Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nutarimas

2020-03-06 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-412-424/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-03-06
Bylos Nr.
A5.-412-424/2020
Teisminio proceso Nr.
4-48-3-00042-2020-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Ramunė Valiulytė (pirm.)
Pažeidėjas
V. M.
Institucija
Panevėžio apskrities valstybinė moeksčių inspekcija
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-412-424/2020Teisminio proceso Nr. 4-48-3-00042-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1.; 21.9.10
ROIK: -VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. kovo 6 d.Trakai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Ramunė Valiulytė

sekretoriaujant E. P.,

dalyvaujant nusižengimo tyrimą atlikusios institucijos – Panevėžio apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei S. Ž.,

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniu V. M.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M., būdamas UAB „E“ direktoriumi, nuo 2018-10-31 su įmonės buhaltere V. P. nutraukęs darbo sutartį, nuo 2018-11-06 toliau jai leido dirbti UAB „E“ buhalterės pareigose, vesti UAB „E“ buhalterinę apskaitą, teikti UAB „E“ ataskaitas VMI ir Sodrai, nesudaręs su V. P. rašytinėse darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs VSDFV teritoriniam skyriui apie jos įdarbinimą mažiausiai prieš veną darbo dieną iki darbo pradžios. Tuo pažeidė Darbo kodekso 42 str. ir 43 str. ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Administracinių nusižengimų kodekso 95 str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. M. savo kaltę dėl padaryto nusižengimo iš esmės pripažino. Nurodė, kad UAB „E“ veikla jau nebuvo vykdoma, buvo baigiami vykdyti priimti užsakymai, buhalterinių operacijų nebebuvo, todėl su buhaltere darbo sutartis buvo nutraukta. Kadangi deklaracijas mokesčių inspekcijai vis tiek reikėjo teikti, jis kreipėsi pagalbos į kitoje jo įmonėje UAB „K“ dirbančią buhalterę V. P., kad padėtų parengti UAB „E“ deklaracijas. Parengtas deklaracijas mokesčių inspekcijai išsiuntė ne jis, bet V. P. naudodama savo elektroninę prieigą ir patvirtindama jas savo elektroniniu parašu. Jis nežinojo, kad deklaracijas jis turi teikti savo vardu. Jokių finansinių operacijų V. P. UAB „E“ nevykdė, jos atlikti darbai buvo mažareikšmiai, darbo užmokesčio jai nemokėjo.

Administracinio nusižengimo tyrimą atlikusios institucijos – Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė nurodė, kad 2020-01-31 atlikus UAB „E“ patikrinimą buvo nustatyta, kad ir po darbo sutarties nutraukimo V. P., prisijungdama prie VMI elektroninio deklaravimo sistemos, teikė UAB „E“ mėnesines pajamų mokesčio deklaracijas, metines gyventojams išmokėtų išmokų deklaracijas, ataskaitas apie kontroliuojančius ir kontroliuojamus vienetus, metines pelno mokesčio deklaracijas. Tai nebuvo atsitiktiniai vienkartiniai įvykiai, nes laikotarpyje nuo darbo sutarties nutraukimo V. P. nuolat ir įstatymų nustatytais terminais teikė tas pačias deklaracijas, kurias teikė ir dirbdama UAB „E“ pagal darbo sutartį. Tokie veiksmai nesudarius darbo sutarties yra nelegalus darbas.

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 34 straipsnis). Apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 ir 4 dalys).

Kaip matyti iš mokesčių mokėtojų registro išrašo, V. M. laikotarpyje nuo 2006-04-10 iki 2019-06-20 buvo UAB „E“ vadovas. 2013-05-06 tarp UAB „Ekeris“ ir V. P. sudaryta darbo sutartis, pagal kurią V. P. įmonėje dirbo buhalterės pareigose, 2018-10-31 buvo nutraukta DK 54 str. pagrindu (šalių sutarimu). 2020-01-31 Operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (36.1E) FR1042-460 mokesčių inspekcija konstatavo, kad V. P. vedė su UAB „E“ buhalterinę apskaitą teikė bendrovės ataskaitas VMI ir Sodrai. Kaip matyti iš dokumentų kortelių, esančių elektroninio deklaravimo sistemoje, V. P. jau po darbo sutarties nutraukimo 2018-11-06 teikė UAB „E“ mėnesinę pajamų mokesčio deklaraciją už 2018 m. spalio mėnesį; 2018-12-22 - mėnesinę pajamų mokesčio deklaraciją už 2018 m. lapkričio mėnesį; 2019-01-08 - mėnesinę pajamų mokesčio deklaraciją už 2018 m. gruodžio mėnesį; 2019-01-27 - metinę A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaraciją; 2019-02-26 – Metinę gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaraciją, 2019-05-30 – ataskaitą apie kontroliuojamuosius ir kontroliuojančius vienetus bei asmenis; 2019-06-04 - metinę pelno mokesčio deklaraciją; 2019-06-06 – mėnesinę pajamų mokesčio deklaraciją už 2019 m. gegužės mėnesį. Nors pajamų ir išmokėtų sumų deklaracijose fiksuotos nedidelės sumos, nei įmonės veiklos, nei buhalterinio darbo apimtys neturi teisinės reikšmės sprendžiant ar tarp įmonės ir darbuotojo buvo susiklostę darbo santykiai. V. M., kaip įmonės vadovas, leido V. P. po darbo sutarties su ja nutraukimo toliau dirbti vykdant buhalterės funkcijas nesudaręs su ja naujos rašytinės darbo sutarties ir iki darbo pradžios neinformavęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus. Taigi, V. P. veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

V. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino savo kaltę dėl padaryto pažeidimo gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę švelninančią aplinkybę, į tai, kad, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, anksčiau nebaustas administracine tvarka už analogiškus nusižengimus. Įvertinus Administracinių nusižengimų kodekso 95 str. 1 d. numatytos baudos dydį, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, konstatuoja, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskiriant V. M. minimalią baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 646 straipsniais,

nutaria:

V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padariusiu administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos (ANK 675 straipsnio 2 dalis). Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, pažeidimo identifikacinį kodą ROIK: - ir įmokos kodą 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.

Teisėja Ramunė Valiulytė