- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-01
- Bylos Nr.
- 1A-202-309-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 82-1-00573-10
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Kavaliauskas (pirm.), Vaclovas Iždonas, Virginija Žindulienė
- Nuteistasis
- V. G., A. Ž.
- Advokatai
- Danutė Činčiuvienė
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. G. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2011-02-19 nuosprendžio, kuriuo:
pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Šiaulių apygardos teismo 2009-12-07 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta - laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Tuo pačiu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas A. Ž., tačiau dėl jo nuosprendis neskundžiamas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
V. G. nuteistas už tai, kad kartu su A. Ž. 2010 m. spalio 23 d., laikotarpyje nuo 23.00 iki 00.00 val., (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) km., tiksliai nenustatytoje vietoje, būdami neblaivūs, veikdami bendrininkų grupėje, tyčia, bendrais veiksmais, pasireiškusiais mažiausiai penkių smūgių sudavimu R. Š. į galvą bei kitas kūno vietas, padarė poodines kraujosruvas akių vokuose, kraujosruvą kairės akies obuolyje, veido odos nubrozdinimus, galvos smegenų sukrėtimą, odos nubrozdinimą juosmenyje, dešinės pusės VIII-IX šonkaulių lūžimus, tuo padarydami nukentėjusiajam R. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl dešinės pusės VIII-IX šonkaulių lūžimo sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis V. G. prašo pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 19 d. nuosprendį ir jo atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio 1 dalį, 3 dalies 3 punktą ir paskirti jam švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje - baudą ir neskirti jam terminuoto laisvės atėmimo bausmės.
Skunde nurodo, kad teismas teisingai ir objektyviai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tačiau, apelianto nuomone, neteisingai paskyrė bausmę - paskyrė per griežtą bausmę. Nurodo, kad savo kaltę pripažino jau ikiteisminio tyrimo metu ir savo duotų parodymų nekeitė, dėl to, ką padarė nuoširdžiai gailisi. Taip pat nurodo, kad atsiprašė nukentėjusiojo R. Š., jo motina atlygino nukentėjusiajam patirtą žalą, nukentėjęs R. Š. jam atleido. Taipogi nurodo, jog Šiaulių apygardos teismo 2009-12-07 nuosprendžiu jam paskirtą auklėjimo poveikio priemonę vykdė ir įstatymų nepažeidinėjo, tęsė mokslus VšĮ (duomenys neskelbtini) technologijos ir verslo mokykloje. Nurodo, jog 2011 m. vasario 2 d. mokymo sutartimi tarp VšĮ (duomenys neskelbtini) technologijos ir verslo mokyklos ir UAB (duomenys neskelbtini) ši bendrovė įsipareigojo suteikti jam darbą ir teigia, kad jis nuo 2010-03-07 iki 2011-06-21 dirbs šioje bendrovėje kaip kelių statybos ir priežiūros darbuotojo specialybės mokinys. Apelianto teigimu, tokia mokymo sutartis suteikia jam galimybę ateityje turėti pastovų darbą, kas, pasak apelianto, svarbu tiek jam, tiek jo šeimai. Nurodo, kad jo mama R. K. yra nedarbinga: jos darbingumas tėra 25 procentai, jų šeimoje auga šeši vaikai, jis vyriausias. Todėl teigia, jog tai, kad jis baigs mokslą (duomenys neskelbtini) technologijos ir verslo mokykloje, įgys specialybę ir pats savarankiškai pradės dirbti, yra svarbiausias įvykis jų šeimoje, kadangi jis nori dirbti ir padėti mamai išlaikyti jų šeimą. Nurodo, kad jis neapgalvotai pasielgė kartu su A. Ž. įsiveldamas į muštynes, tačiau nurodo, jog taip pasielgė tik dėl draugo, nes jam buvo gaila, kad jis pergyvena dėl savo mamos. Taipogi nurodo, kad nepagalvojo, jog padėdamas draugui, jis kelia pavojų savo ateičiai. Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes apeliantas prašo rasti galimybę jo atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio 1 dalį ir 3 dalies 3 punktą ir jam paskirti už šią nusikalstamą veiką švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje - baudą. Nuteistasis prašo pakeisti teismo nuosprendį ir neskirti jam terminuoto laisvės atėmimo bausmės, kadangi jis yra jauno amžiaus, pirmą kartą nusikalto būdamas nepilnamečiu, mokosi, būdamas vyriausias vaikas šeimoje jis rūpinasi daugiavaike motinos R. K. šeima, nes jo motina neįgali ir dėl sveikatos būklės negali viena rūpintis šeima.
Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.
Apylinkės teismas išsamiai, nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo apelianto nusikalstamus veiksmus. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį V. G. atžvilgiu, apylinkės teismas pagrįstai nuosprendį pagrindė paties apelianto, nuteistojo A. Ž., nukentėjusiojo R. Š., liudytojų D. A. R., V. R. parodymais, byloje esančiais ir ištirtais rašytiniais įrodymais.
Nuteistasis savo apeliaciniu skundu kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos bei jo veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydamas apeliacinio skundo ribų.
Dėl paskirtos bausmės nuteistajam
Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalis nustato, kad skirdamas bausmę, t. y. nustatydamas atitinkamos bausmės rūšies dydį, teismas atsižvelgia į 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 61 straipsniu teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
Bylos aplinkybės liudija apie tai, kad nuteistasis V. G. naują tyčinį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, įvykdė būdamas teistas, bausmės vykdymo atidėjimo metu, teistumui neišnykus už tyčinio labai sunkaus nusikaltimo prieš bejėgiškos būklės asmenį padarymą, naują nusikalstamą veiką padarė nepraėjus nė metams laiko po ankstesnio apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo.
Iš to daroma išvada, kad nuteistasis V. G. savo elgesiu nesistengia įrodyti, jog siekia pasitaisyti, todėl teigtina, kad teisei priešingas elgesys nebuvo atsitiktinio pobūdžio, tai, vertinant BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes ir BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, suponuoja išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog V. G. bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo.
Taigi paskirdamas žymiai mažesnę negu sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmę už padarytą (bausmės vykdymo atidėjimo metu) nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje, apylinkės teismas nepažeidė įstatymo reikalavimo ir tinkamai individualizavo bausmę, atsižvelgdamas į visas BK 54 straipsnyje numatytas ir teismo nuosprendyje nustatytas aplinkybes.
Dėl Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio taikymo
Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 1, 2, 4 dalyse numatytos išimtys iš šios bendros taisyklės ir nurodyta sąlygų visuma, kuriai esant nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui gali būti paskirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė. Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 1 dalis taikoma tik esant visoms nurodytoms sąlygoms: nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą (kasacinė byla Nr. 2K–741/2007).
Byloje nustatyta, kad V. G. nusikalstamą veiką padarė 2010 m. spalio 23 d., laikotarpyje nuo 23.00 iki 00.00 val., o kaip matyti iš bylos duomenų, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2010 metų spalio 26 d. pagal nukentėjusiojo R. Š. protokolą-pareiškimą (b. l. 5), iš ko seka, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad apeliantas V. G. būtų pats atvykęs į policiją ar kitu būdu pranešęs apie nusikaltimo padarymą, todėl taikyti V. G. atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 1 dalį – nėra teisinio pagrindo.
Be to, paminėtina ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagal įstatymą švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimas, net ir esant baudžiamojoje byloje BK 62 straipsnio 1, 2 ar 4 dalyse numatytų sąlygų visumai, yra teismo teisė, bet ne pareiga. Vadinasi, teismas gali neskirti švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės, nors būtinos sąlygos tam ir būtų (LAT kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 323/2008, 2K-435/2008, 2K-138/2010), ko, šiuo nagrinėjamu atveju, net nėra.
Dėl kitų nuteistojo apeliacinio skundo argumentų
Apelianto skunde nurodytas teiginys, kad dėl padaryto nusikaltimo gailisi, jau yra įvertintas pirmosios instancijos teismo, kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, apeliacinės instancijos teismas tuo pačiu pagrindu negali skirti švelnesnės bausmės rūšies nuteistajam.
Kiti nuteistojo skunde nurodyti teiginiai, jog yra jauno amžiaus, nori pasitaisyti, baigti mokslus ir įgijęs specialybę pradėti dirbti ir padėti mamai, pergyvena dėl jos sveikatos būklės yra deklaratyvūs teiginiai, kurie nėra pakankami, kurių pagrindu būtų galima švelninti apeliantui paskirtą bausmę. Paminėtina tai, kad nors nuteistasis ir nurodo, kad nori padėti šeimai, kurioje auga šeši vaikai, tačiau už jo padarytą nusikalstamą veiką dalį padarytos žalos atlygino mama ir tuo pasunkino turtinę šeimos padėtį, nuteistasis pats savo darbu padarytos turtinės žalos nesistengė pašalinti, po apkaltinamojo nuosprendžio (kuriuo laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas) priėmimo, išvadų nepadarė, o visa tai paneigia jo deklaruojamą norą pasitaisyti.
Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad nustatydamas paskirtos bausmės rūšį ir dydį, pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, todėl V. G. paskirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą ar dar labiau ją švelninti, tuo labiau taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio nuostatas, apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
Nuteistojo V. G. apeliacinį skundą atmesti.