- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-06-08
- Bylos Nr.
- e1-949-457/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14167-2023-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vidmantas Gestautas
- Kaltinamasis
- D. M.
- Kategorijos
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 1.2.4.6.2.2Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas mažamečiui arba kankinant nukentėjusį asmenį (BK 140 str. 3 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėjas Vidmantas Gestautas išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirba V. L. individualioje įmonėje darbininku, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
- kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį, 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. M. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu, laikotarpyje nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 1 d., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia telefono laidu sudavė mažamečiui sūnui J. M., gimusiam 2011 m., per dešinę koją bei, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ne daugiau dviejų kartų, tikslus smūgių skaičius ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, delnu sudavė pastarajam per dešinę ranką, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam J. M. sukėlė fizinį skausmą.
Be to, D. M. 2023 m. balandžio mėn. pradžioje, tiksli diena ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, apie 18:00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia, rankoje turėtu diržu, smogė žmonai I. M. du kartus per kairę koją ir padarė kairės šlaunies poodines kraujosruvas, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai I. M. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Dėl nusikalstamo veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje
D. M. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 3 dalyje, įrodyta šiais duomenimis:
- D. M. visišku prisipažinimu ir parodymais, kad jis laikotarpyje nuo 2021 m. iki 2022 m. rudens galėjo suduoti savo mažamečiui sūnui J. M. telefono laidu, kai jis pykosi su broliu, kad juos išskirtų. Galėjo suduoti ir ranka, kai jis jo neklausė, nes vaikai dažnai tarpusavyje pešasi. Tokiais savo veiksmais jis jam sukėlė fizinį skausmą. Jis pats nevartoja alkoholio jau 5 metus ir įvykio metu buvo blaivus, dėl šitokio savo elgesio nuoširdžiai gailisi;
- nukentėjusiojo J. M. parodymais, kad pykstasi su broliu, su mama ir tėčiu sutaria gerai. Jo niekas nėra nuskriaudęs, brolis yra padaręs skaudžiai, bet seniai. Tėtis nėra skriaudęs, tik ant kojos netyčia užlipęs. Kada važiavo žvejoti dviračiais, sugedo stabdžiai ir jis nugriuvo, tėtis dėl to nekaltas. Jis, kai tėtį suerzindavo, tėtis kartais jį ir A. pabardavo. Kai tėtis supyksta, sako, kad atims telefoną, neleis į lauką. Yra buvę, kad liepia anksčiau eiti miegoti arba neleidžia žiūrėti televizoriaus. Jis kai ką pamena, kai ko ne, ką pasakojo Vaiko teisių tarnybos atstovei. Nesakė, kad mušė diržu, tik su ranka netyčia. Pamena, kad sakė, jog mušė telefono laidu. Tėtis nėra jo mušęs. Nežino, kodėl taip pasakė tarnybos atstovei, gal taip galvojo. Yra delnu mušęs per ranką, laidu sudavė čia (rodė dešinę šlaunį), jam skaudėjo, skausmo buvo 2-3 balai. Buvo vos vos paraudę, sudavė vieną kartą. Nepamena, ar kas nors tai matė. Kada tas buvo, nepamena, pernai gal. Ranka sudavė čia (rodė dešinės rankos dilbį). Sudavė vieną ar du kartus. Skaudėjo, 1 balas skausmo. Žymės nebuvo. Ar kas matė tai, nežino. Kada tas buvo, praeitais ar užpraeitais metais vasarą, neprisimena. Buvo tada namuose, kai delnu sudavė. Kai laidu sudavė irgi buvo namuose. Daugiau skaudžiai nieko nėra jam padaręs. Laidu jam sudavė praeitais ar užpraeitais metais. Šiemet nėra sudavęs. Vaikų teisių tarnybos atstovei neteisingai nurodė laiką. Nepamena, ar yra matęs, kad tėtis skriaustų brolį, lyg ir ne. Prieš apklausą niekas jo neprašė ką joje kalbėti, ko nekalbėti. Su tėčiu dabar nesimato. Tėtis jam sudavė, nes jį suerzino. Jis pykosi su broliu, tėtis juos ramino. Jis rėkė ant brolio, tėtis susierzino ir jam sudavė laidu. Kitą kartą telefone buvo mažai procentų, jis neatnešė telefono krauti, tėtis delnu sudavė jam per ranką. Mamai yra pasakojęs, kad tėtis sudavė laidu ir ranka;
- nukentėjusiojo A. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, kad pats pasakoti apie tėtį nenori, tačiau gali atsakyti į klausimus. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad tėtis, nėra nei jo, nei brolio skriaudęs;
- liudytojos Danguolės Repšienės parodymais, kad ji dirba Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje, vyr. specialiste. 2023 m. balandžio 20 d. iš Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centro gavo pranešimą, apie galimą smurtą I. M. ir D. M. šeimoje. Gavus pranešimą, ji nuvyko pas I. M., gyv. (duomenys neskelbtini). Namuose buvo I. M. su nepilnamečiais vaikais A. ir J. M. Ji su vaikais, mamą palikusi virtuvėje, nuėjo į kitą kambarį su jais pabendrauti. Bendraujant su vaikais, J. sakė, kad pernai vasarą tėtis jį mušė diržu, per kurias kūno vietas, sakė, kad nepamena. Paminėjo, kad anksčiau, kartais tėtis jį mušė ranka, kumščiu per įvairias kūno vietas (kojas, nugarą, galvą). Tiksliai, kuriuo metu, nepamena, sakė gal prieš savaitę tėtis jam sudavė telefono laidu per kojas (parodė šlaunies srityje). Vaikas sakė, kad tuo metu ant šlaunies buvo dryžė, jam skaudėjo. Apžiūrėjus vaiko kūną, jokių sužalojimo žymių nebuvo matyti. A. sakė, kad kai užerzina tėtį, tai tėtis gąsdina, kad ,,užlies“ (taip įvardija mušimą). Tėtis yra ,,užliejęs“ jam ranka per kojas, užpakalį, kai jį užerzino. Neatsimena kada, bet buvo atvejis, kai tėtis jį mušė diržu, per kokias kūno vietas, neįvardijo. Jam tada skaudėjo, jis verkė. Tai matė brolis ir mama. Neseniai, kai tėtis mušė mamą diržu, jis matė, išsigando. Bendraujant su vaikais, jie vienas kitą papildydami papasakojo, kad tėtį jie užerzina, kai tarpusavyje išdykauja ar neparuošia pamokų. Be to, abu berniukai džiaugėsi tėčiu, nes jis su jais ruošia namų darbus, sakė, kad tėtis nevartoja alkoholio ir rūpinasi jais. Vaikai sakė, kad tėtis labiau supyksta, kai mama girtauja, jog ji vartoja alkoholį namie ir kitur. Vaikai pokalbio metu buvo drąsūs, kalbėjo noriai, nebuvo išsigandę;
- liudytojos Robertos Jakobsevičienės parodymais, kad dirba Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centre socialine darbuotoja. 2023 m. balandžio 19 d., apie 12 val., nuėjo pas I. M., kuri buvo suirzusi. Vaikai A. ir J. M. buvo mokykloje. Ji I. M. paklausė, kas atsitiko. Pastaroji pradėjo sakyti, kad prieš dieną susipyko su vyru D. M. dėl vaikų, nes vaikai neruošė pamokų. I. M. papasakojo, kad vyras D. M. diržu norėjo suduoti vaikams, ji vaikus užstojo. I. M. nusimovė kelnes ir parodė ant kojos kraujosruvas, sakydama, kad vyras sumušė diržu, ji nukentėjo ginant vaikus. I. M. pasakė, kad šis įvykis įvyko prieš dvi savaites. I. M. pasiūlė kreiptis į policiją, tačiau I. M. atsisakė tai daryti, sakydama, kad bijo savo vyro. I. M., sėdėdama automobilyje, rašė paaiškinimą, tačiau rašydama labai abejojo, kurią datą rašyti, nes jose sunkiai orientavosi. I. M. jai buvo sakiusi, kad jos vyras, ją ir vaikus buvo sumušęs 2020 m., tačiau vėliau vėl pasakė, kad vyro atžvilgiu buvo pradėtas už tai ikiteisminis tyrimas ir jis buvo už tai nubaustas. Iš I. M. pasakojimo buvo sunku suprasti, kada vyras mušė savo vaikus. I. M. sakė, kad jau ilgą laiką vyras vaikų nemuša, tik su jais, jeigu jie jo neklauso, kalbasi pakeltu tonu, ant jų šaukia. Naudoja vaikų atžvilgiu drausmines priemones, tokias kaip telefono ar kompiuterio nedavimas, neleidimas išeiti į lauką pažaisti. D. M. rašyti paaiškinimą atsisakė, tačiau pasakė, kad neblaivi I. M. norėjo išeiti iš namų, spardė duris, jis norėjo ją sulaikyti, bei diržu sudavė I. M. per kojas, taip ją sudrausmindamas. Minėjo, kad po to I. M. nuėjo miegoti. D. M. sakė, kad vaikų nemuša, juos myli, bijo jų netekti, taiko drausmines priemones.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą D. M., padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, nes jis telefono laidu, suduodamas mažamečiui sūnui J. M. per dešinę koją, suduodamas smūgius delnu sūnui per dešinę ranką, sukėlė mažamečiui nukentėjusiajam fizinį skausmą.
Kaltinamojo D. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Dėl nusikalstamo veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje
D. M. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta šiais duomenimis:
- D. M. visišku prisipažinimu ir parodymais, kad su žmona I. M. kartu gyvena nuo 2009 m. gruodžio 22 d., santuokoje gyvena nuo (duomenys neskelbtini). Šeimoje auga du nepilnamečiai sūnūs: J. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. M., gim. (duomenys neskelbtini). Gyvena socialiniame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2023 m. balandžio mėn. pradžioje, tikslios dienos nepamena, iš darbo į namus grįžo po 17 val. Jam grįžus į namus, vaikai žaidė lauke, o žmona išėjo į parduotuvę apsipirkti. Iš parduotuvės žmona parsinešė alaus, kurį viena pati išgėrė. Galėjo išgerti apie 2 l alaus ir nuėjo miegoti į kitą kambarį. Jis buvo kitame kambaryje ir žiūrėjo televizorių, vaikai, atrodo, dar buvo lauke. Po 19 val., atsikėlusi žmona, pradėjo jo prašyti pinigų alkoholiui, jis pasakė, kad neduos, tada ji, sėdėdama lovoje, pradėjo šaukti, jis uždarė duris ir jas laikė, tačiau žmona spyrė į duris ir išmušė skylę. Žmona savo elgesiu jį išprovokavo ir jis, norėdamas ją nuraminti, iš kelnių išsitraukė odinį diržą ir diržu jai du kartus sudavė per koją. Tuo metu I. M. buvo apsirengusi, mūvėjo kelnes. Po suduotų smūgių, I. M. nuėjo miegoti. Jis, sudavęs smūgius žmonai per koją, suprato, kad jai sukėlė fizinį skausmą. Vaikai, atrodo dar buvo lauke, tačiau tiksliai pasakyti negali. Vakare, apie 22 val., I. M. atsikėlė, ėjo parūkyti ir jai parūkius, jis su ja susitaikė, žmonos atsiprašė, vaistais ištrynė jos koją. Kitos dienos ryte I. M., atsikėlusi pati vaistais pasitepė koją, nes ant jos buvo kraujosruvos. Jis pilnai pripažįsta, kad žmonai du kartus per koją sudavė diržu ir taip sukėlė jai fizinį skausmą;
- nukentėjusiosios I. M. parodymais, kad įvykis galėjo būti 2023 m. balandžio mėn. pradžioje, dienos nepamena, bet buvo prieš Šv. Velykas. Prisimena, kad kai D. M. grįžo iš darbo, davė jai pinigų, kadangi pati ji jų turėti negali, nes išleistų alkoholiui. Gavusi pinigų, ji, su D. M. leidimu, nes jis nori, kad ji kuo mažiau vartotų alkoholio, nuėjo į parduotuvę apsipirkti. Parduotuvėje ji nusipirko vieną 1 l talpos plastikinį alaus butelį ir vieną skardinę alaus, kurių stiprumas apie 5 procentus. Apsipirkusi, grįžo į namus ir begamindama vakarienę viena pati alų išgėrė. Išgėrusi alų, nuėjo į vaikų kambarį miegoti, vaikai tuo metu dar buvo lauke. Pamiegojusi atsikėlė ir nuėjo pas D. M. į kambarį pažiūrėti kiek valandų. Pamačiusi, kad jau buvo po 20 val., pradėjo ant D. M. šaukti, kodėl jis jos nepažadino, jog jis žino, kad jai atsikėlus reikia išgerti alaus. Ji, bešaukdama nuėjo į vaikų kambarį, vyrui sakydama, kad jeigu nebus išgerti, tai išėjusi alkoholio susiras. Jai norint išeiti iš vaikų kambario, D. M. jos neišleido, jis laikė duris ir liepė eiti jai miegoti. Ji supykusi, stovėdama už durų, spyrė į jas ir išmušė skylę. Tada prasidarė durys ir D. M. į kambarį įėjo su diržu rankoje. Ji tai pamačiusi, traukėsi atgal nuo vyro ir eidama atbula, nuvirto ant lovos. Nuvirtus jai ant lovos, D. M. užsimojo diržu ir jo sagtimi du kartus sudavė į kairės kojos šlaunį. Nuo smūgių ji pajuto fizinį skausmą, pradėjo verkti. D. M. supratęs, kad sukėlė jai fizinį skausmą ir pamatęs, kad ji verkia, nuėjo ir atnešė vaistų, kad patepti tą vietą, per kurią sudavė diržu. Ant kojos matėsi patinimas, vėliau ir kraujosruvos. Vaikai, atrodo, dar nebuvo grįžę iš lauko, nes ji jų nematė. Patepus koją, ji nuėjo miegoti. Apie įvykį policijai nepranešė, nes iš dalies dėl sumušimo kalta jautėsi ir pati, nes ji D. M. nepaklausė;
- 2023 m. balandžio 19 d. Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centro raštu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje;
- 2023 m. balandžio 20 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuotas nukentėjusiosios I. M. pareiškimas apie jos atžvilgiu padarytą smurtinę nusikalstamą veiką bei jos pirminiai parodymai. Protokole taip pat užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra;
- 2023 m. balandžio 20 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra. Įvykio vieta aprašyta ir nufotografuota. Buto kambario duryse užfiksuotas netaisyklingos formos įlaužimas;
- 2023 m. balandžio 20 d. asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrint I. M. kūną, kairės kojos šlaunies išorinėje pusėje 18 cm plote matosi dvi kraujosruvos, kurios susilieja į vieną;
- 2023 m. balandžio 24 d. Specialisto išvada Nr. G 562/2023 (04), kuria nustatyta, kad I. M. padaryti šie sužalojimai: kairės šlaunies poodinės kraujosruvos, t. y. nežymus sveikatos sutrikdymas;
- 2023 m. balandžio 20 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad kaltinamasis D. M. pateikė juodos spalvos diržą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą D. M., padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, nes jis diržu suduodamas du smūgius sutuoktinei I. M. per kairę koją, sukėlė jai fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamojo D. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Bausmės skyrimas ir kiti klausimai
Baudžiamojoje byloje yra visos sąlygos procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu.
Prokurorė siūlo kaltinamajam D. M. už įvykdytą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, skirti 40 parų arešto bausmę, o už įvykdytą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirti 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai išdirbti po 25 val. visuomenės labui, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, o vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 45 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, arešto bausmės vykdymą atidėti 6 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą – D. M. buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant D. M. bausmės vykdymo atidėjimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – alkoholio, būti faktinėje savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 7 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymo paslaugomis, dalyvauti vienoje elgesio pataisos programoje.
Kaltinamasis D. M. neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prašomos skirti bausmės rūšimi ir jos dydžiu, sutinka su arešto bausmės vykdymo atidėjimo sąlygomis.
Priimdamas teismo baudžiamąjį įsakymą ir skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį – kaltinamasis padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, laikomas neteistu, vieną kartą per paskutinius 5 metus baustas administracine tvarka, neturintis galiojančių nuobaudų, dirbantis, prisipažino padaręs abi nusikalstamas veikas ir dėl jų padarymo nuoširdžiai gailisi. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir spręsdamas kaltinamajam paskirtinos bausmės klausimą, teismas sutinka su prokurorės siūloma kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas skirti subendrinta arešto bausme ir jos dydžiu. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Atsižvelgiant į tai, kad D. M. yra darbingo amžiaus asmuo, pirmą kartą nuteisiamas arešto bausme, auginantis du mažamečius vaikus, vienas pats šeimoje dirbantis ir išlaikantis šeimą, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl D. M. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 6 mėnesių terminui, skiriant jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, bei skirtinos pareigos.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – juodos spalvos, odinis diržas metaline sagtimi, saugomas Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintinas, o kompaktinės laikmenos su nepilnamečių apklausomis, paliktinos saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
D. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti:
- pagal Lietuvis Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį – 30 (trisdešimties) parų arešto bausme;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai išdirbti po 25 (dvidešimt penkias) valandas visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir paskirti subendrintą 45 (keturiasdešimt penkių parų) arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, D. M. paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę – 30 (trisdešimties) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, D. M. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, paskirti intensyvią priežiūrą elektroninio stebėjimo priemonėmis – įpareigojant D. M. būti faktinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymo paslaugomis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 6 ir 10 punktais, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskirti D. M. pareigas:
- dalyvauti vienoje elgesio pataisos programoje;
- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).
D. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – juodos spalvos odinį diržą su metaline sagtimi, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti, o kompaktines laikmenas, su nepilnamečių apklausomis, palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Išaiškinti D. M., kad, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ar jos dydžiu, kitomis sąlygomis, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo paduoti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.