Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2017-06-21 · Administracinė byla Nr. AS-533-552/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-21
Bylos Nr.
AS-533-552/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01366-2017-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Rezultatas
Nutartis panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo.
Teisėjai
Dalia Višinskienė (pirm.), Ramūnas Gadliauskas (pran.), Laimutis Alechnavičius
Pareiškėjas
G. K.
Atsakovas
Bendrajam pagalbos centrui
Kategorijos
Administracinė byla Nr. AS-533-552/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01366-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1; 43.5.1.9 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2017 m. birželio 21 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. K. skundą atsakovui Bendrajam pagalbos centrui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja G. K. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir Centras) viršininko 2017 m. vasario 28 d. sprendimą atsisakyti tenkinti jos 2017 m. vasario 28 d. prašymą dėl perkėlimo; 2) įpareigoti Centro viršininką šį prašymą patenkinti; 3) panaikinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Tarnybinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. 6-169 ,,Dėl Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus jaunesniosios specialistės G. K. prašymo nagrinėjimo“.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 3 d. nutartimi pareiškėjos skundą atsisakė priimti.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalimi, 30 straipsnio 1 dalimi, pažymėjo, kad administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog terminai gali būti atnaujinti tik tuo atveju, jeigu pripažįstama, kad jie praleisti dėl objektyvių, svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių aplinkybių.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad pareiškėja nesutinka su Centro 2017 m. vasario 28 d. raštu Nr. 41D-120, kuriame išdėstyti atsisakymo tenkinti pareiškėjos prašymą perkelti ją į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (toliau – ir Komisariatas), argumentai. Šiam raštui apskųsti nurodytas vieno mėnesio (nuo gavimo dienos) apskundimo terminas. Pareiškėja skundą dėl minėto akto panaikinimo teismui pateikė 2017 m. balandžio 28 d., t. y. praleidusi įstatymo nustatytą terminą.

Teismas rėmėsi ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, pažymėjo, kad pareiškėja nenurodė objektyvių, svarbių, nuo jos valios nepriklausiusių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti praleistą terminą, todėl teismas neturėjo pagrindo daryti išvadą, jog terminas kreiptis į teismą yra praleistas dėl objektyvių, nuo pareiškėjos valios nepriklausančių priežasčių. Teismas konstatavo, kad nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą minėtam aktui apskųsti.

Neatnaujinęs praleisto termino aktui apskųsti ir antrajam reikalavimui esant išvestiniam, teismas pareiškėjos skundą dalyje dėl reikalavimų panaikinti Centro viršininko 2017 m. vasario 28 d. sprendimą atsisakyti tenkinti jos 2017 m. vasario 28 d. prašymą dėl perkėlimo ir įpareigoti Centro viršininką šį prašymą patenkinti atsisakė priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, kad Centras ginčijamame rašte tik išdėstė teisės aktų nuostatas ir nurodė, jog jų pagrindu prašymas nebuvo tenkintas. Teismo vertinimu, minėtas dokumentas yra informacinio pobūdžio ir nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių, todėl atsisakė jį priimti taip pat ir ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka).

Teismas rėmėsi ABTĮ 3 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsniu, 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 23 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie įtakoja konkrečių asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, teisėtumo. Teismas pabrėžė, kad teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 23 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Sisteminis ABTĮ nuostatų aiškinimas sudarė pagrindą teismui konstatuoti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad pareiškėja siekia iškelti ginčą dėl Komisijos 2017 m. kovo 30 d. sprendimo Nr. 6-169, kuriuo Komisija pasiūlė ginčo šalims dar kartą išnagrinėti pareiškėjos prašymą perkelti ją dirbti į kitą skyrių, priimant kompromisinį abiejų šalių variantą, o neįgyvendinus šio Komisijos siūlymo, siūlyti pareiškėjai Centro viršininko sprendimą ginčyti teisme. Teismas darė išvadą, kad ginčijamu Komisijos sprendimu siūloma atlikti pakartotinį pareiškėjos prašymo nagrinėjimą ir priimti sprendimą, su kuriuo nesutikdama pareiškėja turės teisę jį ginčyti teisme. Komisijos sprendimo turinys leido teismui daryti išvadą, kad patenkinus pareiškėjos reikalavimą nebūtų sukuriamos, pakeičiamos ar panaikinamos kokios nors jos teisės ar pareigos, ar kitu būdu paveikiami jos teisėti interesai, minėto pareikšto reikalavimo tenkinimas nesukeltų jai kokių nors teisinių pasekmių, t. y. nebūtų apgintos jos teisės ar įstatymo saugomi interesai, kadangi jis yra tik tarpinis dokumentas, kuris pats savaime nesukelia pareiškėjai jokių teisinių pasekmių, o teismui galėtų būti skundžiamas tik šio akto pagrindu priimtas sprendimas, dėl kurio pareiškėjai atsirastų realūs teisiniai padariniai. Teismas pabrėžė, kad ginčijamu sprendimu tik duodamas pasiūlymas dar kartą svarstyti pareiškėjos prašymą ir priimti sprendimą. Kadangi ginčijamas sprendimas nelaikytinas savarankišku ginčo administraciniame teisme objektu, teismas pareiškėjos skundo dalį dėl Komisijos 2017 m. kovo 30 d. sprendimo Nr. 6-169 panaikinimo atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja neginčija sprendimo procedūrinių pažeidimų pagrindu.

II.

Pareiškėja G. K. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti.

Pareiškėja remiasi ABTĮ 25 straipsnio 1 dalimi, Vidaus tarnybos statuto 61 straipsnio 1, 2, 3, 5 dalimis, ABTĮ 28 straipsnio 1 dalimi, nurodo, kad 2017 m. vasario 28 d. Centrui pateikė prašymą suderinimui perkelti ją į Komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės antrosios kuopos trečiojo būrio vyriausiojo patrulio pareigas. Centro viršininkas 2017 m. vasario 28 d. priėmė sprendimą netenkinti jos prašymo, jame nenurodė jokių motyvų. Nesutikdama su tokiu Centro viršininko sprendimu, vadovaudamasi Vidaus tarnybos statuto 61 straipsniu, pareiškėja kreipėsi į Centro tarnybinių ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti kilusį individualų tarnybinį ginčą. Jos prašymas buvo persiųstas Komisijai, kuri 2017 m. kovo 31 d. išnagrinėjo ginčą ir protokoliniu sprendimu Nr. 6-169 nutarė siūlyti ginčo šalims dar kartą išnagrinėti pareiškėjos prašymo tenkinimo galimybę ir Centro viršininkui patenkinti pareiškėjos prašymą dėl pervedimo į kitas pareigas, priimant kompromisinį abiejų šalių variantą. Pareiškėjos manymu, vidaus tarnybos individualių tarnybinių ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūra atitinka išankstinei ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkai, o tarnybinių ginčų komisija atitinka išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Pareiškėjos manymu, teismas darė neteisingą išvadą, kad ji kreipėsi į teismą praleidusi nustatytą terminą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutarties, kuria pareiškėjos skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 9 punktuose nustatytais pagrindais, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja skundą dėl Centro 2017 m. vasario 28 d. rašto pateikė teismui tik 2017 m. balandžio 28 d., t. y. praleidusi ABTĮ nustatytą skundo pateikimo terminą, ir, nenustatęs aplinkybių, sudarančių pagrindą atnaujinti praleistą terminą šiam aktui apskųsti, skundo dalį dėl Centro 2017 m. vasario 28 d. sprendimo atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

Pareiškėja atskiruoju skundu nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir nurodo, kad kreipėsi į Komisiją kaip į išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžta individualaus tarnybinio ginčo sąvoka, nurodant, kad tai yra vidaus tarnybos sistemos pareigūno nesutarimas su vidaus reikalų statutine įstaiga dėl šiame statute, kituose teisės aktuose ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo. Vidaus tarnybos statuto 21 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pareigūnas jo rašytiniu prašymu gali būti perkeltas į kitas laisvas lygiavertes ar žemesnes pareigas toje pačioje ar kitoje vidaus reikalų įstaigoje. Ginčai dėl tarnybinio kaitumo sprendžiami teisės aktų nustatyta tvarka (Vidaus tarnybos statuto 21 str. 8 d.). Vidaus tarnybos statuto 61 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad individualūs tarnybiniai ginčai, išskyrus ginčus dėl pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos, gali būti sprendžiami ne teismo tvarka vidaus reikalų įstaigoje sudarytoje tarnybinių ginčų komisijoje. Pareigūnas rašytinį prašymą išnagrinėti individualų tarnybinį ginčą tarnybinių ginčų komisijai gali pateikti per mėnesį nuo tos dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės (Vidaus tarnybos statuto 61 str. 3 d.). Vidaus tarnybos statuto 61 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tarnybinių ginčų komisijos sprendimas gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja 2017 m. vasario 28 d. prašymą dėl perkėlimo pateikė Centro viršininkui suderinimui. Ant šio prašymo Centro viršininkas 2017 m. vasario 28 d. įrašė savo sprendimą nesutikti su pareiškėjos prašymu dėl perkėlimo. Būtent tokį Centro viršininko sprendimą, o ne, kaip neteisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Centro viršininko 2017 m. vasario 28 d. raštą Nr. 41D-120, adresuotą Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkui, pareiškėja, prieš kreipdamasi į teismą, ginčijo kreipdamasi į Komisiją. Komisija 2017 m. kovo 30 d. priėmė sprendimą Nr. 6-169 siūlyti ginčo šalims dar kartą išnagrinėti pareiškėjos prašymo tenkinimo galimybę ir Centro viršininkui patenkinti pareiškėjos prašymą dėl pervedimo priimant kompromisinį abiejų šalių variantą. Šiame sprendime taip pat nurodyta, kad, neįgyvendinus šio Komisijos siūlymo, siūlytina G. K. dėl ginčo sprendimo kreiptis į teismą. Pareiškėjos skundas Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo gautas 2017 m. balandžio 28 dieną.

Atsižvelgusi į aktualų teisinį reglamentavimą ir faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjos atskirajame skunde išdėstyta pozicija, kad ji, kreipdamasi į Komisiją, pasinaudojo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka ir skundo padavimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo Komisijos sprendimo gavimo dienos. Komisiją ginčijamą sprendimą priėmė 2017 m. kovo 30 d., tą pačią dieną jis tapo žinomas pareiškėjai, todėl ji, siekdama galutinai išspręsti tarnybinį ginčą ir į teismą kreipdamasi 2017 m. balandžio 28 d., nepraleido termino skundui tiek dėl Centro viršininko, tiek dėl Komisijos sprendimo paduoti. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjos skundžiama nutartimi atsisakė priimti jos skundą ir ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, konstatavęs, kad pareiškėjos reikalavimo panaikinti Komisijos 2017 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. 6-169 tenkinimu nebūtų sukuriamos, pakeičiamos ar panaikinamos kokios nors pareiškėjos teisės ar pareigos, ar kitu būdu paveikiami jos teisėti interesai, tokio reikalavimo tenkinimas nesukeltų jai kokių nors teisinių pasekmių, t. y. nebūtų apgintos jos teisės ar įstatymo saugomi interesai, nes toks sprendimas yra tik tarpinis dokumentas, kuris pats savaime nesukelia pareiškėjai jokių teisinių pasekmių.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje yra numatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo akcentuota, jog minėtose nuostatose įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti. Nurodyta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – nuo teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-185-822/2015). Viena iš ABTĮ numatytų teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų yra ginčo priskirtinumas teismui (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Atsižvelgus į skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, šiuo atveju turi būti nustatyta ir tai, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjos skundžiamas Komisijos sprendimas negali būti administracinės bylos dalyku.

Kaip minėta, pareiškėja, nesutikdama su Centro viršininko sprendimu nesutikti su jos prašymu dėl perkėlimo, kreipėsi į Komisiją, siekdama, kad toks individualus tarnybinis ginčas būtų išnagrinėtas ne teismo tvarka vidaus reikalų įstaigoje sudarytoje tarnybinių ginčų komisijoje. Komisija, kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, priėmė pareiškėją netenkinusį sprendimą, dėl ko ji, siekdama apginti, jos manymu, pažeistas savo teises ir teisėtus interesus, bei tęsdama tarnybinio ginčo sprendimą, kreipėsi į administracinį teismą. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos priimtas sprendimas tėra tarpinis dokumentas, todėl nesukelia pareiškėjai jokių teisinių pasekmių. Komisija veikė kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija ir skundžiamu sprendimu nutarė siūlyti ginčo šalims dar kartą išnagrinėti pareiškėjos prašymo tenkinimo galimybę ir Centro viršininkui patenkinti jos prašymą dėl pervedimo į Komisariato Kelių policijos rinktinės antrosios kuopos trečiojo būrio vyriausiojo patrulio pareigas, priimant kompromisinį abiejų šalių variantą. Toks Komisijos sprendimas, kaip matyti iš pareiškėjos skundo, jos netenkino ir ABTĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka jis galėjo būti skundžiamas teismui. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja skunde pirmosios instancijos teismui pažymėjo, jog Centro viršininkas Komisijos siūlymo neįgyvendino, t.y. tarnybinis ginčas liko neišspręstas.

Konstatavus, kad pareiškėja skundo padavimo termino nepraleido, o skundžiamas Komisijos sprendimas nėra pasekmių nesukeliantis tarpinis dokumentas ir, kartu su Centro viršininko 2017 m. vasario 28 d. sprendimu, gali būti administracinio ginčo dalyku, skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, kaip paduotą praleidus skundo padavimo terminą ir teismui jo neatnaujinus, bei kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, naikinama. Kadangi pareiškėjos skundo atitikimo kitiems ABTĮ reikalavimams įvertinimas yra teisės aktais pavestas pirmosios instancijos teismui, pareiškėjos skundo priėmimo klausimas perduodamas šiam teismui spręsti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos G. K. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjos skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusRamūnas GadliauskasDalia Višinskienė