Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėja Edita Jusevičienė Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.3.1.; 1.2.14.3.2.2.; 2.4.6.;

2014 m. birželio 3 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Gapučio, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Valdo Petro Meidaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 20 d. nuosprendžio, kuriuo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nubaustas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;pagal BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d. paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 d., paskirta bausmė subendrinta su 2013-02-19 Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme – laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, iš dalies jas sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.

Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas sulaikyme ir suėmime nuo 2013-11-22 iki 2013-12-22 ir nuo 2012-09-12 iki 2012-09-14. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose, jos pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Šiuo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d., 180 str. 2 d. buvo nuteistas ir M. P., tačiau dėl jo apeliacinių skundų nėra gauta.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

V. K. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 180 str. 1 d., už tai, kad jis kartu su M. P. 2013 m. lapkričio 9 d., apie 17 val. 10 min., (duomenys neskelbtini), veikdami sunkinančiomis aplinkybėmis – bendrininkų grupėje, iš anksto sutartais ir bendrais veiksmais, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, S. T. įmonės parduotuvėje „S.“, jos darbo valandomis, panaudodami fizinį smurtą pardavėjos A. G. atžvilgiu, t.y. M. P. ją suimant už kaklo ir pargriaunant ant grindų, iš parduotuvės pagrobė svetimą, S. T. įmonei priklausantį turtą – 4 blokus - 40 pakelių – cigarečių „Marlboro“, 392 Lt bendros vertės, 3 blokus - 30 pakelių – cigarečių „Philip Morris“, 222 Lt bendros vertės, 6 butelius sidro, 23,16 Lt bendros vertės, padarydami S. T. įmonei 637,16 Lt turtinę žalą.

Be to, V. K. pagal BK 180 str. 2 d. už tai, kad jis kartu su M. P. 2013 m. lapkričio 18 d., apie 17 val. 20 min. (duomenys neskelbtini), veikdami sunkinančiomis aplinkybėmis – bendrininkų grupėje, iš anksto sutartais ir bendrais veiksmais, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, L. P. įmonės parduotuvėje, jos darbo valandomis, M. P. saugant prie parduotuvės, kad niekas neateitų, V. K., grasindamas peiliu ir panaudodamas fizinį smurtą L. P. atžvilgiu, t.y. kumščiu smogdamas jai į šoną ir į veido sritį, ją pastumdamas ir taip pargriaudamas ant grindų, tuo padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, iš parduotuvės kasos pagrobė svetimą, L. P. įmonei priklausantį turtą – pinigus – 225 litus, padarydami L. P. įmonei 225 litų turtinę žalą.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. K. apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal bylų nagrinėjimo proceso apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas BPK 320 str., teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Apeliantas skunde teigia, jog plėšimo iš L. P. įmonės metu jis turėjo peilį, kuris buvo matomas L. P., tačiau juo negrasino, todėl prašo šią aplinkybę pašalinti iš kaltinimo bei jo veiką perkvalifikuoti iš BK 180 str. 2 dalies į to paties straipsnio 1 dalį.

Šie jo argumentai yra nepagrįsti, pagrindo tenkinti šį apelianto prašymą nėra. Nukentėjusioji L. P. teisiamojo posėdžio metu parodė (2 t., 170 b.l.), kad ji išėjo iš sandėlio, kai staiga įšoko užpuolikas, užsirišęs šaliką, ir pradėjo šaukti, kad atidarytų kasą; kairėje rankoje jis laikė peilį, o su kita ranka jai trenkė į šoną ir pastūmė. Pažymėtina, kad vien peilio turėjimas matomoje vietoje – šiuo atveju apeliantas peilį laikė rankoje, padidina nukentėjusiojo baimę bei palaužia jo valią priešintis turto grobimo metu ir šie veiksmai atitinka plėšimo sudėties kvalifikuojantįjį požymį. Aplinkybė, kad apeliantas peiliu nelietė nukentėjusiosios bei tiesiogiai žodžiais neišsakė, kad jį panaudos žalodamas nukentėjusiąją, veikos kvalifikacijai reikšmės neturi. Akivaizdu, kad patį apelianto peilio turėjimo faktą nagrinėjamomis aplinkybėmis, t.y. reikalaujant perduoti svetimą turtą nukentėjusioji adekvačiai suvokė kaip realų grasinimą, kad peilis priešinimosi ar nepaklusimo apelianto reikalavimams, bus panaudotas kaip žalojimo įrankis. Taigi, pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas V. K. veiką pagal BK 180 str. 2 d., tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Apeliantas taip pat nesutinka su jam paskirtos bausmės rūšimi ir dydžiu.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes bei teisingai įvertino surinktus įrodymus ir dėl to V. K. pagrįstai pripažino kaltu jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo bei skyrė tinkamą bausmę.

Nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 str. 1 d., sankcija numato alternatyvias bausmes – areštą arba laisvės atėmimą iki šešerių metų, ir, sutinkamai su BK 11 str. 4 d., šis nusikaltimas yra apysunkis. BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatoma vienintelė bausmė – laisvės atėmimas iki septynerių metų, t.y. šis nusikaltimas yra sunkus (BK 11 str. 5 d.).

Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu skirdamas V. K. bausmę, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 str., ir laisvės atėmimo bausmės skyrimą savo sprendime motyvavo. Motyvai aiškūs, konkretūs, atitinkantys nustatytas bylos aplinkybes. Teismas tinkamai įvertino apelianto padarytų veikų pavojingumą ir padarė motyvuotą išvadą, kad bausmės tikslai už jo padarytas veikas bus pasiekti skyrus laisvės atėmimo bausmes. Su šiais apylinkės teismo išdėstytais motyvais kolegija visiškai sutinka. V. K. skundžiamas nuosprendis yra antras, ankstesniu nuosprendžiu jis buvo nuteistas už tyčinius nusikaltimus, taip pat ir už nusikaltimus nuosavybei. Pastaruoju nuosprendžiu jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas buvo atidėtas, tačiau tai nepadėjo apelianto atžvilgiu pasiekti BK 41 str. 4 p. numatyto tikslo – paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Nepraėjus nė pusei paskirtojo bausmės vykdymo atidėjimo termino jis ir vėl padarė nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad kitus bausmės tikslus – atimti apeliantui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei sulaikyti jį nuo tokių veikų darymo, pasiekti galima tik vienintele – terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Kaip jau minėta, veikas, už kurias apeliantas nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, tai yra neišnykus teistumui, todėl jis, kaip nurodyta BK 27 str. 1 d., laikomas recidyvistu, o įstatymas (BK 56 str. 1 d.) numato, kad recidyvistams už naujų tyčinių nusikaltimų padarymą paprastai skiriamos laisvės atėmimo bausmės. Taigi, skundžiamu nuosprendžiu V. K. paskirtoji bausmė ir pagal BK 180 str. 1 d. savo rūšimi yra ir teisinga, ir teisėta.

Skundžiamu nuosprendžiu už atskiras veikas apeliantui paskirtos laisvės atėmimo bausmės savo trukme yra žymiai mažesnės už sankcijoje numatytus šių bausmių vidurkius. Nustatant subendrintą bausmę, paskirtosios bausmės šiuo atveju subendrintos pritaikius apeliantui palankiausią įstatymo (BK 63 str.) leidžiamą bausmių bendrinimo – dalinio sudėjimo – būdą, prie griežčiausios paskirtos bausmės pridėta tik maža dalis už kitą veiką paskirtos bausmės. Dėl to nei bausmių už atskiras veikas, nei subendrintos bausmės aiškiai per griežtomis laikyti nėra jokio pagrindo.

Teismas prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos subendrintos dvejų metų dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmės, taikydamas apeliantui palankiausią galimą dalinį bausmių sudėjimo būdą pridėjo tik du mėnesius iš 2013-02-19 Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, todėl ir paskirta galutinė subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta.

Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad V. K. skundžiamu nuosprendžiu yra nuteistas už apysunkio ir sunkaus tyčinių nusikaltimų padarymą, o sutinkamai su BK 75 straipsnio nuostatomis laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik asmenims, nuteistiems už ne sunkesnį nei apysunkį tyčinį nusikaltimą. Taigi, šiuo atveju nėra net įstatymo numatytos būtinosios sąlygos atidėti paskirtos bausmės vykdymą, neatsižvelgiant į jokias kitas aplinkybes.

Atsižvelgus į pirmiau išvardintas aplinkybes, konstatuotina, jog skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, todėl naikinti jį ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo.

Nuteistojo V. K. gynėja pateikė pažymą, kurioje prašoma už antrinės teisinės pagalbos suteikimą nuteistajam apeliacinės instancijos teisme valstybei iš nuteistojo priteisti 120 Lt.

Šis prašymas ne tenkintinas. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kolegija atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju procesas pirmos instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose iš esmės skiriasi. O būtent, pagal BPK 322 str. 1 d. nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kurio atžvilgiu byla nutraukta gynėjo dalyvavimas yra privalomas, t.y. gynėjo paslaugų šioje proceso stadijoje atsisakyti iš esmės negalima. Tai imperatyvi įstatymo nuostata, reiškianti, kad valstybė besąlygiškai garantuoja nuteistajam, išteisintajam ar asmeniui, kurio atžvilgiu byla nutraukta, nepriklausomai nuo šio asmens valios, gynėją apeliacinės instancijos teisme, todėl išlaidos už antrinę teisinę pagalbą šioje proceso stadijoje iš tokio asmens negali būti priteisiamos.

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti.