Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2017-06-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1983-1035/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-06-28
Bylos Nr.
1-1983-1035/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-28402-2017-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valerij Lauš
Kaltinamasis
M. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1983-1035/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28402-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 28 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Gaudento Balčiūno pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje M. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. 2017 m. birželio 8 d., apie 23.20 val., (duomenys neskelbtini), konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,44 promilių girtumo laipsnis), tyčia vieną kartą kumščiu sudavė smūgį sugyventinei I. B. į veido sritį, dėl ko pastarajai buvo praskelta lūpa, taip mušdamas sukėlė nukentėjusiajai I. B. fizinį skausmą. Šiais veiksmais M. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas M. K. paaiškino, kad kaltę pripažįsta visiškai. Kartu su sugyventine I. B. apie vienerius metus gyvena jai priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Santykiai su I. yra geri, kartais konfliktuoja, tačiau dažniausiai konfliktai būna žodinio pobūdžio. I. ir jis pats niekur nedirba, vartoja alkoholinius gėrimus, jeigu atsiranda pinigų, tai kartu vartoja alkoholinius gėrimus – degtinę. Konfliktai tarp jų įvyksta alkoholio vartojimo metu, konfliktuoja dėl įvairių priežasčių. 2017 m. birželio 8 d., apie 18.00 val., jis kartu su sugyventine pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus, gėrė degtinę. Apie 23.20 val., tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, dėl ko konfliktavo, neatsimena, kadangi buvo girtas. Konflikto metu kumščiu sudavė smūgį sugyventinei į veidą, jai iš lūpos pradėjo bėgti kraujas. Kas vyko paskui, neatsimena, kas iškvietė policiją, nežino, už kelių minučių pamatė tarpduryje stovinčius policijos pareigūnus, kurie jį sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, buvo neblaivus, nesuprato ką daro, norėtų atsiprašyti savo sugyventinės (b. l. 20).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. K. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2017 m. birželio 8 d. 23.17 val. įregistruotas įvykis, kad iš esančio kaimyninio buto sklinda triukšmas, muštynių, grumtynių garsai (b. l. 2).

Iš 2017 m. birželio 8 d. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad 2017 m. birželio 7 d., apie 23.20 val. gautas pranešimas, jog, kaip pranešė (duomenys neskelbtini) buto gyventoja, bute Nr. (duomenys neskelbtini) girdisi muštynių garsai. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu kilusio konflikto metu M. K. kumščiu trenkė į veidą savo sugyventinei I. B.. I. B. nuo GMP atsisakė, vaikų bute nebuvo, abu sugyventiniai buvo neblaivūs. I. B. pareiškė, kad smurtas pasireiškė fiziškai mušant kumščiu jai į veidą. Konstatuotas gumbas kaktos srityje ir praskelta lūpa. M. K. pareiškė, kad labai gailisi, jog sumušė sugyventinę (b. l. 3–4)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta I. B. parodė, kad su sugyventiniu M. K. apie vienerius metus gyvena jai priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Santykiai su M. yra geri, kai pastarasis būna blaivus, tačiau, kai sugyventinis pradeda vartoti alkoholinius gėrimus, pasidaro konfliktiškas, jis labai pavydus, konfliktuoja ir naudoja fizinį smurtą prieš ją. Alkoholinius gėrimus vartoja kartu, tačiau gali pasakyti, kad, kai M. būna neblaivus, ji jo bijanti, kadangi ji tuomet turi tylėti, o ji tylėti negali ir nemoka, todėl pastarasis pradeda smurtauti prieš ją, jo ranka yra sunki ir muša jis labai skaudžiai, be gailesčio. 2017 m. birželio 8 d., apie 23.20 val., ji kartu su M. sėdėjo prie stalo ir išgėrinėjo, gėrė degtinę. Pastarasis vėl pradėjo kabintis prie jos išsakytų žodžių, sakydamas, kad ji jam neištikima, kad ji su visais iš eilės vyrais santykiauja, kad santykiauja ir su jų bendrais draugais. Tuomet jis staigiai atsistojo ir rankos kumščiu sudavė jai smūgį į veidą, dėl ko jai buvo praskelta lūpa, bėgo kraujas, juto fizinį skausmą. Išsigandusi pagriebė telefoną ir išbėgo iš namų bei iškvietė policiją, kadangi bijojo, kad pastarasis labiau ją sumuš. Su M. taikytis nenori, sutinka, kad byla būtų pabaigta teismo baudžiamuoju įsakymų (b. l. 10).

Iš alkotesterio pažymos matyti, kad 2017 m. birželio 8 d. 23.57 val. M. K. nustatytas 2,44 promilių girtumo laipsnis (b. l. 14).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir BK 248 straipsnio 1 dalį, kurioje pateiktas sąvokų „artimieji giminaičiai“ ir „šeimos nariai“ išaiškinimas, darytina išvada, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis, panaudodamas fizinį smurtą, konflikto metu, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė smūgį sugyventinei I. B., su kuria veda bendrą ūkį, į veido sritį, dėl ko pastarajai buvo praskelta lūpa, taip jai sukėlė fizinį skausmą.

Įtariamajam M. K. paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, M. K. su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko (b. l. 34–35). I. B. 2017 m. birželio 20 d. pranešimu yra informuota apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 36).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, veika baigta, kaltinamojo asmenybę –nedirbantis, neteistas (b. l. 33), baustas administracine tvarka (b. l. 27–32), kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, BK 59 str. 1 d. 2 p.) ir sunkinančią aplinkybę (veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokuroro pasiūlytą ir įstatymo sankcijoje numatytą arešto bausmę, jos dydį nustatant artimą vidurkiui. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra optimali.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis M. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka M. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. birželio 8 d. 23.50 val. (b. l. 13) iki 2017 m. birželio 9 d. 13.03 val. (b. l. 21), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 str.).

Ikiteisminio tyrimo metu M. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 22) paliktina galioti iki paskirtos bausmės vykdymo pradžios.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vaizdo ir garso įrašas iš įvykio vietos (duomenys neskelbtini), prisegtas prie bylos viršelio, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. K. (M. K.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 48 (keturiasdešimt aštuonių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. K. skirti galutinę bausmę – 32 (trisdešimt dviejų) parų areštą, bausmę atliekant areštinėje.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo M. K. sulaikymo, vykdant šį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti M. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. birželio 8 d. 23.50 val. iki 2017 m. birželio 9 d. 13.03 val.

M. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki paskirtos bausmės vykdymo pradžios.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vaizdo ir garso įrašą iš įvykio vietos (duomenys neskelbtini), prisegtą prie bylos viršelio, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti byloje.

Išaiškinti M. K. , kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Valerij Lauš