Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Artūro Driuko ir Danutės Milašienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų R. Š. ir I. Č.-Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 24 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti prieštaravimus dėl ieškinio, civilinėje byloje Nr. 2-4173-115/2011 pagal ieškovo akcinės bendrovės „SEB Lizingas“ ieškinį atsakovams R. Š., I. Č.-Š., trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė ,,Areauto“, dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovai R. Š. ir I. Č.-Š. teismui pateikė prieštaravimus dėl pateikto ieškinio.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo argumentai

Atskirieji skundai tenkintini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Viena iš pagrindinių šalių teisių civiliniame procese yra teisė būti išklausytam. Teismas gali priimti sprendimą tik atidžiai išklausęs abi ginčo šalis (audiatur et altera pars). Šios teisės tinkamas įgyvendinimas įgalina tinkamai taikyti rungimosi principą. Tai nulėmė, kad įstatyme detaliai reglamentuojama teismo procesinių dokumentų įteikimo šalims bei kitiems suinteresuotiems asmenims tvarka. Vadovaujantis bendrąja taisykle, visi procesiniai dokumentai ir jų priedai įteikiami adresatui asmeniškai (CPK 123 str. 1 d.). Pagal CPK 122 straipsnio 1 dalį procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamojoje ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra. Fizinio asmens gyvenamąja vieta pagal CK 2.16 straipsnio 1 dalį laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Jeigu procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje arba darbo vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, o jeigu ir jų nėra, – namo (bendrijos) administracijai, butų eksploatavimo organizacijai, seniūnijos seniūnui ar darbovietės administracijai (CPK 123 str. 3 d.). Procesinio dokumento įteikimo diena yra laikoma jo įteikimo nurodytiems asmenims diena. Jeigu procesinis dokumentas įteikiamas ne pačiam adresatui, priėmęs dokumentą asmuo privalo esant pirmai galimybei perduoti jį adresatui (CPK 123 str. 5 d.). Įteikus procesinius dokumentus bet kuriuo iš nurodytų būdų, pripažįstama, kad jie įteikti tinkamai.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti atsakovų prieštaravimus dėl ieškinio ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 7 d. preliminaraus sprendimo motyvuodamas tuo, kad atsakovams preliminarus sprendimas ir kiti procesiniai dokumentai buvo įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – seniūnijos seniūnui, tačiau atsakovai prieštaravimus dėl ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo pateikė praleidę CPK 430 straipsnio 1 dalyje nustatytą dvidešimties dienų terminą.

Dėl atsakovės atskirojo skundo.

Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas 2011 m. vasario 7 d. preliminaraus sprendimo ir ieškinio su priedais nuorašus atstovei I. Č.-Š. išsiuntė ieškinyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 65), nors atstovė savo procesiniuose dokumentuose (atskirajame skunde, b. l. 69) buvo nurodžiusi savo adresą (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija pažymi, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo raštu nurodo savo adresą, procesiniai dokumentai tokiam asmeniui turi būti įteikiami dalyvaujančio byloje asmens nurodytoje vietoje (CPK 121 str. 1, 2 d., 122 str. 1 d.). Aplinkybę, kad teismui buvo žinomas atsakovės I. Č.-Š. gyvenamosios vietos adresas, įrodo aplinkybė, kad minėtu adresu atsakovei buvo išsiųsta Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis (b. l. 91). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, esant tokioms aplinkybėms ir sistemiškai aiškinant pirmiau nurodytas civilinio proceso teisės normas, negalima daryti vienareikšmės išvados, kad atstovei I. Č.-Š. preliminaraus sprendimo ir ieškinio su priedais nuorašai siųsti adresu (duomenys neskelbtini), ir įteikti Kauno m. Vilijampolės seniūnijai buvo įteikti atsakovei tinkamai. Kaip minėta, atsakovė savo procesiniame dokumente buvo nurodžiusi savo adresą korespondencijai. Teismas į tai neatsižvelgė ir, formaliai aiškindamas CPK nuostatas, padarė išvadą, kad atsakovei teismo siųsti procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, o atsakovė teismui prieštaravimus dėl ieškinio ir preliminaraus sprendimo išsiuntė tik 2011 m. kovo 22 d., t. y. praleidusi terminą šiam procesiniam veiksmui atlikti. Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti visas teismo siųstų dokumentų įteikimo aplinkybes ir tik būdamas įsitikinęs, kad atsakovė apie teismo priimtą preliminarų sprendimą buvo informuota tinkamai, galėjo spręsti apie tai, ar atsakovė praleido terminą prieštaravimams dėl ieškinio ir preliminaraus sprendimo pareikšti. Taigi pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų fiziniam asmeniui įteikimą, dėl ko nepagrįstai atsisakė priimti atsakovės I. Č.-Š. prieštaravimus dėl ieškinio ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 7 d. preliminaraus sprendimo.

Dėl atsakovo atskirojo skundo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2011 m. vasario 7 d. preliminaraus sprendimo ir ieškinio su priedais nuorašus atstovui R. Š. išsiuntė atsakovo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 65). Atsakovui siųsti minėti procesiniai dokumentai 2011 m. vasario 18 d. buvo įteikti ne pačiam adresatui, o Kauno m. Vilijampolės seniūnijai (b. l. 94). Nors šiuo atveju teismo siųsti procesiniai dokumentai nebuvo įteikti atsakovui asmeniškai, tačiau toks įteikimas pagal įstatymo reikalavimus laikomas tinkamu ir pagal procesinius teisinius padarinius prilyginamas įteikimui adresatui asmeniškai (CPK 123 str. 3 d.). Aplinkybę, kad procesinius dokumentus pristatantis asmuo nerado atsakovo jo gyvenamojoje vietoje, patvirtina ir atsakovo atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 17 d. iki 2011 m. vasario 20 d. buvo išvykęs iš Lietuvos. Taigi laikytina, kad atsakovui 2011 m. vasario 7 d. preliminarus sprendimas ir kiti procesiniai dokumentai buvo įteikti 2011 m. vasario 18 d., tuo tarpu atsakovo prieštaravimai teismui išsiųsti 2011 m. kovo 22 d. (b. l. 108). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas praleido CPK 430 straipsnio 1 dalyje nustatytą dvidešimties dienų terminą pareikšti prieštaravimams dėl ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo.

Tačiau CPK 78 straipsnio 1 dalis numato, jog asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad apie tai, jog Kauno m. Vilijampolės seniūnijai yra įteikti atsakovui siųsti teismo dokumentai, šios seniūnijos darbuotojas atsakovą informavo tik 2011 m. kovo 1 d. Bylos duomenimis nepaneigtas šis atsakovo argumentas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, nagrinėjant civilines bylas prioritetas turi būti teikiamas teisingam bylos išnagrinėjimui iš esmės, todėl formalūs procesiniai pažeidimai negali lemti asmens teisės ginti savo teises teisme apribojimo. Tai svarbu ir sprendžiant klausimus, susijusius su procesinių terminų institutu, nes šie terminai nustatomi siekiant skatinti operatyvią proceso eigą, užkirsti kelią šalims vilkinti procesą ar juo piktnaudžiauti. Nagrinėjamu atveju, kaip nurodo atsakovas, terminą prieštaravimams dėl ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo paduoti praleido dėl to, kad jam, kaip asmeniui neturinčiam teisinių žinių, nebuvo žinoma, kad terminas, per kurį privalo būti pateikti prieštaravimai teismui, yra skaičiuojamas nuo įteikimo momento Vilijampolės seniūnijai, kuri nesiėmė priemonių skubiai įteikti atsakovui procesinius dokumentus. Teisėjų kolegija, remdamasi minėtais principais, sprendžia, jog termino praleidimas nagrinėjamu atveju neleidžia daryti išvados, kad atsakovas piktnaudžiauja jam priklausančiomis proceso teisėmis, ar veikia prieš greitą bylos išnagrinėjimą. Įvertinusi prieštaravimų dėl ieškinio ir preliminaraus sprendimo padavimo termino praleidimą nulėmusias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas patenkinti atsakovo prašymą ir atnaujinti praleistą terminą prieštaravimams dėl ieškinio ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 7 d. preliminaraus sprendimo paduoti.

Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – priimtini atsakovų prieštaravimai dėl ieškinio ir preliminaraus sprendimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti atsakovų R. Š. ir I. Č.-Š. prieštaravimus dėl ieškovo AB „SEB Lizingas“ ieškinio ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 7 d. preliminaraus sprendimo.