Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laisvės Aleknavičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų S. N. ir S. N. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-131-207/2009 pagal ieškovų S. N. ir S. N. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui A. S. ir trečiajam asmeniui AB „Šiaulių energija“ dėl žalos atlyginimo, pažeistų teisių atstatymo ir atsakovo A. S. priešieškinį ir patikslintą priešieškinį ieškovams S. N. ir S. N., trečiajam asmeniui akcinei bendrovei „Šiaulių energija“, uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių vandenys“ dėl nuosavybės teisių gynimo nuo pažeidimų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas nesirūpina jam priklausančia žemės sklypo dalimi - nesurenka prikritusių ant žemės obuolių, lapų, šiukšlių, neravi piktžolių, nepjauna žolės, žiemą nevalo sniego. Dėl supuvusių vaisių prisiveisia visokių gyvių, tvyro nemalonus kvapas, vešiančios piktžolės užsėja ieškovų sklypą.

Be to, atsakovas naudojasi bendru kiemu ir bendro naudojimosi koridoriais ind. I-I 8,82 kv.m. pirmame aukšte ir ind. 1-7 5,71 kv.m. antrame aukšte. Atsakovas kiemo ir koridorių niekada nevalo, ieškovai priversti juos tvarkyti vieni patys. Tokiais veiksmais atsakovas pažeidžia ieškovų, kaip bendraturčių teises. Ieškovai sutinka minėtus bendro naudojimo kiemą ir koridorius valyti poriniais mėnesiais, o atsakovą – įpareigoti valyti neporiniais mėnesiais.

Atsakovas nuosavybės teise priklausančioje namo dalyje negyvena, kadangi turi kitą gyvenamąjį būstą. 2008-05-07 atsakovas kreipėsi į AB „Šiaulių energija“ ir gavo technines sąlygas dėl individualaus gyvenamojo namo atjungimo nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemos. Įvykdžius šias sąlygas bus atjungtas atsakovo namo dalies šildymas nuo centralizuotos sistemos. Atsakovo nuosavybės teise priklausančioje dalyje yra vandentiekio įvadas, per kurį vanduo tiekiamas ieškovams S. N. ir S. N.. Atsakovas ne kartą prašė ieškovus įsivesti atskirą vandentiekio įvadą, kad nesinaudodamas vandeniu galėtų jį užsukti, tačiau ieškovė S. N. vis atsisakydavo tai padaryti, motyvuodama tuo, kad tam neturi lėšų. UAB „Šiaulių vandenys“ ieškovus laiko subabonentais, o pastarieji naudojasi atsakovo dalyje įrengtu vandens tiekimo įvadu, tuo pažeisdami atsakovo, kaip savininko teises, numatytas LR CK 4.37 straipsnyje. Atsakovui nesinaudojant vandeniu, o tik leidžiant juo naudotis kitiems namo bendrasavininkiams ir išliekant atsakingu prieš vandens tiekėją, yra pažeidžiamos atsakovo kaip savininko teisės.

Atsakovo A. S. patikslintą priešieškinį patenkino, atidalino bendrąją dalinę nuosavybę ir esamą vandentiekio įvadą adresu (duomenys neskelbtini), perdavė atsakovo A. S. asmeninėn nuosavybėn, o ieškovams kompensuoti pinigais pusę naujo įvado įrengimo kainos, pakeitė 1984-07-24 Šiaulių miesto liaudies teismo sprendimu nustatytą vandens tiekimo tvarką, panaikinant vandens tiekimo ieškovų – subabonentų ir atsakovo – abonento santykius ir juos nutraukė, įpareigojo ieškovus S. N. ir S. N. įsirengti atskirą vandentiekio įvadą į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ieškovams nuosavybės teise priklausančias patalpas per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o atsakovą A. S. per tris mėnesius po ieškovų apmokėjimo už atliktus darbus, kompensuoti pinigais pusę naujo įvado įrengimo kainos, išlaidas patyrusiam ieškovui.

Teismas priėmė atsakovo atsisakymą nuo reikalavimo įpareigoti ieškovus netrukdyti naudotis bendrąja daline nuosavybe - gyvenamojo namo dalimi – patalpa plane pažymėta Nr. 1-11 ir atrakinti įėjimą į šią namų valdą ir bylą šioje dalyje nutraukė, priteisė šalims bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovai reikalavimą grindžia LR CK 4.34, 4.35 str. nuostatomis, tačiau, įrodymų, kad atsakovas esminiai pažeidžia jų teises valdant, naudojantis ar disponuojant bendrąja daline nuosavybe, nepateikė. Teismas konstatavo, kad ieškovai neįrodė, kad atsakovas pažeidė jų teises bendro naudojimo objekto valdymo, naudojimo ar disponavimo srityse, o teismas gina tik pažeistas teises ir tik tam tikrais būdais.

Dėl 400,35 Lt žalos už šildymą atlyginimo teismas nurodė, kad ieškovas S. N. dovanojimo sutarties pagrindu namo (duomenys neskelbtini), bendraturčiu tapo 2008-04-02. Kadangi S. N. 2007-2008 metų šildymo sezono laikotarpiu nebuvo turto savininkas, jis asmeniškai nuostolių patirti negalėjo, todėl teismas sprendė, kad jis neturi reikalavimo teisės dėl 400,35 Lt žalos atlyginimo. Teismo nuomone, kadangi atsakovas šildymo sistemą atsijungė ir prie bendro koridoriaus šildymo neprisidėjo, ieškovė S. N. turi teisę reikalauti patirtų nuostolių atlyginimo 2007-2008 m. šildymo sezono metu, šildant bendro naudojimo koridorių. I. S. N. pateiktas žalos paskaičiavimas nepagrįstas jokia skaičiavimo metodika ir jo teisingumo nepatvirtina kiti įrodymai. Kadangi ieškovai kitų įrodymų dėl patirtos žalos (nuostolių), šildant bendras patalpas nepateikė, teismas šį reikalavimą atmetė kaip neįrodytą.

Dėl 300 litų žalos už sienų nuplovimą atlyginimo teismas konstatavo, kad ieškovų veiksmai – ėmimasis būtinų priemonių – sienų plovimo - be kito savininko sutikimo, kad būtų išvengta žalos – plintantis pelėsis negadintų sienų, yra teisėtas ir teisingas, tačiau jų reikalavimą atlyginti patirtas 300 litų išlaidas teismas tenkino iš dalies, nurodęs, jog savininkai patirtas išlaidas turi padengti proporcingai nuosavybės daliai. Ieškovas S. N. patvirtino, kad išlaidas patyrė jo mama S. N., todėl iš atsakovo A. S. priteisė ieškovei S. N. 150 litų.

Dėl įpareigojimo tvarkyti žemės sklypo dalį - rinkti prikritusius ant žemės obuolius, lapus, šiukšles, ravėti piktžoles, pjauti žolę, žiemą valyti sniegą, teismas konstatavo, kad 0,0722 ha valstybinės žemės sklypas (duomenys neskelbtini), patikėjimo teise valdytas Šiaulių apskrities viršininko administracijos, 2009-08-26 sutartimi dvidešimt penkeriems metams buvo išnuomotas atsakovui A. S.. Pagal sutarties 5 punktą atsakovas įsipareigojo eksploatuoti žemės sklypą tvarkingai bei laikantis LR norminiuose aktuose pateiktų reikalavimų, susijusių su žemės apsauga bei panaudojimu. Ieškovai reikalavimą atsakovui dėl žemės sklypo tvarkymo, prikritusių ant žemės obuolių, lapų, šiukšlių rinkimo, piktžolių ravėjimo, žolės pjovimo ir žiemą sniego valymo pareiškė 2008-05-19 ir patikslino 2008-06-13, tai yra iki to laiko, kol atsakovas tapo teisėtu nuomojamo žemės sklypo valdytoju, todėl teismas konstatavo, kad įrodymų kokiu būdu atsakovas pažeidė jų subjektines teises, nepateikė. Žemės sklypo nuomotoją įstatymai ir poįstatyminiai aktai įpareigoja laikytis tam tikros sklypu naudojimosi tvarkos, o ne kitas bendraturtis.

Dėl įpareigojimo tvarkyti bendro naudojimo kiemą ir valyti bendro naudojimosi koridorius ind. I-I 8,82 kv.m. pirmame aukšte ir ind. 1-7 – 5,71 kv.m. antrame aukšte, neporiniais mėnesiais. Teismas nurodė, kad atsakovas nuosavybės teise priklausančioje namo dalyje negyvena ir bendro naudojimosi patalpomis nesinaudoja, raktų nuo visų bendrų patalpų durų bei kiemo vartų neturi. Ieškovai šias aplinkybes pripažino ir jų neginčijo, o raktus nuo bendros verandos atsakovui perdavė teisminio bylos nagrinėjimo metu. Kadangi atsakovas (duomenys neskelbtini) negyvena ir bendru turtu naudojasi tik ieškovai, jų reikalavimas, kad atsakovas neporiniais mėnesiais atvyktų ir tvarkytų bendro naudojimo kiemą, valytų bendro naudojimosi koridorius, prieštarauja sąžiningumo ir protingumo principams ir yra akivaizdžiai nepagrįstas.

Šalys pripažino, kad jų santykiai yra blogi, konfliktiški, ir nors atsakovas name negyvena, jis reguliariai turi rūpintis vandentiekio tinklu, einančiu per jo nešildomas rūsio patalpas, vandens skaitikliu ir jo patikra, apmokėti pateikiamas sąskaitas už ieškovų suvartotą vandenį, atliktą įvado praplovimą, kaip abonentas mokėti abonentinį mokestį ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su vandens tiekimu ieškovams, todėl mano, kad ieškovų nenoras atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir įsivesti atskirą vandentiekio įvadą į savo patalpas pažeidžia jo teises. Ieškovai atsidalinti iš bendros nuosavybės nesutiko, atidalijimo būdo nesiūlė, tačiau neprieštaravo, kad atsakovas jiems įvestų atskirą vandentiekio įvadą. Teismas konstatavo, kad nuo to laiko, kai tarp buvusių savininkų buvo nustatyti abonento ir subabonento santykiai, pasikeitė ne tik savininkai, bet ir jų skaičius. Be to, ankstesni savininkai buvo šeimos nariai, o šiuo metu tai visiškai svetimi asmenys, kurių bendravimas, siekiant tinkamai valdyti ir naudotis bendrąja daline nuosavybe, dėl nesutarimų yra apsunkintas ir kompromisiniai sprendimai nepriimami. Kitas, teismo nuomone, svarus motyvas atidalinti bendrąją dalinę nuosavybę – vandentiekio tinklus ir taip nutraukti teismo sprendimu nustatytus tarp šalių abonento ir subabonento santykius yra tai, kad ieškovė S. N. nepasitiki per atsakovo patalpas tiekiamo vandens kokybe. Ieškovai savo reikmėms naudoja šulinio vandenį, kuris į jų patalpas patenka rūsio patalpose esančio siurblio pagalba. Ieškovė S. N. yra sudariusi nuotekų šalinimo sutartį, S. N. tokios sutarties neturi. Teismas, atsakovo intereso atsidalinti iš bendros dalinės nuosavybės nevertino kaip piktnaudžiavimą teise, tačiau susiklosčiusią tarp bendratučių padėtį vertino kaip socialiai neteisingą atsakovo atžvilgiu.

Dėl vandentvarkos ūkio specifikos, piniginės kompensacijos dydžio ieškovams šiuo metu teisingai, sąžiningai ir protingai nustatyti nėra galimybės, todėl teismo nuomone, atsakovo įsipareigojimas per tris mėnesius po dokumentų gavimo ieškovų apmokėjimo už atliktus darbus, įsivedant atskirą vandentiekio įvadą, sumokėti išlaidas patyrusiam ieškovui pusę šių išlaidų dydžio sumą, yra pagrįstas.

Teismas tinkamai įvertino materialinės teisės normas ir nurodė, kad bendro naudojimosi koridoriaus nešildymas netrukdo ieškovams naudotis, valdyti ar disponuoti bendrąja daline nuosavybe. Įstatymas nenumato bendraturčio teisės nurodyti kitam bendraturčiui kaip jis turi tvarkyti savo šilumos ūkį. Gyvenamas namas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra priskiriamas prie daugiabučių namų, todėl įstatymo normos, reglamentuojančios daugiabučių namų priežiūrą ginčo atveju netaikytinos ir bendrasavininkiai bendrą objektą valdyti ir naudotis gali bendru sutarimu.Teismas tinkamai konstatavo, kad į žalos atlyginimą S. N. neturi reikalavimo teisės, kadangi namo bendrasavininku tapo tik 2008-04-02. Ieškovai neįrodė nuo ko patalpose atsirado pelėsis ir kad tai yra atsakovo netinkamos veiklos rezultatas, todėl teismas tinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, žalą priteisė tik iš dalies. Kiemą valyti ir tvarkyti trukdo patys ieškovai, be to, iš ieškovų ieškinio sunku vertinti, kokią dalį reikia valyti ir kaip jos nepriežiūra pažeidžia ieškovų teises. Šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovai nepateikė jokių įrodymų.Teismas neperžengė priešieškinio ribų, o parinko tinkamiausią bendrosios dalinės nuosavybės padalijimo variantą, kurį pasiūlė atsakovas ir tai padarė, siekdamas užkirsti kelią tolimesniems bendraturčių konfliktams. Atsakovas ne kartą prašė S. N. įsivesti atskirą vandentiekio įvadą, kad galėtų užsukti savąjį, tačiau S. N. vis atsisakydavo tai padaryti, motyvuodama lėšų stygiu. Atsakovas, negyvendamas šiame name, negali atjungti vandens tiekimo, nes priešingu atveju ieškovai būtų neaprūpinti vandeniu. Tačiau toks vandens tiekimas pažeidžia atsakovo teises. Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai priteisė atsakovo A. S. bylinėjimosi išlaidas, kadangi pilnai patenkino priešieškinį. Išlaidos, susijusios su topografine nuotrauka šioje byloje buvo būtinos, kadangi UAB „Šiaulių vandenys“ nebūtų galėję duoti išvados dėl vandentiekio įvado įvedimo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos medžiaga patvirtina, kad šalys yra bedraturčiai, gyvenantys dvibučiame name, kuriame ieškovei S. N. nuosavybės teise priklauso 8/100 dalys gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), o ieškovui S. N. pagal 2008-04-02 dovanojimo sutartį nuosavybės teise priklauso 42/100 dalys gyvenamojo namo, ½ dalis ūkinio pastato, po ½ dalį dviejų garažų ir ½ dalis kitų statinių, 2006-09-04 atsakovas A. S. po motinos A. S. mirties paveldėjo ½ dalį gyvenamojo namo, ½ dalį ūkinio pastato, po ½ dalį dviejų garažų ir ½ dalį kitų statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini). ( 1t.,b.l. 3-8, 3t.b.l. 9-10).

Bylos medžiaga patvirtina, kad bendraturčiams priklausančios namo dalys turi skirtingus šilumos šaltinius, t.y. S. N. 2002 m. jai priklausiusioje namo dalyje įsirengė autonominį šildymą, o 2008-02-29 sutarties pagrindu (1t.b.l.108-109) atsakovas A. S. atsijungė šilumos ruošimo įrenginius nuo AB „Šiaulių energija“ tinklų ir naudojasi centralizuoto šilumos tiekimo sistema kaip rezerviniu šildymo būdu.2008 05 07 d. atsakovui yra išduotos techninės sąlygos atsijungimui nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos.

Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra , nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 str. 1d.). Šalims priklausančios šildymo sistemos ir įrenginiai taip pat yra jų turtas.

Apeliantai nurodo, jog priimant sprendimą teismas netaikė CK 4.34, 4.35 str. reikalavimų nešildant bendro naudojimo patalpų, bei tai, kad ši sprendimo dalis nemotyvuota. Ieškovai remiasi CK 4.34-4.35 str. normomis, nurodydamas, jog atsakovas pažeidžia jų valdymo teisę, bendrosios nuosavybės teisių įgyvendinimo principus. Namo dalies šildymas ar nešildymas nepriskirtinas prie nuosavybės teisės turinio. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas negyvena jam priklausančioje namo dalyje, ja nesinaudoja.Kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį, motyvuodamas tuo, jog tai, kad atsakovas nešildo bendro naudojimo koridoriaus , tai netrukdo ieškovams naudoti, valdyti ir disponuoti bendrąja daline nuosavybe, teismas gina pažeistas teises ir tik tam tikrais būdais.Taip pat nurodė, jog LR Aukščiausiasis Teismas ne kartą` savo nutartyse yra nurodęs, jog reikalavimas įpareigoti kitą asmenį atlikti aktyvų veiksmą prieš jo valią yra negalimas, nes toks sprendimas negali būti įvykdytas. Šiuo metu atsakovas yra atsijungęs nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos.Įstatymas nenumato bendraturčio teisės nurodyti kitam bendraturčiui, kaip jis turi tvarkyti savo šilumos ūkį.

Ieškovai turi teisę reikalauti apmokėti išlaidas , turtui išsaugoti bei jam išlaikyti , o atsakovui nevykdant pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą turtą, tai ieškovai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo atlyginimą (CK 4.76 str.). Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl apmokėjimo 400,35 Lt. už koridoriaus šildymą, kaip nepagrįsta jokia skaičiavimo metodika , kaip neįrodytą (CPK 177,178 str.), o ieškovo S. N. atžvilgiu, kaip neturinčio reikalavimo teisės,su kuo kolegija sutinka ir atmeta apeliantų skundą šioje dalyje. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovai šį reikalavimą keitė keletą kartų, prašydami iš pradžių priteisti 519 Lt., patikslintu ieškiniu-400,35 Lt. Iš ieškovų paskaičiavimo matyti, kad už jiems priklausančios namo dalies šildymą jie turėjo 1361,34 Lt. išlaidų, tuo tarpu iš atsakovo prašo priteisti 30 procentų šildymo sezono metu turėtų šildymo išlaidų.Kolegija sutinka su teismo išvadomis,jog ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kad į ieškovų radiatorių koridoriuje buvo paduodama tris kartus didesnė temperatūra, nei į kitas šildomas patalpas.Iš byloje esančio akto matyti, kad su šiuo paskaičiavimu nesutiko ir atsakovas (3t.,b.l.79). Byloje esantis aktas paneigia ieškovų nurodytą aplinkybę, kad bendro naudojimo patalpos temperatūra buvo 4-6 laipsniai, nes jame nurodyta temperatūra plius 2 laipsniai (1 t.,b.l.10,15).Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys , o ne teismas ,turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Jame yra įtvirtinta bendroji taisyklė, kad įrodinėja tas, kas tvirtina. Jeigu asmuo nurodo tam tikrą aplinkybę, jis privalo ją patvirtinti faktiniais duomenimis. Teismas vertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 straipsnis.Ieškovų paminėtos išlaidos laikytinos neįrodytomis , šioms aplinkybėms įrodyti nepateikta jokių objektyvių įrodymų(CPK 178 str.).Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir įrodymų vertinimu ir atmeta apeliantų skundą šioje dalyje.

Dėl 300 Lt.žalos atlyginimo

Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino ieškovų reikalavimą dėl sienų nuplovimo, motyvuodamas, jog šie veiksmai buvo būtini, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams priteisdamas 150 Lt.ir nurodydamas, jog savininkai šias išlaidas turi apmokėti proporcingai turimai nuosavybės daliai (CK 4.83 str.,4.76 str.). Kolegija sutinka su teismo sprendimu šioje dalyje. Šalys bei liudytojos R. B., M. S. (2t., b.l.117) skirtingai aiškina aplinkybes dėl šios žalos atsiradimo, sienų būklės, nešvarumų kilmės. Liudytoja R. B., plovusi sienas parodė,kad sienos buvo nešvarios, apleistos, taip pat buvo pelėsis Tuo tarpu liudytoja M. S. tvirtino, kad sienos buvo ne apipelijusios, o aprūkusios. Byloje nėra pateikta pakankamai įrodymų, kad šias išlaidas ieškovai patyrė tik dėl atsakovo veiksmų, jam nešildant bendro naudojimo patalpų. Apeliantai nepagrįstai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šias išlaidas ieškovai turėjo dėl atsakovo netinkamų veiksmų, kadangi tai nėra konstatuota teismo sprendime. Išlaidas patyrė ieškovė S. N., todėl jos ir buvo priteistos ieškovei, proporcingai turimai nuosavybės daliai. Be to iš R. B. parodymų teisme matyti, kad jai buvo apmokėta ne tik už sienų nuplovimą, tačiau ji atliko ir kitus darbus, t.y. plovė grindis. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir įrodymų vertinimu.

Dėl įpareigojimo tvarkyti bendro naudojimo kiemą ir valyti bendro naudojimo koridorių.

Kolegija laiko pagrįstu pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje, kaip prieštaraujančiu sąžiningumo, protingumo principams (CK 1.5 str.), nes atsakovas negyvena (duomenys neskelbtini).,bendru kiemu, patalpomis nesinaudoja. Ieškovai nereiškė reikalavimo dėl išlaidų priežiūrai atlyginti proporcingai turimai nuosavybės daliai, o taip pat neteikė įrodymų, kad turėjo tokias išlaidas, todėl kolegija sutinka su teismo išvadomis šioje dalyje.

Dėl sklypo tvarkymo –ieškovai nepateikė įrodymų, kokiu būdu atsakovas pažeidė ieškovų subjektines teises (CK 1.138 str.), dėl ko kolegija sutinka , kad šiuo pagrindu teismas pagrįstai atmetė jų reikalavimą. Be to žemės sklypo nuomininku atsakovas tapo tik 2009 08 26 d. (2 t.,b.l.151).Šiuos klausimus dėl sklypo priežiūros sprendžia kitos institucijos.

Dėl priešieškinio

Atsakovas priešieškiniu prašė pakeisti 1984 07 24 d. Šiaulių miesto liaudies teismo sprendimu nustatytą vandens tiekimo tvarką, panaikinant subabonentų ir abonento santykius, juos nutraukti , atidalinant iš bendrosios dalinės nuosavybės vandentiekio sistemą, įpareigoti ieškovus įsivesti atskirą vandentiekio įvadą bei įpareigoti jį atlyginti dalį išlaidų .Kolegija nesutinka su ieškovų argumentu, kad teismas peržengė priešieškinio ribas. Pirmosios instancijos teismas tenkino atsakovo reikalavimus tokia apimtimi, kokia ir buvo nurodyta priešieškinyje. Nors apeliantai nurodo, kad priešieškinyje nebuvo nurodytos civilinio kodekso normos, tačiau teismas, priimdamas sprendimą, jį motyvavo , teisiškai įvertino atsakovo reikalavimą pagal jo prasmę bei faktines aplinkybes ir tinkamai taikė CK 4.80 str. , numatančias bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimą.

Nustatyta, jog į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), yra įvestas vienintelis vandens tiekimo iš centralizuotų miesto tinklų įvadas, kuris yra atsakovui priklausančioje namo dalyje ir prie šio įvado yra UAB „ Šiaulių vandenims“ priklausantis vandens skaitiklis, pagal kurį yra atsiskaitoma už sunaudotą vandenį visame name. Pagal 1964-1985metų vandens ūkio įrangos reglamentaciją į privačių namų valdą buvo leidžiama įvesti tik vieną vandens įvadą. Taigi, bendraturčiai, tai yra, ieškovė bei atsakovas, įgiję nuosavybės teises į minėto namo dalis, o taip pat ir į šį vandens įvadą , kaip bendro naudojimo objektą naudoja , valdo bendrai (CK 4.75 str. 1 d.). Atsakovas, paveldėjęs minėto namo dalį, šioje namo dalyje negyvena ir jam tenkančia nuosavybe nesinaudoja.

Šiaulių miesto liaudies teismas 1984-07-24 d. sprendimu padalino namą ir žemės sklypą Miglovaros g. 31, Šiauliai (ankstesnis gatvės pavadinimas Sportininkų g.31) tarp sutuoktinių A. S. ir A. S., įpareigojo A. S. atsijungti vandentiekį ir kanalizaciją savo lėšomis ir nustatė, kad A. S. yra vandentiekio abonentas, o A. S. – subabonentas, šiuo teismo sprendimu nustatytos vandentiekio subabonento teisės ir pareigos perėjo naujiems turto savininkams-ieškovams ir atsakovams (civ.byla 2-926-569/2007, b.l.29).

Bylos medžiaga bei prijungtų civilinių bylų Nr.2-926/-5469/2007, 2-925-542/2007 medžiaga patvirtina, kad šalių santykiai yra konfliktiški .Atsakovas, siekdamas išvengti konfliktų bei atsižvelgiant į tai, kad gyvena kitur, vandentiekiu nesinaudoja , siekdamas išvengti avarijų ne kartą siūlė ieškovei atsidalinti , įsivesti atskirą vandentiekį. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas, negyvendamas paveldėtame name, turi reguliariai rūpintis vandentiekio sistema, rūpintis, kad ji neužšaltų,rūpintis vandens skaitikliu, jo patikra, atlikti mokėjimus už ieškovų sunaudotą vandenį, mokėti kaip abonentas abonentinį mokestį , atlikti įvado praplovimą bei atlikti kitus veiksmus.Atsakovas yra sudaręs sutartį su vandens tiekėju , todėl jis yra atsakingas prieš vandens tiekėją UAB“Šiaulių vandenys“ ir už ieškovų veiksmus, nes „Vandentvarkos ūkio naudojimosi taisyklių 13.1 p. numato, kad abonentai privalo užtikrinti , kad jų teritorijoje esantis vandentiekio ir nuotekų tinklas ir įrenginiai nebūtų pažeidžiami, užtvindomi, neužšaltų, neapledėtų, šio tinklo šulinių dangčiai, paviršinis vanduo neužlietų minėtų šulinių.Tokiu būdu atsakovas , nesinaudodamas gyvenamąja patalpa , prisiima papildomas pareigas , kad užtikrinti ieškovų interesus aprūpinant vandeniu., yra atsakingas už vandens tiekimą subabonentui, už tinklus, jų priežiūrą, jam perkeliama visa vandentiekio priežiūros ir eksploatacijos našta, kas jam trukdo naudotis nuosavybe, įgyvendinti pilna apimtimi savininko teises. Šią padėtį teismas vertino kaip socialiai neteisingą atsakovo atžvilgiu, o atsakovo siekį atsidalinti nevertino kaip piktnaudžiavimo teise.Kolegija laiko pagrįstas teismo išvadas, kad šis sprendimas gali būti pakeistas, nes pasikeitė aplinkybės, t.y.ankstesni namo savininkai buvo šeimos nariai, šiuo metu pasikeitė ir savininkų skaičius, šiuo metu savininkai yra svetimi asmenys, kurie pastoviai konfliktuoja, tarpusavyje nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, naudojimo, ieškovai nepasitiki tiekiamo vandens kokybe, nes atsakovas mažai naudoja vandenį . Pagal 1964-1985metų vandens ūkio įrangos reglamentaciją į privačių namų valdą buvo leidžiama įvesti tik vieną vandens įvadą , šiuo metu ši reglamentacija yra pasikeitusi.Tretysis asmuo į UAB“Šiaulių vandenys“ pateikė išvadas, kad šiuo metu yra techninės galimybės įsirengti atskirą vandentiekio įvadą į bendraturčiams ieškovams priklausančias patalpas (2t.,b.l.48).Be to šiuo teismo sprendimu buvo nustatyta naudojimosi vandentiekio sistema tvarka , o šiuo atveju yra keliamas klausimas dėl atidalijimo; naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymas ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra du savarankiški bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai (CK 4.80 ir 4.81 straipsniai). LAT praktika patvirtina, kad pasikeitus aplinkybėms,atidalijimo atveju nereikėtų per daug sureikšminti buvusią nustatytą bendrosios dalinės nuosavybės naudojimosi tvarką (LAT Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 9 d.nutartis Nr.3k-3-482 str/2009.Pagrįsta teismo išvada , kad bendrąją dalinę nuosavybę –vandentiekio sistemą galima atidalinti be neproporcingos žalos jos paskirčiai (CK 4.80 str. 2 d.) Pagal atsakovo pateiktą pasiūlymą, bus įrengtos atskirtos vandentiekio sistemos ,kartu šalims nebereikės naudotis bendra vandentiekio sistema, šalys galės naudotis atskiromis sistemomis pagal paskirtį ir visa apimtimi, šalys išvengtų konfliktų ,o ieškovams priteistina piniginė kompensacija . Ieškovai nepateikė teismui kitokio pasiūlymo dėl vandentiekio sistemos atidalinimo. CK 4.80 straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises reiškia, kad atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu (kitais) bendraturčiais, šiuo atveju yra atidalijami vandentiekio tinklai.Todėl atsiranda pagrindas pakeisti sprendimu nustatytus šalių santykius.

Kolegija mano, kad teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes , tinkamai kvalifikavo teisius santykius ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą šioje dalyje,todėl netenkina apeliacinio skundo šioje dalyje.

Dėl bylos nutraukimo priešieškinio dalyje dėl įpareigojimo netrukdyti bendrąja daline nuosavybe , atrakinti įėjimą į namų valdą

Apeliantai skundžia sprendimą šioje dalyje, nurodydami, kad teismas neturėjo pagrindo priimti atsisakymą , nes jo nebuvo pareikšta ,o turėjo šioje dalyje ieškinio netenkinti .Iš bylos medžiagos matyti , kad nagrinėjant bylą teisme ieškovai įvykdė vieną iš atsakovo priešieškinio reikalavimų dėl patalpos plane pažymėtos Nr. I-11 , atrakinimo įėjimo į šią namų valdą . Dėl atsisakymo nuo šio reikalavimo atsakovo atstovė nurodė rašytiniame teismui pateiktame rašte(3 t.,b.l33), ką patvirtino ir atsakovas A. S. atsiliepime į apeliacinį skundą . Bylos nagrinėjimo metu įvykdžius šį reikalavimą, teismas pagrįstai nutraukė bylą šioje dalyje (CPK 293,294 str.).Kadangi šis reikalavimas buvo įvykdytas , iškėlus bylą teisme , nutraukus bylą šioje dalyje , tai neturi įtakos priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžiui (CPK 94 str. 1 d.), be to ieškovas buvo pareiškęs dar kitus 3 priešieškinio reikalavimus, už kuriuos buvo sumokėjęs žyminį mokestį,todėl kolegija netenkina apeliacinio skundo šioje dalyje kaip nepagrįsto.

Dėl išlaidų už topografinę nuotrauką priteisimo

Patenkinus atsakovo priešieškinį, teismas pagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas iš ieškovų atsakovui (CPK 93 str.1 d) . Teismas pripažino išlaidas už topografinę nuotrauką (3t.,b.l.24), kaip būtinas ir pagrįstas, su kuo sutinka kolegija. Bylos medžiaga patvirtina, kad ši nuotrauka buvo atlikta atsakovui renkant įrodymus dėl galimybės ieškovams įsivesti vandentiekio įvadą , renkant kaip jo priešieškinį pagrindžiantį įrodymą (CPK 88 str.1 d.8p.,93 str., 2 t. b.l.4).

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines ir civilinio proceso normas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Procesinės teisės normų pažeidimų kolegija nenustatė. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti.

Atmetus apeliacinį skundą, iš apeliantų valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 str. 1d. 3p.).Taip pat iš ieškovų priteistinos atsakovui bylinėjimosi išlaidos už procesinio dokumento surašymą (CPK 88 str. 1 d.6 p,98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

n u taria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistu.

Priteisti iš ieškovės S. N. ir S. N. po 150 Lt (po vieną šimtą penkiasdešimt litų ) bylinėjimosi išlaidų atsakovui A. S. bei po 5.63 Lt (po penkis litus 63 ct.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, valstybei.