- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-06
- Bylos Nr.
- ATP-299-350/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-02570-2011-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Gaputis
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Algirdas Gaputis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs L. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. nutarties L. B. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro prevencijos grupės vyresniojo specialisto 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu L. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK) 145 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2011 m. kovo 24 d., 10 val. 44 min., (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) kaime, savavališkai sugadino vietinės reikšmės kelią (suarta žvyro danga, be leidimo apsodinta medžiais kelio apsaugos zona, kelio ribose sukrautos akmenų krūvos), taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 10 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011m. spalio 4 d. nutartimi atmetė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. B. skundą, kuriuo jis prašė panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro prevencijos grupės vyresniojo specialisto nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 145 straipsnio 1 dalį nutraukti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu L. B. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, kad žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) rajone, kuriame yra minėtas kelias, įsigijo 2007-10-25. Apie tai, kad jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esantis kelias priklauso Panevėžio rajono savivaldybei jis sužinojo tik administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu. Tą patvirtina ir 2011-06-30 Panevėžio rajono savivaldybės raštas Nr. (duomenys neskelbtini) , nurodantis, kad šio vietinės reikšmės kelio, neturinčio teisinės registracijos, savininkas yra Panevėžio rajono savivaldybė, kad kelias yra vietinės reikšmės ir kad kelias teisinės registracijos neturi. Jo žiniomis, nuo 2006 metų nei kelio savininkas, nei valdytojas jokių kelio projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbų neatliko. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad jis sugadino šį kelią, remdamasis vien tuo, kad duomenys apie aptariamo kelio egzistavimą jo sklype yra užfiksuoti nekilnojamojo turto registre. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nuomone šiame registre yra įregistruotas tik žemės sklypas keliui, o ne pats kelias, kuriam kaip statiniui reikalingas leidimas statyti, o toks leidimas, apelianto nuomone, niekada nebuvo išduotas ir kelio statybos darbai nebuvo vykdomi. Be to, nėra aiški ir šio kelio kategorija, minimalus kelio juostos bei kelio juostos apsaugos zonos plotis, iš to seka, kad neįmanoma nustatyti ir savavališko vietinės reikšmės kelio sugadinimo, t. y. ar suarta žvyro danga, ar be leidimo apsodinta medžiais kelio apsaugos zona, ar kelio ribose sukrautos akmenų krūvos. Todėl mano, kad jeigu jis pažeidė valstybinės žemės sklypo, skirto keliui tiesti (statyti) ribas, tai jokiu būdu nepažeidė KET 10 punkto reikalavimų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas nepagrįstai.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi ir nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusi institucija – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras nurodo, kad su L. B. apeliaciniame skunde išdėstytais reikalavimais nesutinka. Pažymi, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis, apibrėžianti apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėjimo ribas apygardos teisme, numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
L. B. administracinė nuobauda buvo paskirta už pažeidimą, numatytą ATPK 145 straipsnio 1 dalyje.
ATPK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog automobilių kelių, jų statinių ir įrenginių ar kelių eismo techninių reguliavimo priemonių sugadinimas, važiavimas asfalto danga vikšriniu transportu, kliūčių kelių eismui sudarymas, tarp jų kelio dangos užteršimas, užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų.
Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties argumentacija dėl bylai reikšmingų aplinkybių nustatymo, todėl jos nebekartoja. Atsižvelgiant į administracinio teisės pažeidimo byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas L. B. kaltu pagal aptariamą normą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais įrodymais bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
Apeliantas savo skunde iš esmės neigia kelio, dėl kurio sugadinimo jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, egzistavimą, tvirtindamas, kad tai yra ne kelias, o žemės sklypas keliui.
Tačiau šie L. B. argumentai yra paneigiami byloje esančiais duomenimis, kadangi aptariamas kelias yra užfiksuotas ištraukoje iš Panevėžio apskrities Panevėžio rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos, L. B. priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plane, ištraukoje iš (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto. Išvardyti įrodymai rodo, kad įsiterpęs į L. B. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą kelias realiai egzistuoja ir yra naudojamas bendroms reikmėms. Apelianto teiginiai, kad tai yra ne kelias, o žemės sklypas keliui yra visiškai nepagrįstas. Lietuvos Respublikos Kelių įstatymo 2 str. 3 p. nurodyta, kad kelias- tai inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Įstatymas jokiais kokybės parametrais, o tik paskirtimi apibrėžia šį statinį, todėl aplinkybė, kad kelias jo savininko nėra tvarkomas, nėra pagrindas jo nelaikyti keliu.
Kelio, įsiterpusio į L. B. priklausantį žemės sklypą, egzistavimą patvirtina ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio žemėtvarkos skyriaus 2011 m. kovo 24 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame akte, be kita ko, užfiksuota, kad pagal planą kelio plotis turi būti 4 metrai, o patikrinimo metu nustatyta, kad žvyruoto kelio rytinė pusė yra nuarta nuo taško 11 iki taško 15, t. y. 114,45 m ilgio ir 1,5 m pločio, kas sudaro 0,02 ha ploto. Pažymėtina, kad ir GPS matavimo prietaisu nustatyto esamo kelio ir koordinuoto valstybinėje koordinačių sistemoje kelio schema, patvirtina, kad patikrinus kelio ribų posūkio taškus vietovėje pagal 2000 m. rugsėjo 5 d. žemės sklypo plane nurodytas koordinates nustatyta, kad šiuo metu bendro naudojimo kelio koordinatės nesutampa su bendro naudojimo kelio koordinatėmis, kurios yra nustatytos žemės sklypo ženklinimo metu ir įrašytos nekilnojamojo turto registre.
Nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad L. B., suardamas aptariamą kelią, jame pasodindamas medžius ir krūmus bei sukraudamas krūvas akmenų, jį sugadino. Šiuo atveju L. B. argumentai, kad kelias ilgai laiką jo savininko, t. y. savivaldybės, nebuvo tvarkomas, yra neprižiūrimas ar jam nėra aiškus jo statusas, laikytini pasirinkta gynybos pozicija ir nepaneigia jo kaltės padarius ATPK 145 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir negali būti traktuojamas kitaip kaip kelio gadinimas.
Atsakomybė pagal ATPK 145 str. 1 d. kyla už vieną iš straipsnio dispozicijoje nurodytą alternatyvią veiką: arba už kelio sugadinimą, arba už važiavimą vikšriniu transportu asfalto danga, arba kliūčių eismui sudarymą. Taigi, įstatymo leidėjas šio straipsnio dispoziciją sukonstravo iš kelių savarankiškų elementų ir atsakomybė pagal šį straipsnį arba atlikus konkrečius dispozicijoje nurodytus veiksmus- pvz. važiavus vikšriniu transportu asfalto danga (šiuo atveju atsakomybė atsiranda nepriklausomai nuo to, ar tuo konkrečiu veiksmu buvo sukeltos kokios nors pasekmės, pvz. kelio danga buvo sugadinta, t.y. formalioji pažeidimo sudėtis), arba už sukeltas pasekmes- kelio sugadinimą ar kliūčių eismui sudarymą (šiuo atveju atsakomybė atsiranda tik dėl bet kokių kaltininko veiksmų atsiradus dispozicijoje nurodytoms pasekmėms, t.y. materialioji pažeidimo sudėtis.
Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir atsižvelgęs į administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotą kaltinimą (savavališkai sugadino vietinės reikšmės kelią – suarė žvyro danga, be leidimo apsodinta medžiais kelio apsaugos zona, kelio ribose sukrautos akmenų krūvos), daro išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyti visi L. B. padaryti veiksmai (ir atsiradusios pasekmės), visiškai atitinkantys pažeidimo, numatyto ATPK 145 straipsnio 1 dalies sudėtį, tačiau protokole kartu yra ir perteklinė nuoroda į Kelių eismo taisyklių 10 punkto pažeidimą, nes šiuo atveju, kaip minėta, visi pažeidimo sudėties elementai yra nurodyti pačiame ATPK straipsnyje, todėl nuoroda į kitus norminius aktus šiuo atveju yra nereikalinga ( skirtingai nei esant blanketinei pažeidimo sudėčiai, kai veika ar pasekmės nurodyti viename teisės akte, o atsakomybė už juos- administracinio teisės pažeidimų kodekse), o, be to, nagrinėjamu atveju darydamas pažeidimą, už kurį nubaustas skundžiamu nutarimu, L. B. nebuvo Kelių eismo taisyklių subjektu, t.y. nebuvo kelių eisme dalyvaujantis asmuo- vairuotojas, pėsčiasis ar keleivis.
Tačiau ši aplinkybė, t.y. perteklinis kito norminio akto nurodymas administracinio teisės pažeidimo protokole, taip pat ir skundžiamoje teismo nutartyje, nešalina apelianto atsakomybės, kadangi, kaip buvo nurodyta, byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai, kad L. B. padarė ATPK 145 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, todėl atsakomybėn buvo patrauktas pagrįstai.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad L. B. kaltė dėl ATPK 145 straipsnio 1 dalį numatyto pažeidimo padarymo įrodyta neabejotinai, jam skirta minimali sankcijoje numatyta administracinė nuobauda, kuri, teismo vertinimu, nėra per griežta. Todėl naikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartį palikti nepakeistą ir L. B. apeliacinio skundo netenkinti.