sužaloti žmogų. Įvykio vietoje neprivalėjo visko pasakoti, galėjo neduoti parodymų. Jei gauni smūgį į galvą, būna smegenų sutrenkimas, savaitę vemi nuo to, tai kaip jis gali prisiminti, kas buvo. Yra specialisto išvada, kokie sužalojimai jam pačiam buvo padaryti, drabužiai suplėšyti. Į įvykio vietą atvyko sveikas. L. V. neprašė atlyginti už telefoną, nieko nesitarė. Teismo proceso metu nėra palankiausias metas vesti derybas su nukentėjusiuoju, nes gali byla pakrypti į kitą pusę. Su specialisto išvada sutinka, kad gali būti randai, bet turi būti įrodyta, kad jie padaryti tą dieną. Iki įvykio su nukentėjusiuoju nebuvo susipykęs. Pareiškimą rašė, nes kažkas jį patį sužalojo, norėjo sužinoti, iš kur jam atsirado sužalojimai, nes pats nepamena. Protokole parašytas tik vienas smūgis į galvą. Atsimena, kaip šaukė: „atsiprašau, atsiprašau, viską atpirksiu“. Statybos aikštelėje žmonių nematė, nebuvo nei vieno liudytojo, buvo atitvarai, takai, tik pusantro metro takelis. Išmušęs telefoną atsidūrė ant žemės. Kiek smūgių ir į kokias vietas buvo padaryta, pasakyti negali. Buvo du ar tris kartus ligoninėje, jam švietė ranką du kartus, po mėnesio dar kreipėsi į gydytojus, dar norėjo kreiptis, bet buvo karantinas. Du mėnesius su aprišta ranka vaikščiojo. Netrenkė grąžtu į veido sritį L. V.. Jo paties dešinė ranka buvo sužalota, aprišta, taip pat grąžtą laikė dešinėje rankoje. Grąžtas, jo manymu, buvo 50 cm ilgio ir daugiau. Įrankis kaip štanga, dar suktas, neplanavo su juo nieko daryti. Parašė pareiškimą, byla buvo nutraukta. Nutarimo neskundė, jį gavo tik po trijų mėnesių, kadangi nutarimas buvo nusiųstas kažkur į kaimą. Dėl asmens sumušimo nepripažįsta. Apie filmavimą telefonu negirdėjo. Gal L. V. draugas ir imitavo filmavimą, negali pasakyti, gal šiai dienai taip sako tas asmuo, kai yra padarytas nusikaltimas. Jei būtų asmuo filmavęs, būtų įrodymas, dėl ko taip atsitiko. Jo sveikatos būklė yra gera. Yra registravęs individualią veiklą, pradės darbus (duomenys neskelbtini), atliks ventiliacijos montavimo darbus. Nuo privalomojo sveikatos draudimo mokesčio yra atleistas, nes turi 50 procentų neįgalumą. Mokesčius dirbdamas mokėjo, skolų valstybei neturi. Turi skolų dėl administracinių nusižengimų. Baudų nemoka, nes nėra iš ko, didelės sumos. Kodėl daro administracinius nusižengimus, su byla yra nesusiję, galbūt kažką padarė dėl ligos.

Nukentėjusysis L. V. teisme parodė, kad V. K. yra jo pažįstamas. Tiksliai kiek laiko yra pažįstami, įvardinti negali. V. K. yra jo jau mirusio tėčio pažįstamas. V. K. žinojo vienerius ar trejus metus iki įvykio. Iki įvykio jokių konfliktų su juo nebuvo. Vienintelis nesutarimas buvo dėl to, kad V. K. buvo pasiskolinęs tėčio įrankį. Buvo 2020 m. liepos 20 d. vidurdienis, jau po pietų, bet ne vėliau nei 17.00 val., kai paskambino V. K. ir pasakė, kad važiuoja į (duomenys neskelbtini) ir atveš tą įrankį. Kaip tik tuo metu ruošėsi eiti į pavalgyti į užkandinę „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra (duomenys neskelbtini) gatvėje. V. K. pasakė, kad bus prie viešbučio „(duomenys neskelbtini)“. Pakeliui susitiko G. J., turėjo su juo eiti kebabų, turėjo viskas būti paprastai. Tuomet jie susitiko su V. K.. V. K. padavė įrankį, pasisveikino, viskas buvo gerai ir jie nuėjo toliau. Pradėjus eiti V. K. pasikeitė, atsisukus prasidėjo grasinimai, V. K. sakė: „žinai, tu man turėtum sumokėti“, „nutrenksiu tave su automobiliu“, kuris buvo „Opel“ tamsios spalvos, „sudeginsiu jūsų dvarus“ ir daugiau smulkių dalykų, kurių buvo nemažai. Su V. K. nesiginčijo, pasuko link (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) buvo aptvertas, nes vyko tvarkymas. V. K. apvažiavo ir pasuko į (duomenys neskelbtini) kiemą, prie pagrindinių vartų. V. K. įėjo per vartus ir pribėgo, buvo su sandalais „kroksais“, V. K. sakė: „atiduok“. Pats po truputį ėjo atgal ir dėjo įrankį ant žemės, kai tuo metu paskambino močiutė, todėl išsitraukė telefoną. V. K. pasakė „palauk“. Įrankį padėjo ant žemės, jokio konflikto neturėjo būti. Nusisuko į statybų aikštelę, atsisukus jau vyko konfliktas. V. K. išmušė jam telefoną iš kairės rankos su savo kaire ranka, telefonas nukrito į statybų aikštelę. Nusisuko ten, krenta kur telefonas ir, tik atsisukus, vyko konfliktas. Matė V. K. išgąstį, kad jis išmušė telefoną, pats V. K. sutriko ir lyg iš baimės pradėjo pulti. Matė žmoguje lyg baimę, kad jau prisidirbo, kad padarė kažką ne taip. Į veido sritį negavo daug smūgių, nes užsidengė. Smūgiai buvo atlikti naudojant grąžtą, ta grąžto metaline dalimi, kuria gręžiama siena. Pirmas smūgis buvo nesuvokiamas, nes lenkėsi, akiniai nuskrido, tiksliai nesuprato, kiek grąžtas arti veido buvo. Antras smūgis buvo, kai užsidengė, tuomet smūgiai buvo nuo kairio krašto, mosikuojant su grąžtu. Mosikavimas vyko tol, kol užsidengė. Kai gavo į dešinę ranką, dar buvo nieko, bet kai gavo į šonkaulių sritį, ties pilvu, suveikė skausmas, tuomet stvėrė V. K., gal jam trenkė, tada jie abu krito, V. K. grąžto nepaleido, jie abu susibraižė, iš to atsirado kraujas. Ant žemės vis dar vyko mosikavimas su grąžtu, apsižergęs V. K. atėmė grąžtą. Po to V. K. pradėjo šaukti: „atsiprašau, atsiprašau“, pasitraukė nuo V. K. ir šis pabėgo, nepasiėmęs sandalo. Pasižiūrėjo, kad jo telefonas yra sudaužytas, galvojo, ką daryti, kadangi buvo sužalotas. Paskambino numeriu 112, kai jam pasakė, kad buvo gautas pranešimas. Buvo klausta, ar reikia medikų, pasakė, kad nereikia, nes iš streso nieko nejautė. Jam statybininkai iš statybų aikštelės padavė telefoną, jie galėjo būti liudytojai. Buvo galbūt gal keturi žmonės. Apklausoje viską pareigūnams pranešė. Atvykus pareigūnams įvardino viską, kas įvyko. Pareigūnai pasakė, kad suprato ir, kadangi V. K. nenorėjo važiuoti į policiją, šis važiavo į ligoninę. Atvažiavo mama, važiavo į policijos komisariatą ir ten laukė ne vieną valandą. Galvojo, ar rašyti pareiškimą, nes jam pareigūnai iš karto pasakė, kad V. K. yra nestabilus. Įvyko, kaip įvyko. Pareigūnai pasakė pabandyti nuvažiuoti į ligoninę. Nuvykus į ligoninę pamatė V. K. ir jo paklausė, ar šis rašys pareiškimą. V. K. pasakė: „rašysiu“. Tada nuvažiavo į policijos komisariatą ir laukė, tada V. K. atvežė iš ligoninės, ten abu pralaukė. Juos pakvietė rašyti pareiškimus. V. K. įėjo pirmas ir pareiškimo neparašęs išėjo, nes buvo nestabilus, kėlė balsą, grasino padegimais. V. K. pareigūnai pasakė ateiti kitą dieną ir šis išėjo. Pagalvojo, kad gal V. K. nerašys pareiškimo. Pats susitaikė, kad nebeturės telefono. Praėjus trims savaitėms močiutė nupirko telefoną ir tada gavo žinutę, kad parašytas prieš jį pareiškimas. Tuomet pats parašė pareiškimą, nes prieš jį buvo parašytas melagingas pareiškimas. Taip priėjo iki teismo. Dėl pareiškimo rašymo suabejojo, ar reikia tai daryti, nes suabejojo žmogaus medicinine būkle, kadangi įvykio metu V. K. buvo blaivus, narkotinių medžiagų, kaip supranta, taip pat nevartoja. Jiems abiem patikrino blaivumą. V. K. jau buvo pažįstamas policijos nuovadoje. Jei žmogus suprastų, kad padarė blogai. Pačiam nebuvo jokios naudos rašyti pareiškimą, nes žinojo, kad už telefoną jam niekas nekompensuos. Telefonas buvo išmanusis, pirktas už 280 eurų ir naudotas apie pusmetį. V. K. tyčia jam sutrenkė, nes V. K. reikėjo ir žingsnį link jo žengti, kadangi pats laikėsi atstumo. Smūgis buvo po išsakytų grasinimų. Močiutę labai gerbia, jam buvo svarbus skambutis, todėl padėjo įrankį ant žemės ir V. K. pasakė: „palauk“. V. K. išmušė telefoną, kadangi pagalvojo, jog atsiliepdamas jis negerbia V. K.. Grasinimai buvo išsakyti iš pat pradžių, tuomet V. K. išmušė telefoną, po to V. K. puolė iš baimės, kad jau kažką padarė. Telefonas iš jo buvo paimtas ikiteisminio tyrimo metu, buvo paprašytas pateikti, telefonas buvo jau nufotografuotas. Kada atnešė telefoną, datos tiksliai pasakyti negali. Skambino numeriu 112 ne iš savo telefono, nes juo jau nebegalėjo paskambinti. Pirmi smūgiai buvo į veido sritį, bet V. K. nepataikė, tada akiniai nukrito. Paskui buvo smūgiai į šoną, po kurių pradėjo gintis. Tikrai buvo ne vienas smūgis. Pajuto stiprų skausmą, jei pradėjo gintis. Visi smūgiai buvo grąžtu. Grąžtas buvo maždaug apie 30 cm ilgio, tai buvo grąžto dalis, kuri turi sriegį. Grąžtas buvo statybinis, metalinis, naudojamas gręžti sienoms. Skaudėjo ilgai, nes dar darant ekspertizę galėjo tiksliai nurodyti, kur skauda. Ekspertizę darė po kokių 20 dienų, sužalojimai dar matėsi. Nesitikėjo, kad V. K. rašys pareiškimą, nes jis ir buvo kaltininkas. Porą savaičių skaudėjo, dėl skausmo į gydytojus nesikreipė, močiutė tepė skaudamas vietas. Įbrėžimai buvo iki kraujo. Sužalojimai, atliekant jo apžiūrą, jau buvo parandėję. Įvykio metu 0-10 skalėje rankų skausmą įvertintų 3, skausmą į šonkaulius – 9-10, nes po jo pradėjo gintis. Gavus smūgį į šonkaulius, galvojo, ar apsigins, ar mirs. Po smūgių į šonkaulius labai skaudėjo, net stresas nepadėjo. Gulint ant dešinio šono, ant pilvo, pakišus dešinę ranką, kažkurį laiko tarpą jautėsi skausmas, maždaug 4-5 dienas. Pirmą naktį skausmas nesijautė, paskui vis intensyvėjo ir rengiantis jautėsi maudimas. Kartu su juo buvo G. J. ir statybvietės darbuotojai. Tyrėjai viską įvardino, pasakė apie statybininkus, nes jie arti buvo. Nurodė tyrėjai ir sakė, kad jei yra galimybė, juos rasti, nes žinomos valandos, kada statybininkai dirbo. Kai V. K. pabėgo, statybininkai atnešė jam telefoną ir nieko nesakė. Atėmė iš V. K. grąžtą ir jį numetė, jo neėmė. V. K. nubėgo. G. J. yra jo draugas, V. K. su G. J. nėra pažįstami. Kalbėjosi, kad geriau nepakliūti į tokią situaciją, kad nenukentėti. Įvardino pareiškime, kad buvo sukeltas fizinis skausmas ir jam skaudėjo. Nurodė smūgius į dešinį šoną, rankų neįvardino, nes įvertino skausmą skalėje – rankų skausmas nebuvo toks didelis. Didelis skausmas buvo šonkaulių. Akiniai nuo saulės buvo sugadinti grąžtu, pirmu mostu, po telefono išmušimo. Akiniai nuskrido. T. V. K. išmušė su ranka, o akiniai nukrito nuo grąžto smūgio. Sakė pareigūnams, kad jam buvo kilusi rimta grėsmė, bet pareigūnai sakė, kad čia nėra ginklas, tiesiog metalo gabalas. Pareigūnams sakė, kad jei V. K. būtų pataikęs į veidą, būtų pinigus taupęs ne svajonių automobiliui, o mažų mažiausiai plastinei operacijai. Policiją iškvietė V. K. ir jis pats iš G. J. telefono. Rankų nenurodė, nes jų skausmas buvo mažesnis. Visi kiti sužalojimai buvo bendri, kelėnai pabraižyti, bet pačiam buvo svarbu, kad viskas būtų gerai, siekė apsiginti. Jei būtų norėjęs V. K. užpulti, būtų jo nepaleidęs. Realiai ir pabėgti nebuvo kur, buvo ne vienas, jautė pareigą ir draugą apginti. Ieškinio nepateikė, nes suvokė, kad žmogus yra negaluojantis, nedirba, gauna neįgalumo pašalpą. Jei V. K. pavyko pagydyti, tuo reikėtų džiaugtis. Ne jam spręsti dėl bausmės paskyrimo, bet jei V. K. realiai gali gatvėje užpulti, pertrenkti automobiliu, mano, kad medikai turėtų spręsti, ar saugu, kad V. K. vaikšto gatvėje. Visą laiką stovint jam kliuvo į dešinę rankos žasto, dilbio pusę. Bandė dengtis. Tvirtina apklausoje nurodytas aplinkybes dėl smūgiavimo į ranką. Randai likę po šio įvykio dešiniame žaste ir dešiniame dilbyje. Nepamena, ką pasakė, paskambinęs pagalbos telefonu, nes buvo stresinė situacija, skausmas, negalėjo aiškiai mąstyti. Jo atsakymai buvo nerišlūs, matosi, kad buvo stresinė situacija. Mano, kad įraše girdisi, jog ir jo kvėpavimas buvo sutrikęs. Atvyko vienas pareigūnų ekipažas. Atvyko moteris ir vyras, jų pavardžių nepamena. Patikrino blaivumą, V. K. nieko nesakė. Tiki, kad V. K. kaltino jį, bet nieko nepamena. Paskambino mamai, mama sutriko, kaip jis įsivėlė į įvykį. Paskui, pasėdėjus policijos komisariate, atsigavo šaltas protas. Komisariate tikriausiai A. J. buvo, nes atvykę buvo du pareigūnai. Žala yra padaryta 200 eurų. Būtų protingiausia daiktus jam grąžinti, nes nemano, kad V. K. turės lėšų atlyginti žalą. Susitaikė su padarytu nuostoliu. Po įvykio buvo grasinimai į tėčio seną telefoną ir šeimos nariams, kieno numerius V. K. turėjo, pats užblokavo V. K. numerį. Grasinimai buvo apie padegimus. Atsiprašymo iš V. K. nebuvo. Po įvykio įsigijo kameras, nes V. K. žino, kur jis gyvena. Pas juos yra vienas namas medinis, kitas – mūrinis. V. K. gali realiai įvykdyti grasinimus, bet tikisi, kad viskas bus gerai. Įvykio metu buvo blaivus. Su kaltinamojo paaiškinimais nesutinka. Dalinai dėl pinigų V. K. yra teisus, nes prieš susitinkant V. K. sakė, kad pinigų nemokės, bet V. K. vis tiek skambino. Sutartos datos nebuvo. V. K. pats grąžtą išėmė iš bagažinės ir padavė, tuo metu dar viskas buvo gerai. V. K. pasikeitė, tarsi mygtuku perjungus, veidą, akis, balso toną. Dėl telefono sudaužymo aplinkybes V. K. nurodė teisingai. V. K. nenurodė, kad smūgiavo, tik pasakė, kad jis trenkė V. K., nors įvykis buvo daug platesnis, kokių 20 sekundžių kontakto įvykis. Ankščiau duotus savo parodymus tvirtina. Dėl telefono išmušimo mano, kad V. K. tai pripažino, nes pats V. K. pasakė, kad nereikalaus iš jo pinigų ir tuomet atrodys, kad V. K. galima tikėti. Jei būtų pasakęs, kad nori susitaikyti, gal V. K. būtų pripažinęs ir visą kaltę. Pas specialistus kreipėsi po maždaug 20 dienų, maždaug praėjo pora savaičių. Pareigūnei pasakė, kad skauda, bet negali pasakyti, kiek ir ką. Pareigūnams pasakė, kad su V. K. kartu nevažiuos. Buvo klausimas, ar rašyti pareiškimą, nes jam reikėjo važiuoti į užsienį, buvo gavęs darbo pasiūlymą, stengėsi visko išvengti. Pareiškimą rašė vėliau dėl šono skausmų. Sutinka su liudytojo G. J. parodymais teisme. Mano, kad liudytojas G. J. papasakojo teisme tiek, kiek prisimena ir kiek matė. Kraujo buvo ir V. K. ant veido, ir jam pačiam, ir šone, nes įbrėžimai sukelia kraują. Buvo kraujo lašelių. Su V. K. susitarė susitikti prie viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ įėjimo. Po smūgių buvo sužalojimų ant kūno. Šonkaulių sužalojimai buvo akivaizdūs, nes buvo pamėlę, o ant rankų buvo daug subraižymų, taip pat ant kelių. Ant rankų subraižymai buvo ir nuo smūgių, ir nuo grąžto, ir nuo kritimo. Ant šono sužalojimai buvo nuo grąžto. Sportuoja kovos menus. Atsižvelgus į V. K. dydį ir tai, kad jis turėjo ginklą, kitaip nuo kaltinamojo nebūtų apsigynęs, jei nesportuotų. Įbrėžimas ir toks kaip mėlynavimas buvo ant šono, nes grąžtas visapusiškai yra aštrus. V. K. nebendravo su pareigūnais, sakė, kad neduos parodymų ir nuėjo į greitosios medicinos pagalbos automobilį, todėl pareigūnas D. M. ir nepamena V. K. parodymų įvykio vietoje.

Liudytojas G. J. teisme parodė, kad kaltinamasis yra matytas konflikto su L. V. metu. Iki tol konfliktų su V. K. nebuvo, šiai dienai taip pat nėra. 2020 m. liepos 20 d. su L. V. ėjo pavalgyti, kai L. V. ir V. K. susiskambino dėl įrankio, tada jie ėjo paimti to įrankio. Susitiko prie viešbučio, V. K. padavė įrankį, bet paskui V. K. pradėjo jiems grasinti, kad nutrenks su mašina, sudegins namus, dar kažkokias nesąmonės. Su L. V. šiek tiek išsigando, todėl nusprendė eiti (duomenys neskelbtini). V. K. įsėdo į mašiną ir, kaip suprato, apvažiavo aplink. V. K. pradėjo eiti link jų su grąžtu ir su visokiais grasinimais. L. V., atrodo, paskambino močiutė, tada V. K. L. V. išmetė telefoną, taip jį sudaužė, tada bandė trenkti su grąžtu. Porą smūgių matė, kai V. K. pataikė L. V. į šoną, tada dar bandė į pataikyti L. V. į galvą, bet nepataikė. L. V. nugriuvo ir bandė atimti grąžtą, paskui L. V. atėmė grąžtą, V. K. pradėjo atsiprašinėti, viskas kaip ir baigėsi. Jie paskambino į policiją, tai pat policijai paskambino ir V. K.. V. K. iš pradžių atidavė daiktą, po to pradėjo reikalauti pinigų, nes daiktas buvo kaip ir jo, bet iš pradžių V. K. daiktą atidavė. Paskui V. K. pradėjo grasinti. L. V. V. K. sakė, kad pinigų nemokės. Daiktą jie su L. V. pasiėmė ir pasišalino, nes V. K. pradėjo grasinti, o jie išsigando. Nenorėjo eiti gatve, nes V. K. sakė, kad juos nutrenks automobiliu. Grąžtas buvo gal 2-3 sprindžių ilgio. L. V. jam daugiau yra pažįstamas nei draugas. Telefonas nukrito į statybų aikštelę ir sudužo. Telefonas buvo išmanusis, jo modelio nežino. Telefono išmušimas, mano, kad buvo tyčinis veiksmas. L. V. buvo suduota į šoną, gal į ranką, kurios pusės, nepamena. Buvo 2-3-4 smūgiai L. V. į šoną ar ranką. Mano, kad draugui turėjo skaudėti. Smūgiai buvo metaliniu grąžtu, ne ranka. Mano, kad L. V. buvo šokas, nes V. K. dar bandė pataikyti grąžtu į galvą. Pats buvo nuo jų gal 3 metrų atstumu. Policiją iškvietė L. V. jo telefonu. L. V. nesakė, kiek laiko jam skaudėjo. Matė įvykio metu L. V. įplėštus batus, purvą. Mėlynių ant L. V. kūno nematė. Sako tiesą, liudija sąžiningai, V. K. užpuolė L. V.. Po smūgių V. K. atsiprašinėjo ir, kiek suprato, iškvietė policiją. L. V. gynėsi ir pervertė V. K., nors labiau V. K. pats nukrito. V. K. atsiprašinėjo, išėjo į automobilį, nes nuėjo į tą pusę, kur buvo automobilis, o jie laukė policijos įvykio vietoje. Matė smūgius. Matė, kad L. V. skaudėjo. Jam pačiam skaudėtų.

Liudytojas D. M. teisme parodė, kad yra Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausias patrulis. Atvykus į (duomenys neskelbtini) gatvę, prie (duomenys neskelbtini), prie jo priėjęs asmuo pasakojo, kad jį užpuolė su grąžtu ir trenkė su grąžtu. Nepamena, į kurias vietas asmuo sakė, kad trenkė. Dabar negali teigti, kad tai šie salėje esantys du asmenys, bet tai buvo vienas vyresnis ir vienas jaunesnis asmenys. Atrodo, kad dar buvo draugas. Daugiau kitų asmenų nebuvo. Jei gerai pamena, buvo jaunesnio vaikino tėvo įrankiai. Vyresnis asmuo jaunesniam asmeniui buvo atvežęs įrankį perduoti, kai tarp jų įvyko konfliktas. Ką aiškino vyresnis asmuo, nepamena. Kas nukentėjo įvykio metu, dabar nepamena. Buvo su kolege, bet kolegė daugiau su asmenimis bendravo, o jis pats ėjo fotografuoti įvykio vietos. Ką aiškino trečias asmuo, nepamena. Nepamena tarnybinio pranešimo, bet pagal tokias situacijas pakanka vieno pareigūno tarnybinio pranešimo. Kiek pamena, (duomenys neskelbtini) buvo grąžtas, jį paėmė ir parvežė į komisariatą. Visi asmenys buvo įvykio vietoje, bet ne vienoje vietoje, visi buvo tam tikru atstumu. Nepamena, ką asmenys kalbėjo. Nepamena, ar tikrai ten buvo kaltinamasis. Ten yra vidinis kiemas iš (duomenys neskelbtini) gatvės, įsukant į (duomenys neskelbtini). Gal kaltinamasis su kolege bendravo.

2020 m. rugpjūčio 13 d. L. V. protokole-pareiškime užfiksuota, kad 2020 m. liepos 20 d. apie 16.15 val. (duomenys neskelbtini), pažįstamas asmuo V. K. jį užpuolė ir sutrenkė su geležiniu grąžtu „mantiruote“ į dešinės pusės šonkaulius, taip pat sukėlė fizinį skausmą, jam skaudėjo. Į gydymo įstaigą dėl patirtų sužalojimų nesikreipė. Užpuolimo metu buvo sudaužytas mobiliojo ryšio telefonas „Xiaomi Redmi Note 8 Pro“, kurio vertė 200 eurų, ir akiniai nuo saulės, kurių vertė 10 eurų. Viso patirta 210 eurų žala (1 t., b. l. 18).

L. V. pateiktame „(duomenys neskelbtini)“ kvite užfiksuota, kad jis už mobiliojo ryšio telefoną „Xiaomi Redmi Note 8 Pro“ sumokėjo 284,25 eurus (1 t., b. l. 48).

2020 m. rugpjūčio 18 d. specialisto išvadoje Nr. G 1066/2020(04) užfiksuota, kad L. V. apžiūros metu paaiškino, kad 2020 m. liepos 20 d. 16-17 val. V. K. su betonui gręžti skirtu grąžtu sudavė jam į dešinį šoną. Grumtynių metu keliu sumušė kairį kelį. Buvo nugriuvęs ant smurtautojo. Sąmonės praradęs nebuvo. Buvo atvykusi GPM. Į gydymo įstaigą nesikreipė. Šiuo metu skundžiasi nugaros dešinės pusės skausmu, kairio kelio skausmu bei judant maudžia dešinį šoną. Objektyvūs tyrimo duomenys: balti, minkšti, paslankus, atrofiški randai – dešinio žasto priekinio paviršiaus viršutiniame trečdalyje 3,5 cm x 3 cm, dešiniojo žasto priekinio paviršiaus apatiniame trečdalyje, 1 cm aukščiau alkūnės 2 cm x 6,5 cm plote, dešiniojo dilbio priekinio paviršiaus viršutiniame trečdalyje, 2 cm žemiau alkūnės 1 cm x 3,5 cm, kairės plaštakos nugarinio paviršiaus II delnakaulio galvos projekcijoje 0,8 cm x 0,2 cm, krūtinės-pilvo priekiniame paviršiuje, 5 cm į dešinę nuo vidurio linijos ir 7 cm aukščiu bambos žiedo 8 cm x 3,5 cm plote, kairiojo kelio priekiniame paviršiuje 0,5 cm x 0,5 cm, 1 cm žemiau pastarojo 0,5 cm x 1,5 cm, 2 cm žemiau, 2 cm nuo pastarojo 0,2 cm x 0,5 cm. Kitose nukentėjusiojo nurodytose kūno srityse sužalojimo žymių nėra. Išvada – L. V. sužalojimų nenustatyta. L. V. nustatyti randai dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, kairėje plaštakoje, krūtinės-pilvo srityje, kairiame kelyje susiformavo sugijus žaizdoms ir kaip sužalojimai nekvalifikuojami (1 t., b. l. 59).

Iš 2020 m. liepos 20 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje ant (duomenys neskelbtini) rasti nukritę sulaužyti akiniai nuo saulės, elektrinio gręžtuvo grąžtas. Fotografuota (1 t., b. l. 69-76).

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiosios patrulės D. S. 2020 m. liepos 20 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2020 m. liepos 20 d. apie 16.23 val. iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), prieš keletą minučių užsipuolė pažįstamas V., trenkė metaliniu daiktu, sudaužė telefoną, asmuo pasišalino, GMP atsisakė, pareiškėjas laukia (duomenys neskelbtini). Nuvykus minėtu adresu 16.29 val. pasitiko vaikinas L. V., kuris paaiškino, kad su tėvo draugu V. susitarė susitikti prie (duomenys neskelbtini), kad jam grąžintų tėvo įrankį. Susitikus padavė įrankį ir V. pradėjo reikalauti pinigų, o jų nedavus, V. pradėjo grasinti žodžiu, kad padegs namą, nutrenks su automobiliu ir išėjo. Po kelių minučių V. vėl atėjo prie vaikino, kuris buvo su savo draugu G. J. ir šis taip pat matė visą įvykį, kaip laikydamas rankoje ilgą grąžtą, viena ranka trenkė vaikinui per ranką ir iškrito telefonas, tai pat nukrito akiniai, abu daiktai apgadinti. Taip pat su ranka, kurioje laikė grąžtą, užsimojo ir trenkė, tačiau jaunuolis nuo jo apsigynė. L. V. pageidavo rašyti pareiškimą dėl grasinimų ir sugadintų daiktų. Pakalbinus V. K. ir paklausus, kas nutiko, jis paaiškino, kad nieko neatsimena. Pamatęs jaunuolį, su kuriuo konfliktavo – L. V., parodė į jį pirštu ir pasakė, kad dėl jo rašys pareiškimą, tačiau priežasties, dėl ko rašys, nenurodė, teigė, kad papasakos, kada norės. Abiems konflikto dalyviams nustatyti 0,00 prom blaivumo laipsniai. V. K. išsivežė į priėmimo skyrių apžiūrai. L. V. atvyko į policijos komisariatą pareiškimo rašymui (1 t., b. l. 77-78).

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato vyresniojo tyrėjo A. J. 2020 m. liepos 20 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad dirbant 2020 m. liepos 20 d. pagal įvykį ROIK 0120000386170, buvo bendrauta su L. V., kuris paaiškino, kad 2020 m. liepos 20 d. jis kartu su savo draugu G. J. nuvyko prie (duomenys neskelbtini) susitikti su mirusio tėvo buvusiu bendradarbiu V., nes buvo reikalinga paimti iš jo viniakalę ir gražinti ją darbdaviui. Susitikus su V. grąžino jam viniakalę, tačiau išsiskiriant V. ėmė reikalauti iš jo 100 eurų. Kadangi viniakalė yra įmonės, L. V. nesigilino į konfliktą ir nuėjo (duomenys neskelbtini) gatve. Einant (duomenys neskelbtini) gatve, ties (duomenys neskelbtini) pastatu priešais juos atėjo V. ir, rankoje turėdamas grąžtą, bandė sumušti L. V., smūgiuodamas 2 kartus grąžtu, tačiau L. V. smūgių išvengė ir gindamasis susigrūmė su jį užpuolusiu V.. L. V. nurodė, kad jam buvo sudaužyti akiniai, mobiliojo ryšio telefonas „Xiaomi“ ir grumtynių metu buvo sukeltas fizinis skausmas, teigė, jog skauda kairį rankos nykštį. Žinodamas, jog V. turi psichinę negalią ir nekontroliuoja savo veiksmų, yra ligonis, todėl jis negali apsispręsti, ar turi jam pretenzijų. L. V. į gydymo įstaigas nesikreipė. L. V. nurodė, kad įvykio vietoje pašalinių asmenų nebuvo, įvykio niekas nematė, nes (duomenys neskelbtini) gatvė toje vietoje yra rekonstruojama. Įvykyje dalyvavęs V. K. negalėjo nurodyti įvykio aplinkybių, motyvuodamas, jog yra paveiktas streso, teigė, kad savo veiksmų įvykio metu neprisimena, tačiau nori rašyti pareiškimą, nes įvykio metu buvo sužalotas. V. K. nurodė, kad pareiškimą parašys tada, kai prisimins įvykį, bei dalyvaujant jo globėjai, nes turi psichinę negalią ir yra 50 procentų nedarbingas. V. K. reikalavo su juo susisiekti liepos 21-22 dienomis. V. K. prisiminė tik tiek, kaip jie su L. V. buvo susitikę prie (duomenys neskelbtini), tačiau painiojosi savo parodymuose, elgėsi neadekvačiai, reikalavo savo teisių. Su V. K. susikalbėti nebuvo galimybių. 2020 m. liepos 20 d. apie 18.35 val. iš VŠĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Priėmimo skyriaus gautas slaugytojos B. pranešimas, apie tai, kad dėl krūtinės ląstos sumušimo ir smegenų sukrėtimo GMP atvežtas V. K., kuris išleistas gydytis ambulatoriškai. Iš L. V. ir V. K. pareiškimų negauta. Nustatyta, kad įvykio vietoje yra įrengta miesto vaizdo kamera. Susisiekus su Šiaulių AVPK pulto darbuotoju B. K., pastarasis paaiškino, kad įvykio vietoje esanti vaizdo stebėjimo kamera buvo nukreipta į (duomenys neskelbtini) pusę ir įvykio vietos nesiekė (1 t., b. l. 79-80).

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato tyrėjos M. V. 2020 m. liepos 21 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2020 m. liepos 21 d. susisiekta su V. K., kuris tuo metu buvo komisariate ir teigė, kad ateis pasikalbėti. Paklausus, kas nutiko, vyriškis paaiškino, kad buvo su L. V. susitaręs susitikti ir paduoti viniakalį, kurį jis buvo pirkęs kartu su L. V. mirusiu tėvu. Jie susitiko prie (duomenys neskelbtini), kur paduodamas L. V. viniakalį, V. K. jo paprašė 100 eurų. Pasak jo, L. V. nesutiko ir nuėjo. Paskui jis nuvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“ kiemą, kur stovėjo L. V. su kitu draugu ir tarp jų įvyko konfliktas, ko pasakoje L. V. jam trenkė. Kas toliau buvo, vyriškis teigia neprisimenąs, nes turi negalią ir negali nurodyti tolimesnių įvykio aplinkybių, nes nieko nepamena. Pasiteiravus, ar jis turės kam nors pretenzijų ir ar rašys pareiškimą, V. K. atsakė, kad dabar jam skauda galvą ir jis nieko nerašys, nes jam reikia išgyti po konflikto, negali net normaliai rašyti su ranka, teigė, kad penktadienį, t. y. liepos 24 d. su juo susisiekti ir jis jau žinos tolimesnį savo sprendimą (1 t., b. l. 81).

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato vyresniojo tyrėjo R. Š. 2020 m. liepos 24 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2020 m. liepos 24 d. apie 10.00 val. buvo susisiekta su L. V.. Vaikino buvo pasiteirauta, ar jis turi pretenzijų dėl įvykio. Šis žodžiu paaiškino, kad pažįstamam V. K. pretenzijų neturi, tačiau L. V. nurodė, jei pareiškimą parašys V. K., tada pareiškimą rašys ir jis. Tada buvo susisiekta su V. K.. Telefonu vyriškio buvo pasiteirauta, kaip jis buvo sužalotas įvykio metu ir ar turi pretenzijų. Vyras apie konfliktą paaiškinti nieko negalėjo. Nurodė tik tiek, kad jį sumušė pažįstamas, tačiau detaliau nieko paaiškinti negalėjo. Vyro paklausus, ar rašys pareiškimą, šis aiškino, kad dabar negali, nes turi pasveikti. Tada jam buvo paaiškinta, kad jam pačiam pareiškimo ranka rašyti nereikės, tačiau vyras ėmė teisintis, kad jam reikia advokato, kad jis dabar kaip tik eina į Šiaulių rajono savivaldybę dėl advokato paslaugų. V. K. taip ir nesugebėjo atsakyti, ar jis turi pretenzijų ar ne. Vyras paprašė, kad su juo būtų susisiekta 2020 m. liepos 27 d. (pirmadienis), tuomet jis jau turės advokatą ir žinos, ar rašyti pareiškimą. Įvykio aplinkybės tikslinamos (1 t., b. l. 82-83).

Daiktų pateikimo ir apžiūros protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis L. V. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Xiaomi Redmi Note 8 Pro“ ir akinius nuo saulės, pateikti daiktai apžiūrėti. Apžiūros atlikimo eiga: apžiūrėtas nukentėjusiojo L. V. pateiktas mobiliojo ryšio telefonas „Xiaomi Redmi Note 8 Pro“ be SIM kortelės, su permatomu silikoniniu įdėklu. Telefonas yra sensoriniu valdymu, galinis dangtelis yra žalios spalvos. Matoma, kad telefono ekranas, dešinėje pusėje iki pat ekrano vidurio yra sudaužytas. Telefono galinis dangtelis dešinėje pusėje, viršuje yra sudaužytas ir per dangtelio vidurį įbrėžtas. Bandant pakrauti ir įjungti mobiliojo ryšio telefoną, jis neįsijungė. Ant mobiliojo ryšio telefono įdėklo defektų nepastebėta. Apžiūrėti nukentėjusiojo L. V. pateikti akiniai nuo saulės su juodos spalvos plastmasiniais rėmeliais „NewYorker“. Akinių plastikiniai stikliukai abu yra iškritę, plastmasiniai akinių rėmeliai, kurie prilaiko stikliukus, abu nutrūkę nuo akinių rėmelio. L. V. pateikė tik vieną plastmasinį stikliuką, išlikusį po konflikto, plastmasiniam stikliukui yra nežymiai nuskeltas kampas (1 t, b. l. 90-103).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro įrašas, užfiksuotas Centro informacinėje sistemoje 2020 m. liepos 20 d. 16.18 val. Įraše girdisi, kaip L. V. praneša, kad jį ką tik užpuolė V., (duomenys neskelbtini) gatvėje, trenkė per telefoną, jį sudaužė, puolė su įrankiu, jis gynėsi, vieną ranką skauda, gal niekas nelūžo, nemano, kad reikia medikų (1 t., b. l. 113-117).

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės 2020 m. spalio 30 d. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-30071-20, kuriame L. V. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 1 dalyje, tai yra, kad jis 2020 m. liepos 20 d. apie 16.20 val. ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), sudavė V. K. vieną kartą į galvos sritį, dėl ko nukentėjusysis V. K. nugriuvo ant žemės ir gulinčiam nukentėjusiajam kumščiais sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių, spyrė į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas nukentėjusiajam V. K. fizinį skausmą. Konstatuota, kad L. V. baudžiamoji atsakomybė už jo padarytą veiką nėra galima, nes nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė – būtinoji gintis. Šioje byloje buvo priimtas sprendimas dėl grąžto, kuris buvo paimtas iš įvykio vietos, jis sunaikintas (1 t., b. l. 192-200).

Dėl LR BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos

Motyvuojamoji dalis

LR BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014). Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Nors kaltinamasis V. K. viso proceso metu kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 straipsnio 1 dalyje, neigė, tačiau teismo ištirtų įrodymų, jų visumos analizės pagrindu darytina išvada, kad V. K. mušdamas sukėlė fizinį skausmą L. V., o būtent: 2020 m. liepos 20 d. apie 16.15 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), tyčia metaliniu grąžtu sudavė ne mažiau kaip tris smūgius nukentėjusiajam L. V. į dešinę ranką bei vieną smūgį į dešinės pusės šoną.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu V. K. teigė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje susitiko su L. V., norėdamas grąžinti nukentėjusiojo tėvui priklausantį įrankį – vinių šaudyklę ir pasiimti už ją dalį sumokėtos pinigų sumos. Teigė, kad nukentėjusysis pasiėmė iš jo vinių šaudyklę, tačiau pinigų dalies nesumokėjo ir kartu su draugu išėjo, todėl automobiliu juos pasivijo, pasiėmė iš bagažinės grąžtą ir, rankoje laikydamas grąžtą, pasakė nukentėjusiajam atiduoti vinių šaudyklę, kai tuo metu L. V. puolė ant jo. Teigė, kad pats L. V. su grąžtu niekur nesudavė, o grąžtą iš bagažinės pasiėmė tam, jeigu reikėtų apsiginti nuo L. V. ir jo draugo (2 t., b. l. 17-20). Papildomai apklaustas pasiliko prie savo ankstesnių parodymų ir teigė, kad prieš L. V. nesmurtavo, jam nesudavė nei vieno smūgio. Taip pat teigė, kad įvykio aplinkybių neprisimena, tik pamena, kad atėjo susitikti su L. V. ir daugiau nieko nepamena (2 t., b. l. 26-28). Atkreiptinas dėmesys, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiosios patrulės D. S. 2020 m. liepos 20 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad įvykio vietoje pakalbinus V. K. ir paklausus kas nutiko, jis paaiškino, kad nieko neatsimena (1 t., b. l. 77-78). Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato vyresniojo tyrėjo A. J. 2020 m. liepos 20 d. tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad įvykio vietoje V. K. negalėjo nurodyti įvykio aplinkybių, motyvuodamas, jog yra paveiktas streso, teigė, kad savo veiksmų įvykio metu neprisimena. Prisiminė tik tiek, kad jie su L. V. buvo susitikę prie „(duomenys neskelbtini)“ viešbučio, tačiau painiojosi savo parodymuose, elgėsi neadekvačiai, reikalavo savo teisių. Tarnybiniame pranešime teigiama, kad su V. K. susikalbėti nebuvo galimybių (1 t., b. l. 79-80). Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato tyrėjos M. V. 2020 m. liepos 21 d. ir vyresniojo tyrėjo R. Š. 2020 m. liepos 24 d. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota, kad V. K. teigė, jog įvykio metu tarp jo ir nukentėjusiojo įvyko konfliktas, kurio metu nukentėjusysis jam trenkė, o toliau įvykio aplinkybių nepamena (1 t., b. l. 81, 82). Kaltinamasis V. K. teisiamajame posėdyje kaltės pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį taip pat nepripažino ir pasiliko prie ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kad jis nesudavė L. V. nei vieno smūgio. Teigė, kad pasiėmė grąžtą, jei reikėtų apsiginti. Negalvojo sužaloti L. V. ar jį primušti, žino, ką galima padaryti su grąžtu, kadangi mosikavo su grąžtu namuose ir matė, kokią žalą jis padaro. Teigė, kad L. V. neprilietė nei prie akinių, nei prie jo paties. Teigė, kad ėjo link L. V. ramiai. Išmušęs telefoną nukentėjusiajam iš rankų pajuto smūgį į galvą, krito ir daugiau nieko nepamena. Analizuojant kaltinamojo parodymus matyti, kad kaltinamasis proceso metu negalėjo išsamiai ir nuosekliai nurodyti įvykio aplinkybių, iš karto po įvykio pareigūnams nurodė, kad nieko nepamena, painiojosi parodymuose, o apklausų metu teigė, kad jį patį užpuolė nukentėjusysis. Tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kritiškai ir traktuoja kaip siekį išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Be to, kaltinamojo parodymų nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai – nukentėjusiojo L. V., liudytojų G. J., D. M. parodymai, specialisto išvada, pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir kt. Atkreiptinas dėmesys, kad V. K. nusikalstamos veikos padarymo metu konstatuotas lėtinis psichikos sutrikimas, diagnozė – bipolinis afektinis sutrikimas, mišrus epizodas, kuris netrukdė suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti (2 t., b. l. 87-93), tačiau neatmestina, kad dėl šio sutrikimo kaltinamasis galėjo išsamiai visų įvykio aplinkybių neprisiminti. Pastebėtina, kad kaltinamasis neneigė, jog jis pats pasivijo nukentėjusįjį, taip pat neneigė, kad prieš tai iš bagažinės pasiėmė grąžtą ir, pasivijęs nukentėjusįjį, rankose jį laikė, teigė žinantis, kokią žalą galima padaryti šiuo įrankiu, kadangi namuose mosikavo grąžtu, taip pat įvykio metu buvo susinervinęs, bei išmušė iš nukentėjusiojo rankų telefoną. Todėl teismui kyla pagrįstų abejonių dėl jo parodymų, kad jis grąžtu nesudavė nukentėjusiajam nei vieno smūgio, patikimumo.

Analizuojant nukentėjusiojo L. V. parodymus dėl fizinio skausmo jam sukėlimo, matyti, kad jie yra iš esmės išsamūs ir nuoseklūs. Nukentėjusysis L. V. protokole-pareiškime nurodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje V. K. jį užpuolė bei sutrenkė su geležiniu grąžtu „mantiruote“ į dešinės pusės šonkaulius, taip pat sukėlė fizinį skausmą, jam skaudėjo (1 t., b. l. 18). Ikiteisminio tyrimo metu L. V. parodė, kad eidamas artyn kaltinamasis puolė jį su geležiniu grąžtu (mantiruote), mosikuodamas ja į šonus priešais jo veidą, užkliudė ant veido buvusius akinius nuo saulės, kurie nukrito ir sudužo. Gindamasis rankas iškėlė į viršų ir bandė sučiupti V. K. rankas, tuomet kaltinamasis atliko mostą su geležiniu grąžtu (mantiruote) į dešinės pusės šonkaulius, dėl ko jam buvo sukeltas fizinis skausmas (1 t., b. l. 40-47). Papildomos apklausos metu patikslino, kad V. K. mojavo grąžtu jam prieš veidą ir juo sudavė į dešinę ranką. Galėjo suduoti ne mažiau trijų smūgių, smūgiai buvo pataikyti į dešinę ranką, pataikant į dilbį ir žastą. Po to, kaip minėjo anksčiau, V. K. taip pat jam sudavė vieną smūgį grąžtu į šoną. Dėl suduotų smūgių patyrė fizinį skausmą (1 t., b. l. 51-53). Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiosios patrulės D. S. ir vyresniojo tyrėjo A. J. 2020 m. liepos 20 d. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota, kad jau įvykio vietoje L. V. paaiškino, jog prie jo atėjo kaltinamasis ir bandė jį sumušti, smūgiuodamas grąžtu, grumtynių metu jam buvo sukeltas fizinis skausmas (1 t., b. l. 77-80). Bendrojo pagalbos centro įraše taip pat girdisi, kaip L. V. praneša, kad jį ką tik puolė . su įrankiu, jis gynėsi, vieną ranką skauda, gal niekas nelūžo (1 t., b. l. 113-117). Teisme nukentėjusysis L. V. parodė, kad V. K., išmušęs iš rankų telefoną, sutriko ir lyg iš baimės pradėjo pulti. Teigė, kad kaltinamasis jam sutrenkė tyčia, nes V. K. reikėjo ir žingsnį link jo žengti, kadangi pats laikėsi atstumo. Kai gavo į dešinę ranką, dar buvo nieko, bet kai gavo į šonkaulių sritį, ties pilvu, suveikė skausmas, tuomet stvėrė V. K., gal jam trenkė, tada jie abu krito, V. K. grąžto nepaleido, jie abu susibraižė, iš to atsirado kraujas. Teigė, kad pirmi kaltinamojo smūgiai buvo į veido sritį, bet šis nepataikė, tada akiniai nukrito. Paskui buvo smūgiai į šoną, po kurių pradėjo gintis. Teigė, kad visi smūgiai buvo grąžtu. Teigė, kad įvykio metu 0-10 skalėje rankų skausmą įvertintų 3, skausmą į šonkaulius – 9-10, nes po jo pradėjo gintis. Paaiškino, kad protokole-pareiškime nenurodė smūgių į ranką, nes įvertino skausmą skalėje ir rankų skausmas nebuvo toks didelis. Nurodė, kad šonkaulių sužalojimai buvo akivaizdūs, nes buvo pamėlę, o ant rankų buvo daug subraižymų. Ant rankų subraižymai buvo ir nuo smūgių, ir nuo grąžto, ir nuo kritimo. Ant šono sužalojimai buvo nuo grąžto.

Nukentėjusiojo L. V. parodymus teismas laiko patikimais, kadangi juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Byloje taip pat nustatyta, kad nukentėjusysis L. V. veikė būtinosios ginties sąlygomis (1 t., b. l. 192-200). Liudytojas D. M. teisme parodė, kad atvykus į įvykio vietą prie jo priėjęs asmuo pasakojo, kad jį užpuolė su grąžtu ir trenkė su grąžtu. Nepamena, į kurias vietas asmuo sakė, kad trenkė. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vietoje rastas elektrinio gręžtuvo grąžtas (1 t., b. l. 69-76). Tai, jog nukentėjusiajam L. V. kaltinamasis V. K. metaliniu grąžtu sudavė ne mažiau kaip tris smūgius į dešinę ranką bei vieną smūgį į dešinės pusės šoną, patvirtina ir 2020 m. rugpjūčio 18 d. specialisto išvadoje Nr. G 1066/2020(04) užfiksuotos aplinkybės. Specialisto apžiūros metu L. V. paaiškino, kad 2020 m. liepos 20 d. 16-17 val. V. K. su betonui gręžti skirtu grąžtu sudavė jam į dešinį šoną, grumtynių metu keliu sumušė kairį kelį, skundžiasi nugaros dešinės pusės skausmu, kairio kelio skausmu bei judant maudžia dešinį šoną. L. V. nustatyti randai dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, kairėje plaštakoje, krūtinės-pilvo srityje (1 t., b. l. 59). Nukentėjusiojo parodymus apie įvykio aplinkybes dėl fizinio skausmo sukėlimo patvirtina ir liudytojo G. J. parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. J. parodė, kad kaltinamasis pradėjo mosikuoti metaliniu grąžtu nukentėjusiajam palei veidą, numušė akinius nuo saulės, tada nukentėjusysis rankomis pradėjo gintis nuo vyriškio, bet kaltinamasis metaliniu grąžtu pataikė jam į šoną (1 t., b. l. 86-89). Teisme taip pat parodė, kad V. K. ėjo link jų su grąžtu, visaip grasindamas. Teigė, kad matė 2-4 smūgius nukentėjusiajam. Taip pat matė, kad L. V. skaudėjo, jam pačiam nuo tokių smūgių skaudėtų. Nors liudytojas G. J. yra nukentėjusiojo draugas, tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme jo duoti parodymai yra iš esmės nuoseklūs ir išsamūs, bei neprieštarauja byloje surinktų įrodymų visumai, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti.

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad baudžiamosios atsakomybės taikymui už fizinio skausmo sukėlimą nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu. Tokiais atvejais būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajuto skausmą ar kitas fizines kančias. Atsižvelgiant į tai, kad smūgiai L. V. buvo suduoti metaliniu grąžtu, šiuo įrankiu suduoti iš viso ne mažiau kaip keturi smūgiai į skirtingas kūno vietas – dešinę ranką ir dešinės pusės šoną, todėl nėra pagrindo abejoti, kad šiais veiksmais nukentėjusiajam buvo sukeltas realus fizinis skausmas.

Byloje taip pat pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis suvokė nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veiksmų atsiras LR BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, ir jų norėjo. Kadangi kaltinamasis V. K. betarpiškai realizavo visus jam inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto LR BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymius, todėl jo kaltė yra įrodyta visiškai ir yra tinkamai kvalifikuota.

Dėl LR BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos

Pagal LR BK 187 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, priežastinis ryšis ir padariniai, o subjektyvieji – kaltė. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina šių požymių visuma, tai yra, nesant bent vieno iš šių požymių baudžiamoji atsakomybė negalima. Turto sugadinimo dalykas yra nusikalstamos veikos darymo metu kaltininkui svetimas buvęs turtas. Turto svetimumo požymį lemia pats turto statusas, tai yra, turtas nusikalstamos veikos darymo metu kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise. Svetimas turtas – tai kaltininkui nuosavybės teise nepriklausantys kilnojamieji ar nekilnojamieji daiktai, taip pat pinigai, vertybiniai popieriai ir pan. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad svetimo turto tyčinio sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2005, 2K-167/2009, 2K-73-677/2016 ir kt.). Taip pat pažymėtina ir tai, jog LR BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyta veika padaroma esant tiesioginei ar netiesioginei kaltininko tyčiai, tai yra, kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių pasekmių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia joms atsirasti. LR BK 190 straipsnio 1 dalis numato, kad baudžiamoji atsakomybė asmeniui kyla, kai sunaikinto ar sugadinto turto vertė yra nuo 3 MGL (150 Eur) iki 5 MGL (250 Eur) (baudžiamasis nusižengimas pagal LR BK 187 str. 3 d.).

Byloje esantys įrodymai yra pakankami padaryti neginčijamą išvadą, kad V. K. iki fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajam taip pat įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 187 straipsnio 3 dalyje, o būtent: 2020 m. liepos 20 d. apie 16.15 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia išmušdamas mobiliojo ryšio telefoną „Xiaomi Redmi Note 8 Pro“ nukentėjusiajam L. V. iš rankų, dėl ko mobiliojo ryšio telefonas nukrito į statybvietę ir sudužo, taip padarė L. V. 200 eurų vertės turtinę žalą. Apklaustas teisme kaltinamasis V. K. pripažino, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis tyčia sugadino svetimą nedidelės vertės turtą. Teigė, kad pagalvojo, jog L. V. kvies policiją, fotografuos ar filmuos, todėl su kaire ranka tyčia išmušė mobiliojo ryšio telefoną nukentėjusiajam iš rankų ir taip jį sudaužė. Jo kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai – nukentėjusiojo L. V. ir liudytojo G. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duoti nuoseklūs ir išsamūs parodymai, pareiškime-protokole, mobiliojo ryšio telefono apžiūros protokole, pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos įvykio aplinkybės ir kt. Pažymėtina, kad kvalifikuojant veiką pagal LR BK 187 straipsnį sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Turto vertė gali būti nustatoma įvairiais būdais: pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus, daikto vertė – (didmeninė, rinkos, komiso kaina) – nustatoma nusikalstamos veikos padarymo metu. Paprastai teismų praktikoje kasdieninio vartojimo daiktų vertė yra nustatoma pagal nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo parodymus ir, tik kilus abejonėms ar kaltinamajam reiškiant prieštaravimus, pasitelkiama šios srities specialisto pagalba ar skiriama prekinė ekspertizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-693/2007). Šioje byloje turto vertė buvo nustatyta pagal nukentėjusiojo pateiktus duomenis apie mobiliojo ryšio telefono „Xiaomi Redmi Note 8 Pro“ pirkimo kainą (284,25 eurų, 1 t., b. l. 48) bei nusidėvėjimo lygį nuo daikto pirkimo iki įvykio (kiek daugiau nei pusę metų), kaltinamasis neprieštaravo dėl tokios vertės. Todėl įvertinęs kaltinamojo objektyviai atliktus veiksmus ir tyčios rūšį, teismas pripažįsta, jog kaltinamojo V. K. veiksmai dėl nedidelės vertės L. V. priklausančio turto sugadinimo teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 187 straipsnio 3 dalį.

Bausmės paskirtis pagal LR BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skirdamas kaltinamajam bausmes, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

V. K.

padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d.), kita – baudžiamųjų nusižengimų kategorijai (LR BK 12 str.), veikos baigtos. Neteistas, Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartimi pripažintas įvykdęs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą LR BK 178 straipsnio 3 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas ir gydymas pagal gyvenamąją vietą, teistas užsienio valstybėse (1 t., b. l. 180-186). Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 4 d. nutartimi baudžiamoji byla V. K. atžvilgiu, kurioje jis buvo perduotas teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, LR BK 187 straipsnio 1 dalyje, nutraukta, priverčiamosios medicinos priemonės netaikytos (informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenys). Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių (LR BK 59-60 str.) nenustatyta. Teismas nelaiko V. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl nusikalstamos veikos pagal LR BK 187 straipsnio 3 dalį to, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl savo netinkamų veiksmų (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kadangi kaltinime nurodytas aplinkybes viso proceso metu neigė ir pripažino tik teisme apklaustas paskutinis, t. y. po nukentėjusiojo ir liudytojų apklausų, tuo tarpu gailėjimasis dėl šios nusikalstamos veikos padarymo apskritai buvo išreikštas tik paskutinio žodžio metu. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti jo gailėjimosi motyvais – t. y. jie labiau grįsti naudos siekimo tikslais (dėl švelnesnės bausmės skyrimo), o ne sąžiningu ir nuoširdžiu savo neteisėtų veiksmų pripažinimu ir gailėjimusi dėl jų. Baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, daugiausia už Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir smulkias vagystes (1 t., b. l. 160-179). Registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 159), jo teigimu, vykdo individualią veiklą – šiuo metu planuoja darbų atlikimą (duomenys neskelbtini), atliks ventiliacijos montavimo darbus, turintis neįgalumą. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos 2020 m. gruodžio 2-31 d. ekspertizės akte Nr. 86TPK-305/2020 konstatuota, kad V. K. nusikalstamos veikos metu konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas, diagnozė – bipolinis afektinis sutrikimas, mišrus epizodas, kuris netrukdė suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti; V. K. šiuo metu konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas, diagnozė - bipolinis afektinis sutrikimas, mišrus epizodas, kuris netrukdo teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti; V. K. nusikalstamos veikos metu galėjo ir šiuo metu gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, todėl priverčiamojo pobūdžio medicinos priemonės jam negali būti taikomos; V. K., atsižvelgiant į jo psichinę būklę, šiuo metu sugeba teisingai suprasti bylai reikšmingas aplinkybes ir duoti teisingus parodymus (2 t., b. l. 87-93). Įvertinęs visas šias skiriamų bausmių individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus V. K. už nusikalstamų veikų padarymą straipsnių sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą su įpareigojimais ir/ar draudimais, kurie darytų jam teigiamą įtaką tam, kad jis ateityje nebenusikalstų (LR BK 48 str.). Bausmių dydžiai nustatytini kaip mažesni nei laisvės apribojimo bausmės vidurkis. Įpareigojimas nustatytu laiku būti namuose bei draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas, kaip to baigiamosios kalbos metu prašė prokurorė, įvertinus, kad nusikalstamas veikas V. K. padarė būdamas blaivus ir ne nakties metu, neskirtini.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, atsižvelgiant, kad į tai, kad yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis: V. K. veiksmai, kilus konfliktinei situacijai, ėjo vienas paskui kitą, atlikti per labai trumpą laiko tarpą toje pačioje vietoje to paties nukentėjusiojo atžvilgiu.

V. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 29-31) – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.

- mobiliojo ryšio telefonas „Xiaomi Redmi Note 8 Pro“ be SIM kortelės, saugomas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje, kvitas B serija ŠAP Nr. 0007688 (1 t., b. l. 106), – grąžintinas L. V.;

- akiniai nuo saulės su juodos spalvos plastikiniais rėmeliais „NewYorker“, saugomi Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje, kvitas B serija ŠAP Nr. 0007688 (1 t, b. l. 104-106), – sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį laisvės apribojimu 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant V. K. per bausmės atlikimo laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

V. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį ir nuteisti jį laisvės apribojimu 7 (septyniems) mėnesiams, įpareigojant V. K. per bausmės atlikimo laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, ir V. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant V. K. per bausmės atlikimo laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio patvirtinto nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

V. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

- mobiliojo ryšio telefoną „Xiaomi Redmi Note 8 Pro“ be SIM kortelės, – grąžinti L. V.;

- akinius nuo saulės su juodos spalvos plastikiniais rėmeliais „NewYorker“, – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.