Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. J. ieškinį atsakovui V. K. dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-13733-235/2010 nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė S. J. paaiškino, kad priteista išlaikymo suma nėra pakankama vaiko poreikiams patenkinti. Vaikui greit bus 18 metų. Jos pajamos apie 800 Eur. Su ja kartu gyvena du sūnus ir dabartinis vyras.

Atsakovas V. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu atsakovas V. K. nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Sutinka ir dėl išlaikymo mokėjimo iki einamojo mėnesio 20 dienos, nes visą atlyginimą gauna 15 dieną. Uždirba apie 900 Eur. Jam lieka apie 470 Eur po antstolių nuskaitymo. Kitų išlaikytinių asmenų neturi. Jo sveikata gera. Turi paveldėtą butą, kur ir gyvena.

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad nepilnametis A. K., gim. (duomenys neskelbtini), kartu su mama S. J., jos sutuoktiniu G. J. ir broliu E. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena nuomojamame trijų kambarių su visais patogumais bute, (duomenys neskelbtini). Apsilankymo metu namuose buvo švaru, tvarkinga. Vaikinui skirtas atskiras kambarys, apstatytas reikiamais baldais bei daiktais, nepilnamečiui sudarytos tinkamos gyvenimo, mokymosi, ugdymosi sąlygos. Tarnybos vyr. specialistei bendraujant su jaunuoliu, A. sakė, kad dabar jis mokosi (duomenys neskelbtini); sekasi po truputį, nes derina mokslus su darbu (dirba (duomenys neskelbtini), atlyginimas mokamas pagal valandas). Nepilnamečio teigimu, su tėvu jis nebendrauja, nevadina jo tėvu, sakė, kad „tėvas tas, kuris užaugina“, o jo biologinis tėvas išmetė jį ir jo motiną į gatvę, todėl jis negali jo vadinti tėvu. Pasak vaikino, jis matė porą kartų jį, gal prieš 3 metus, tada bandė kalbinti, bet nepavyko. Anot nepilnamečio, jis niekada nėra gavęs iš jo dovanų ar kišenpinigių, jis nieko apie jį nežino, nei telefono numerio, nei kur gyvena ir jam visai nerūpi. Su motina sutaria gerai, ji beveik visada jį supranta. Su G. ir broliu taip pat gerai sutaria. Jaunuolis mano, kad jau išaugo iš vaikiško amžiaus ir jau daug ką supranta gyvenime. S. J. dirba (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nurodė, kad jos darbo pajamos - apie 800 Eur/mėn. S. J. teigimu, atsakovas smarkiai piktnaudžiauja alkoholiu, nei ji, nei vaikas dabar nebendrauja su juo, nežino kur jis gyvena ir kontaktinio telefono numerio neturi. Pasak ieškovės, sūnus buvo kažkada sutikęs jį parduotuvėje, bandė pabendrauti, bet tada nepavyko, o vėliau vėl nebendravo. Tarnybos nuomone, A. augant, didėja jo poreikiai, ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 8 d. sprendimu priteistas vaikui išlaikymas (po 134 Lt/mėn., dabar po 39,10 Eur/mėn.) nebeatitinka LR įstatymų nuostatų, susiformavusios teismų praktikos, negali užtikrinti net minimalių, būtiniausių vaiko poreikių, todėl didintinas, atsižvelgiant į vaiko poreikių bei tėvų turtinės padėties proporcingumą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 8 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.1. punktu šalys buvo sutarusios, kad V. K. (tėvas) moka sūnaus A. K. ,a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 135 Lt (39,10 Eur) per mėnesį iš visų rūšių savo pajamų iki sūnus sulauks pilnametystės.

Remiantis CK 3.201 straipsniu, pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai. Teismų praktikoje pažymima, kad tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; kt.). Pažymėtina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Dėl to, nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

Nagrinėjamu atveju ieškovė su ieškiniu teikė vaiko poreikių lentelę, kurioje nurodė, kad vaiko A. K. poreikių tenkinimui per mėnesį yra reikalinga apie 721 Eur suma: būsto nuoma 125 Eur (vaiko dalis), komunalinės paslaugos –58 Eur (vaiko dalis), maistas – 200 Eur, vaistai, vitaminai ir dantų priežiūra – 12 Eur, higienos priemonės – 40 Eur, apatiniai drabužiai – 10 Eur, viršutiniai drabužiai, avalynė – 100 Eur, buities apyvokos daiktai – 25 Eur, mokymosi priemonės ir sporto apranga – 30 Eur, papildomos būtinos išlaidos laisvalaikiui ir pramogoms – 30 Eur, „Vilniečio kortelės“ pildymas – 6 Eur, mob. ryšio telefonas – 25 Eur, kišenpinigiai – apie 60 Eur.

Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius vaiko poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA yra 924 Eur (neatskaičius mokesčių), atskaičius mokesčius – 709 Eur. Minusavus vaiko pinigus (96,25 Eur), kiekvienam iš tėvų tenkanti vaiko išlaikymo dalis sudaro apie 306 Eur.

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – Sodra) duomenų nustatyta, kad ieškovė dirba (duomenys neskelbtini). Darbo užmokestis sudaro apie 1300 Eur neatskaičius mokesčių. Ieškovė nuomoja būstą, turi dar vieną išlaikytinį, t. y. nepilnametį vaiką. Valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenys patvirtina, kad ieškovės vardu nėra registruotų transporto priemonių, kito kilnojamojo registruotino turto. Ieškovės vardu yra registruota ¼ dalis nekilnojamojo turto, įgyto paveldėjimo teisės pagrindu. Antstolių informacinės sistemos duomenimis ieškovės atžvilgiu nėra vykdomi išieškojimai antstolių vykdomosiose bylose.

Sodra duomenimis atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), darbo užmokestis apie 1500-1700 neatskaičius mokesčių. Valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenys patvirtina, kad atsakovo vardu nėra registruota transporto priemonių, kito kilnojamojo turto. Atsakovo vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas, įgytas paveldėjimo teisės pagrindu. Antstolių informacinės sistemos duomenimis atsakovo atžvilgiu vykdoma 10 išieškojimų antstolių vykdomosiose bylose. Atsakovas nurodė, kad kitų išlaikytinių asmenų neturi.

Vertindamas prašomas priteisti sumas vaiko išlaikymui teismas tai daro atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis), remdamasis į bylą pateiktais įrodymais, šalių paaiškinimais, visuotinai žinomomis prekių ir paslaugų kainomis, atsižvelgdamas į tai, ar nurodyti poreikiai yra realūs ar nurodytos protingumo kriterijus atitinkančios jiems tenkinti skirtinos sumos (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-619/2017).

Nors bylos nagrinėjimo metu šalys neįrodinėjo, kad jų finansinė, turtinė padėtis nuo sprendimo priėmimo būtų iš esmės pagerėjusi ar pablogėjusi, akivaizdu, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 8 d. sprendimu priteistas išlaikymas nėra pakankamas net minimaliems nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti, todėl turi būti padidintas siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, gauna pajamas iš darbinių teisinių santykių, todėl yra pajėgus teikti didesnį išlaikymą savo sūnui. Priešingų aplinkybių atsakovas neįrodinėjo.

Teismas, atsižvelgdamas į vaiko amžių, jo poreikius ir vaiko būtinųjų poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, šalių turtinę padėtį, į tai, kad ieškovės prašoma priteisti 275 Eur išlaikymo suma neviršija orientacinio vaikui teiktino išlaikymo dydžio, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo padidinimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Tuo pagrindu keistinas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.N2-13733-2352010 sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.1. p., priteisiant iš atsakovo V. K. jo nepilnamečiam vaikui A. K. išlaikymą, mokėtiną po 275 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo dienos (2023 m. lapkričio 30 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Ieškovei prašant, o atsakovui sutinkant, nurodytina, kad pinigai vaiko išlaikymui pervestini į asmeninę S. J. sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) Luminor bankas, iki einamojo mėnesio 20 dienos.

Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai bei užtikrins būtinas vaikui vystytis sąlygas (CPK 178, 185 straipsniai, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis, 3.192 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė skirtina jos vaikui priteisto išlaikymo iš atsakovo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis). Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį ir CK 3.186 straipsnio 1 dalį, ieškovė yra įstatyminis vaiko turto uzufruktorius ir turi pareigą tvarkyti vaikui priklausantį turtą išimtinai jo interesais ir tik vaiko asmeninių poreikių tenkinimui (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalis 2 punktas).

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 96 straipsnio 1 dalimi, valstybės naudai iš atsakovo priteistina 64 Eur žyminio mokesčio už patenkintą reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo.

Nagrinėjant civilinę bylą, teismas patyrė 15,22 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo valstybės naudai taip pat priteistina 15,22 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Ieškovė remiantis 2023 m. gegužės 31 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisės skyriaus sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo yra 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.

Teisme gauta 2024 m. kovo 27 d. patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (Nr. APD-2024-03419), kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudarė 431,25 Eur. Kai ieškovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, tai jos priteisiamos iš atsakovo, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Taigi, ieškinį tenkinus visiškai, atsakovui atsirado pareiga atlyginti 431,25 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Visgi įvertinus tai, kad atsakovas V. K., atvykęs į bylos nagrinėjimą, iš karto su ieškiniu sutiko, jį pripažindamas, nevilkino bylos nagrinėjimo, be to, atsakovas turi nepilnametį vaiką, kurį privalo išlaikyti, iš jo darbo užmokesčio vykdomi ir kiti išieškojimai, dėl kol atsakovo disponuojama darbo užmokesčio suma nėra didelė, todėl teismas nusprendžia, kad yra pagrindas iš dalies atleisti atsakovą nuo antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo į valstybės biudžetą ir iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisti 131,25 Eur išlaidų už antrinę teisinę pagalbą (CPK 96 straipsnio 5 ir 7 dalys, 99 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 263–268 straipsniais, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-13733-235/2010 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.1. punktą.

Priteisti iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 275 Eur (du šimtus septyniasdešimt penkis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. lapkričio 30 d.) iki sūnaus pilnametystės, pinigus pervedant į asmeninę S. J. sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) Luminor bankas, iki einamojo mėnesio 20 dienos, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Kitas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-13733-235/2010 dalis palikti nepakeistas.

Priteisti iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 64 Eur (šešiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio, 15,22 Eur (penkiolika eurų ir dvidešimt du centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ir 131,25 Eur (vieną šimtą trisdešimt vieną eurą ir dvidešimt penkis centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), įmokos kodas žyminio mokesčio sumokėjimui – 5660, išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu – 5662, antrinės teisinės pagalbos išlaidoms – 5630 (mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą). Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti teismui (raštinei).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.