- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-02-27
- Bylos Nr.
- A15.-777-369/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00558-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. S.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
- Kategorijos
- 16.9.1Transporto priemonių vairavimo tvarkos pažeidimas (ANK 415 str.)
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. S. (V. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 7 dalį ir 426 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. S. 2020 m. sausio 4 d., apie 19.33 val., Vilniuje, Kalvarijų-Naujakiemio gatvėse (koordinatės X: 6066254.0, Y: 582486.0), vairavo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustą automobilį „BMW 320“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą, taip jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasitraukė pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintas Kelių eismo taisykles (toliau – ir Kelių eismo taisyklės), kai padaryta 1 910,18 Eur žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Taip V. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127, 222 ir 226 punktus bei padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. S. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2020 m. sausio 4 d. buvo nepalankios oro sąlygos, plikledis. Jis ramiai važiavo automobiliu „BMW“. Automobilyje neveikė stabdžių antiblokavimo sistema (ABS). Posūkyje jis nesuvaldė automobilio ir jį užnešė. Automobilis apsuko 360 laipsnių ir į kažką atsitrenkė. Galvojo, kad atsitrenkė į bordiūrą. Nepamatė, kad atsitrenkė į stulpą. Apie tai sužinojo, kai jam paskambino. Pametė bamperį, pradėjo tekėti aušinimo skystis (antifrizas). Išlipęs iš automobilio išsigando, kad automobilis neužsives ir reikės kviesti evakuatorių, o tai trukdys eismui. Nusprendė iš eismo įvykio vietos pasitraukti į artimiausią kiemą. Automobilį įsigijo prieš porą dienų iki eismo įvykio ir nespėjo apdrausti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Turi vairuotojo pažymėjimą. Iš karto atlygins padarytą 1 910,18 Eur turtinę žalą. Automobilį pardavė. Vykdo individualią pavėžėjo veiklą.
Iš (duomenys neskelbtini) vyresniojo specialisto R. G. 2020 m. vasario 5 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. 10-ANR_P-9564-2020 matyti, kad jame išdėstyta, be kita ko, V. S. inkriminuojamų administracinių nusižengimų esmė ir su tuo susiję duomenys (b. l. 1).
Iš (duomenys neskelbtini) vyriausiosios patrulės S. Ž. 2020 m. sausio 4 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. sausio 4 d., apie 19.33 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu E. T., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus jie gavo pranešimą, kad Vilniuje, Kalvarijų-Naujakiemio g., praeivis pranešė, jog automobilis „BMW 320“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) kliudė apšvietimo stulpą, stulpas neapgadintas. Pranešėjas nelauks, automobilis vietoje. Atvykus nurodytu adresu jie pastebėjo, kad netoli įsukimo į Naujakiemio gatvę yra apgadintas apšvietimo stulpas, t. y. įlenktas nuo 30 iki 45 cm aukštyje, apgadinimas sudaro 15 cm. Aplink apšvietimo stulpą mėtėsi stiklai, kitos stulpo dalys, apšvietimas neveikė. Įvykio vietoje automobilio, kuriuo buvo sukeltas eismo įvykis, nebuvo. Pabendravus pranešėjas A. N. paaiškino, kad jis ėjo Kalvarijų gatve ir pastebėjo, jog Kalvarijų gatve nuo Santariškių mikrorajono atvažiuoja automobilis „BMW 320“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vairuotojas nesuvaldęs vairuojamo automobilio atsitrenkė į apšvietimo stulpą, taip jį apgadino. A. N. buvo priėjęs prie vairuotojo, minėjo, kad vairuotojas buvo jaunas, (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, rusakalbis, trumpai kirptų plaukų. A. N. norėjo įsitikinti, ar vairuotojas blaivus ir ar jam nereikia pagalbos, tuomet iškvietė policiją, o pats išėjo namo (b. l. 6).
Iš (duomenys neskelbtini) vyriausiojo patrulio E. T. eismo įvykio schemos matyti, kad schemoje nurodyti eismo įvykio, kilusio 2020 m. sausio 4 d. 19.33 val. Vilniuje, Kalvarijų gatvėje, duomenys, be kita ko, apgadintas apšvietimo stulpas, pažymint, kad transporto priemonė iš eismo įvykio vietos pasišalino (b. l. 7).
Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad eismo įvykio metu apgadintas automobilis „BMW 320“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 8).
Iš A. N. 2020 m. sausio 4 d. paaiškinimo matyti, kad 2020 m. sausio 4 d., apie 19.30 val., jis ėjo Kalvarijų gatve lik miesto centro. Pirma eismo juosta pravažiavo automobilis „BMW 320“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Nors važiuojamoji dalis buvo apledėjusi, automobilio vairuotojas smarkiai paspaudė akseleratorių, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė tiek į apšvietimo stulpą, tiek į kelio aptvarą (bordiūrą). Automobilis buvo smarkiai apgadintas tiek iš priekio, tiek iš galo. Jis pakalbino automobilio vairuotoją, kuris buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, rusakalbis, trumpai kirptų plaukų, vaikinas. Kadangi nebuvo tikras, ar vairuotojas yra blaivus, iškvietė policiją (b. l. 9).
Iš V. S. 2020 m. vasario 5 d. paaiškinimo matyti, kad 2020 m. sausio 4 d. jis važiavo Kalvarijų gatve. Buvo stiprus plikledis. Persirikiuojant į kitą juostą jį užnešė ir nesuvaldęs automobilio įvažiavo į stulpą, bet tai sužinojo vėliau, kai jam paskambino, iš pradžių galvojo, kad bamperis atkrito nuo smūgio į bordiūrą. Išsigando, nes pradėjo tekėti antifrizas ir nuvažiavo į artimiausią kiemą, nes kliudė eismui bei galvojo, kad tuoj reikės kviesti evakuatorių, kas sukels didelių nepatogumų eismui. Automobilį pirko sausio mėnesį, tikslios datos neprisimena, turi pirkimo-pardavimo sutartį (b. l. 14).
Iš fotonuotraukų matyti, kad jose pavaizduotas apgadintas apšvietimo stulpas (b. l. 15) ir automobilis „BMW 320“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 16).
Iš UAB „A.“ (duomenys neskelbtini) inžinieriaus A. L. 2020 m. vasario 5 d. sąmatos Nr. 133 matyti, kad 2020 m. sausio 29 d. Vilniuje, Kalvarijų-Naujakiemio gatvėse, numuštos atramos atstatymo (MP399, atr. Nr. 53) bendra vertė su PVM sudaro 1 910,18 Eur (b. l. 18-19).
Iš 2020 m. sausio 3 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad V. S. nupirko automobilį „BMW 320“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 20).
Motyvuojamoji dalis
V. S. administracinių nusižengimų kvalifikavimo motyvai ir išvados
ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimą, tuo tarpu ANK 417 straipsnio 7 dalyje – už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, o ANK 426 straipsnio 2 dalyje – už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
Kelių eismo taisyklių 9 punkto pagrindu eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Pagal Kelių eismo taisyklių 127 punktą vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Kelių eismo taisyklių 222 punkte numatyta, kad, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Vadovaujantis Kelių eismo taisyklių 226 punktu, dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę atlikti privalomosios techninės apžiūros) ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo V. S. kaltė 2020 m. sausio 4 d., apie 19.33 val., Vilniuje, Kalvarijų-Naujakiemio gatvėse (koordinatės X: 6066254.0, Y: 582486.0), vairavus transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustą automobilį „BMW 320“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nepasirinkus saugaus greičio, neatsižvelgus į kelio ir meteorologines sąlygas, nesuvaldžius automobilio ir atsitrenkus į gatvės apšvietimo stulpą, taip jį apgadinus, iš eismo įvykio vietos pasitraukus, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių 9, 127, 222 ir 226 punktus, t. y. padarius jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą, taip pat atmetęs V. S. iškeltą versiją, kad jis nepamatė, jog atsitrenkė į stulpą, taip neigiant savo kaltę dėl pasitraukimo iš eismo įvykio vietos, kaip paneigtą byloje surinktų įrodymų.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. S. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad įvykio metu jis posūkyje nesuvaldė vairuojamo automobilio. Galvojo, kad atsitrenkė į bordiūrą ir nieko nesugadino (neapgadino). Nematė, kad atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą, apie tai sužinojo vėliau. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė, kad netrukdyti eismui. Automobilis buvo neapdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Iš esmės analogiška pozicija išdėstyta V. S. rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 14). Be V. S. dalinio prisipažinimo, jo kaltę vairavus transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustą automobilį, sukėlus eismo įvykį ir pasitraukus iš eismo įvykio vietos pagrindžia vyriausiosios patrulės S. Ž. tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės (b. l. 6), vyriausiojo patrulio E. T. sudaryta eismo įvykio schema (b. l. 7), eismo įvykio liudininko A. N. rašytiniai paaiškinimai (b. l. 9), taip pat gatvės apšvietimo stulpo ir automobilio fotonuotraukos (b. l. 15, 16) bei UAB „A.“ sąmata (b. l. 18-19). Byloje nėra ginčo, kad įvykio metu V. S. vairavo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustą automobilį. Eismo įvykio aplinkybės rodo, kad jis nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas ir nesuvaldė automobilio. Tačiau V. S. neigia matęs, kad atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą ir jį apgadino, iš esmės taip V. S. neigia savo kaltę dėl pasitraukimo iš eismo įvykio vietos, kadangi kito turto sugadinimų (apgadinimų) (išskyrus gatvės apšvietimo stulpo ir nuosavo automobilio) nebuvo. Vis dėlto, tokios V. S. pozicijos patikimumą menkina jo paties nurodytos aplinkybės, patvirtinančios, kad jis buvo išlipęs ir matė automobilio apgadinimus, taigi apžiūrėjo įvykio vietą. Fotonuotraukose užfiksuoti gatvės apšvietimo stulpo apgadinimai yra akivaizdūs: matosi ne tik įlenkimas stulpe, taip pat tai, kad stulpas yra kreivas, bet ir ant žemės pabirusios stulpo dalys. Tai atsispindi ir vyriausiosios patrulės S. Ž. tarnybiniame pranešime. Todėl nepastebėti gatvės apšvietimo stulpo apgadinimų V. S. negalėjo. Be to, eismo įvykio liudininkas A. N., kuris matė kaip automobilis atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą, nurodė kalbėjęsis su vairuotoju V. S.. Pateiktų įrodymų sugretinimas paneigia V. S. iškeltą versiją ir sudaro pagrindą spręsti, kad jis suvokė automobiliu apgadinęs gatvės apšvietimo stulpą, tačiau nedelsdamas nepranešė apie eismo įvykį nukentėjusiajam ar policijai. Priešingai, V. S. pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo kaip vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. UAB „A.“ sąmata pagrindžia, kad eismo įvykio metu buvo padaryta 1 910,18 Eur žala dėl gatvės apšvietimo stulpo apgadinimo, kuri viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (15 × 50 Eur = 750 Eur) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“). Atsižvelgiant į ANK 426 straipsnio 2 dalies dispoziciją, tikslintina administracinio nusižengimo protokole išdėstyta V. S. pažeidimo esmė, papildant, kad padaryta 1 910,18 Eur žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
Apibendrinant konstatuotina, jog pirmiau aptartų, teismo posėdyje ištirtų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad V. S. veikos administracinio nusižengimo protokole teisingai kvalifikuotos pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 7 dalį ir 426 straipsnio 2 dalį.
Dėl V. S. skirtinų administracinių nuobaudų
ANK 415 straipsnio 1 dalyje vairuotojams numatyta vienintelė administracinė nuobauda – bauda nuo penkiasdešimt iki vieno šimto eurų, tuo tarpu ANK 417 straipsnio 7 dalyje – nuo dešimt iki dvylikos eurų, o ANK 426 straipsnio 2 dalyje – nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki dviejų tūkstančių eurų. Teismas, V. S. skirdamas administracines nuobaudas, atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį – susiję su transportu; pažeidėjo kaltės formą ir rūšį – tiesioginė tyčia dėl ANK 415 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinių nusižengimų ir nepagrįstas pasitikėjimas dėl ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo; taip pat įvertina pažeidėjo asmenybę apibūdinančius duomenis – jauno amžiaus, dešimties klasių išsilavinimo, vykdantis individualią pavėžėjo veiklą, per pastaruosius trejus metus aštuonis kartus baustas administracine tvarka už administracinius nusižengimus, taip pat susijusius su transportu, kuriuos padarė po nagrinėjamų administracinių nusižengimų, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis neteistas. V. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Remdamasis išdėstytu teismas konstatuoja, jog V. S. už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirtinos administracinės nuobaudos – baudos, kurių dydis nustatytinas atitinkantis sankcijų vidurkį. Kadangi V. S. vienu metu padarytos veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis ANK straipsnius, galutinė nuobauda jam skirtina pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų (ANK 38 straipsnio 2 dalis).
Dėl V. S. skirtinos administracinio poveikio priemonės
Pagal ANK 426 straipsnio 7 dalį už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. Teismas nustatė, kad V. S. judrioje sostinės gatvėje vakaro metu vairavo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustą automobilį, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą, taip jį apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė. Taip V. S. padarė pakankamai šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, sukėlė realų pavojų eismo saugumui, apgadino svetimą turtą ir siekė išvengti gresiančios administracinės atsakomybės, turint omenyje, kad V. S. yra pradedantysis vairuotojas. Pažymėtina ir tai, kad po nagrinėjamų administracinių nusižengimų V. S. du kartus buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už pažeidimus, susijusius su transportu. Administracinius nusižengimus V. S. padarė naudodamasis jam suteikta specialia teise vairuoti transporto priemones. Visa tai sudaro pagrindą V. S. skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, kurios terminas nustatytinas atitinkantis ANK 426 straipsnio 7 dalies vidurkį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
V. S. (V. S.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti septyniasdešimt penkių eurų (75 Eur) dydžio baudą.
V. S. (V. S.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje, ir jam skirti vienuolikos eurų (11 Eur) dydžio baudą.
V. S. (V. S.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirti vieno tūkstančio penkių šimtų penkiasdešimties eurų (1 550 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas administracines nuobaudas subendrinti ir V. S. (V. S.) skirti galutinę vieno tūkstančio penkių šimtų penkiasdešimties eurų (1 550 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 28 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 426 straipsnio 7 dalimi, V. S. (V. S.) skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą dvejiems metams.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20110418355.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.