- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-11
- Bylos Nr.
- A-552-3081-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02737-2011-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas (pran.), Veslava Ruskan
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „LIT-INVEST“
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir uždarajai akcinei bendrovei, „ECOIL“
- Kategorijos
- 13.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „LIT-INVEST“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „LIT-INVEST“ skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir uždarajai akcinei bendrovei „ECOIL“ dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „LIT-INVEST“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „LIT-INVEST“) skundu (I t., b. l. 1–8), kurį vėliau patikslino (I t., b. l. 159–166) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas pripažinti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos (toliau – ir atsakovas, VEI) neveikimą neteisėtu ir atlyginti UAB „LIT-INVEST“ dėl VEI neteisėto neveikimo patirtą žalą priteisiant iš valstybės biudžeto 235 950 Lt bei bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas nurodė, kad UAB „LIT-INVEST“ iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Statybos inspekcija) 2011 m. lapkričio 14 d. gavo raštą, kuriuo pranešta, kad VEI 2011 m. lapkričio 9 d. atsisakė pasirašyti Degalinės statybos užbaigimo akte, kuriuo prašoma pripažinti tinkama naudoti degalinės su plovykla kompleksą be suskystintų dujų rezervuaro, esantį Ukmergės g. 130, Vilniuje. Pažymėjo, kad nustatytu terminu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama pripažinti VEI nevykdant įstatyme nustatytų funkcijų bei įpareigoti pasirašyti Degalinės su plovykla be suskystintų dujų rezervuaro statybos užbaigimo aktą. Gavęs UAB „LIT-INVEST“ skundą VEI atstovas pakartotinai paprašė pateikti degalinės projektinę dokumentaciją ir su ja dar kartą susipažinęs, pareiškėjo reikalavimus įvykdė, t. y. 2012 m. vasario 8 d. pasirašė degalinės su plovykla be suskystintų dujų rezervuaro statybos užbaigimo aktą, taip pripažindamas, jog UAB „LIT-INVEST“ skundas, pateiktas dėl VEI pareigūnų neveikimo, buvo pagrįstas ir teisėtas. Paaiškino, kad pareiškėjas dėl VEI pareigūnų neveikimo negalėjo užregistruoti Nekilnojamojo turto registre jai nuosavybe priklausančių statinių, o turto nuomotojas UAB „ECOIL“ atsisakė mokėti nuomos mokestį pagal 2006 m. balandžio 15 d. sudarytą Nuomos sutartį Nr. ECL-03-01-2006 (toliau – ir Nuomos sutartis), dėl to pareiškėjas patyrė žalą.
Pabrėžė, kad UAB „LIT-INVEST“ teisėtai pastatė degalinės su plovykla kompleksą. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2006 m. gruodžio 11 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. (101)11.4-2585 degalinė su plovykla ir ją sudarantys statiniai buvo pripažinti tinkamais naudoti, o tai patirtinantį aktą be jokių pastabų ar trūkumų pasirašė VEI Vilniaus skyriaus viršininkas J. V., tačiau vėliau VEI be teisinio pagrindo panaikino suskystintų dujų įrenginių techninės būklės patikrinimo aktą–pažymą Nr. 767. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimu pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)11.4-2585 panaikino, kadangi nuo suskystintų dujų rezervuaro iki gretimame sklype buvusio pastato nustatytas atstumas buvo mažesnis nei 40 metru. Kadangi visam kompleksui buvo išduotas vienas bendras statinių pripažinimo tinkamu naudoti aktas, įsiteisėjus teismo sprendimui degalinė su plovykla ir visi ją sudarantys statiniai įgijo nebaigtos statybos statusą. Pareiškėjo teigimu, dabar visi statiniai atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus (yra toliau nei nustatytas 40 m atstumas), tačiau VEI ir toliau trukdė užbaigti statinio (Degalinės) statybos užbaigimo procesą bei nevykdė teisės aktais jai pavestos funkcijos, tuo pažeisdama UAB „LIT-INVEST“ teises.
Parengusi ir pakoregavusi statybos dokumentus, juos suderinusi su Vilniaus miesto savivaldybe, UAB „LIT-INVEST“ 2011 m. rugsėjo 9 d. kreipėsi į Statybos inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių bei pateikė prašymą Nr. PUA-1918 išduoti statybos užbaigimo aktą degalinei su plovykla be suskystintų dujų rezervuaro. Statybos inspekcija, gavusi visus privalomus pateikti dokumentus, pagal STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ (toliau – ir STR 1.11.01:2010) 16 p. 2011 m. rugsėjo 14 d. sudarė statybos užbaigimo komisiją, į kurią buvo paskirtas VEI Vilniaus teritorinio skyriaus atstovas R. V. Komisijos nariai turėjo susipažinti su pateiktais dokumentais bei procedūras pradėti ne vėliau kaip 2011 m. spalio 14 d., tačiau komisijos nariai į degalinę su plovykla buvo pakviesti tik 2011 m. spalio 17 d., o VEI atstovas R. V. nurodytu metu į objektą neatvyko. Pasak pareiškėjo, tik po oficialaus Statybos inspekcijos paklausimo VEI viršininkas informavo, jog R. V. tariamai nebuvo gavęs informacijos ir per mėnesį laiko su UAB „LIT-INVEST“ pateiktais dokumentais nesusipažino. Pareiškėjo nuomone, tai įrodo, kad VEI netinkamai vykdė STR 1.11.01:2010 pavestas pareigas ir dėl šio VEI pareigūnų neveikimo Statybos inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2011 m. spalio 19 d. raštu Nr. 2D-13593 pranešė, jog negali pasirašyti Degalinės statybos užbaigimo akto, kol to nepadarė komisijos nariai, konkrečiai VEI atstovas R. V. Pasak pareiškėjo, jau nuo 2011 m. spalio 17 d. dėl VEI pareigūnų neveikimo UAB „LIT-INVEST“ be jokio teisėto pagrindo nėra išduodamas Degalinės statybos užbaigimo aktas ir dėl to pareiškėjas patiria nuostolius, nes degalinė su plovykla ir kiti statiniai negali būti užregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, pareiškėjas negali disponuoti statiniais, kurių vertė viršija 3 mln. litų t. y. negali jų įkeisti bankui ir dėl to UAB „LIT-INVEST“ prarado galimybę vystyti verslo centrą, kadangi bankas nesuteikė 2 mln. kredito.
Atkreipė dėmesį, jog siekdami kuo skubiau išspręsti VEI keliamas biurokratines kliūtis UAB „LIT-INVEST“ atstovai patys pakartotinai VEI vyr. inspektoriui R. V. 2011 m. spalio 26 d. pateikė skaitmenines dokumentų kopijas bei su projektuotoju sutartu laiku atvyko paaiškinti susidariusią situaciją pateikdami dokumentų originalus. Susipažinę su pateikta dokumentacija bei išklausę projektuotojo paaiškinimų VEI pareigūnai jokių techninių kliūčių pasirašyti Degalinės statybos užbaigimo aktą nenurodė ir 2011 m. lapkričio 11 d. išdavė pažymą apie degalinės skysto kuro rezervuarų su kolonėlėmis atitiktį projekto bei norminių teisės aktų reikalavimams, tačiau VEI atstovas R. V. vis vien atsisakė pasirašyti Degalinės statybos užbaigimo aktą.
Pareiškėjas, remdamasi Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 1-63 patvirtintų VEI nuostatų 10.5 ir 23.10 p., taip pat Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos viršininko 2011 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1V-39 patvirtinto Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos atstovų dalyvavimo statybos užbaigimo komisijose ir pažymų apie energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimą išdavimo tvarkos aprašo 3, 14 p., nurodė, kad VEI formaliai atsisakė pasirašyti statybos užbaigimo akte, nesurašydama trūkumų akto, t. y. pati pripažindama, jog jokių trūkumų patikrintiems objektams nebuvo nustatyta, todėl nėra pagrindo nevykdyti teisės aktuose numatytų funkcijų.
Pareiškėjo manymu, 2006 m. liepos 1 d. išduota ir galiojanti pažyma–aktas buvo panaikinta, kadangi buvo panaikintas statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas (šiuo metu – statybos užbaigimo aktas), o statybos užbaigimo aktas nėra išduodamas dėl to, kad VEI pati savo neteisėtu sprendimu šią pažymą panaikino ir be jokio teisinio pagrindo atsisako išduoti naują, t. y. teisės aktai taikomi ir aiškinami tokiu būdu, kad UAB „LIT-INVEST“ jokiu būdu negautų statybos užbaigimo akto, kurį privalo gauti siekdama užregistruoti jai nuosavybės teise priklausančius pastatus Nekilnojamojo turto registre, kad galėtų disponuoti savo nuosavybe. Statybos inspekcija nėra pateikusi jokių reikalavimų, kurie būtų susiję su kitais savarankiškais bei funkciškai atskirtais degalinės su plovykla kompleksą sudarančiais statiniais, kuriuos pareiškėjas ir prašo pripažinti tinkamais naudoti, tad nėra jokių objektyvių kliūčių, kurios trukdytų pasirašyti statybos užbaigimo aktą, išskyrus VEI pareigūnų nepateisinamą neveikimą. Nurodė, kad VEI atstovas R. V. statybos užbaigimo aktą 2012 m. vasario 8 d. pasirašė, t. y. savo veiksmais patvirtino, jog skundas šioje byloje buvo pareikštas pagristai, tačiau pareiškėjui dėl VEI pareigūnų neveikimo padaryta žala nebuvo atlyginta. Paaiškino, kad dėl tyčinio, nepagrįsto ir sąmoningo vyr. inspektoriaus R. V. neveikimo, už kurio veiklą yra atsakinga VEI, nuo 2011 m. spalio 17 d. UAB „LIT-INVEST“ per mėnesį patyrė po 58 987,50 Lt tiesioginių nuostolių, kadangi UAB „ECOIL“ atsisakė mokėti nuomos mokestį, kol bus gautas statybos užbaigimo aktas. Pareiškėjo teigimu, dėl šios priežasties VEI atsakinga už UAB „LIT-INVEST“ neveikimu padarytą žalą, patirtą nuo 2011 m. spalio 17 d. iki 2012 m. vasario 8 d., t. y. 4 mėnesius – iš viso 235 950 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos atsiliepime (II t., b. l. 50–57) prašė pareiškėjo skundą atmesti.
Atsakovas nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo teiginiu, jog VEI atsakingas pareigūnas pasirašė statybos užbaigimo aktą pripažindamas, kad pareiškėjo skundas dėl VEI pareigūnų neveikimo buvo pagrįstas ir teisėtas. Pasak VEI, jos atsakingas pareigūnas 2012 m. vasario 2 d., t. y. per dvi dienas išanalizavęs didelės apimties dokumentaciją, pasirašė statybos užbaigimo aktą dėl to, jog VEI 2012 m. sausio 31 d. buvo pateikti visi rašytiniai dokumentai, patvirtinantys, jog forminama ne visos degalinės (ne su visais įrenginiais, įskaitant dujų rezervuarą, dėl kurio vyksta teisminis nagrinėjimas LVAT (administracinė byla Nr. A-662-1356-12) statybos užbaigimo procedūra. Pažymėjo, kad pateiktame aiškinamajame rašte yra padarytas įrašas, jog degalinėje suprojektuotas požeminis 10 kub. m talpos rezervuaras su dujų užpylimo kolonėle, kurios technologija nėra susijusi benzino užpylimo kolonėlėmis. Atkreipė dėmesį, jog tai, kad visi rašytiniai originalūs dokumentai, patvirtinantys, jog statybos užbaigimo procedūra yra forminama dalimis, t. y. be dujinės kolonėlės, dėl kurios vyksta teisminiai ginčai, VEI buvo gauti pirmą kartą.
Remdamasis STR 1.11.01:2010 12, 21 p., 3 priedo 16 p. nuostatomis, pažymėjo, kad pareiškėjui kreipusis į VEI 2011 m. spalio 26 d. dar nebuvo išduota Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma Nr. 12.2.ĮP-4567, kuria patvirtinama, kad degalinės skysto kuro 49 kub. m rezervuarai su kolonėlėmis atitinka teisės aktų reikalavimus. Ši pažyma buvo išduota tik 2011 m. lapkričio 11 d., t. y. tiek po pareiškėjo nurodyto 2011 m. spalio 26 d. kreipimosi į VEI, tiek ir po VEI 2011 m. lapkričio 9 d. rašto Nr. (12)2R-1207, kuriuo VEI nurodė, kad nepritaria statybos užbaigimo procedūroms. Taigi dar iki VEI 2011 m. lapkričio 9 d. rašto, kuriuo VEI nurodė trūkumus ir informavo komisijos pirmininką, pareiškėjas nebuvo įvykdęs visų teisės aktuose numatytų reikalavimų ir nebuvo gavęs visų reikiamų dokumentų, kurie turi būti pateikti komisijai. Paaiškino, kad VEI pareigūnas pasirašė statybos užbaigimo aktą ne todėl, kad, pripažino pareiškėjo skundą, bet todėl, kad jam buvo pateikti patvirtinantys dokumentai ir argumentai, įrodantys, kad šiuo atveju dujų rezervuaras, dėl kurio tebevyksta teisminiai ginčai, nėra priduodamas statybos užbaigimo procedūrai įforminti, bei buvo gauta trūkstama VEI pažyma dėl degalinės skysto kuro 49 kub. m. rezervuaro.
Pažymėjo, kad VEI 2011 m. spalio 13 d. gautame potvarkyje dėl komisijos sudarymo nėra nurodyta, kad statybos užbaigimas bus pripažintas tik daliai degalinės ir jos statinių, todėl VEI, turėdama informacijos apie bylą dėl dujų rezervuaro ir sprendimo apskundimo bei siekdama gauti išsamią medžiagą apie statinį, kuris priduodamas statybos užbaigimui įforminti projektinius duomenis, pagrįstai pareiškėjo paprašė pateikti šio priduodamo statinio projektinę dokumentaciją. Pareiškėjo atstovas 2011 m. spalio 26 d. VEI pateikė dokumentų ( nekoreguoto projekto) elektroninę versiją, o tai reiškia, kad degalinę buvo prašoma pripažinti tinkama naudoti pagal tą projektą, kuriame yra numatytas ir teisminėje byloje ginčijamas dujų rezervuaras. Objekto statybos užbaigimo akto projektas VEI pasirašyti pareiškėjo buvo pateiktas tik 2012 m. sausio 31 d., anksčiau nei peržiūrai, nei pasirašymui pateiktas nebuvo.
Atkreipė dėmesį, kad VEI per visą laikotarpį, kuomet buvo derinamas degalinės statybos užbaigimas, nėra gavusi jokios informacijos iš statybos užbaigimo komisijos dėl statinio statybos užbaigimo įforminimo dalimis, o iš statybos užbaigimo komisijos potvarkio nėra aišku, kokia apimtimi statybos užbaigimas bus įforminamas, neišskiriama, kad degalinės statybos užbaigimas yra vykdomas dalimis ir pan. Pažymėjo, kad STR 1.11.01:2010 26 p. nustato, kad komisija neprivalo tikrinti statinio projekto atitikties teisės aktų reikalavimams, tačiau komisijos narys, nustatęs, kad statinio projekto sprendiniai prieštarauja teisės aktų reikalavimams, apie tai raštu praneša komisijos pirmininkui, todėl komisijos pirmininkui buvo pateiktas VEI 2011 m. lapkričio 9 d. raštas Nr. (12)2R-1207, kuriame buvo nurodyti VEI nustatyti trūkumai. Pažymėjo, kad komisijos pirmininkas, atsižvelgdamas į rašte išdėstytus VEI motyvus, turėjo svarstyti dėl jų pagrįstumo, nuspręsti, ar komisijos nario pateikti argumentai motyvuoti (nemotyvuoti) ir ar stabdyti (nestabdyti) statybos užbaigimo procedūrų, tačiau komisijos pirmininkas nepateikė jokių dokumentų, paklausimų, potvarkių, kuriais VEI būtų informuota apie iš naujo šaukiamą komisijos posėdį dėl degalinės statybos užbaigimo. Tai, anot VEI, reiškia, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovai ir (ar) Komisijos pirmininkas nekoordinavo tolesnio statybos užbaigimo proceso, neinformavo komisijos narių apie tolimesnius veiksmus dėl statinio statybos užbaigimo procedūros. Taip pat atkreipė dėmesį, jog statybos užbaigimo aktus pagal kompetenciją surašo Statybos inspekcija. Taip pat atkreipė dėmesį, kad 2012 m. vasario 2 d. pareiškėjui pateikus VEI statybos užbaigimo aktą jo nebuvo pasirašę Statybos inspekcijos bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovai.
VEI teigimu, ji statybos užbaigimo procedūroje dalyvavo pagal savo kompetenciją, pareikalavo pateikti dokumentaciją, susijusią su objektu, kad būtų realiai (o ne formaliai) įvertintas objektas, kuriam prašoma įforminti statybos užbaigimą, informavo statybos užbaigimo komisijos pirmininką apie nustatytus trūkumus ir neatitikimus, todėl VEI veiksmų vilkinimu įvardinti negalima. Priešingai – VEI negavo reikiamos dokumentacijos, reikalingos statybos užbaigimui įforminti, taip pat nebuvo vystyta komunikacija (raštų, pranešimų ar kt. gavimas) iš statybos užbaigimo komisijos pirmininko, nors keletą kartų buvo kreiptasi ir galiausiai pateiktas 2011 m. lapkričio 9 d. raštas, kuriame nurodyti komisijos nario nustatyti pažeidimai (neatitikimai ar trūkumai). Atsižvelgiant į tai, VEI veikė teisėtai ir kėlė pagrįstas abejones dėl statybos užbaigimo įforminimo tinkamumo. VEI nuomone, kadangi nėra pagrindo konstatuoti, kad minėti VEI veiksmai buvo neteisėti ir pareiškėjui sukėlė žalą, žalos atlyginimas nėra galimas. Pažymėjo, kad pagal Nuomos sutartį pareiškėjas UAB „ECOIL“ Nuomos sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais išnuomojo degalinę (su visais inžineriniais statiniais). Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas ir UAB „ECOIL“ gali būti susijusios įmonės, kurios gali derinti tarpusavio teises ir pareigas bei tarpusavio veiksmus. Pažymėjo, kad byloje taip pat nėra pateikta duomenų, kad pagal Nuomos sutartį numatytas nuomos mokestis nebuvo realiai mokamas. Pasak VEI, pretenzijoje nurodytos aplinkybės siejamos ne su šioje byloje ginčijamais VEI veiksmais, o su kitomis nurodytomis aplinkybėmis, dalis kurių yra ginčijamos Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. A-662-1356-12. Taip pat atkreipė dėmesį, jog degalinės veikla buvo ir yra vykdoma bei nėra sustabdyta ar apribota. LVAT 2011 m. balandžio 15 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. AS146-297/2011, patenkino UAB „ECOIL“ prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šioje byloje laikinai sustabdyti VEI 2011 m. vasario 4 d. nurodymo Nr. 13 galiojimą. Taigi UAB „ECOIL“, kaip nuomininkui, nebuvo apribota galimybė naudotis išnuomotu objektu ir degalinėje buvo vykdoma veikla. Taip pat nurodė, kad LVAT nagrinėjo administracinę bylą Nr. A-502-170/2012 pagal pareiškėjo skundą dėl degalinės ir jos priklausinių išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro bei įpareigojimo VĮ Registrų centrui Vilniaus filialui atkurti šių statinių Nekilnojamojo turto registro įrašus. Minėtoje byloje LVAT nutartis yra priimta 2012 m. vasario 10 d., todėl teigti, kad būtent dėl VEI pareigūnų veiksmų atsirado tariama žala dėl negalėjimo įregistruoti statinius yra nepagrįsta, kadangi pareiškėjas turėjo kitą teisminį procesą, kurio metu buvo nagrinėjamas klausimas dėl nekilnojamųjų daiktų įrašų Nekilnojamojo turto registre atkūrimo. Pažymėjo, kad UAB „ECOIL“ pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 3 d. raštas Nr. A51-26206 (2.17.1.21-TR3) yra susijęs su kitų institucijų priimtais sprendimais, dėl kurių teisėtumo ir pagrįstumo buvo priimta galutinė LVAT 2012 m. vasario 10 d. nutartis.
Be to, VEI pažymėjo, kad Nuomos sutartyje nėra numatyta, kokiais atvejais nuomininkas (UAB „ECOIL“) sustabdo nuomos mokesčio mokėjimą, Nuomos sutarties 10.1 p. yra išskirtas vienintelis atvejis ir aptarta sankcija, dėl kurios susitarė abi Nuomos sutarties šalys. VEI teigimu, kadangi pareiškėjas neįrodė žalos, atsiradusios dėl VEI pareigūnų veiksmų, todėl priežastinis ryšys taip pat laikytinas neįrodytu. Pabrėžė, kad net ir tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad pareiškėjas negavo nuomos mokesčio pagal su UAB „ECOIL“ sudarytą Nuomos sutartį, priežastinis ryšys tarp tokių dviejų privačių subjektų susiklosčiusių santykių nėra nulemtas VEI veiksmų.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „ECOIL“ atsiliepime (II t., b. l. 32–37) prašė pareiškėjo skundą tenkinti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pagal Nuomos sutarties 2.1. p. pareiškėjas įsipareigojo užtikrinti, kad degalinė bus pripažinta tinkama naudoti ne vėliau kaip iki 2006 m. gegužės 31 d. ir perduota UAB „ECOIL“ laikinai valdyti ir naudoti, o UAB „ECOIL“ įsipareigojo sumokėti Nuomos sutartyje numatytą 48 750 Lt, neįskaitant PVM, nuomos mokestį per mėnesį. Degalinė buvo pripažinta tinkama naudoti 2006 m. gruodžio 11 d., tačiau LVAT 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A822-893/2010 panaikinus statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą pareiškėjo įsipareigojimai pagal Nuomos sutartį yra pažeidžiami, dėl ko UAB „ECOIL“ veikla nuolat trikdoma. Paaiškino, kad po minėto LVAT sprendimo degalinės statiniai buvo išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro, todėl UAB „ECOIL“ gavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2010 m. gruodžio 3 d. įspėjimą Nr. A51-26206(2.17.1.21-TR3) apie galimą licencijos verstis mažmenine prekyba nefasuotu variklių benzinu, dyzelinu (dyzeliniais degalais), suskystintomis dujomis, skirtomis autotransporto priemonėms, biodyzelinu degalinėje Ukmergės g. 130, galiojimo sustabdymą, VEI panaikino suskystintų dujų moduliui išduotą techninės būklės patikrinimo aktą–pažymą bei pateikė nurodymą išjungti energetikos įrenginius. Pažymėjo, kad apskundė šiuos VEI veiksmus teismui, tačiau šiuo metu byla yra nagrinėjama LVAT, taigi iki šiol nėra panaikintas VEI nurodymas išjungti energetikos įrenginius, t. y. visiškai sustabdyti degalinės veiklą, bei įsakymas dėl dujų įrenginių techninės būklės patikrinimo akto–pažymos pripažinimo netekusios galios. Taip pat nurodė, kad UAB „ECOIL“ vadovui buvo surašytas administracinis teisės pažeidimo protokolas dėl VEI nurodymo nevykdymo, nors VEI žinojo, kad nurodymo teisėtumo klausimas yra nagrinėjamas teisme. UAB „ECOIL“ pažymėjo, kad yra priversta nuolat bylinėtis teismuose su valstybės institucijomis, nuolat patiria išlaidas teisininkams, be statinio pripažinimo tinkamu naudoti galimybės gauti finansavimą yra apribotos, be to yra reali grėsmė, jog UAB „ECOIL“ verslas bus visiškai sužlugdytas, kadangi licencijos) verstis mažmenine prekyba nefasuotu variklių benzinu, dyzelinu (dyzeliniais degalais), suskystintomis dujomis, skirtomis autotransporto priemonėms, biodyzelinu degalinėje Ukmergės g. 130 galiojimas bus sustabdytas ir UAB „Ecoil“ iš viso nebegalės vykdyti veiklos. Visa tai, kas nurodyta aukščiau, UAB „ECOIL“ nuomone, yra išimtinai susiję su tuo, kad nebuvo išduotas degalinės statybos užbaigimo aktas. o pareiškėjui neturint šio akto, UAB „ECOIL“ nemokėjo Nuomos sutartyje nurodyto mokesčio.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 21 d. sprendimu (II t., b. l. 140-150) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju visų pirma analizuotina, ar viešojo administravimo subjektas buvo kompetentingas atlikti tam tikrus veiksmus, ar jam priskirtus klausimus sprendė įstatymų nustatyta tvarka ir laiku.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas, siekdamas, kad statybos užbaigimo aktas būtų išduotas etapais atskiriems funkciškai atskirtiems statiniams, parengė ir pakoregavo statybos projekto aiškinamąjį raštą bei pastarąjį suderino su Vilniaus miesto savivaldybe (t. I, b. l. 16–36) ir 2011 m. rugsėjo 9 d. kreipėsi į Statybos inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių (toliau – ir Skyrius) pateikdama prašymą Nr. PUA-1918 išduoti statybos užbaigimo aktą degalinei su plovykla be suskystintų dujų rezervuaro (I t., b. l. 37). 2011 m. rugsėjo 14 d. potvarkiu dėl statybos užbaigimo komisijos sudarymo Nr. P3-1998-(23.1) Skyrius, remdamasis STR 1.11.01:2010 9, 10 p., sudarė degalinės su plovykla ir inžinierinių statinių Ukmergės g. 130, Vilniuje, statybos užbaigimo komisiją, į kurią taip pat buvo įtrauktas ir VEI Vilniaus teritorinio skyriaus atstovas R. V. (I t., b. l. 37, 144). Statybos inspekcija apie šios komisijos 2011 m. spalio 17 d. 10 val. planuojamą susitikimą VEI informavo 2011 m. spalio 13 d. (I t., b. l. 143). 2011 m. spalio 14 d. VEI informavo Statybos inspekciją, kad nurodytu laiku R. V. negalės dalyvauti komisijos darbe, nes tuo metu turi dalyvauti teismo posėdyje, bei prašė atidėti komisijos posėdį ir apie naują datą informuoti ne vėliau kaip prieš 5 d. d., kad būtų spėta susipažinti su dokumentais (I t., b. l. 145). 2011 m. spalio 18 d. VEI raštu Nr. (12)1R-1101 kreipėsi į Statybos inspekciją, prašydama pateikti STR 1.11.01:2010 3 priede nurodytą dokumentaciją, susijusią su degalinės su plovykla ir inžinerinių statinių statybos užbaigimu (I t., b. l. 38, 146). Atkreipė dėmesį, kad Statybos inspekcija pateiktuose paaiškinimuose pažymėjo, jog išsiuntus pranešimą apie komisijos susirinkimo datą iki vykusio susirinkimo nebuvo gauta jokių pranešimų, kad VEI atstovas nėra gavęs objekto statybos užbaigimo dokumentų, ar, kad neturėjo galimybės su jais susipažinti, taip pat nebuvo ir prašymų pateikti minėtus dokumentus. Atkreipė dėmesį į STR 1.11.01:2010 18 p. įtvirtintas nuostatas bei pažymėjo, kad informacija apie kito atstovo paskyrimą dalyvauti komisijos darbe nebuvo gauta. Statybos inspekcija taip pat paaiškino, kad VEI Vilniaus teritorinio skyriaus atstovas R. V. nuolatos dalyvavo Statybos inspekcijos organizuojamose objektų statybos užbaigimo komisijose, kas užtikrina pakankamai dažną bendravimą su Skyriaus specialistais ir tokiu būdu galimybę keistis informacija bendrais jų veiklos klausimais, taigi tokiu būdu VEI atstovui dėl vykdomų statybos užbaigimo procedūrų informacija papildomai buvo perduodama ir žodžiu.
Nurodė, kad Statybos inspekcija 2011 m. spalio 19 d. raštu Nr. 2D-13593 informavo pareiškėją, kad negali pasirašyti statybos užbaigimo akto, kol paskirti komisijos nariai nepasirašys statybos užbaigimo akto (I t., b. l. 59). 2011 m. spalio 26 d. pareiškėjas pateikė VEI skaitmeninę laikmeną su dokumentais, reikalingais statybos užbaigimui (priedas su skaitmenine laikmena). VEI 2011 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. (12)2R-1207 informavo Statybos inspekciją, kad statinys, dėl kurio sudaryta statybos užbaigimo komisija, yra degalinė su visais joje įrengtais inžineriniais įrenginiais. Projektinėje dokumentacijoje statinys yra numatytas su naftos ir dujų įrenginiais. Nurodė, kad VEI 2006 m. liepos 1 d. išduota dujų įrenginių techninės būklės patikrinimo aktas–pažyma Nr. 767 VEI viršininko 2011 m. vasario 3 d. sprendimu Nr. IV-11 pripažinta negaliojančia. Šis VEI viršininko sprendimas buvo apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2011 m. spalio 6 d. priėmė sprendimą panaikinti šį VEI viršininko sprendimą, tačiau šis teismo sprendimas yra apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. VEI, vadovaudamasi STR 1.11.01:2010 28 p., nepritarė statinio statybos užbaigimo akto pasirašymui, nes dėl minėto akto–pažymos vyksta teisminis procesas. Taip pat pažymėjo, kad reikalingas dujų rezervuaro techninės būklės patikrinimas, kurį atlikus, VEI išduoda pažymą, tačiau VEI nėra išdavusi naujos statinio dujų įrenginio techninės būklės patikrinimo pažymos. Statybos inspekcija 2011 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. 2D-1484-12 informavo pareiškėją apie VEI 2011 m. lapkričio 9 d. raštą Nr. (12)2R-1207 ir dar kartą nurodė, jog negali pasirašyti statybos užbaigimo akto, kol paskirti komisijos nariai nepasirašys statybos užbaigimo akto. Teismas atkreipė dėmesį, kad 2012 m. vasario 14 d. buvo pasirašytas degalinės su plovykla be suskystintų dujų rezervuaro statybos užbaigimo aktas, iš kurio matyti, kad VEI pareigūnas R. V. nebuvo paskutinis iš komisijos narių, pasirašęs šį aktą.
Teismas pabrėžė, kad vadovaujantis STR 1.11.01:2010 28 p. (redakcija galiojusi nuo 2011 m. liepos 1 d. iki 2011 m. lapkričio 20 d.), jeigu komisijos narys nepritaria akto pasirašymui, nepritarimo motyvus raštu per 5 darbo dienas nuo nustatytos statinio patikrinimo dienos pateikia komisijos pirmininkui. Jei komisijos pirmininkas mano, kad komisijos nario nepritarimas nėra motyvuotas, jis kreipiasi į subjektą, delegavusį šį komisijos narį, prašydamas patvirtinti arba pripažinti nepagrįstais komisijos nario nepritarimo motyvus. Jei subjektas raštu patvirtina komisijos nario nepritarimo motyvus, procedūros negali būti užbaigtos ir komisijos pirmininkas akto nepasirašo. Jei subjektas komisijos nario nepritarimo motyvus pripažįsta nepagrįstais, procedūros vykdomos ir be nepritarusio komisijos nario parašo akte. STR 1.11.01:2010 29 p. (redakcija galiojusi nuo 2011 m. liepos 1 d. iki 2011 m. lapkričio 20 d.) nustatė, kad komisijos pirmininkas gali pasirašyti aktą tik tuo atveju, jei jį pasirašo visi komisijos nariai, išskyrus 20.3 p. nurodytą atvejį, kai komisijos narys nedalyvauja procedūrose, komisijos pirmininkui apie savo nedalyvavimą nepranešęs, ir komisijos pirmininkas nusprendžia atlikti procedūras ir pasirašyti aktą nesant nedalyvavusio procedūrose komisijos nario parašo; šiuo atveju komisijos pirmininkas prisiima atsakomybę už procedūrose nedalyvavusio komisijos nario tikrintinos pagal kompetenciją statinio dalies atitiktį statinio projektui bei aukščiau aptartą 28 p. nurodytą atvejį. Teismas padarė išvadą, kad kaip matyti iš aukščiau išdėstytų aplinkybių bei teisinio reguliavimo, atsakovo VEI atstovas savo nepritarimo motyvus akto pasirašymui komisijos pirmininkui pateikė pažeisdamas nustatytus terminus, juose nurodydamas nepagrįstas išvadas, nes, kaip nustatyta, pareiškėjas prašė išduoti statybos užbaigimo aktą degalinei su plovykla be suskystintų dujų rezervuaro, todėl aplinkybės, kad dėl VEI 2006 m. liepos 1 d. išduotos dujų įrenginių techninės būklės patikrinimo akto–pažymos Nr. 767, kuri VEI viršininko 2011 m. vasario 3 d. sprendimu Nr. IV-11 pripažinta negaliojančia, vyksta teisminis ginčas, nebuvo reikšmingos sprendžiant statybos užbaigimo akto degalinei su plovykla be suskystintų dujų rezervuaro pasirašymo klausimą.
Teismas atskirai pažymėjo, kad negali kritiškai vertinti atsakovo atsikirtimų, kad VEI 2011 m. spalio 13 d. gautame potvarkyje dėl komisijos sudarymo nėra nurodyta, kad statybos užbaigimas bus pripažintas tik daliai degalinės ir jos statinių, todėl VEI, turėdama informacijos apie bylą dėl dujų rezervuaro ir sprendimo apskundimo bei siekdama gauti išsamią medžiagą apie statinį, kuris priduodamas statybos užbaigimui įforminti projektinius duomenis, pagrįstai pareiškėjo paprašė pateikti šio priduodamo statinio projektinę dokumentaciją, nes iš Skyriaus 2011 m. rugsėjo 14 d. potvarkio dėl statybos užbaigimo komisijos sudarymo Nr. P3-1998-(23.1) turinio matyti, kad buvo sudaryta statinio – degalinės su plovykla ir inžinieriniais statiniais Ukmergės g. 130, Vilniuje – statybos užbaigimo komisija. Kitų įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų padaryti priešingą išvadą, pateikta nebuvo. Be to, atsakovas nurodė, kad objekto statybos užbaigimo akto projektas VEI pasirašyti pareiškėjo buvo pateiktas tik 2012 m. sausio 31 d., anksčiau nei peržiūrai, nei pasirašymui pateiktas nebuvo. Statybų inspekcija minėtos aplinkybės nepaneigė.
Tačiau teismas kritiškai vertino atsakovo atsikirtimus, kad pareiškėjui kreipusis į VEI 2011 m. spalio 26 d. dar nebuvo išduota Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma Nr. 12.2.ĮP-4567, kuria patvirtinama, kad degalinės skysto kuro 49 kub. m rezervuarai su kolonėlėmis atitinka teisės aktų reikalavimus, o ši pažyma buvo išduota tik 2011 m. lapkričio 11 d. (I t., b. l. 13, 147), t. y. tiek po pareiškėjo nurodyto 2011 m. spalio 26 d. kreipimosi į VEI, tiek ir po VEI 2011 m. lapkričio 9 d. rašto Nr. (12)2R-1207, nes minėtą pažymą kompetentingas išduoti pats atsakovas, o kokių nors kliūčių jos išdavimui jis nenurodė.
Apibendrinant konstatavo, kad nustatytų aplinkybių pagrindu teismas negali padaryti išvados, kad būtent atsakovo VEI atstovo neteisėtas neveikimas lėmė tai, kad degalinės su plovykla be suskystintų dujų rezervuaro statybos užbaigimo aktas buvo pasirašytas tik 2012 m. vasario 14 d., nes, kaip nustatyta, Statybos inspekcijos komisijos pirmininkas taip pat nepakankamai ir netinkamai koordinavo statybos užbaigimo procesą, o pastarųjų veiksmų pareiškėjas neskundė. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė vienos iš būtinų viešosios atsakomybės sąlygų, o nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, todėl reikalavimas dėl žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.
III.
Pareiškėjas UAB „LIT-INVEST“ (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (II t. b. l. 154-158), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė ne tik pažeidžiant materialinės teisės normas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 143 str.), bet ir netinkamai ištyrus bylos aplinkybes (Administracinių bylų teisenos įstatymo 81, 142 str. 1 d.). Apelianto nuomone, teismas netinkamai aiškino ir taikė Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį. Teismas pripažino, kad: 1) VEI veiksmai buvo neteisėti, nes pagrindo atsisakyti pasirašyti Statybos užbaigimo aktą be suskystintų dujų rezervuaro nebuvo; 2) VEI 2011 m. lapkričio 9 d. nurodytos priežastys, dėl kurių atsisakyta pasirašyti Statybos užbaigimo aktą, yra nepagrįstos; 3) VEI aktą privalėjo pasirašyti per STR nustatytus terminus, tačiau to nepadarė. Tokiu būdu teismas konstatavo VEI neteisėtus veiksmus, tačiau žalos ir priežastinio ryšio nenustatinėjo. Teismas konstatavo, jog šiame procese ne pagal teisės aktų reikalavimus veikė ne tik VEI, bet ir Statybos inspekcija, nes šios institucijos paskirtas komisijos pirmininkas nepakankamai bendradarbiavo ir statybos užbaigimo darbą netinkamai koordinavo, o tai įrodo, kad žalą pareiškėjui padarė ne tik VEI, bet ir kita valstybės institucija, todėl būtent valstybė yra atsakinga tiek už VEI veikimą bei neveikimą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, tiek už Statybos inspekcijos pareigūnų tinkamą pareigų atlikimą. Todėl šiuo atveju valstybei atsirado pareiga atlyginti pareiškėjui nurodytų institucijų veiksmais (neveikimu) padarytą žalą. Mano, kad teismas taip pat privalėjo vertinti tiek VEI, tiek Statybos inspekcijos neveikimą, tačiau to nepadarė.
Nors teismas nurodė, jog Statybos komisijos pirmininkas turėjo teisę nesutikti su VEI nuomone, pasirašyti aktą prisiimdamas atsakomybę asmeniškai, tačiau teismo nurodytuose teisės aktuose komisijos pirmininkui tokios pareigos nėra numatyta, t. y. jis turi diskrecijos teisę pasirinkti, ar pripažinti VEI nurodytas priežastis pagrįstomis, ar ne. Apelianto nuomone, jeigu VEI aktą būtų pasirašiusi, tuomet galėtų būti svarstomas Statybos inspekcijos atstovo neveikimo ir nepakankamo bendradarbiavimo bei koordinavimo atsakomybės klausimas, tačiau šiuo atveju visą statybos užbaigimo akto išdavimo procesą sustabdė išimtinai VEI įgaliotų asmenų nepateisinamas, nerūpestingas ir neatsakingas neveikimas neatliekant įstatyme ir teisės aktuose nurodytų funkcijų.Teismas apelianto skundą atmetė motyvuodamas vien tuo, kad pareiškėjas Statybos inspekcijos veiksmų neskundė. Pažymi, kad remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nesikreipimas i kompetentingą instituciją su reikalavimu įpareigoti atlikti veiksmus, pašalinančius tiesiogines tokio neveikimo, vilkinimo ar netinkamai atlikto veiksmo pasekmes, nesudaro pagrindo pripažinti, kad vilkinimas, neveikimas ar netinkamai atlikti veiksmai yra teisėti (LVAT 2007 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-943/2007, LVAT 2012 m. birželio mėn. 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-1680-12).
Atsiliepimas
Atsakovas VEI atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (II t., b. l. 173-179) nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Iš esmės pakartojo atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui pateiktą poziciją.
Nesutikimą su apeliaciniu skundu grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
Nesutinka su apelianto argumentais, kad teismas skundžiamame sprendime konstatavo VEI neteisėtus veiksmus. Priešingai, teismas aiškiai nurodė, kad pareiškėjas neįrodė vienos iš būtinų viešosios atsakomybės sąlygų, t. y. neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Pažymi, kad pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu nustatomos visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti (CK 6.271 str.). Nenustatęs VEI neteisėtų veiksmų ar neveikimo teismas sprendime pagrįstai nepasisakė dėl žalos (padarinių) ir priežastinio ryšio tarp veiksmų ir žalos (padarinių) buvimo. Nesutinka, kad VEI vilkino ar nepagrįstai trukdė Degalinės statybos užbaigimo procesui ir neatliko jos kompetencijai priskirtų veiksmų. Dar iki kreipimosi į Statybos inspekciją apeliantas nebuvo gavęs visų reikiamų dokumentų, kuriuos turi pateikti statybos užbaigimo komisijai, t. y. degalinės, esančios Ukmergės g. 130, Vilniuje, skysto kuro įrenginių būklės patikrinimo akto-pažymos, be kurios negalima spręsti, kuri degalinės dalis forminama kaip užbaigta statyba ir dėl kurios Degalinės dalies siekiama gauti statybos užbaigimo aktą. Be to, dar iki VEI 2011 m. lapkričio 9 d. rašto, kuriuo VEI nurodė trūkumus ir informavo komisijos pirmininką, apeliantas nebuvo gavęs iš VEI akto-pažymos Degalinės skysto kuro 49 kub. m. rezervuarams ir kolonėlėms. Taigi dar iki šios datos apeliantas nebuvo įvykdęs visų teisės aktuose numatytų reikalavimų ir gavęs visų reikiamų dokumentų (Akto-pažymos skysto kuro įrenginiams), kurie turi būti pateikti statybos užbaigimo komisijai. Pažymi, kad apeliantas neginčijo tos aplinkybės, kad skysto kuro įrenginių aktas-pažyma buvo gauta jau po to, kai buvo kreiptasi dėl statybos užbaigimo įforminimo ir po to, kai VEI Statybos inspekcijai (komisijai) pateikė raštą dėl statybos užbaigimo įforminimo.Apeliantas patirtą žalą nepagrįstai kildina iš neva negauto nuomos mokesčio pagal Nuomos sutartį Nr. ECL-03-01-2006. Pažymi, kad teismas buvo įpareigojęs pareiškėją pateikti dokumentus ir informaciją apie UAB „LIT-INVEST“ ir UAB „ECOIL“ sąsajumą, tačiau tokie dokumentai teismui nebuvo pateikti. Pagal VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registro duomenis, šios įmonės yra susijusios (abiejų bendrovių akcininkai yra kitos įmonės valdybos nariai) ir turi akivaizdžią galimybę derinti savo veiksmus (pasirašyti raštą dėl nuomos mokesčio nemokėjimo ir nekelti klausimo dėl tokio rašto pagrįstumo). Pagal UAB „ECOIL“ teismui pateiktą atsiliepimą matyti, kad Degalinės veikla buvo ir yra vykdoma bei nėra sustabdyta ar apribota. Tai patvirtino ir apelianto atstovas nagrinėjant bylą teismo posėdyje. Todėl akivaizdu, kad šiuo požiūriu UAB „ECOIL“, kaip Nuomininko, veikla nebuvo apribota ar sutrikdyta dėl VEI veiksmų, kuriuos apeliantas ginčija šioje byloje. Remiantis CK 6.249 str. 1 d., apeliantas neįrodė, kad dėl tariamai neteisėtų VEI veiksmų atsirado žala apeliantui dėl Nuomos sutarties mokesčio tariamo nemokėjimo. Apelianto reikalavimų nepagrįstumą taip pat įrodo tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1569-275/2012, kurioje buvo nagrinėjamas klausimas dėl savavališkos statybos akto (Degalinės dujų rezervuaro perkėlimo į kitą vietą ant naujo pamato, neturint statybą leidžiančio dokumento) ir reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo, nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2006 m. balandžio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6081- 464/2006 apeliantui uždraudė vykdyti degalinės statybos darbus pagal tą patį 2003 m. statybos leidimą. Ši nutartis galioja iki šiol, o jos pagrindu 2006 m. gegužės 11 d. buvo surašytas Teritorijų planavimo ir valstybinės priežiūros departamento statinio statybos sustabdymo aktas, todėl apeliantas, net ir turėdamas 2003 m. išduotą statybos leidimą, pagal jį atlikti statybos darbų negalėjo ir negali iki šiol.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl žalos, kurią apeliantas kildina iš to, kad turto nuomotojas trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ecoil“ atsisakė mokėti nuomos mokestį pagal 2006 m. balandžio 15 d. sudarytą Nuomos sutartį Nr. ECL-03-01-2006, kadangi apeliantas dėl atsakovo neteisėto neveikimo negalėjo užregistruoti Nekilnojamojo turto registre jam nuosavybės teise priklausančių statinių.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, pažymėjo, jog teismas negali padaryti vienareikšmės išvados, kad būtent atsakovo VEI atstovo neteisėtas neveikimas lėmė tai, kad degalinės su plovykla be suskystintų dujų rezervuaro statybos užbaigimo aktas buvo pasirašytas tik 2012 m. vasario 14 d., nes, kaip nustatyta, komisijos pirmininkas taip pat nepakankamai ir netinkamai koordinavo Degalinės statybos užbaigimo procesą, o pastarųjų veiksmų apeliantas neskundė. Atsižvelgęs į tai, jog apeliantas neteisėtą neveikimą dėl užsitęsusio degalinės su plovykla be suskystintų dujų rezervuaro statybos užbaigimo akto pasirašymo kildina tik iš VEI atstovo neveikimo, padarė išvadą, kad apeliantas neįrodė vienos iš būtinų viešosios atsakomybės sąlygų, t. y. neteisėtų veiksmų, todėl reikalavimo dėl žalos atlyginimo netenkino.
Apeliantas UAB „LIT-INVEST“ nurodo, jog teismas neįvertino visų bylos aplinkybių, netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus, konstatavęs VEI neteisėtus veiksmus, žalos ir priežastinio ryšio nenustatinėjo. Taip pat teismas privalėjo vertinti tiek VEI, tiek Statybos inspekcijos neveikimą ir pareiškėjui tokiu būdu padarytą žalą, tačiau to nepadarė.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, proceso šalių pateiktus įrodymus, nurodo, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsnyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl tų asmenų, kurie skundo nepadavė. Teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vykdydama šią įstatymo nuostatą, išnagrinėjo ne tik proceso šalių nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, bet patikrino visą bylą. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino visų reikšmingų administracinės bylos aplinkybių.
Bendrai valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A4-180/2007), bylose dėl valstybės institucijų ar pareigūnų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos žalą (nuostolius) privalo įrodyti pareiškėjas.
Remiantis bylos medžiaga, Statybos inspekcija du kartus, t. y. 2011 m. spalio 19 d. raštu Nr. 2D-13593 ir 2011 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. 2D-1484-12 informavo pareiškėją, jog negali pasirašyti Degalinės statybos užbaigimo akto, kol paskirti komisijos nariai nepasirašys statybos užbaigimo akto (I t., b. l. 41, 59). Teisėjų kolegija pasisakydama šiuo aspektu pažymi, jog, remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad VEI pareigūnas R. V. nebuvo paskutinis iš komisijos narių pasirašęs 2012 m. vasario 14 d. degalinės su plovykla be suskystintų dujų rezervuaro statybos užbaigimo aktą (I t., b. l. 167–172, t. II, b. l. 58–60).
Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis STR 1.11.01:2010 28 ir 29 punktais, taip pat nustatė, kad atsakovo VEI atstovas savo nepritarimo motyvus akto pasirašymui komisijos pirmininkui pateikė pažeisdamas nustatytus terminus (vėliau nei per 5 darbo dienas), juose nurodydamas nepagrįstas išvadas, nes, kaip nustatyta, pareiškėjas prašė išduoti statybos užbaigimo aktą degalinei su plovykla be suskystintų dujų rezervuaro, todėl aplinkybės, kad dėl VEI 2006 m. liepos 1 d. išduotos dujų įrenginių techninės būklės patikrinimo akto–pažymos Nr. 767, kuri VEI viršininko 2011 m. vasario 3 d. sprendimu Nr. IV-11 pripažinta negaliojančia, vyksta teisminis ginčas, nebuvo reikšmingos sprendžiant statybos užbaigimo akto degalinei su plovykla be suskystintų dujų rezervuaro pasirašymo klausimą.
Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas neturėjo pagrindo nepritarti Degalinės statybos užbaigimo akto savarankiškiems bei funkciškai nuo suskystintų dujų modulio atskirtiems statiniams pasirašymui remdamasis tuo, kad pareiškėjui kreipusis į VEI 2011 m. spalio 26 d. dar nebuvo išduota Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma Nr. 12.2.ĮP-4567, kuria patvirtinama, kad degalinės skysto kuro 49 kub. m rezervuarai su kolonėlėmis atitinka teisės aktų reikalavimus, o ši pažyma buvo išduota tik 2011 m. lapkričio 11 d. (I t., b. l. 13, 147), kadangi kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, minėtą pažymą kompetentingas išduoti pats atsakovas, o kokių nors kliūčių jos išdavimui jis nenurodė.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo argumentais, kad skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad VEI aktą pasirašė pažeisdama statybos techniniame reglamente STR 1.11.01:2010 nustatytus terminus, o 2011 m. lapkričio 9 d. atsisakė pasirašyti Degalinės statybos užbaigimo aktą dėl nepagrįstų priežasčių, be to, nurodęs, kad Statybos inspekcijos komisijos pirmininkas taip pat nepakankamai ir netinkamai koordinavo statybos užbaigimo procesą, pripažino, kad abi institucijos – tiek atsakovas VEI, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo Statybos inspekcija veikė pažeisdamos įstatymuose numatytas procedūras, terminus ir dėl nepateisinamų priežasčių delsė pasirašyti Degalinės statybos užbaigimo aktą. Tokiu būdu teismas iš esmės konstatavo neteisėtus veiksmus (neveikimą).
Pažymėtina, jog administracinio teismo pareiga aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti, tinkamai taikyti materialinės teisės normas, laikytis teismo procesą reglamentuojančių teisės normų ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą kyla iš ABTĮ 57, 81, 86 straipsnių. Todėl teisėjų kolegija pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas, neanalizavo neteisėtų veiksmų pareiškėjui padarymo fakto bei priežastinio ryšio tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos buvimo ar nebuvimo. Be to, kaip minėta, teismui nustačius, kad Statybos inspekcijos pareigūnas netinkamai koordinavo statybos užbaigimo procesą, tokiu būdu netinkamai atlikdamas jam įstatymo pavestas funkcijas, teismas neįvertino neteisėtų Statybos inspekcijos veiksmų delsiant parengti Degalinės statybos užbaigimo aktą buvimo, nenurodė, kuo tiksliai jie pasireiškė.
Pažymėtina, kad nors pirmosios instancijos teismas konstatavo neteisėtus institucijų veiksmus (neveikimą), tačiau nenustatinėjo pareiškėjo patirtos žalos dydžio, nevertino, ar apelianto skunde nurodyta prašoma atlyginti žala (235 950 Lt nesumokėto nuomos mokesčio) buvo realiai patirta ir jos dydis yra pagrįstas.
Kaip minėta, apeliantas patirtą žalą sieja su tuo, kad nepasirašius Degalinės statybos užbaigimo akto, trečiasis suinteresuotasis asmuo UAB „ECOIL“ atsisakė mokėti nuomos mokestį pagal su UAB „LIT-INVEST“ sudarytą Nuomos sutartį.
Pažymėtina, kad tarp apelianto ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „ECOIL“ 2006 m. balandžio 15 d. sudarytos Nuomos sutarties 2.1. punktas numato, kad Nuomotojas (UAB „LIT-INVEST“) įsipareigojo užtikrinti, kad Degalinė bus pripažinta tinkama naudoti ne vėliau kaip iki 2006 m. gegužės 31 d. ir perduota Nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti, o pagal 5.1 punktą, už Degalinės nuomą Nuomininkas (UAB „ECOIL“) mokės fiksuoto dydžio mėnesinį nuomos mokestį, lygų 48 750 litų, neįskaitant PVM, pervesdamas jį į Nuomotojo (pareiškėjo) šioje Sutartyje nurodytą ar kitą nurodytą banko sąskaitą. Į Nuomos mokestį įskaitomas mokestis už teisę naudotis Žemės sklypu. Pagal 5.2 punktą, Nuomininkas įsipareigoja sumokėti mėnesinį Nuomos mokestį per 10 darbo dienų po to mėnesio pabaigos (I t., b. l. 84-92).
Remiantis bylos medžiaga, savo reikalavimui pagrįsti apeliantas teismui pateikė 2011 m. liepos 1 d. Pretenziją „Dėl Nuomos sutarties Nr. ECL-03-01-2006 pažeidimo, statybos užbaigimo akto pateikimo ir degalinės registravimo“, kurioje trečiasis suinteresuotasis asmuo UAB „ECOIL“ nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad VĮ Registrų centras Degalinės su plovykla statinius išregistravo; VEI pateikė 2011 m. vasario 4 d. nurodymą Nr. 13 išjungti energetikos įrenginius; VEI viršininkas 2011 m. vasario 3 d. priėmė įsakymą Nr. 1V-11, kuriuo suskystintų dujų moduliui išduota techninės būklės patikrinimo aktas – pažyma buvo panaikinta; UAB „ECOIL“ vadovui surašytas administracinis teisės pažeidimo protokolas ir šiuo metu Vilniaus m. 1 apylinkės teisme sprendžiamas klausimas dėl administracinės nuobaudos skyrimo; Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2010 m. gruodžio 3 d. raštu Nr. A51-26206 (2.17.1.21-TR3) įspėjo apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą bei vadovaudamasis Sutarties 2.1. punktu, reikalauja iš apelianto kuo skubiau pateikti nuomojamos Degalinės statybos užbaigimo aktą. Pažymėjo, kad kol šis aktas nebus pateiktas, UAB „ECOIL“ atsisako mokėti nuomos mokestį pagal sudarytą Nuomos sutartį, o patirtą žalą bei negautas pajamas reikalaus atlyginti teisės aktų nustatyta tvarka (I t., b. l. 184-185).
Apeliantas teismui taip pat pateikė patikslintą žalos paskaičiavimą, kuriame pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, kad atsakovo VEI atstovas nurodytu laiku į statybos užbaigimo komisijos posėdį neatvyko, kito įgalioto asmens nepaskyrė, per įstatymo nustatytą 20 darbo dienų terminą su statybos inspekcijai pateiktais dokumentų originalais nesusipažino, todėl dėl neteisėto neveikimo nuo 2012 m. spalio 17 d. iki 2012 m. vasario 8 d. privalo atlyginti pareiškėjui patirtą žalą, t.y. negautą nuomos mokestį už 4 mėnesius (viso 235 950 Lt) (II t., b. l. 131-133).
Pažymėtina, kad atsakovas atsiliepime nurodė, kad pirmosios instancijos teismas turėtų kritiškai vertinti Nuomos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus bei pareiškėjui pateiktos Pretenzijos sukeliamas pasekmes, kadangi UAB „LIT-INVEST“ ir UAB „ECOIL“ yra glaudžiai susijusios bendrovės (abiejų bendrovių akcininkai yra kitos įmonės valdybos nariai) ir turi akivaizdžią galimybę derinti savo veiksmus).
Atkreiptinas dėmesys, kad teismas privalo aktyviai tirti įrodymus (ABTĮ 81 straipsnis), teismas, turi teisę paprašyti pateikti įrodymus, tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nesiaiškino ir neprašė apelianto pateikti įrodymus (pvz. buhalterinius dokumentus, išrašus iš banko sąskaitos ir pan.), kurie patvirtintų, kad laikotarpiu nuo Nuomos sutarties pasirašymo dienos (2006 m. balandžio 15 d.) iki 2012 m. spalio 7 d. nuomos mokestis apeliantui buvo apskritai mokamas ir jei taip, ar jis sutampa su Nuomos sutartyje nurodytu dydžiu. Be to, siekdamas nustatyti reikšmingas aplinkybes ir patirtos žalos dydį, teismas galėjo iš šalių išsireikalauti įrodymus, kad pateikęs aukščiau aptartą 2011 m. liepos 1 d. Pretenziją, trečiasis suinteresuotasis asmuo UAB „ECOIL“ nuomos mokesčio iš tikro nebemokėjo.
Kaip minėta, šiuo atveju ginčas iš esmės kyla dėl valstybės institucijų – VEI ir Statybos inspekcijos neveikimo, t. y. delsimo atlikti joms įstatymuose numatytas funkcijas dėl statybos užbaigimo akto pasirašymo, o kadangi, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, Statybos inspekcijos komisijos pirmininkas netinkamai koordinavo statybos užbaigimo procesą ir tai galimai įtakojo tai, kad Degalinės statybos užbaigimo akto pasirašymas užsitęsė, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo būti aktyvus ir įvertinęs kilusio ginčo pobūdį, pasiūlyti apeliantui byloje patikslinti atsakovą (atsakovus) bei reikalavimus (ABTĮ 10 straipsnis). Netinkamos šalies pakeitimą teismo procese reglamentuoja ABTĮ 54 straipsnis, kuriame nurodyta, kad netinkamas atsakovas gali būti pakeistas tik pareiškėjo sutikimu. Todėl siekiant, kad realiai būtų apgintos galimai pažeistos besikreipusio teisminės gynybos asmens teisės, administracinis teismas turi būti pakankamai aktyvus ir veikti taip, kaip numatyta ABTĮ 10 straipsnyje – išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises. Iš bylos medžiagos (II t., b. l. 20-21, 99-104) negalima spręsti, kad teismas ėmėsi priemonių netinkamai proceso šaliai pakeisti tinkama (t. y. šiuo atveju trečiojo suinteresuotojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos procesinę padėtį pakeisti į atsakovo), išaiškino pareiškėjui tokias teises ir nesutikimo keisti šalis pasekmes. Toks pažeidimas pripažintinas esminiu, galėjusiu sąlygoti neteisingą bylos išsprendimą.
Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepaisė jam numatytų įpareigojimų, neatskleidė ginčo esmės, nenustatė visų reikšmingų aplinkybių, susijusių su byloje prašoma priteisti žala, jos dydžiu, priežastiniu ryšiu tarp atsakovo VEI ir trečiojo suinteresuoto asmens Statybos inspekcijos neveikimo ir apelianto nurodomos patirtos žalos. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas privalo ištirti visas faktines bylos aplinkybes ir jas teisiškai įvertinti. Pažymėtina, kad vien tik apeliacinės instancijos teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nurodo, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai neištyrė visų reikšmingų bylos faktinių aplinkybių, nepateikė jų teisinio vertinimo, nepasiūlė UAB „LIT-INVEST“ byloje atsakovu taip pat įtraukti Statybos inspekciją, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 140 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „LIT-INVEST“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 21 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.