Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolita Cirulienė

rašytino proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pareiškėjos R. K. (toliau – ir pareiškėja) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo (suinteresuoti asmenys: valstybės įmonė Turto bankas (toliau – ir Turto bankas) ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau–מ ir VMI).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2023 m. balandžio 18 d. teisme gautas pareiškėjos pareiškimas, kuriuo prašoma rašytinio proceso tvarka nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė jo mama, R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjusi valdyti jo turtą.

Pareiškime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sūnus A. K., iki pat savo mirties gyvenęs kartu su pareiškėja jai nuosavybės teise priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini). Po sūnaus mirties pareiškėja perėmė ir valdo visus turėtus jo daiktus: fotoalbumus, knygas, televizorių, baldus, kitus namų apyvokos daiktus. Į notarą dėl palikimo priėmimo ji nesikreipė, nes realaus paveldėtino turto sūnus neturėjo, tik 2023 m. kovo mėnesį sužinojo apie sūnaus AB SEB banko II pakopos pensijų kaupimo sąskaitoje esančias pinigines lėšas. Po sūnaus mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta, kitų įpėdinių nėra. Pareiškėjos teigimu, sūnaus palikimą ji priėmė pirmiau nurodytu būdu – pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Vadovaudamasis CPK 444 straipsnio 1 dalimi teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, tai yra teismas nustatinėja faktus, kurie sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. toks, nuo kurio priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Be kitų bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) Jonavos rajono savivaldybėje mirusio A. K. mama, vienintelė palikėjo antros eilės įpėdinė pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (Gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), Medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Gyventojų registro duomenimis, A. K. mirė nevedęs, palikuonių neturėjo, po jo mirties Jonavos rajono 2-ame notaro biure paveldėjimo byla neužvesta ((duomenys neskelbtini) Jonavos rajono 2-asis notaro biuro raštas Nr. (duomenys neskelbtini)). AB SEB banko A. K. adresu (duomenys neskelbtini) adresuota II pakopos pensijų kaupimo sąskaitos 2022 metų ataskaita patvirtina, kad A. K. vardu sukaupta suma sudaro 1 481,16 Eur.

Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises (CK 1.63 straipsnio 1 dalis)). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldimą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

Byloje nustatyta, kad po sūnaus mirties pareiškėja įstatyme nustatytu terminu nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo. Byloje nėra duomenų, kad po A. K. mirties būtų užvesta paveldėjimo byla. Pareiškėjos nurodomą aplinkybę, jog sūnus iki pat savo mirties gyveno kartu pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini), patvirtina ir AB SEB banko A. K. pastaruoju adresu adresuota II pakopos pensijų kaupimo sąskaitos 2022 metų ataskaita. Tokiu būdu akivaizdu, kad mirus palikėjui A. K., jo turėtas turtas atiteko kartu su juo gyvenusiai mamai (pareiškėjai), kuri, būdama vienintelė palikėjo įpėdinė, po sūnaus mirties paveldėjo palikėjo turtines teises aktyviais veiksmais: perėmė ir valdė sūnui priklausiusius asmeninius daiktus, (fotoalbumus, knygas, televizorių, baldus, kitus namų apyvokos daiktus). Teismo vertinimu, nurodyti pareiškėjos faktiniai veiksmai sukėlė teisines pasekmes, t. y. jų pagrindu galima teigti, kad pareiškėja priėmė savo mirusio sūnaus palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti.

Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas pripažįsta remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškime nurodytas aplinkybes, daroma išvada, jog savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą pareiškėja išreiškė aktyviais veiksmais – perėmė mirusiajam priklausiusius asmeninius daiktus ir relikvijas. Byloje nesant kitokių įrodymų, suinteresuotiems asmenims nepareiškus prieštaravimų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo, todėl pareiškimas tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais) (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sūnaus A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.