Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2024-10-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-1156-1078/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2024-10-10
Bylos Nr.
A6.-1156-1078/2024
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01207-2024-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ieva Narbutaitė
Pažeidėjas
R. V.
Kategorijos
  • 8.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A6.-1156-1078/2024
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01207-2024-9Procesinio sprendimo kategorija 8.12 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2024 m. spalio 10 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė,sekretoriaujant Jurgitai Gailik,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. V.,Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei I. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios adresu – (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. V., būdama (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadove ir žinodama apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėdama užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 10 d. iki 2024 m. gegužės 20 d. teikė pirmenybę kitiems kreditoriams, t. y. vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, nors (duomenys neskelbtini) buvo skolinga valstybės biudžetui. Tokiu būdu, pažeisdama nustatytą atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą, R. V. pažeidė kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) interesus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu apklausta administracinėn atsakomybėn traukiama R. V. nurodė, jog sutinka su VMI pareiškime nurodytomis pretenzijomis. Pripažįsta, jog bandė visais įmanomais būdais išgelbėti įmonę. Supranta, jog padarė nusižengimą, reikėjo pinigus skirti VMI. Pasipelnymo minčių tikrai nebuvo, kadangi nebuvo iš ko pelnytis. (duomenys neskelbtini) – yra jos įmonė, iš savo pinigų nupirko produktų, kol įmonė buvo uždaryta, kad galima būtų toliau pardavinėti, paskui pagal konsignacijos sutartį (duomenys neskelbtini) prekiavo“ tai produktais. Jiems pervedė 10 000 Eur, nes jie sumokėjo už produktus, tai buvo skolos grąžinimas. Tai įmonei įsiskolinimas yra apie 190 000 Eur. Sau buvo išsimokėjusi 2 300 Eur, tai buvo dalis algos. (duomenys neskelbtini), atsiskaitoma buvo už ofiso patalpas, kurioje buvo vykdoma veikla, buvo susikaupusi 1 600 Eur suma. (duomenys neskelbtini) yra kredito įstaiga. (duomenys neskelbtini) buvo motininė įmonė, jai buvo sumokėta 7 000 Eur už produktus, arba jos įmonė arba motininė įmonė pirko produktus. Šiuo atveju motininė įmonė turi akcijas. P. V. pardavinėjo savo produktą ir teikė paslaugą. (duomenys neskelbtini) – vaistinė, priklauso (duomenys neskelbtini) tinklui, sumokėjo 1 400 Eur, kadangi buvo skola už reklamą. (duomenys neskelbtini) – IT paslaugos, prižiūrėjo elektroninę parduotuvę. Fiziniai asmenys – tai pirkėjai iš elektroninės parduotuvės, jie perveda pinigus, o mokėjimai vyksta antstoliams ir mokėjimo įstaigoms. Atsakydama į klausimus R. V. nurodė, jog šiuo metu dirba, tačiau mėnesinės pajamos siekia 500 Eur, gyvena pas savo mamą. Yra sodyba, bet ji yra užstatyta kredito unijai. Jos asmeninėje sąskaitoje yra minus 21 000 Eur. Realią baudą, kurią prašo VMI, sumokėti neturėtų galimybių, nebent baudos sumokėjimas būtų išdėstytas dalimis.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu apklausta VMI atstovė nurodė, kad palaiko teismui pateiktą pareiškimą pareiškime nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad turėtų iš dalies sutikti su R. V. pastebėjimais, kad buvo stengiamasi išgelbėti įmonę ir sutinka, kad buvo dengimai ir dalis mokestinės nepriemokos padengta. Tačiau įstatymo leidėjas imperatyviai numato, kad atsiskaitymų eiliškumas turi būti užtikrintas tokiomis situacijomis ir pareiga išlieka. Mano, jog pažeidimas tikrai buvo padarytas, o dėl lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių bei baudos dydžio, turėtų spręsti teismas.

VMI pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo nurodyta, kad VMI yra (duomenys neskelbtini) kreditorė. Nuo 2017 m. rugsėjo 28 d. (duomenys neskelbtini) vadove yra R. V. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. liepos 12 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui – 24 040,25 Eur. Pareiškime nurodoma, jog VMI 2023 m. gegužės 4 d. mokestine paskolos sutartimi Nr. (23.24-08) 327-26216 išdėstė Bendrovei 47 866,31 Eur sumokėjimą nuo 2023 m. balandžio 6 d. iki 2023 m. gruodžio 25 d., mokėjimo pradžią atidedant iki 2023 m. gegužės 25 d. VMI 2024 m. sausio 20 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukė mokestines paskolos sutartį pasibaigus mokestinės paskolos sutarties laikotarpiui. (duomenys neskelbtini) atsiskaitomųjų sąskaitų išrašuose nurodyta, kad didžiausi, didesni nei 1 000 Eur, mokėjimai atlikti pažeidžiant atsiskaitymo eiliškumą. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2022 m. gruodžio 10 d. iki 2024 m. gegužės 20 d. teikė pirmenybę kitiems kreditoriams, t. y. vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, nors (duomenys neskelbtini) buvo skolinga valstybės biudžetui. Iš VMI pareiškimo bei pateiktų dokumentų kopijų – banko sąskaitų išrašų nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 10 d. iki 2024 m. gegužės 20 d. Bendrovė mokėjo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir kt. Taigi piniginių lėšų patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Bendrovė per banko sąskaitą vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais būdama skolinga valstybės biudžetui.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais).

CK 6.930¹ straipsnio (atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas) 1 dalyje nustatyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Šio straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtinta, jog atsiskaitymų eilę vykdymo proceso, bankroto, restruktūrizavimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais nustato kiti įstatymai.

Pažymėtina, jog CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis atsiskaitinėjant su kreditoriais, jeigu skolininkas neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai Bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriai – ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais neturint galimybių patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

Lingvistiškai aiškinant CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą reguliavimą konstatuotina, jog pareiga laikytis CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo kyla tuomet, kai asmuo, turintis pareigą atsiskaityti su kreditoriais, neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Atsižvelgiant į tokį reguliavimą, vien aplinkybė, jog juridinis asmuo turi tam tikrą kiekį piniginių lėšų, nėra pakankama laikyti, jog Bendrovės vykdomiems atsiskaitymams nėra taikomos CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintos nuostatos. Pagrindinė sąlyga, kuriai esant turi būti vadovaujamasi CK 6.930¹ straipsnyje reglamentuota atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eilės tvarka, yra tokio piniginių lėšų kiekio neturėjimas, kuris būtų pakankamas visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Taigi, juridiniam asmeniui turint piniginių lėšų, tačiau neturint jų užtektinai, jog būtų padengti visiems kreditoriams turimi piniginiai įsipareigojimai, reikia vadovautis CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta atsiskaitymų eiliškumo tvarka.

Iš teismo posėdžio metu apklaustos administracinėn atsakomybėn traukiamos R. V. duotų paaiškinimų bei bylos medžiagos akivaizdu, jog R. V., būnant (duomenys neskelbtini) vadove, buvo žinoma apie Bendrovės finansinę padėtį. Tai žinodama ir būdama atsakinga už Bendrovės mokėjimų organizavimą ir vykdymą, R. V. suteikė pirmenybę atsiskaitymams su kitais Bendrovės kreditoriais, taip pažeisdama CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies reikalavimus. Teismo vertinimu, tokie R. V. veiksmai atitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, todėl jis baustinas už šio nusižengimo padarymą.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą R. V., atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį – R. V. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su vadovaujamos Bendrovės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu. Teismų praktikoje sprendžiant dėl pažeidėjo veiksmų pavojingumo, atsižvelgiama į tai, ar pažeidėjas pažeisdamas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, veikė piktavališkai ar tokie veiksmai buvo nulemti ekonominio būtinumo, ar jie buvo atliekami sąmoningai kenkiant kreditorių interesams ar priešingai – siekiant šiuos interesus apsaugoti, ar tokie veiksmai buvo daromi dėl savanaudiškų paskatų ar siekiant pozityvių tikslų, pavyzdžiui, susijusių su siekiu apsaugoti (ar nepabloginti) kreditorių ir (ar) bendrovės interesų. Iš bylos medžiagos matyti, kad Bendrovė atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, nors prieš tai privalomai nebuvo įvykdyti visi atsiskaitymai su valstybės biudžetu. Tačiau pažymėtina, jog nenustatyta, kad su VMI buvo neatsiskaitoma piktybiškai, t. y. kad R. V. kryptingai siekė pažeisti VMI interesus, nesilaikė minėtos pareigos turėdama išankstinių neteisėtų tikslų. Priešingai, atkreiptinas dėmesys, dėl ko šis pažeidimas buvo padarytas – Bendrovės vadovė dėjo pastangas vykdyti veiklą, atsiradus finansiniams sunkumams, dalis mokėjimų buvo atlikti atsiskaitant su kreditoriais taip siekiant išlaikyti įmonės veiklą. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad R. V. prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), posėdžio metu nurodė, kad sutinka, jog vykdė mokėjimus kitiems kreditoriams, tačiau pažymėjo, kad atlikti mokėjimai buvo būtini veiklos vykdymui ir išlaikymui, vėliau dėl kitų įsiskolinimų banko sąskaitos buvo areštuotos antstolių, todėl nebegalėjo spręsti dėl mokėjimo eiliškumo. R. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo posėdžio metu R. V. nurodė, jog jos mėnesinės pajamos siekia 500 Eur, o asmeninėje sąskaitoje yra minus 21 000 Eur, todėl VMI prašomą skirti 2200 Eur baudą sumokėti neturi finansinių galimybių.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1400 iki 3000 Eur. Teismas, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, apibūdinančias R. V. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir jos asmenybę, jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat atsižvelgdamas į protingumo ir teisingumo principus, daro išvadą, kad yra teisinis pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui mažesnę baudą, negu ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta minimali bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 120 straipsnio 1 dalimi, 627-637 straipsniais, 675 straipsniu, teismas,

nutaria:

R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, paskirti jai 500 (penkių šimtų) eurų baudą.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB „Citadele“ banko Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900; AB Luminor banko Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 banko kodas 21400; AB SEB banko Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440; AB Šiaulių banko Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800; Danske Bank A/S Lietuvos filialo Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000; AB „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, UAB Medicinos banko Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo paskirties lauke turi būti nurodomas įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje turi būti nurodomas administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-1156-1078/2024. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1-2 dalys).

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalis).

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Narbutaitė