Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. N. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 31 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-09-02 D. N. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2013-09-01 19 val. 30 min. Šilutės r. sav., Tarvydų k., Verdainės g., vairavo automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, vidutinio neblaivumo (girtumo) laipsnio, po to, kai 2010-06-23 jam buvo paskirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 129 str., kuri nėra įvykdyta, jo pastatytas automobilis trukdė kitų transporto priemonių eismui, t. y. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 155.10 p. reikalavimus. Šiais veiksmais D. N. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 130² str., 124¹ str. 4 d. Be to, D. N. nepateikė vairuotojo pažymėjimo, taip pažeidė KET 16 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 7 d.

Dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ str. 7 d., teismas nutraukė bylą, kadangi byloje nebuvo pateikta objektyvių duomenų, kad policijos pareigūnai reikalavo, jog D. N. pateiktų vairuotojo pažymėjimą.

Taip pat apeliantas nesutinka, jog automobilis trukdė kitų transporto priemonių eismui, nes jis stovėjo kelkraštyje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Pagal ATPK 257 str. administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad D. N. kaltė padarius ATPK 126 str. 4 d., 124¹ str. 4 d. numatytus pažeidimus įrodyta.

ATPK 126 str. 4 d. numato, jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo – užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų. Kaip matyti iš minimo straipsnio dispozicijos, administracinė atsakomybė yra numatyta už tai, kad asmuo vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Taigi nagrinėjamu atveju turėjo būti nustatytas faktas, jog D. N. vairavo automobilį būdama neblaivus, tačiau byloje nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad D. N. vairavo automobilį neblaivus.

Iš bylos duomenų nustatyta, jog policijoje 2013-09-01 20.25 val. buvo gautas neprisistačiusio asmens pranešimas dėl alkoholio vartojimo Verdainės g., Tarvydų k., Juknaičių sen., Šilutės r. sav. (b. l. 60). Asmuo taip pat nurodė, jog automobilio „Volkswagen Golf“ vairuotojas, kuriam yra apie 20 metų, yra neblaivus. Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo įvykio dieną matyti, jog jie nuvykę į įvykio vietą prie transporto priemonės pamatė du neblaivius jaunuolius, kurie vartojo alkoholį (b. l. 12). Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad policijos pareigūnai rado tik netvarkingai pastatytą automobilį ir prie jo jaunuolius, vartojančius alkoholį, tačiau nematė, kad automobilis buvo vairuojamas ir kas tiksliai jį vairavo, iki jis buvo pastatytas Verdainės g., Tarvydų k. To, kad automobilį vairavo būtent D. N., neįvardijo ir asmuo, pranešęs apie įvykį, jis tik apibūdino, jog vairuotojo amžius – apie 20 metų. Teismo posėdyje policijos pareigūnai, buvę įvykio vietoje, A. M. ir I. K. taip pat patvirtino, jog jie nematė, kas vairavo automobilį (b. l. 53, 66). Iš liudytojų N. K., V. M., kurie įvykio dieną buvo kartu su D. N., parodymų nustatyta, kad, iki jaunuoliams atvykstant į Tarvydų k., D. N. buvo blaivus, alkoholinius gėrimus jis vartojo tik atvykus į vietą (Tarvydų k.). Atsižvelgiant į tokius duomenis, darytina išvada, jog šiuo atveju nėra neginčijamų duomenų, jog D. N. 2013-09-01 vairavo automobilį neblaivus. Pažymėtina, jog vairuotojo blaivumas turi būti nustatytas vairavimo metu, todėl net jeigu būtų daroma prielaida, kad automobilį D. N. vairavo neblaivus, neaišku, koks iš tikrųjų buvo jo neblaivumo laipsnis, nes blaivumas jam buvo tikrinamas ne vairavimo metu, o tuo metu, kai jis su draugais vartojo alkoholinius gėrimus prie pastatyto automobilio.

Kaip matyti iš bylos duomenų, administracinio teisės pažeidimo protokolas D. N. už automobilio vairavimą neblaiviam buvo surašytas kitą dieną tik iš paties D. N. paaiškinimo. Nors D. N. pirminiame paaiškinime nurodyta, jog jis vairavo automobilį neblaivus, tačiau, atsižvelgiant į vėlesnius D. N. parodymus bei kitus bylos duomenis, darytina išvada, jog byloje nėra pakankamai objektyvių ir neginčytinų D. N. kaltės įrodymų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad policijos pareigūnas G. P., surašęs D. N. paaiškinimą bei administracinio teisės pažeidimo protokolą, parodė, kad D. N. nuo pat pradžių keitė savo nuomonę dėl įvykio, kad buvo užrašyta tai, ką D. N. pasakė galutinai. Atsižvelgiant į tokius pareigūno parodymus, sutiktina su apeliantu, jog jis galėjo nurodyti netikslias aplinkybes apie įvykį, jog galėjo būti paveiktas nepalankiai jam susiklosčiusios situacijos.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Teismų praktika pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti, o nesant galimybės to padaryti – administracinio teisės pažeidimo byla privalo būti nutraukta. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma sukelia abejonių ir neaiškumų dėl administracinio teisės pažeidimo sudėties buvimo, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai D. N. pripažino padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d., todėl D. N. ši administracinio teisės pažeidimo bylos dalis nutrauktina.

Taip pat nutrauktina ir administracinio teisės pažeidimo byla dėl ATPK 124¹ str. 4 d. numatyto pažeidimo, kadangi byloje nėra jokių schemų ar kitų įrodymų, iš kurių būtų galima matyti, kaip buvo pastatytas automobilis ir kaip dėl to buvo pažeistos KET taisyklės, reglamentuojančios automobilių stovėjimo taisykles.

Atsižvelgiant į tai, kad administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, transporto priemonė „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežta pagal 2013-09-01 transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą Nr. 94, grąžintina jos savininkui (ATPK 269 str. 7 d.).

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinis skundas tenkintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla D. N. nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 31 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą D. N. nutraukti.

Automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežtą pagal 2013 m. rugsėjo 1 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą Nr. 94, grąžinti jos savininkui.

Nutarimas neskundžiamas.