Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Donato Jatužio ir Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. E. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo V. E. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. E. paskirta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio apylinkės Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 14 d. baudžiamuoju įsakymu ir Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019 m. liepos 3 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, kurios subendrintos Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019 m. spalio 4 d. nutartimi, neatlikta bausmės – baudos dalimi ir V. E. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams keturiems mėnesiams ir 1 700 Eur dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas V. E. laikiname sulaikyme nuo 2020 m. sausio 30 d. 7.00 val. iki 2020 m. sausio 31 d. 16.46 val. (2 paros) išbūtas laikas.

Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš V. E. valstybės naudai nutarta konfiskuoti 60 (šešiasdešimt) Eur.

V. E. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Tuo pačių nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas A. K. taip pat dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymo nuo baudžiamosios atsakomybės atleista G. M.. Dėl jų apeliacinių skundų nėra paduota.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. E. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2020-01-18 iki 2020-01-31, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo, laikė ir pardavė psichotropinę medžiagą, o būtent: 2020-01-18, apie 22.00 val., prekybos centro „B.“ adresu (duomenys neskelbtini), automobilių plovyklos aikštelėje ir 2020-01-29, apie 22.30 val., automobilyje stovėjusiame prie garažo, adresu (duomenys neskelbtini), per du kartus už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą pinigų sumą, iš A. K. neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 1,643 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurios dalį – ne mažiau kaip 0,477 g, 2020-01-18 ir 2020-01-29 dienomis, apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini), per du kartus už 60 Eur neteisėtai pardavė G. M., o likusią dalį – 1,166 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, neteisėtai laikė namuose, adresu (duomenys neskelbtini) iki 2020-01-31, 07.00 val., kuomet buvo sulaikytas ir kratos metu šią psichotropinę medžiagą rado ir paėmė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo V. E. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Nuteistasis V. E. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą jam paskirta bausme ir prašo, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, paskirti jam švelnesnę bausmę, negu numatyta straipsnio sankcijoje. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad tenkinti tokį nuteistojo prašymą nėra pagrindo.

7. Skundžiamu nuosprendžiu V. E. pripažintas kaltu padaręs sunkų nusikaltimą susijusį neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti (BK 260 straipsnio 1 dalis), už kurio padarymą baudžiama laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam V. E. paskyrė laisvės atėmimo bausmę dvejiems metams, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams keturiems mėnesiams.

8. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, nuteistajam V. E. parinkdamas bausmę ir nustatydamas jos dydį, bausmės skyrimo taisyklių bei principų nepažeidė, atsižvelgė į bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 41, 54 ir 61 straipsniuose, pagrįstai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Nuteistajam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmę nei numatyta straipsnio (BK 260 straipsnio 1 dalies) sankcijoje, kaip yra prašoma jo skunde, nėra pagrindo.

9. BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu straipsnio sankcijoje nurodytas bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Pažymėtina, kad BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-489/2015, 2K-377-489/2018 ir kt.).

10. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam V. E., atsižvelgė į visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes – į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį (padarytas sunkus nusikaltimas susijęs su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti), veika tyčinė, baigta, taip pat į nuteistąjį tiek teigiamai, tiek neigiamai charakterizuojančius duomenis – registruotas Užimtumo tarnyboje, ankstesnių darboviečių charakterizuojamas teigiamai, VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro Panevėžio skyriuje duomenų apie asmenį nėra; pas psichiatrą ir priklausomybės ligų specialistą nesilankė, nesigydė nuo priklausomybės ligų RPLC Panevėžio filiale, baustas administracine tvarka, teisiamas trečią kartą, naują veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą, laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu bei neatlikęs ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės. Teismas pagrįstai nustatė jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai galėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į paminėtas aplinkybes, nuteistajam už aptariamo nusikaltimo padarymą skirdamas minimalaus dydžio laisvės atėmimo bausmę ir jos dydį sumažindamas vienu trečdaliu, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė ir nuteistajam paskyrė teisingą bausmę. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, V. E. už BK 260 straipsnio 1 dalyje padarytą nusikaltimą paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams keturiems mėnesiams, atsižvelgus tiek į aptariamos veikos pavojingumą, tiek į nuteistojo asmenybę, nėra aiškiai per griežta ar prieštaraujanti teisingumo principui.

11. Nuteistasis skunde akcentuoja, kad jis kritiškai vertina savo elgesį, jį pakeitė ir toliau žada keisti teigiama linkme (siekia susigrąžinti atimtą teisę vairuoti transporto priemones, planuoja stoti į profesinė karo tarnybą, pakeitė draugų ratą, požiūrį į gyvenimą, padeda tėvams ūkyje ir kt.), bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu teismui pateikė papildomus duomenis, kad nuo 2021 m. vasario 3 d. sudarė laikinojo darbo sutartį ir dirba UAB „A.“ (4 t., b. l. 70-72), turi įgijęs vairuoto pradinę profesinė kvalifikaciją krovinius komerciniais tikslais (4 t., b. l. 73), tačiau vien tai nesudaro pagrindo skirti jam švelnesnės bausmės. Bylos duomenys rodo, tą pagrįstai akcentavo ir pirmosios instancijos teismas, jog V. E. nusikalsta nebe pirmą kartą, teisiamas trečia kartą, jo daromos nuskalstamos veikos sunkėja, o jam skiriamos švelnesnės bausmės savo tikslų – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ir paveikti jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, nepasiekia. Kaip matyti, V. E. anksčiau teistas už nesunkių ir apysunkių nusikaltimų padarymą švelnesnėmis bausmėmis (Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 14 d. baudžiamuoju įsakymu teistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausme, Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų nuosprendžiu teistas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, 281 straipsnio 7 dalį, 284 straipsnį galutine subendrinta šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme ir 1 800 Eur bauda), jų vykdymo metu padarė naują sunkų nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Kadangi nauja veika buvo padaryta neatlikus minėtais ankstesniais nuosprendžiais V. E. paskirtos bausmės – baudos, todėl teismas pagrįstai bei teisingai, vadovaudamasis BK 64 straipsnio nuostatomis, jam paskirtas bausmes subendrino. Akcentuotina ir tai, kad V. E. nuteistas už psichotropinės medžiagos įgijimą, laikymą ir pardavimą turint tikslą ją platinti – jis per du kartus neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 1,643 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurios dalį – ne mažiau kaip 0,477 g, per du kartus už 60 Eur neteisėtai pardavė G. M., o likusią dalį – 1,166 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, neteisėtai laikė namuose. Byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų V. E. padarytą veiką vertinti kaip mažiau pavojingą, negu rūšinis šios nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymų leidėjo baudžiamojo įstatymo sankcijoje.

12. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti V. E. skiriant straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Byloje nenustačius išimtinių aplinkybių, mažinančių padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ar susijusių su nuteistojo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas nuteistajam aiškiai prieštarautų teisingumo principui, konstatuotina, kad BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos V. E. netaikytinos, pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl nuteistajam skirtinos bausmės yra teisinga, padaryta išsamiai įvertinus bausmei skirti reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvuota.

13. Atsižvelgusi į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais keisti nėra pagrindo, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

14. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo nuteistajam V. E. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš 2021 m. vasario 15 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad advokatas V. Kupcikevičius teikė valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuteistajam V. E. ir teisinės pagalbos išlaidų suma yra 140,94 Eur (4 t. b. l.74,75). Šios išlaidos nepriteistinos.

15. Pagal nuo 2020-07-15 galiojančią BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Todėl, pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismui nustatytas imperatyvas priimti sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimant tokį sprendimą galima atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

16. BPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai imperatyvi įstatymo nuostata, reiškianti, kad valstybė garantuoja nuteistajam ar išteisintajam gynėją apeliacinės instancijos teisme. Šie proceso dalyviai apeliacinės instancijos teisme neturi teisės ir galimybės atsisakyti gynėjo.

17. Teismų praktikoje pripažinta, jog esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas privalomas gynybos dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies „c“ punkte įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokiam teisiniam reguliavimui išlaidos už antrinę teisinę pagalbą iš V. E. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. E. apeliacinį skundą atmesti.