Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant Linai Deržinskienei, dalyvaujant pareiškėjai Z. S., jos atstovei advokatei I. A., suinteresuotam asmeniui E. J., nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui V. K., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys E. J., V. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Pareiškime nurodyta, kad 1997 m. birželio 17 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2⁴-1979/97 buvo nutraukta pareiškėjos ir E. S. santuoka, įregistruota (duomenys neskelbtini). Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje ištuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų statybos bendrijos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruota pareiškėjos nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini). E. S. pareiškus teisme ieškinį Z. S. dėl buto pasidalijimo, 1999 m. rugsėjo 20 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2¹⁰-1799/99 buvo patvirtinta E. S. ir Z. S. taikos sutartis, kuria šalys susitarė, jog Z. S. nuosavybei pereina butas, esantis (duomenys neskelbtini), o Z. S. sumoka E. S. 7000 litų kompensaciją ir 608,45 litų teismo išlaidas iki 1999 m. rugsėjo 20 d. Areštas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), pritaikytas šalių turto padalijimo byloje, buvo panaikintas 2003 m. spalio 16 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi, teismui konstatavus, kad Z. S. įvykdė taikos sutarties, patvirtintos civilinėje byloje Nr. 2¹⁰-1799/99, sąlygas, todėl pagrindas turto areštui išnyko. E. S. mirė (duomenys neskelbtini) VĮ Registrų centras 2025 m. gegužės 5 d. priėmė sprendimą, kuriuo atmetė pareiškėjos Z. S. prašymą Nekilnojamojo turto registre buto, esančio (duomenys neskelbtini), registro įraše įregistruoti juridinį faktą „asmeninė nuosavybė“, kadangi pateikti dokumentai nepatvirtina asmeninės nuosavybės teisės formos atsiradimo, teismo nutartyje dėl taikos sutarties patvirtinimo nėra parašyta, kad butas atitenka pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise. Prašo tenkinti pareiškimą, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

4. Suinteresuotas asmuo E. J. informavo teismą, kad sutinka su pareiškėjos prašymu (b. l. 25). Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo patvirtino, kad minimas butas priklauso motinai Z. S. asmeninės nuosavybės teise, motina yra sumokėjusi tėvui E. S. piniginę kompensaciją už butą. Prašo tenkinti pareiškimą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

7. Pareiškimai dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Jeigu asmens teisėms nustatyti reikia fakto, kad tam tikras turtas priklausė konkrečiam asmeniui, o šis faktas yra reikalingas notaro atliekamam paveldėjimo teisės liudijimo įforminimui, tai jis gali būti nustatomas CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkto tvarka kaip juridinę reikšmę turintis faktas.

8. Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2009; kt.).

9. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas 1997 m. birželio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2⁴-1979/97 nutraukė pareiškėjos ir E. S. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), nutraukdamas santuoką teismas nedalino santuokoje įgyto turto (b. l. 16-17). (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų statybos bendrijos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pažymėjimas, Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruota pareiškėjos nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 13-15). Šiaulių miesto apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2¹⁰-1799/99 pagal ieškovo E. S. ieškinį atsakovei Z. S. dėl santuokinio turto padalijimo ir 1999 m. rugsėjo 20 d. nutartimi buvo patvirtinta E. S. ir Z. S. taikos sutartis, kuria šalys susitarė, jog Z. S. nuosavybei pereina butas, esantis (duomenys neskelbtini), o Z. S. sumoka E. S. 7000 litų kompensaciją ir 608,45 litų teismo išlaidas iki 1999 m. rugsėjo 20 d., o civilinė byla nutraukta (b. l. 19). Šiaulių miesto apylinkės teismas išnagrinėjo pareiškėjos Z. S. prašymą civilinėje byloje Nr. 2¹⁰-1799/99 dėl arešto butui, esančiam (duomenys neskelbtini), panaikinimo ir 2003 m. spalio 16 d. nutartimi prašymą tenkino, konstatuodamas, jog pareiškėja įvykdė byloje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo patvirtintos taikos sutarties sąlygas, todėl pagrindas turto areštui išnyko, turto areštas naikintinas (b. l. 19).

10. Nagrinėjamu atveju ginčo santykius dėl santuokos metu įgyto turto reglamentavo tuo metu galiojęs Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodeksas (toliau – SŠK). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį CK normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki CK įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir SŠK (21 straipsnio 1, 3 dalyse). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis Nr. 3K-3-343/2006; 2006-10-06 nutartis Nr. 3K-3-538/2006; 2007-11-06 nutartis Nr. 3K-3-490/2007).

11. Jeigu byla teisme nagrinėjama įsigaliojus CK, tai turi būti daroma ne pagal SŠK, o pagal CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-579/2002, 3K-3-343/2006, 3K-3-280/2008).

12. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatą asmenine sutuoktinių nuosavybe laikoma turtas sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas ar lėšas gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninei nuosavybėn. Vadinasi, šiuo atveju tam, kad būtų paneigta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, turi būti nustatytos dvi sąlygos: 1) sutuoktinio turtas įgytas už vieno iš sutuoktinių asmenines lėšas; 2) buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia už asmenines lėšas įgyjamą turtą įgyti savo asmeninei nuosavybėn. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad taikydami naujojo Civilinio kodekso normas iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams teismai turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų – teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos. Sprendžiant, ar iki CK įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sąlygas, būtina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusią teismų praktiką. Taigi, vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninei nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. SŠK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninei nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2008; 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2011). Todėl sprendžiant dėl turto nuosavybės rūšies (asmeninė ar bendroji jungtinė), pirmiausia būtina nustatyti, už kokias lėšas jis įgytas (asmenines ar bendras), jei už vieno sutuoktinio lėšas – kokia buvo jo valia įsigyjant turtą (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

13. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja ir jos buvęs sutuoktinis E. S. teismo patvirtinta taikos sutartimi susitarė, jog butas esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise atitinka pareiškėjai, kuri sumoka buvusiam sutuoktiniui sutartą kompensaciją už jai nuosavybės teise atitinkantį nekilnojamąjį daiktą. Byloje nėra duomenų, paneigiančių teismo nustatytas aplinkybes, jog pareiškėja įvykdė prievolę buvusiam sutuoktiniui ir išmokėjo jam taikos sutartimi nustatytą kompensacijos sumą.

14. CPK 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka, nei juridinio fakto nustatymas, pareiškėjai Z. S. nėra galimybės Nekilnojamojo turto registre buto, esančio (duomenys neskelbtini), registro įraše įregistruoti juridinį faktą „asmeninė nuosavybė“, kadangi teismo 1999 m. rugsėjo 20 d. nutartyje dėl taikos sutarties patvirtinimo nėra nurodyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), atitenka pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise.

15. Faktiniai bylos duomenys patvirtina, jog butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra asmeninė pareiškėjos Z. S. nuosavybė, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Šio fakto nustatymas pareiškėjai reikalingas jos asmeninei nuosavybei įregistruoti viešajame registre.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 442 straipsnio 1 punktu, 443 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

tenkinti pareiškėjos Z. S. pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra asmeninė Z. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybė ir priklauso pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise pagal 1999 m. rugsėjo 20 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2¹⁰-1799/99 patvirtintą taikos sutartį.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas asmeninės nuosavybės įregistravimo viešajame registre tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.