Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2022-08-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1682-737/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-08-04
Bylos Nr.
1-1682-737/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jūratė Petraškienė
Kaltinamasis
S. S.
Advokatai
Ingrida Maldeikienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1682-737/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02990-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.12; 1.2.20.13; 2.1.10.1; 2.3.6.4.2; 2.4.1.3
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugpjūčio 4 d.Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jūratė Petraškienė,sekretoriaujant Inai Jankulskaitei,dalyvaujant prokurorei Vaidotei Žižienei,kaltinamajam S. S., jo gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, bedarbis, registruotas užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas:

1. 2020 m. vasario 5 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 281¹ straipsnio 1 dalį – areštas 50 parų, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones dvejiems metams ir šešiems mėnesiams; turto konfiskavimas – išieškoti automobilio „Volvo XC90“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 5306 Eur; išieškoti 200 Eur kaip nusikalstamos veikos rezultatą; 2021 m. liepos 23 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartimi, į 2020 m. vasario 5 d. nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 2 metų 6 mėnesių terminą įskaitytas kardomosios priemonės dokumento – vairuotojo pažymėjimo paėmimo laikas nuo 2019 m. birželio 27 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos 2020 m. vasario 26 d. 2022 m. vasario 28 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro pasibaigus baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo terminui;

2. 2020 m. spalio 15 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 243 straipsnį –12 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 2020 m. spalio 15 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su 2020 m. vasario 5 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė –62 paros arešto. Paskirtą bausmę atlikęs 2021 m. sausio 6 d.,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. S. vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, o būtent: būdamas nuteistas 2020 m. vasario 5 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir privalėdamas vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialiąją teise, teise vairuoti kelių transporto priemones, 2020 m. kovo 5 d. būdamas įspėtas dėl vengimo vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę teisinių pasekmių, vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę – 2021 m. gruodžio 5 d., apie 10.48 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį VOLVO XC90, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Kaltinamasis S. S., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad suprasdamas, kad jam atimta teisė vairuoti automobilį, kaltinime nurodytu metu jis vairavo automobilį Volvo, nes norėjo nuvažiuoti į bažnyčią Rukloje. Pamatęs, kad stovi policija, nusuko į Skarulius, išlipo iš mašinos ir nuėjo į krūmus, atliko savo reikalus, parūkė, pavaikščiojo, automobilio raktus paslėpė klyne. Netrukus prie jo privažiavo policijos pareigūnai, paprašė dokumento, įrodančio, kad yra pasiskiepijęs nuo Kovido. Paklausė, ar jis vairavo, tačiau jis tai paneigė. Blogai vertina savo poelgį, dėl nusižengimo gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta byloje surinktais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais.

Liudytojo A. U. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad jis 2021 m. gruodžio 5 d. jis kartu su vyr. patrule D. T. dirbo Jonavos rajone, vykdė policijos priemonę, tikrino asmenų, vairuojančių automobilius, blaivumą. Jie stovėjo Taurostos gatvėje, prieš išsukimą į Ruklos gatvę. Jis pamatė, kad nuo Jonavos pusės važiuoja automobilis VOLVO, kurį vairuoja vyras, šalia jo keleivio nebuvo. Likus maždaug 50 m iki jo, automobilis užsuko į Pramonės gatvę. Supratęs, kad vairuotojas vengia patikrinimo, jis nuėjo prie tarnybinio automobilio ir su kolege nuvažiavo į Pramonės gatvę iš kitos pusės, t. y. nuo kavinės „(duomenys neskelbtini)“. Važiuojant visą laiką stebėjo automobilį VOLVO, kuris važiavo (duomenys neskelbtini) gatve. (duomenys neskelbtini) gatvėj automobilis sustojo. Privažiavę prie automobilio, pamatė kelkraštyje stovintį automobilį VOLVO, maždaug už 20 m link jų ėjo vyras, kuris pamatęs pareigūnus apsisuko ir pradėjo eiti atgal, link (duomenys neskelbtini) gatvės. Privažiavus prie vyro, šis sustojo. Paklausus, ar jis vairavo automobilį VOLVO, vyras paaiškino, kad automobilis jam nepriklauso, jis jo nevairavo. Patikrinus duomenų bazes buvo nustatyta, kad tai asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, o automobilis VOLVO priklausė jam. Vyras negalėjo paaiškinti, kodėl jis neprisipažino, kad automobilis yra jo. Į klausimą, jeigu jis automobilio nevairavo, kaip galėjo atsirasti (duomenys neskelbtini), vyras paaiškinti negalėjo. Buvo patikrinti vyro dokumentai, ieškant automobilio raktelių buvo atlikta dalinė apžiūra. Vyras raktelių neturėjo. Automobilyje ir šalia jo raktelių nebuvo. Tą dieną snigo, o šalia VOLVO automobilio buvo tik žmogaus pėdsakai nuo vairuotojo pusės link vietos, kur jie pamatė einantį minėtą vyrą. (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo vėžės tik nuo automobilio VOLVO (b. l. 40-43).

Liudytojos D. T. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 5 d. kartu su vyr. patruliu A. U. dirbo Jonavos rajone, Taurostos g. ir Ruklos g. sankryžoje. Buvo tikrinamas vairuotojų blaivumas. Jai stovint Ruklos g., pamatė nuo Taurostos g. atbėgantį A. U., kuris pasakė, kad vairuotojas užsuko į priešais Ruklos g. esančią gatvelę, galimai vengia patikrinimo. Įsėdę į tarnybinį automobilį, jie nuvažiavo (duomenys neskelbtini) gatvėmis. Važiuodami matė, kad (duomenys neskelbtini) g., nuo (duomenys neskelbtini) g. pusės, važiuoja VOLVO automobilis. Užsukus į (duomenys neskelbtini) g., pamatė kelkraštyje stovintį automobilį VOLVO ir link jų einantį vyrą, kurio asmenybė vėliau buvo nustatyta. Jos manymu, vyras, pamatęs tarnybinį automobilį, apsisuko ir pradėjo eiti atgal link (duomenys neskelbtini) g. Jiems privažiavus ir vyro paklausus ar jis vairavo automobilį, jis atsakė, kad automobilis ne jo ir jis automobilio nevairavo. Ką jis darė (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur ir iš kur ėjo, paaiškinti negalėjo. Patikrinus duomenų bazes buvo nustatyta, kad tai asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, o automobilis VOLVO priklausė būtent jam (b. l. 46-49).

Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus 2022 m. sausio 17 d. pranešimu nustatyta, kad 2020 m. vasario 27 d. į Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus registrą įrašytas S. S., kuris 2020 m. vasario 5 d. Kauno apygardos teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus 6 mėnesius, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. birželio 27 d. 2020 m. kovo 5 d. S. S. buvo pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, teisėmis ir pareigomis, atsakomybe už paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą. 2022 m. sausio 5 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius informavo Probacijos tarnybą apie S. S. padarytą pažeidimą – 2021 m. gruodžio 5 d. S. S. vairavo transporto priemonę (b. l. 17-23).

2022 m. sausio 17 d. iš Lietuvos probacijos tarnybos gautu 2020 m. kovo 12 d. Bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planu Nr. 1DN-2067 nustatyta, kad S. S., kuriam 2020 m. vasario 5 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialiąja teise – vairuoti transporto priemonę 2 metams 6 mėnesiams, 2020 m. kovo 5 d., buvo supažindintas su vengimo vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę teisinėmis pasekmėmis (b. l. 19-20).

Iš 2020 m. vasario 5 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžio matyti, kad S. S. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus ir 6 mėnesius. 2021 m. liepos 23 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartimi, į 2020 m. vasario 5 d. nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 2 metų 6 mėnesių terminą įskaitytas kardomosios priemonės dokumento – vairuotojo pažymėjimo paėmimo laikas nuo 2019 m. birželio 27 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos – 2020 m. vasario 26 d. (b. l. 104-112).

Iš 2020 m. spalio 15 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamojo įsakymo matyti, kad S. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnio 4 dalyje, už tai, kad vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 2020 m. balandžio 29 d., apie 16.50 val., vairavo transporto priemonę – automobilį Fiat Ducato, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. liepos 27 d. 20.38 val. vairavo transporto priemonę – automobilį Volvo XC90, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 113-117).

Administracinių nusižengimų registro duomenimis nustatyta, kad S. S. 2021 m. balandžio 29 d. 12.45 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį VOLVO XC90, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kai jam yra atimta teisė vairuoti transporto priemones. Dėl padaryto pažeidimo buvo pradėta administracine teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalį. Nutarimu S. S. paskirta 700 eurų bauda (ROIK: (duomenys neskelbtini)). Dėl to, kad 2021 m. gruodžio 5 d. 10.48 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, Jonavoje, S. S. vairavo automobilį VOLVO XC90, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, kai ši teisė yra atimta, pradėta administracinė teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalį, tačiau sprendimas dėl nusižengimo nepriimtas (ROIK: (duomenys neskelbtini)) (b. l. 26-28, 50-53, 54, 118-119).

Policijos departamento registrų duomenimis nustatyta, kad automobilio VOLVO XC90, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (2021 m. gruodžio 16 d. naujai išduotas valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas nuo 2021 m. liepos 23 d. iki 2022 m. balandžio 1 d. buvo L. G.. Nuo 2022 m. balandžio 1 d. automobilio savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, o automobilio valdytojas – I. Š. (b. l. 30-32, 33-37).

Pagal BK 243 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2020 m. kovo 24 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-495/2020 yra išaiškinusi, kad šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formali, todėl laikoma baigta, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. Objektyviai šis baudžiamasis nusižengimas pasireiškia aktyviais veiksmais ar neveikimu, o jo turinį nulemia tai, kokią paskirtą bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę atlikti stengiasi išvengti kaltininkas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę.

Kaltinamojo S. S. kaltę, 2021 m. gruodžio 5 d. jam vairavus transporto priemonę, kai jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, draudžianti vairuoti, be paties kaltinamojo parodymų įrodo sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirti įrodymai: policijos pareigūnų A. U. ir D. T. parodymai bei aukščiau nurodytuose rašytiniuose dokumentuose užfiksuoti duomenys. Darytina išvada, kad S. S. kaltė padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, įrodyta visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad S. S. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. vasario 5 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – dvejiems metams šešeriems mėnesiams. 2021 m. liepos 23 d. teismo nutartimi, į paskirtą baudžiamojo poveikio priemonės terminą įskaitytas kardomosios priemonės dokumento – vairuotojo pažymėjimo – paėmimo laikas nuo 2019 m. birželio 27 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos – 2020 m. vasario 26 d. S. S. laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 27 dienos iki 2021 m. gruodžio 27 d. buvo taikomas draudimas vairuoti transporto priemones. 2020 m. vasario 27 d. S. S. įrašytas į Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus registrą, o 2020 m. kovo 5 d. pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, teisėmis ir pareigomis, atsakomybe už paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą. Taigi, kaltinamasis puikiai suprato, kad jis negali vairuoti kelių transporto priemonių. Nors draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones buvo nustatytas dvejiems metams šešeriems mėnesiams, tačiau S. S., byloje esančiais duomenimis jau 2020 m. balandžio 29 d., tai yra praėjus vos dvejiems mėnesiams po nuosprendžio vykdymo pradžios, pažeidė baudžiamojo poveikio priemonės reikalavimus, tai yra vairavo transporto priemonę. Be to, transporto priemonę vairavo pakartotinai ir 2020 m. liepos 27 d., 2021 m. balandžio 29 d. 2020 m. spalio 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis buvo nuteistas už šios baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą, tačiau nepaisant to, 2021 m. balandžio 29 d. bei 2021 m. gruodžio 5 d. kaltinamasis vėl sėda už vairo. Teismas, vertindamas S. S. elgesį baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo sistemiškumo ir piktybiškumo kontekste, atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju, S. S. už visus aukščiau nurodytus transporto priemonės vairavimo, kai jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė draudžianti vairuoti transporto priemones, faktus (išskyrus 2021 m. gruodžio 5 d. įvykdytą veiką), jau buvo patrauktas teisinėn atsakomybėn, todėl šiuo nuosprendžiu už šias veikas jis nėra teisiamas, o jos vertinamos tiek, tiek kiek apibūdina kaltinamojo S. S. asmenybės pavojingumą ir padarytos veikos piktybiškumą. Akivaizdu, kad S. S. padaryta veika nėra atsitiktinė, vengimo vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę mastas tik didėja, už ankstesnius pažeidimus skirtos bausmės bei baudžiamojo poveikio priemonės teigiamo poveikio kaltinamojo elgesiui neturėjo, savo veiksmų nuteistasis kritiškai nevertino ir toliau vairavo transporto priemones, tokiu būdu demonstruodamas savo viršenybę prieš įstatymą bei ignoruodamas jam taikomas teisines sankcijas. Taigi, kaltinamojo veiksmai vertintini ne tik kaip neatsakingi, bet ir piktybiškai nukreipti į BK 243 straipsnyje saugomų vertybių pažeidimą.

Aukščiau nurodytų aplinkybių kontekste, teismas sprendžia, kad byloje visiškai įrodyta, kad S. S. 2021 m. gruodžio 5 d., apie 10.48 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį VOLVO XC90, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kai jam 2020 m. vasario 5 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialiąją teise, uždraudžiant vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams šešiems mėnesiams, vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, tokiu būdu padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje.

Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamajame akte formuluojant S. S. kaltinimą, bei toliau nurodant duomenis, kuriais kaltinimas grindžiamas, klaidingai nurodoma, kad kaltinamasis S. S. buvo nuteistas 2020 m. vasario 5 dienos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu. Iš tiesų, kaip ir matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos (b.l.104-112), S. S. buvo nuteistas ne Kauno rūmų, o Jonavos rūmų nuosprendžiu. Šis neatitikimas laikytinas kaltinamajame akte padarytu rašymo apsirikimu, todėl nuosprendyje ištaisytinas, nurodant teisingą teismo rūmų pavadinimą.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas vienas baudžiamasis nusižengimas, veika baigta, padaryta tiesioginės tyčios kaltės forma. Kaltinamojo S. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis veiką padarė esant neišnykusiam teistumui už ankstesnį nusikaltimą, tačiau BK 27 straipsnio normų kontekste, pakartotinis baudžiamojo nusižengimo padarymas nusikaltimų recidyvo neužtraukia, todėl ši aplinkybė nėra laikoma kaltinamojo atsakomybę sunkinančia. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. S. S. teistas ir šią nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam teistumui (b. l. 97-104), baustas administracine tvarka, tris kartus baustas padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalyje (vairavo transporto priemonę, kuomet yra atimta teisė ją vairuoti), ne visos baudos sumokėtos (b. l. 118-124). VšĮ Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro Pirminės sveikatos centre epizodiškai lankosi nuo 1993 m., paskutinė gydytojo psichiatro konsultacija vyko 2021 m. rugsėjo 30 d., diagnozė: (duomenys neskelbtini) (b. l. 130). Kaltinamasis šiuo metu nedirba, nurodo, kad registruotas užimtumo tarnyboje.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad paskirtos švelnesnės bausmės nebuvo efektyvios ir savo tikslų nepasiekė, kaltinamajam S. S. už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, padarymą, parinktina sankcijoje numatyta bausmė – areštas, nustatant bausmės dydį artimą šios rūšies bausmės vidurkiui (BK 49 straipsnio 3 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnį, kai kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

S. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Proceso išlaidų, civilinio ieškinio nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

S. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti S. S. 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

S. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Išaiškinti S. S., kad ne vėliau kaip per septynias dienas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos jis privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos kontaktai: L. Sapiegos g. 1, LT-10312 Vilnius, tel. (8 5) 271 9003, el. p. kaldep@kaldep.lt. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Nuosprendis apeliaciniu skundu per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Teisėja /parašas/ Jūratė Petraškienė