Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Olegas Šibkovas Baudžiamosios bylos Nr. 1A-669-498/2015

Teisėja Alvydas Rimkevičius Teisminio proceso Nr. 1-65-1-01457-2014-7

2015 m. lapkričio 19 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Olego Šibkovo, teisėjų Daivos Jankauskienės, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Gintarei Norkeliūnaitei, dalyvaujant prokurorėms Algidai Banienei, Jolantai Petraitytei, nuteistajam V. B., jo gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui, nukentėjusiajai R. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios R. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas 1 metų laisvės atėmimo bausme. Paskirta bausmė subendrinta su 2013 m. balandžio 11 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams.

Į nuosprendžiu paskirtą bausmę įskaityta kaltinamojo V. B. laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2014-10-09 iki 2014-10-10 (2 paros) ir atliktas bausmės laikas pagal 2013-04-11 Kauno apylinkės teismo nuosprendį (BK 66 straipsnis).

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas:

1) neišeiti iš namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi,

2) paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 80 (aštuoniasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant nemokamus darbus atlikti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, dirbant ne mažiau kaip po 20 valandų per mėnesį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirta V. B. baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose šešių mėnesių laikotarpiu nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. nuteistas už tai, kad 2014 m. spalio 9 d., apie 17.30 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, tyčia sugriebė savo sugyventinei R. B. už plaukų ir ne mažiau kaip dvidešimt penkis kartus smogė jai kumščiu į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas poodines kraujosruvas dešinės akies vokų, nosies srityje, kairės akies apatiniame voke, nugaroje, juosmens kairėje, abiejuose dilbiuose, abiejose alkūnėse, krūtinės ląstos dešinėje, abiejose šlaunyse, abiejose blauzdose, dešiniame žaste ir sukėlė savo šeimos narei R. B. nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorę, nuteistąjį, nuteistojo gynėją advokatą Eugenijų Senovaitį prašiusius apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusiąją R. B. prašiusią apeliacinį skundą tenkinti, sprendžia, kad R. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliaciniame skunde nėra ginčijamas nusikalstamos veikos padarymo faktas, nusikalstamos veikos kvalifikavimas, tačiau prašoma sugriežtinti pirmos instancijos teismo paskirtą bausmę ir nuteistojo atžvilgiu netaikyti LR BK 75 straipsnio nuostatų.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo motyvus bei baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, išsamiai ir visapusiškai išanalizavo byloje esančius įrodymus, vertino juos nepažeisdamas bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir LR BPK) 20 straipsnio 5 dalyje, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir V. B. pagrįstai pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skirdamas V. B. bausmę pirmos instancijos teismas neįvertino visų aplinkybių reikšmingų bausmės individualizavimui ir nepagrįstai LR BK 75 straipsnio pagrindu atidėjo V. B. bausmės vykdymą dvejiems metams, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – 80 (aštuoniasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant nemokamus darbus atlikti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, dirbant ne mažiau kaip po 20 valandų per mėnesį bei įpareigojo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose šešių mėnesių laikotarpiu nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui LR BK 140 straipsnio 2 dalis numato alternatyvias bausmes: viešuosius darbus arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dviejų metų. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmos instancijos teismas parinkdamas bausmės rūšį ir skirdamas V. B. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų LR BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino nusikaltimų pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į veikų motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę. Dėl apeliacinio skundo argumento, kad teismas nenustatęs lengvinančių aplinkybių paskyrė mažesnę nei sankcijos vidurkis bausmę, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors pirmos instancijos teismas nuosprendyje pažymėjo, kad lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau nurodė, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikaltimą ir gailisi. Kad V. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi nuteistasis patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas vertina, kad tai turi būti įvertinta kaip V. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad V. B. paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė atitinka visus bausmės skyrimo kriterijus (LR BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų; bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismų praktikoje išaiškinta, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant LR BK 75 straipsnyje numatytomis sąlygomis, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti LR BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų; taikant LR BK 75 straipsnį baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą teismas atlieka du kartus: pirma – vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais teismas įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antra – nustatęs LR BK 75 straipsnyje numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015).

Šiuo atveju sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Nors pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nuteistojo V. B. atžvilgiu yra pagrindas taikyti LR BK 75 straipsnio nuostatas, tačiau kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan., kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu - paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet bendrąją prevenciją (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-549/2007).

Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, padarė įvertinęs tai, kad V. B. teigė supratęs ir gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei apylinkės teismas, visiškai nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą V. B. atžvilgiu taikyti LR BK 75 straipsnio nuostatas. Iš bylos duomenų matyti, jog V. B. padarė tyčinį, smurtinį nusikaltimą šeimos narės (sugyventinės) atžvilgiu, buvo pasikėsinta į moters sveikatą, ne mažiau 25 trauminių poveikių pasėkoje jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis nusikalto būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Be to apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad V. B. anksčiau teistas net septynis kartus, po ankstesnių nusikalstamų veikų padarymo, bei taikytų jam bausmių, savo polinkio nusikalsti nepakeitė ir, neišnykus teistumui už ankstesnius tyčinius nusikaltimus, vėl nusikalto, t.y. veiką padarė būdamas recidyvistu. Taigi V. B. asmenybės charakteristika, jo ankstesni teistumai, nukaltimų recidyvas, tai, kad jis ne kartą baustas administracine tvarka, apeliacinės instancijos teismui neleidžia daryti išvados, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas nepakankama priemonė užtikrinti bausmės tikslus, o ypač sulaikyti V. B. nuo naujų teisės pažeidimų bei nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį bei pasiekti, kad daugiau nebenusikalstų. Šių aplinkybių apylinkės teismas skundžiame nuosprendyje tinkamai neįvertino ir be pagrindo atidėjo V. B. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pirmos instancijos teismas paskirtą bausmę vadovaudamasis LR BK 64 straipsnio tvarka subendrino su 2013-04-11 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir galutinę bausmę paskyrė 1 metus 2 mėnesius laisvės atėmimo. 2013-04-11 baudžiamuoju įsakymu V. B. paskirta dviejų metų laisvės apribojimo bausmė. Apygardos teismas pažymi, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. B. į probuojamų asmenų duomenų registrą įtrauktas 2015-05-07, o Kauno apylinkės teismo nuosprendis priimtas 2015-05-14, t.y. nuteistajam uau atlikus baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę. Esant tokioms aplinkybėms pirmos instancijos teismas neturėjo pagrindo subendrinti šiuo nuosprendžiu pakirtą bausmę su 2013-04-11 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes Kauno apylinkės teismo 2015-05-14 nuosprendis keistinas.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka (t.1, 185,186; t.2 b.l. 10). LR BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamosios nesuderinamas su jos teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš V. B. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies, 1, 2 punktais, 331 straipsniu

nusprendžia:

Nukentėjusiosios R. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta LR BK 64 straipsnio tvarka su 2013-04-11 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir galutinė bausmė paskirta 1 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. B. taikytas LR BK 75 straipsnis ir bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val. jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi; paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 80 (aštuoniasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant nemokamus darbus atlikti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, dirbant ne mažiau kaip po 20 valandų per mėnesį; paskirta V. B. baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose šešių mėnesių laikotarpiu nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu V. B. paskirtą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 66 straipsniu į nuosprendžiu paskirtą bausmę įskaityti nuteistojo V. B. laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2014-10-09 iki 2014-10-10 (2 paras).

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus išlaidų , atsiradusių dėl V. B. gynybos apeliacinės instancijos teisme, iš V. B. nepriteisti

Nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos.