Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. G. atstovo advokato Algirdo Miškinio apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 11 d. nutarties, kuria A. G. atstovo advokato Algirdo Miškinio skundas dėl Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Klaipėdos regiono departamento 2011 m. rugsėjo 15 d. nutarimo netenkintas ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Klaipėdos regiono departamento 2011 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 128163-2P nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 145 str. 2 d. ir jam paskirta administracinė nuobauda – 1600 Lt bauda. A. G. nubaustas už tai, kad 2011 m. liepos 18 d., 17.50 val., kelio (duomenys neskelbtini), dokumentų patikrinimui buvo sustabdytas Z. G. vairuojamas krovininis automobilis „Scania R124LA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ su puspriekabe „Renders RSCC 12.27“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vykstantis maršrutu (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu, sveriant automobilinėmis ašinėmis svarstyklėmis F-1000 Nr. 9173284, kurių patikra galioja iki 2011 m. lapkričio 16 d. (svėrimo aktas Nr. 128163) nustatyta, kad transporto priemonė su kroviniu yra sunkiasvorė, nes faktinė transporto priemonės varančios ašies apkrova – 12,38 t, tai 0,78 t viršijo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtintos „Maksimalūs leidžiami transporto priemonių matmenys, leidžiamos ašies apkrovos, leidžiamos bendros masės“ II skirsnio 4 punkte nustatytą maksimalią leidžiamą varančios ašies apkrovą – 11,5 t. Z. G. vairavo transporto priemonę neturėdamas specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę sunkiasvorei transporto priemonei važiuoti Lietuvos Respublikos valstybinės ir vietinės reikšmės viešaisiais keliais. A. G., būdamas įmonės direktoriumi ir atsakingas už krovinių vežimo veiklą įmonėje, neužtikrino, kad vairuotojas, veždamas krovinį be leidimo, neviršytų kelių transporto priemonės maksimalią leistiną apkrovą ant ašies.

Šį nutarimą A. G. atstovas advokatas Algirdas Miškinis apskundė Tauragės rajono apylinkės teismui, nurodydamas, jog pažeidimas nebuvo padarytas, nes varančiosios ašies apkrovos viršijimas užfiksuotas persiskirsčius svoriui ant ašių ne dėl nuo A. G. priklausančių aplinkybių. Pakrovus krovinį, kontrolinės svarstyklės rodė leistiną bendrąjį svorį ir leistiną varančiosios ašies apkrovą. Pareigūnai užfiksavo varančiosios ašies apkrovos viršijimą tik stacionariajame transporto priemonių kontrolės poste. Svėrimo poste įvažiavimas į svėrimo patalpą iškeltas pernelyg aukštai, kas gali lemti svorio tarp ašių persiskirstymą transporto priemonei.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

A. G. administracinė nuobauda buvo paskirta pagal ATPK 145 str. 2 d., kurioje numatyta, jog važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą ir (ar) leidžiamą bendrą svorį, taip pat važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus, _ užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų ir įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, – nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliaciniame skunde A. G. teigia, jog jis – įmonės vadovas negali būti administracinės atsakomybės pagal ATPK 145 str. 2 d. subjektu, nes įmonėje buvo paskirtas įgaliotas asmuo. Susipažinus su bylos medžiaga nustatyta, jog 2011 m. liepos 18 d., dokumentų patikrinimui buvo sustabdytas Z. G. vairuojamas krovininis automobilis „Scania R124LA“, priklausantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ su puspriekabe „Renders RSCC 12.27“. Patikrinimo metu, nustatyta, kad transporto priemonė su kroviniu yra sunkiasvorė, nes faktinė transporto priemonės varančios ašies apkrova – 12,38 t, tai 0,78 t viršijo nustatytą maksimalią leidžiamą varančios ašies apkrovą – 11,5 t. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius yra A. G.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius 2010 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 1 patvirtino vairuotojo-ekspeditoriaus pareiginius nuostatus, kuriuose 2.12 p. nustatyta, jog vairuotojo-ekspeditoriaus pareigos yra stebėti ir būti atsakingu už tai, kad įmonės transporto priemonė neviršytų leidžiamą ašies (ašių) apkrovą, leidžiamą bendrą svorį ir leidžiamus transporto priemonės matmenis (b. l. 23). UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius 2011 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 04-05 paveda vairuotojams-ekspeditoriams vadovauti krovinių vežimo veiklai, kad būtų užtikrintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtintos „Maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamos ašies (ašių) apkrovos, leidžiamos bendrosios masės“ nuostatos ir kitų vežimo veiklą reguliuojančių teisės aktų nuostatos (b. l. 25). Juridinių asmenų registro duomenimis įregistruotoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingas asmuo yra tik A. G. (b. l. 66-67).

Lietuvos Respublikos Kelių transporto kodekso 32 str. 1 d. numato, jog vežėjas privalo tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas. Vežėjui nustatytą pareigą vykdo įmonės vadovas per vairuotoją ar kitą įgaliotą asmenį, todėl ir atsakomybė pagal ATPK 145 str. 2 d. kyla dviems subjektams – vairuotojui ir vadovui ar jo įgaliotam asmeniui, kuriam pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai. Įmonės vadovo įgaliotas asmuo yra asmuo, kuriam vadovas perduoda dalį savo įgaliojimų. ATPK 145 str. 2 d. įmonės vadovo įgaliotas asmuo yra asmuo įmonėje einantis vadovaujančias pareigas, turintis teisę vadovauti krovinių vežimo veiklai, turintis įgaliojimus įmonės darbuotojams duoti privalomus nurodymus, susijusius su įmonėje vykdoma krovinių vežimo veikla. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra licencijuota. Esant licencijuotai įmonei, įmonės vadovo įgaliotas asmuo, kuriam pavesta vadovauti keleivių ir (arba) krovinių vežimo veiklai, turi būti išlaikęs profesinės kompetencijos egzaminą. A. G. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra išlaikęs egzaminą (b. l. 69). Tuo tarpu byloje nėra duomenų, kad Z. G. ar kiti vairuotojai-ekspeditoriai yra išlaikę tokį egzaminą ir turėtų profesinės kompetencijos pažymėjimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo konstatavimu, jog įmonės vadovo atsakomybė negali kilti visiems vairuotojams-ekspeditoriams ir A. G., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, buvo tinkamas subjektas ATPK 145 str. 2 d. prasme.

Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad apeliantas nesutinka su svėrimo akte ir kvite užfiksuotų duomenų patikimu yra nepagrįstas. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2011 m. liepos 22 d. svėrimo kvite Nr. 11791 (b. l. 15) ir 2011 m. liepos 22 d. svėrimo akte Nr. 128163 ( b. l. 14) užfiksuota, stacionariame transporto priemonių kontrolės poste svarstyklėmis modelis F-1000, serijinis Nr. 9173284 (7501823) pasverta transporto priemonė, automobilis „Scania R124LA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Renders RSCC 12.27“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios krovinio leistinas svoris – 40 t, faktinis svoris – 38,17 t, varančios ašies faktinis svoris – 12,28 t, kai leistinas svoris – 11,5 t, t. y. 0,78 t viršytas leistinas krovinio svoris. Automobilinių ašinių svarstyklių F-1000, serijinis Nr. 9173284 (7501823), metrologinė patikra galiojo iki 2011-11-16, o administracinis teisės pažeidimas buvo padarytas 2011-07-18 (b. l. 55). Todėl apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl svėrimo priemonės - svarstyklių, kuriomis buvo nustatytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiai transporto priemonei leidžiamų ašies apkrovų dydžio viršijimo faktas, naudojimo tinkamumo. Institucijos atstovas R. S. S. teismo posėdžio metu parodė, kad teisės akto, kaip sverti automobilinėmis ašinėmis svarstyklėmis nėra. Svarstyklės yra elektroninės, ypatingai tikslios. Sveriant automobilius svarstyklėmis vadovaujamasi gamintojo instrukcija (b. l. 68). Apeliantas teigia, kad transporto priemonėje įrengtos kontrolinės svarstyklės pažeidimo nefiksavo, tačiau byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų šį teiginį. Bylos medžiaga patvirtina, kad Z. G. vairuojamas krovininis automobilis su puspriekabe buvo sveriamas tik vieną kartą.

Apeliacinio skundo argumentas, kad „Scania“ automobilių naudojimo instrukcija vairuotojams turi būti įvertinta, nes patvirtina tam tikras faktines aplinkybes, kad lėtai važiuojant persiskirsto automobilio varančiosios ašies svoris, yra atmestinas. Pareigūnai sverdami automobilius stacionariame transporto priemonių kontrolės poste turi vadovautis svarstyklių gamintojo instrukcija, nes kaip parodė institucijos atstovas R. S. S. svarstyklės yra elektroninės, automobilis sveriamas tik jam sustojus, tiksliai pastačius automobilį, jam nesvyruojant. Tik tiksliai įvykdžius svarstyklių naudojimo instrukcijos reikalavimus, svarstyklės pasveria automobilį, priešingu atveju rodo klaidą ir svėrimas yra negalimas ( b. l. 68), todėl pareigūnai negali vadovautis „Scania“ automobilio naudojimo instrukcija.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus bei padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kad nėra pagrindo abejoti stacionariame kontrolės poste įrengtų svarstyklių F-1000 svėrimo rezultatais.

Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą nustatė, kad pažeidimas yra nedidelis, kad 2011-02-18 nutarimu už pažeidimą, numatytą ATPK 145 str. 2 d. A. G. jau buvo paskirta 1550 Lt bauda. A. G. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Todėl sumažinus paskirtą administracinę nuobaudą iki sankcijoje numatyto minimumo nebūtų pasiekti ATPK 20 str. numatyti nuobaudos skyrimo tikslai.

Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 11 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. G. apeliacinio skundo netenkinti, Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.