Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui S. J. J. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo bei gyvenamosios vietos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos mieste.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme priimtas ieškovės ieškinys, kuriuo ji prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko K. J., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis, kol vaikas sulauks pilnametystės, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove ir priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu santuokos nebuvo sudarę, susilaukė sūnaus K. J.. Gimus vaikui atsakovas prie jo išlaikymo neprisideda, vaiku nesirūpina.

Atsakovas S. J. J. atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, nors apie posėdį informuotas tinkamai, neatvykimo priežasčių nenurodė, todėl byla nagrinėta atsakovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalis).

Išvadą teikianti institucija pateikė prašymą bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas ieškinį palaikė jame išdėstytais pagrindais ir motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus K. J.. VĮ Registrų centro duomenimis ieškovė nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių LR teritorijoje, neturi. Ieškovė dirba UAB „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“, jos gaunamas darbo užmokestis yra apie 400-450 Eur. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenimis nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d. ieškovei buvo mokama socialinė pašalpa po 122 Eur ir išmoka vaikui po 45,22 Eur, kitų išmokų ieškovė negauna.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Abiejų nepilnamečio vaiko tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 straipsnis). Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu, o jiems nesutarus, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis). Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas vadovaujasi vaiko interesais, atsižvelgia į jo norą, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra vaiko interesai (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo teismo nustatyti nepilnamečio sūnaus K. J. gyvenamąją vietą su ieškove, nurodo, jog ji gali tinkamai ir gerai pasirūpinti vaiku, iki šiol nepilnametis sūnus visą laiką gyveno su motina, atsakovo nuomonė dėl šio ieškinio reikalavimo nežinoma. Teismas daro išvadą, jog ieškovės gyvenimo aplinka yra tinkama vaikui augti ir vystytis, ji turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kuri tinkama nepilnamečio vaiko poreikiams (poilsiui, ugdymuisi, žaidimams ir kt.) patenkinti. Byloje nustatyta, kad vaikas gyvena su ieškove, byloje nėra duomenų, kad ieškovė sūnų prižiūrėtų ir augintų netinkamai, kad vaikas būtų nesaugus, kad ieškovė būtų veikusi priešingai vaiko interesams. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad kurį laiką gyveno su atsakovu užsienyje, tačiau dėl patiriamo smurto iš atsakovo pusės, buvo priversta su vaiku grįžti į Lietuvą. Byloje išvadą teikusi institucija, dėl šio ieškinio reikalavimo dalies prieštaravimų neteikė. Todėl manytina, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitiks vaiko interesus.

Teismas ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, jog ieškovė užtikrina vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas, įvertinus vaiko amžių, mamos santykį su vaiku, tai, kad sveikai vaiko emocinei raidai yra būtina motinos globa, bylos duomenimis vaiko interesus labiau atitinka gyvenimas su mama, todėl ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas, kaip pagrįstas, nepilnamečio K. J. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su jo motina R. K. (CK 3.169 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo

Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės.

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010, 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 17 punktas). Orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį, yra CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Be to, formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; kt.). Pažymėtina ir tai, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, gabumų lavinimui.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė šiuo metu viena augina ir išlaiko nepilnametį sūnų K. J.. Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas faktiškai nusišalino ne tik nuo bendravimo su sūnumi, bet nuo sūnaus gimimo iš viso neteikia jokio išlaikymo sūnui. Atsakovas tokių aplinkybių nepaneigė, nepateikė įrodymų, jog vaikui išlaikymą teikia. Ieškovė taip pat paaiškino, kad sūnus sveikatos problemų ar specialių poreikių neturi, lanko darželį. Atsakovo turtinė padėtis nežinoma.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, laikytina, kad būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti, t. y. patenkinti jo poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, ugdymui per mėnesį turėtų pakakti vieno minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio. Nuo 2019 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 555 Eur (neperskaičiuota dėl mokesčių reformos alga būtų 430 Eur), taigi išlaikymo orientacinis dydis turėtų būti pusė būtent šios sumos, t. y. 215 Eur.

Ieškovė nurodė, kad nepilnamečio vaiko poreikiams per mėnesį reikia apie 400 Eur, kiekvienam tėvui mėnesiui po 200 Eur. Teismas atkreipia šalių dėmesį, kad pirmiausia turi būti tenkinami būtinieji vaiko poreikiai, o tik jei yra pakankamai ar papildomų lėšų, gali būti tenkinami ir papildomi vaiko poreikiai. Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgiant į šalių nepilnamečio sūnaus amžių (šiuo metu yra 3 metų amžiaus), į tai, kad sūnus neturi išskirtinių sveikatos problemų ar poreikių, į tai, kad byloje nėra duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, į tai, kad nepilnamečių vaikų išlaikymas yra abiejų tėvų pareiga, taip pat teisingumo, proporcingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo tenkintinas – iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui sūnui K. J. periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos 2018 m. lapkričio 9 d. iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnio). Teismo vertinimu, tokio dydžio išlaikymas, įvertinus tai, jog šalių sūnus kas mėnesį iš savivaldybės administracijos gauna 50 Eur išmoką vaikui, kuri skirta vaiko poreikiams patenkinti, visiškai pakankamas ir atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, turtinius interesus.

Pažymėtina, kad atsakovas yra jauno, darbingo amžiaus, duomenų apie jo negalėjimą dirbti byloje nėra, todėl turi imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jo ir jo nepilnamečio vaiko poreikius. Byloje nėra duomenų apie atsakovo sveikatos sutrikimus, taip pat poreikį išlaikyti kitus asmenis, o nuolatinių pajamų neturėjimas iš darbo teisinių santykių nepašalina atsakovo pareigos teikti reikalingo dydžio išlaikymą nepilnamečiui sūnui ir užtikrinti būtinas sąlygas jo visapusiškam vystymuisi ir poreikių tenkinimui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis skirtina ieškovė (CK 4.185 straipsnio 1dalis, CPK 376 straipsnio 3dalis).

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams ar tėvų turtinei padėčiai ar kitoms aplinkybėms, galima kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio ar formos bei gyvenamosios vietos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarybos 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-18-T-1661-15116 ieškovė nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų 100 proc. atleista.

Teismas ieškovės reikalavimus tenkino visiškai. Už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 75 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista. Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis žyminis mokestis turi būti skaičiuojamas pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovė, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pateikiant ieškinį buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Ieškinys dėl išlaikymo priteisimo patenkintas 100 procentų, todėl už ieškinį dėl išlaikymo priteisimo mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro (200 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) 54 Eur, kuri ir priteistina iš atsakovo. Iš viso iš atsakovo priteistina 129 Eur (75 Eur + 54 Eur) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktoje 2019 m. balandžio 15 d. patikslintoje pažymoje nurodyta, kad valstybės patirtos išlaidos už ieškovės atstovavimą sudaro 175,50 Eur.

Į valstybės biudžetą iš atsakovo taip pat priteistinos 175,50 Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus patirtos išlaidos už advokato pagalbą ieškovei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnamečio vaiko K. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su mama – ieškove R. K..

Priteisti iš atsakovo S. J. J. nepilnamečio sūnaus K. J., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2018 m. lapkričio 9 d. iki K. J. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio K. J. materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti jo motiną R. K..

Priteisti iš atsakovo S. J. J. į valstybės biudžetą 129 Eur (vieną šimtą dvidešimt devynis eurus) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo S. J. J. 175,50 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus penkiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą, šią sumą pervedant į Valstybės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ AB; Nr. (duomenys neskelbtini), AB Citadele“ bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), AB Luminor bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Šiaulių bankas“; Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas; Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 5630. Mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimo kopiją su jo vertimu į lenkų kalbą išsiųsti atsakovui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.