Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-03-10 · Byla Nr. 1N-30/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-10
Bylos Nr.
1N-30/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Regina Gaudutienė (pirm.), Violeta Ražinskaitė, Jonas Algimantas Venckus
Kaltinamasis
G. S.
Advokatai
Rimas Andrikis
Kategorijos
Byla Nr. 1N-30/2011
Procesinio sprendimo kategorija 2.12.4
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,

teisėjų: Violetos Ražinskaitės, Jono Algimanto Venckaus,sekretoriaujant Rasai Maldanytei,

teismo posėdyje išnagrinėjo advokato Rimo Andrikio skundą dėl Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 17 d. nutarties, kuria kaltinamojo G. S. gynėjas advokatas Rimas Andrikis nušalintas nuo tolimesnio baudžiamosios bylos nagrinėjimo.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundui nagrinėti pateikta medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, kurioje G. S. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 straipsnio 2 dalies 7, 9 punktuose, 22 straipsnio 1 dalies, 129 straipsnio 2 dalies 5, 7, 9 punktuose, padarymu, 2011 m. vasario 17 d. buvo priimta nutartis nušalinti kaltinamojo G. S. gynėjas advokatas Rimas Andrikis nušalintas nuo tolimesnio baudžiamosios bylos nagrinėjimo. Nutartyje nurodyta, kad gynėjas naudoja neteisėtas gynybos priemones siekiant vilkinti baudžiamosios bylos nagrinėjimą. Tai yra akivaizdus, numatytas BPK 49 straipsnyje, pagrindas nušalinti gynėją.

Šalies argumentai

Advokatas R. Andrikis skundu prašo, vadovaujantis BPK 49 straipsnio 2 dalimi, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 17 d. nutartį kaip nepagrįstą. Nurodo, kad teismo argumentai, kad jis neatvyko į teismo posėdį eilinį kartą, teismas negavo iki teismo posėdžio pradžios jokio dokumento, paaiškinančio jo neatvykimą, jis naudoja neteisėtas gynybos priemones siekiant vilkinti baudžiamosios bylos nagrinėjimą, neatitinka įstatymo reikalavimų ir bylos aplinkybių. Neatvykimas į teisiamąjį posėdį dėl svarbios priežasties, nepriklausomai nuo neatvykimo skaičiaus, negali būti pripažintas siekiu vilkinti bylos nagrinėjimą. Įstatyme nurodytos pažymos išdavimas ir ligos konstatavimas priklauso ne teismo kompetencijai. Pažyma Nr. 094-1/a dėl jo ligos 2011-02-14 – 2011-02-18 laikotarpiu buvo išsiųsta teisėjui R. Skirtunui 2011-02-15 registruotu laišku, taip pat 2011-02-17 9.15 val. faksimiliniu ryšiu. Taigi jis ėmėsi visų jam tuo metu prieinamų priemonių laiku informuoti teismą apie jo neatvykimo į teismą priežastis ir negali atsakyti už pašto korespondencijos pristatymo trikdžius. O 2010-12-20 jis dalyvavo dviejų kitų bylų teismo posėdžiuose, nes bylas nagrinėjusi teisėja neprocesiniais, intensyviais, prasilenkiančiais su teisėjo etika veiksmais, darė jo ginamiesiems stiprų psichologinį poveikį, nukreiptą į gynėjo dalyvavimą teismo posėdžiuose bet kokia kaina. Toks teisėjos elgesys, pažeidžiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalį, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punktą, BPK 44 straipsnio 5 dalį, privertė jį dalyvauti teismo posėdžiuose žinant, kad šių posėdžių trukmė nebus ilga.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

BPK 49 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu prokuroras, o teismo proceso metu bylą nagrinėjantis teismas, nustatę, kad gynėjas naudoja neteisėtas gynybos priemones, turi teisę nušalinti gynėją. Tokiu atveju šio Kodekso 50 straipsnyje nustatyta tvarka kviečiamas ar paskiriamas kitas gynėjas. BPK nenurodo, kokios gynybos priemonės laikytinos neteisėtomis. Be to, neapibrėžti kriterijai, kuriais vadovaujantis galima būtų teigti, jog naudojamos gynybos priemonės neteisėtumo laipsnis yra pakankamas siekiant gynėją nušalinti. Tačiau gynėjo nušalinimas komentuojamame straipsnyje nurodytu pagrindu yra prievartinio pobūdžio priemonė, kuria tiesiogiai kėsinamasi pažeisti Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalį, Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte įtvirtintą teisę gintis padedant savo paties pasirinktam gynėjui, todėl priimant sprendimą nušalinti gynėją būtina vadovautis pagrindiniais valstybės prievartos leistinumo kriterijais ir tik tuomet, jei neginčijamai nustatomas faktinis ir teisinis pagrindai, leidžiantys taikyti šią teisę gintis turinčią esminės įtakos (kraštutinę) priemonę. Tai yra kiekvienu atveju, vertinant, ar yra pagrindas gynėjui taikyti procesinę prievartinio pobūdžio priemonę – nušalinimą, turi būti atsižvelgiama į konkrečias tyrimo aplinkybes, pasitelkiant teisinę sąmonę, bei pasiremiant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Gynėjo nušalinimas kaip kraštutinė procesinė prievartos priemonė taikytina tik tuomet, jei teisėtomis ir leistinomis priemonėmis surinkti faktiniai duomenys (įrodymai) patvirtiną pagrįstą įtarimą, pavyzdžiui: gynėjas dalyvavo kaip bendrininkas kartu ginamuoju darant nusikalstamą veiką, suimtas ginamasis per gynėją daro naujas nusikalstamas veikas, siekiama neteisėtais būdais paveikti liudytojus, nukentėjusiuosius, ekspertus, naikinti ar klastoti dokumentus ar pan.

Kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės nėra tokios, kurios būtų pagrindas taikyti kraštutinę procesinę prievartos priemonę - gynėjo advokato R. Andrikio nušalinimą nuo tolimesnio baudžiamosios bylos nagrinėjimo. Tokių duomenų, kad advokatas R. Andrikis, gindamas ir atstovaudamas kaltinamojo G. S. interesams elgėsi nusikalstamai ar skatino elgtis nusikalstamai savo ginamąjį, ar būtų grubiai pažeidęs advokato etiką, byloje nėra. Tos aplinkybės, kad advokatas R. Andrikis nedalyvavo 2010 m. gruodžio 20 d. teismo posėdyje, kaip jis nurodė dėl ligos, o tuo metu dalyvavo Vilniaus apygardos teisme kitose nagrinėjamose baudžiamosiose bylose Nr. 1A-1015/2010 nuo 8.30 val. iki 9.30 val. ir Nr. 1-302-149/2010 nuo 10 val. iki 10.25 val., galėtų būti pagrindu R. Andrikio nurodytos priežasties – ligos, dėl kurio jis, kaip nurodė, negalėjo dalyvauti teismo posėdyje, nepripažinti pateisinama advokato nedalyvavimo teismo posėdyje priežastimi. Tačiau, remiantis vien šiomis aplinkybėmis, daryti išvadą, kad gynėjas naudoja neteisėtas gynybos priemones siekiant vilkinti bylos nagrinėjimą, būtų pernelyg kategoriška išvada. Pažymėtina, kad pats teismas nustatė, jog advokatas R. Andrikis iki šio posėdžio, jeigu ir neatvyko į prieš tai vykusį teismo posėdį, tai dėl svarbios priežasties, ką patvirtina advokato pateiktos įstatymo nustatytos formos medicininės pažymos. Byloje tokių duomenų, kad šios medicininės pažymos būtų suklastotos ar jose nurodyti akivaizdžiai neteisingi duomenys, nėra. Be to, iš pateiktų su skundu advokato dokumentų taip pat matyti, kad jis negalėjo dalyvauti ir 2011 m. vasario 17 d. teismo posėdyje dėl svarbios priežasties – ligos (t. 28, b. l. 18-21). Todėl, remiantis byloje nustatytomis aplinkybės, yra pagrindas daryti išvadą, kad byloje nustatytas tik vienas atvejis, kai advokatas R. Andrikis be svarbios priežasties neatvyko į teismo posėdį. Bet tai dar neleidžia teigti, jog taip yra siekiama vilkinti bylos nagrinėjimą. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog paskirta procesinė prievartos priemonė – advokato R. Andrikio nušalinimas nuo tolimesnio baudžiamosios bylos nagrinėjimo yra ne tik, kad neadekvati, bet ir paskirta pažeidžiant proporcingumo principą, įtvirtintą BPK 11 straipsnio 1 dalyje. Proporcingumo principo laikymasis baudžiamajame procese visuomet yra susijęs su pareiga, priimant kiekvieną sprendimą, susijusį su žmogaus teisių suvaržymu, kruopščiai tikrinti, ar toks suvaržymas nebus per griežtas. Šiuo atveju, nesant byloje jokių duomenų, kad advokatas R. Andrikis, gindamas ir atstovaudamas kaltinamojo G. S. interesams elgėsi nusikalstamai ar skatino elgtis nusikalstamai savo ginamąjį, nustačius tik vieną atvejį, kad R. Andrikis be svarbios priežasties neatvyko į teismo posėdį, kolegija laiko, kad proceso tikslus galima buvo pasiekti paskiriant advokatui R. Andrikiui ir švelnesnę procesinės prievartos priemonę, netaikant pačios kraštutinės procesinės prievartos priemonės – nušalinimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad BPK 50 straipsnio 4 dalyje yra numatyta, kad tais atvejais, kai įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo pasirinktas gynėjas daugiau kaip tris dienas iš eilės negali dalyvauti procese, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ir teisėjas turi teisę pasiūlyti įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam pasikviesti kitą gynėją, o jei šie to nepadaro, privalo šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskirti gynėją. Pagal šią dalį gynėjas yra paskiriamas neatsižvelgiant į ginamojo norus turėti konkretų advokatą. Naujo gynėjo paskyrimas netrukdo bylos procese dalyvauti asmens anksčiau pasirinktam gynėjui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 17 d. nutartį, kuria kaltinamojo G. S. gynėjas advokatas Rimas Andrikis nušalintas nuo tolimesnio baudžiamosios bylos nagrinėjimo.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Kolegijos pirmininkė Regina GaudutienėTeisėjai Violeta RažinskaitėJonas Algimantas Venckus