- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-18
- Bylos Nr.
- 2S-490-425/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-082541-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „Senvagės rezidencija“, A. A.
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-490-425/2013
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. birželio 18 d.
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens UAB „Senvagės rezidencija“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3621-755/2013 pagal antstolio M. A. pareiškimą dėl taikos sutarties vykdomojoje byloje patvirtinimo, suinteresuoti asmenys A. A., A. A., UAB „Senvagės rezidencija“, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Antstolis M. A. kreipėsi į teismą prašydamas patvirtinti skolininko A. A. ir išieškotojo UAB „Senvagės rezidencija“ taikos sutartį vykdomojoje byloje Nr. 0089/13/00288.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013-05-03 nutartimi prašymą patvirtinti A. A. ir UAB “Senvagės rezidencija” sudarytą taikos sutartį vykdomojoje byloje Nr.0089/13/00288 atmetė. Teismas nurodė, kad pateikta tvirtinti taikos sutartimi konstatuojama, jog A. A. yra skolininkas 419 026,41 Lt sumą kreditoriui UAB “Senvagės rezidencija” ir dalį šios skolos (408 000 Lt) skolininkas padengia perduodamas Kreditoriaus nuosavybėn 86/100 dalis negyvenamosios patalpos - administracinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), unik.Nr.(duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad iš VĮ Registrų centras pateikto duomenų banko išrašo matyti, jog šios patalpos areštuotos antstolio S. R. apribojant disponavimo teisę pagal 2010-12-21 pranešimą Nr.0910-0008531, joms taip pat 2009-09-02 nustatyta hipoteka, antstolis M. A. 2013-03-26 turto arešto aktu Nr.2013016934 kreditoriaus Danske Bank interesais areštavo tą patį turtą. Arešto pagrindu yra Panevėžio miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus vykdomasis įrašas. Kai dėl hipoteka apsunkinto turto yra pradėtos vykdomojo įrašo vykdymo procedūros, nesant kreditoriaus sutikimo turto perleidimas draudžiamas. Kreditoriaus Danske Bank sutikimo suinteresuoti taikos sutarties sudarymu asmenys teismui nepateikė, nepanaikintas ir antstolio S. R. uždėtas areštas, todėl teismas nurodė, kad taikos sutarties tvirtinimas negalimas.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo UAB „Senvagės rezidencija“ atskiruoju skundu prašė panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-05-03 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti antstolio M. A. prašymą ir patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį. Apeliantas nurodė, kad teismas suklydo vertindamas faktines ginčo aplinkybes. Turtas, kurį taikos sutartimi šalys nori perduoti viena kitai, yra įkeistas ne Danske bankui, kaip nurodė teismas, tačiau išieškotojui UAB „Senvagės rezidencija“, t. y. apeliantas yra vienintelis šio turto turėtojas, daugiau niekam turtas nėra įkeistas. Taikos sutartimi skolininkas ir hipotekos kreditorius visus savo nesutarimus išsprendė taikos sutartimi, todėl pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytos teisės normos nėra pažeidžiamos ir nėra jokio pagrindo atsisakyti tvirtinti šalių pasirašytą ir antstolio pateiktą taikos sutartį. Apeliantas nesutiko su teismo pozicija, kad esant įregistruotiems keliems turto areštams, turto realizuoti negalima. Teismo paminėti kitų kreditorių areštai jokios įtakos taikos sutarčiai nedaro. Pagal CPK 754 str. 1 d. hipotekos kreditoriaus ir įkaito turėtojo reikalavimai iš įkeisto turto patenkinami be eilės, o įkeisto turto realizavimas panaikina visus to turto areštus. Be to, teismui buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys, jog perduodamo pagal taikos sutartį turto rinkos vertė yra mažesnė nei skolininko skola kreditoriui, todėl iš įkeisto turto negali būti tenkinami kitų skolininko kreditorių reikalavimai. Dėl šios priežasties taikos sutartimi nėra pažeidžiami kitų kreditorių interesai.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. A. atsiliepimu prašė apelianto UAB „Senvagės rezidencija“ skundą tenkinti ir panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-05-03 nutartį bei klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį. Suinteresuotas asmuo paaiškino, jog Danske bankui buvo įkeistas kitas turtas – žemės sklypas ir pastatas, esantys (duomenys neskelbtini) kurį pardavus liko nemaža skola minėtam kreditoriui. Suinteresuotas asmuo geruoju susitarė su UAB „Senvagės rezidencija“ ir sudarė taikos sutartį, kurios sąlygos tenkina abi šalis. Kreditoriui perduodamas turtas yra negyvenamosios paskirties, jis nėra naudojamas skolininko ar jo šeimos, turto parduoti suinteresuotam asmeniui nepavyko, be to, A. A. tenka mokėti nemažas turto išlaikymo išlaidas, todėl suinteresuotas asmuo nori kuo greičiau užbaigti turto realizavimo procedūrą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d.1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
CPK 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi. Pagal CPK 140 straipsnio 3 dalį taikos sutartimi šalys gali baigti bylą bet kurioje proceso stadijoje, taip pat ir vykdymo procese (CPK 595 str.). Ši įstatymu nustatyta šalių teisė baigti bylą taikos sutartimi negali būti paneigta, nes šalių sudaryta taikos sutartis negali būti tvirtinama tik tuo atveju, jeigu ji prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju kreditorius UAB „Senvagės rezidencija“ ir skolininkas A. A. 2013-04-08 sudarė taikos sutartį, kuria susitarė užbaigti šalių ginčus ir išspręsti skolininko įsipareigojimus pagal vykdomąjį įrašą Nr. 6717 vykd. byloje Nr. 0089/13/00288 bei perduoti kreditoriui skolininkui priklausantį turtą - administracines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (b. l. 3-5). Taikos sutartimi perduodamas turtas yra įkeistas 2009-09-01 hipotekos lakštu UAB „Senvagės rezidencija“ reikalavimo užtikrinimui (b. l. 26-32). Minėtas A. A. turtas 2010-12-21 buvo areštuotas antstolio S. R. arešto aktu kreditoriaus M. B. 62 200 Lt reikalavimo įvykdymui užtikrinti bei 2013-03-26 antstolio M. A. arešto aktu kreditoriaus Danske Bank A/S Lietuvos filialas 348 795,74 Lt reikalavimo įvykdymo užtikrinimui (b. l. 9-12). Šiais antstolių arešto aktais buvo apribotas disponavimas A. A. turtu, taip siekiant užtikrinti kreditorių interesų apsaugą, kad turtas nebūtų perleistas ir A. A. mokumas nesumažėtų be kreditorių žinios. Suinteresuoti asmenys UAB „Senvagės rezidencija“ ir A. A. prašoma tvirtinti Taikos sutartimi siekia perleisti areštuotą turtą, apie tai neinformuodami kreditorių ir taip galimai pažeisdami kreditorių teises ir interesus. Be to, Taikos sutarties 11 p. šalys susitarė, jog antstolio taikyti apribojimai perduodamam turtui bus panaikinti. Tokia sutartimi yra ne tik išsprendžiamas šalių tarpusavio ginčas, bet ir apribojamos kitų kreditorių teisės gauti savo reikalavimo patenkinimą.
Prieš tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį, teismas turi įsitikinti, ar ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui. Įstatyme neatskleista viešojo intereso samprata. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas viešąjį interesą supranta plačiai ir suteikia teismui teisę konkrečiu atveju vertinti ir spręsti, ar šalys sudaryta taikos sutartimi pažeidžia viešąjį interesą ar ne. Taigi apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, kai pateikiama tvirtinti šalių sudaryta taikos sutartis. Įstatyme (CPK 42 straipsnio 2 dalis) teismui nustatyta pareiga – prieš tvirtinant šalių sudarytą taikos sutartį patikrinti, ar ji neprieštarauja viešajam interesui. Taigi, kai yra pažeidžiamas viešasis interesas, teismas jį gina – netvirtina šalių sudarytos taikos sutarties. Vertinant, ar yra viešasis interesas tuo atveju, kai šalys bylą baigia taikos sutartimi, atsižvelgtina į tai, kad CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Teisingumo principas reikalauja, kad asmenys, įgyvendindami savo teises, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Laikantis šio principo, tuo atveju, kai šalių sudaryta taikos sutartimi pažeidžiamos kito asmens teisės, kito asmens pažeidžiamų teisių gynimas yra viešasis interesas, nors šalių sudaryta taikos sutartis išoriškai gali atrodyti kaip taikus teisinio ginčo baigimas. Teismas, nustatęs viešojo intereso pažeidimą, taikos sutarties neturi tvirtinti.
Nagrinėjamu atveju areštuoto turto perleidimas neįspėjus kreditorių, kurių naudai areštas taikytas, ir negavus jų sutikimo, prieštarauja viešajam interesui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokią taikos sutartį tvirtinti atsisakė. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad kreditoriai M. B. ir Danske Bank A/S Lietuvos filialas sutiko su administracinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), rinkos verte ir išreiškė sutikimą perduoti kreditoriui UAB „Senvagės rezidencija“ skolininkui A. A. priklausantį turtą - administracines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini).
Pažymėtina, kad teismas turi ginti ne tik sutarties šalių: skolininko ar kreditoriaus interesus, tačiau taip pat privalo užtikrinti, jog tvirtinama taikos sutartis nepažeistų kitų asmenų interesų. Šalims gavus kitų kreditorių, kurių reikalavimų įvykdymo užtikrinimui civilinėse bylose taikytos laikinosios apsaugos priemones ir areštuotos administracinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), sutikimą dėl šio turto perleidimo, teismas taikos sutartį tvirtinti galėtų, tačiau nagrinėjamoje byloje kreditorių sutikimo nėra teismui pateikta, todėl taikos sutartis pagrįstai netvirtinta.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias taikos sutarties patvirtinimą, todėl priėmė pagrįstą ir teisingą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmos dalies pirmu punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą.