Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2013-03-06 · Civilinė byla Nr. 2-224-122/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-03-06
Bylos Nr.
2-224-122/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Elena Pauliukienė
Ieškovas
J. O. G.
Atsakovas
D. C.
Trečiasis asmuo
G. D.
Advokatai
Zita Jurgaitienė
Kategorijos
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-224-122/2013.Proceso numeris 2-06-3-04015-2012-6.Procesinio sprendimo kategorija 116.1.;116.4.; (S) 43.2.; 63.; 63.1.; 63.2.; 99.5.; 99.9.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 6 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Elena Pauliukienė, sekretoriaujant Jurgitai Rupšaitei, Salomėjai Paulauskienei, dalyvaujant ieškovei J. O. G., ieškovės atstovei – advokatei Zitai Jurgaitienei, atsakovui D. C., atsakovo atstovei – advokatei A. G., trečiajam asmeniui G. D., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės J. O. G. patikslintą ieškinį atsakovui D. C., trečiajam asmeniui G. D. dėl nepagrįsto praturtėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė 2012-10-29 kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui D. C., trečiajam asmeniui G. D. dėl be teisinio pagrindo įgytų pinigų - 20700,00 Lt, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Ieškovė ir jos atstovė patikslintą ieškinį palaikė. Paaiškino, kad ieškovė atsakovui be jokio rašytinio skolos dokumento paskolino 20700,00 Lt autobusiuko įsigijimui, kurį atsakovas buvo nusižiūrėjęs Vokietijoje. Skolos sutarties ieškovė nepasirašė, nes atsakovu pasitikėjo ir buvo nusiteikusi geranoriškai jam padėti. Ieškovė 2009-05-12 į atsakovo sąskaitą pervedė 20700,00 Lt. 2009-05-13 atsakovas visą pinigų sumą išgrynino. Už 2009 metus minėti pinigai yra vienintelės įplaukos į atsakovo sąskaitą. Kadangi atsakovas gyveno su ieškovės dukra, t. y. trečiuoju asmeniu, ieškovė visiškai atsakovu pasitikėjo, todėl jų šeimai padėdavo. Teigė, kad atsakovas žadėjo paskolintus pinigus, pardavęs automobilius, grąžinti po 3 mėnesių. Kiek žino, 2009-05-03 atsakovas pirko automobilį Vokietijoje, o 2009-09-08 įregistravo. Atsakovui pinigų skolinimo metu, jos vardu įgytas butas jau buvo įrengtas, todėl pinigų jo įrangai nereikėjo. Kai paprašydavo grąžinti skolą, atsakovas sakydavo, kad pinigų neturi bei jai yra neskolingas. Nurodė, kad ji ir anksčiau skolindavo atsakovui pinigus pagal žodinį susitarimą, kuriuos tvarkingai grąžindavo. Tokiu būdu, esant konkrečiai kalbai, jo prašomą sumą - 20700,00 Lt sumą, paskolino transporto verslui. Kitu atveju ieškovė būtų neskolinusi pinigų. Atsakovas šį faktą neigia nurodydamas, kad minėtą pinigų sumą ieškovė atsakovui pervedė neva grąžindama atsakovo sumokėtas sumas už dukros dalį įsirengiant butą. Šį atsakovo argumentą paneigia pateiktos 2006 metų, 2007 metų deklaracijos, iš kurių matyti, kad trečiojo asmens finansinė būklė buvo gera. Ieškovė trečiajam asmeniui 2008 metais pervedė 7000,00 Lt, o 2009-02-04 – 1000,00 Lt. Prašo visiškai patenkinti ieškinį ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovas ir jo atstovė visiškai su patikslintu ieškiniu nesutiko. Paaiškino, jog 20700,00 Lt sumą ieškovė 2009-05-12 pervedė savo skolai padengti, nes jie įsirenginėjo bendrai butą. Atsakovas 2006 metais pardavė jam nuosavybės teise priklausantį butą, todėl turėjo pakankamai pinigų. Atsakovas ir trečiasis asmuo susitarė, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini), įsirengs kartu bei pinigus mokės lygiomis dalimis. G. D. užtikrino, kad jos mama padengs kažkiek buto įsirengimo lėšų, todėl atsakovas, įsitikinęs, kad skola bus sugrąžinta, nusprendė nusipirkti autobusiuką. Priešingu atveju atsakovas nebūtų pirkęs mašinos. Patikino, kad jis už buto įsirengimą sumokėjo didesnę pinigų dalį, nes tuo metu turėjo lėšų, todėl ieškovė pinigus pervedė atsakovui ir tai užskaityta kaip trečiojo asmens skola atsakovui. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo pirktas 2006 metais, pirmas įnašas buvo 50000,00 Lt. Buto įsirengimui apytiksliai buvo išleista apie 80000,00 Lt. Nebuvo jokio žodinio susitarimo tarp ieškovės ir atsakovo dėl pinigų skolinimosi ir grąžinimo terminų. Ieškovė negalėjo atsakyti, kodėl į ieškinį nebuvo įrašyta, kad atsakovas pinigus skolinosi automobilio pirkimui. Tai patvirtina, kad ieškovė turėdama pinigų pervedimo faktą, modeliavo reikalavimus, vis keisdama faktines aplinkybes – iš pradžių tvirtino, kad paskolos sutartis, vėliau, kad paskola automobiliui, dar vėliau, nepagrįstas praturtėjimas. Atsakovo ir ieškovės santykiai kilo iš santykių tarp atsakovo ir trečiojo asmens, kurie turėjo turtinius, asmeninius ir finansinius santykius. Ieškovė ieškinyje neįrodė skolinių santykių. Prašo patikslintą ieškinį atmesti ir priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis asmuo su patikslintu ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad atsakovas norėjo įsigyti patogesnį automobilį kelionėms į užsienį, todėl atsakovas prašė ieškovės paskolinti pusę reikiamos sumos, t. y. 20700,00 Lt. Ieškovė jau buvo ne kartą skolinusi jam pinigus. Ieškovė jų šeimai, kai dar gyveno kartu, yra pervedusi 6000,00 Lt įkurtuvėms, dar tris kartus yra pervedusi tai 1000,00 Lt, tai 6000,00 Lt ir 7000,00 Lt. Atsakovas buvo pakankamai jai įsiskolinęs, todėl prašė pinigų iš jos motinos - ieškovės. Tarp atsakovo ir trečiojo asmens buvo susitarimas butą įsirenginėti bendrai, tačiau nebuvo susitarimo, kad atsakovui sumokėjus daugiau už buto įrengimą negu ji, tai ieškovė privalės sumokėti už dukrą. Nurodė, kad atsakovas neturėjo pakankamai pinigų savo verslui, o jos mama nebuvo ir nėra skolinga atsakovui už buto įrengimą. Butas buvo įsigytas 2006 metais, o pilnai įrengtas 2007 metais. Palaiko ieškovės pusę ir mano, kad ieškinys turi būti visiškai patenkintas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė 2009-05-12 mokėjimo nurodymu Nr. 243 pervedė atsakovui 20700,00 Lt. Mokėjimo paskirtyje nurodė „sąskaitos papildymas“. Ieškovė teigia, kad tarp šalių buvo paskolos teisiniai santykiai, kadangi ieškovė 20700,00 Lt sumą atsakovui paskolino. Tačiau, kaip matyti, teisinį ieškinio pagrindą kildina pagal nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančias teisės normas (b.l. 6). Atsakovas nurodė kitokius motyvus, kurių pagrindu ieškovė pervedė atsakovui 20700,00 Lt sumą (b.l. 131-132, 174-188). Atsakovas nuosekliai laikėsi tos pozicijos, kad ieškovė 20700,00 Lt sumą pervedė jam kaip trečiojo asmens skolą už buto įrengimą.

Svarbu paminėti, kad nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančios normos taikomos tuomet, kai asmuo įgyja turtą be teisinio pagrindo, turtas yra gaunamas realiai ir šio turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.237 straipsnis). Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinių teisių gynybos būdų atžvilgiu, t. y. pažeistos teisės ginamos šiuo būdu, kai jų negalima apginti kitais būdais; nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. Lietuvos profesinė sąjunga ,,Solidarumas“, bylos Nr. 3K-3-355/2009; kt.).

Vadinasi, kai asmuo prašo teismo išreikalauti pas kitą asmenį esantį turtą, teismas visų pirma turi teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kilo prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis tokiu pagrindu gauto turto išreikalavimo taisykles, ginčo atveju turi būti taikomas. Sąlyga, jog asmuo turtą įgyja be teisinio pagrindo, reiškia, kad turto įgijimo negalima pateisinti konkrečiu teisės aktu ar sandoriu. Aplinkybę, kad atsakovas turtą gavo be teisinio pagrindo, turi įrodyti ieškovė. Šioje byloje ieškovė J. O. G. turėjo įrodyti, kad atsakovas D. C. be teisinio pagrindo gavo 20700,00 Lt, pastarajam neginčijant pinigų gavimo fakto, bet teigiant, jog pinigai ieškovės J. O. G., jo pačio ir trečiojo asmens susitarimu buvo pervesti į atsakovo D. C. sąskaitą tikslu sumokėti trečiojo asmens G. D. skolą atsakovui už buto įsirengimą. Iš šalių ir trečiojo asmens paaiškinimų nustatyta, kad tuo metu atsakovą ir trečiąjį asmenį siejo asmeniniai neturtiniai ir turtiniai santykiai, kadangi jie gyveno kartu ir iš dalies vedė bendrą ūkį. 2006-10-16 atsakovas ir trečiasis asmuo bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigijo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 44-45). Rašytiniai įrodymai patvirtina atsakovo teiginius, jog jis 2006-10-30 pardavė jam nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 287500,00 Lt (b.l. 30-33). Tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo teismo posėdžio metu paaiškino, kad tarp jų buvo susitarimas butą, esantį (duomenys neskelbtini), pirkti bendrai lygiomis dalimis ir taip pat butą įsirengti investuojant lygiomis dalimis. Iš atsakovo pateikto sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2007-12-31 matyti, kad atsakovas iš savo lėšų 1338,00 Lt sumokėjo už spintą su stumdomomis durimis ir stalu, 39000,00 Lt - UAB „Pamario troba“ už butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), 5640,00 Lt – UAB „Technikos sala“ už buitinę techniką, 7637,50 Lt – UAB „Saratas‘ už virtuvės baldus, 3122,00 Lt – UAB “Rimantas ir ko” už spintą su stumdomomis durimis ir stalu (b.l. 27-29). Iš trečiojo asmens G. D. pateiktų sąskaitos išrašų nematyti, kad ji būtų prisidėjusi prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), įrengimo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas skolino trečiajam asmeniui lėšas buto įrengimui, nes atsakovas buvo pardavęs jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį, (duomenys neskelbtini), ir turėjo pakankamai lėšų. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų, nustatyta, kad ieškovė J. O. G. pinigus už atsakovo sumokėtas sumas už dukros dalį įsirengiant butą pervedė į atsakovo sąskaitą. Šios nustatytos aplinkybės leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad ieškovę, atsakovą ir trečiąjį asmenį siejo sutartiniai santykiai, t. y. susitarimas dėl skolos grąžinimo. Sutartinių santykių tarp šalių neneigia ir pati ieškovė, tačiau nurodo, kad ji atsakovui paskolino pinigus automobilio pirkimui. Atsakovas neneigia aplinkybės, kad ieškovės pervestą 20700,00 Lt sumą panaudojo automobilio pirkimui, kurį įsigijo 2009-05-03. Iš pateiktos naudotos transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad automobilis buvo pirktas už 12900,00 Lt eurų, kas pavertus litais būtų apie 45000,00. Ieškovė teigė, kad atsakovui 20700,00 Lt sumą paskolino automobilio pirkimui, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad paskolinta suma yra žymiai mažesnė nei automobilio kaina. Manytina, kad asmuo, neturintis pakankamai lėšų, kaip teigė ieškovė, būtų skolinęsis tokią pinigų sumą, kiek kainuoja automobilis, tačiau nagrinėjamoje byloje pagal nurodytus faktus pinigų sumos nesutampa. Ieškovė byloje taip pat neįrodė, kad pervesdama pinigus į atsakovo D. C. sąskaitą pagal susitarimą suklydo. Byloje nustatyta, kad ieškovės tikslas buvo sumokėti atsakovui D. C. savo dukters, t. y. trečiojo asmens skolą atsakovui už buto įsirengimą. Šis ieškovės tikslas buvo pasiektas, nes atsakovas trečiojo asmens skolingą pinigų sumą jam už buto įsirengimą, neabejotinai gavo. Šią aplinkybę ir ieškinyje ir teisminio nagrinėjimo metu patvirtino pats atsakovas D. C..

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais - jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus numatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso išimtis. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais pagal vidinį įsitikinimą. Lietuvos A. T. jurisprudencijoje buvo ne kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis) (LAT 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008).

Iš byloje nustatytų aplinkybių teismas darbo išvadą, kad tarp ieškovės J. O. G., atsakovo D. C. ir trečiojo asmens G. D. susiklosčiusiems santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo normos netaikytinos, kadangi juos siejo sutartiniai santykiai. Ieškovė J. O. G. byloje neįrodė, kad atsakovas D. C. pinigus gavo be teisinio pagrindo, todėl jos reikalavimas priteisti iš atsakovo 20700,00 Lt atmestinas, kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Atmetus pagrindinį ieškinio reikalavimą dėl be teisinio pagrindo įgytų pinigų grąžinimo, atmestinas ir reikalavimas priteisti palūkanas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies. Kadangi atsakovo bylinėjimosi išlaidos (2000,00 Lt) advokato teisinei pagalbai apmokėti) yra leistinais rašytiniais įrodymais pagrįstos (b.l. 169-170), todėl jos priteistinos iš ieškovės (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-03 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo D. C. turto areštas – naikintinos sprendimui įsiteisėjus (b. l. 99-100, CPK 150 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42, 93, 270, 279 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės J. O. G. 2000,00 Lt (du tūkstančiai Lt ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovui D. C..

Įsiteisėjus šiam sprendimui, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas atsakovo D. C., a. k. (duomenys neskelbtini) turtui - Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-03 nutartimi Nr. 2-6297-122/2012, nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini).

Sprendimą per 30 dienų, nuo jo priėmimo dienos, galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą šiame Apylinkės teisme.

Teisėja Elena Pauliukienė