Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuotų asmenų V. S., A. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-03-15 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų J. B., M. M., V. N. skundą dėl Klaipėdos m. 8-ojo notarų biuro notarės B. V. veiksmų dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, suinteresuoti asmenys A. S., V. S.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas pripažino Klaipėdos miesto 8-ojo notarų biuro notarės B. V. atsisakymą išduoti pareiškėjams paveldėjimo teisės liudijimus į 1/3 dalį turto neteisėtu ir įpareigojo Klaipėdos miesto 8-ojo notarų biuro notarę atlikti notarinį veiksmą – išduoti pareiškėjams paveldėjimo teisės liudijimus kiekvienam į 1/3 dalį paveldimo buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Bylos duomenimis, M. B. mirė (duomenys neskelbtini). 2012-08-01 pareiškėjai padavė pareiškimą dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui – Klaipėdos miesto 8-ojo notarų biuro notarei B. V.. Suinteresuoti asmenys pareiškimą dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui padavė 2012-10-23. Centrinės hipotekos įstaigoje testamentų registre 2012-10-24 įregistruotas faktas, kad suinteresuoti asmenys 2012-10-23 priėmė palikimą. Klaipėdos m. 8-ojo notarų biuro notarė B. V. atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimus pareiškėjams į nekilnojamąjį turtą, kuris turėjo būti išduotas 2012-10-23, dėl to, jog į notarę kreipėsi suinteresuoti asmenys (mirusios vaikaičiai), kurie taip pat turi teisę į palikėjos palikimo dalį. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad notarės atsisakymas išduoti pareiškėjams paveldėjimo teisės liudijimus į 1/3 dalį turto, nesant įstatyminio pagrindo, yra nepagrįstas, todėl pripažino jį neteisėtu. Apeliacinės instancijos teismas su tokia teismo išvada neturi pagrindo sutikti.

Mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (CK 5.1 straipsnis). CK 5.11 straipsnio 1 dalis reglamentuoja įpėdinių, paveldinčių pagal įstatymą, eilę. Paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra: pirmos eilės - palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties; antros eilės - palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1-2 punktai). CK 5.11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. CK 5.12 straipsnyje nustatyta, kad palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai paveldi pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos arba antros eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis. Jie lygiomis dalimis paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiam jų tėvui ar motinai paveldint pagal įstatymą. Pareiškėjai yra pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą. Suinteresuoti asmenys yra mirusios vaikaičiai, t. y. antros eilės įpėdiniai pagal įstatymą. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad suinteresuoti asmenys yra mirusios dukters vaikai, jie paveldi atstovavimo teise kartu su pirmos eilės įpėdiniais (pareiškėjais) pagal įstatymą. Esant nurodytoms aplinkybėms tiek pareiškėjai, tiek suinteresuoti asmenys yra palikėjos įpėdiniai pagal įstatymą ir turi teisę į palikėjos turto palikimo dalį (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis, disponuodamas savo civilinėmis teisėmis, turi teisę laisva valia nuspręsti, ar atsiradusį palikimą jis priima. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 1-3 dalys). 5.57 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad CK 5.50 straipsnyje nustatytas 3 mėnesių terminas palikimui priimti nėra naikinamasis, jis gali būti pratęstas teismo arba palikimas gali būti priimamas ir pasibaigus atitinkamam terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai.

Lietuvos Respublikos Notariato įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Notaro veiklos ypatybes, nustatytas minėtame įstatyme, lemia tai, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai ir įpareigoja jį griežtai laikytis įstatymų reikalavimų bei atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų (Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis). Notarui valstybė yra suteikusi svarbius įgaliojimus jam vykdant viešąją funkciją – apsaugant teisėtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose.

Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas, nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Įpėdiniai palikimą turėjo priimti iki 2012-10-19 (CK 5.50 straipsnio 2-3 dalys). Pareiškėjai 2012-08-01 padavė pareiškimą dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui. Suinteresuoti asmenys pareiškimą dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui padavė 2012-10-23, t. y. tą dieną, kai jau turėjo būti išduotas pareiškėjams paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą. Nepaisant to, kad terminas buvo praleistas, notaras suinteresuotų asmenų pareiškimą dėl palikimo priėmimo priėmė. Notarė patvirtino, kad pareiškėjai, sužinoję, kad į notarę taip pat kreipėsi suinteresuoti asmenys, kurie taip pat yra įpėdiniai pagal įstatymą ir turi teisę paveldėti kartu su pirmos eilės įpėdiniais, sutiko, kad suinteresuoti asmenys priimtų palikimą, nors ir nežymiai praleidę įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti ar netikėti šiais notarės paaiškinimais, nes notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, esminę reikšmę šioje byloje turi tai, kad suinteresuoti asmenys yra įpėdiniai pagal įstatymą ir turi teisę į palikėjos turto palikimo dalį kartu su kitais įstatyminiai paveldėtojai. Suinteresuoti asmenys tinkamai išreiškė savo valią dėl palikimo priėmimo, nors ir praleidę įstatyme nustatyta terminą, tačiau nežymiai, tik tris dienas, iš kurių dvi dienos buvo nedarbo. Be to, pažymėtina, kad iš Lietuvos teismo informacinės sistemos duomenų (LITEKO) nustatyta, kad suinteresuoti asmenys kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo (CPK 179 straipsnis).

Pažymėtina, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus. Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 1, 4 dalys). Pareiškėjai, kreipdamiesi į palikimo atsiradimo vietos notarą, nepateikė visų išsamių duomenų apie galimus įpėdinius pagal įstatymą, nors apie jų buvimą ir jų teisę paveldėti žinojo. Įstatymas neįpareigoja notaro nustatyti galimus visus palikėjo įpėdinius, todėl notarė pasitikėjo pareiškėjais bei jų nurodytų duomenų teisingumu, o sužinojusi, kad be pareiškėjų yra ir kiti įpėdiniai pagal įstatymą, apie kurių buvimą pareiškėjai notarei nebuvo nurodę, ir nustačiusi, kad suinteresuoti asmenys turi teisę paveldėti kartu su pirmos eilės įpėdiniais, pagrįstai atsisakė atlikti notarinį veiksmą – išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimus pareiškėjams, nes tokio veiksmo atlikimas prieštarautų įstatymams, pažeistų suinteresuotų asmenų (įpėdinių pagal įstatymą) teises ir teisėtus interesus.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasi išdėstytais argumentais ir nagrinėjamos bylos duomenimis daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą teismo nutartį, kuri naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjų skundas dėl notarės veiksmų atmestinas (CPK 337 str. 1 dalies 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336-339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-03-15 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjų J. B., M. M., V. N. skundą dėl Klaipėdos m. 8-ojo notarų biuro notarės B. V. dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą atmesti.