Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis L. B. pagal visas jam pareikštame kaltinime inkriminuojamas nusikalstamas veikas kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2012 m. lapkričio 10 d. apie 11 val. vakaro su draugais I. K., T. V. ir N. S. užsuko į D. K. priklausančią pirtelę, kur nesusikalbėjo su neblaiviais asmenimis ir iš ten pasišalino. Gal po valandos grįžo, sutarė draugiškai ir įėjo į vidų, ten šventė su to gimtadienio dalyviais. Jis buvo išgėręs šiek tiek alaus ir vos vos degtinės, buvo lengvai apsvaigęs. Apie 3 val. nakties kilo konfliktas su atvažiavusiais kėdainiečiais ir jis iš pirtelės išėjo namo. Einant namo, prie pirtelės jį kažkas sumušė. Grįžo atgal ir apie tai pasakė savo draugams ir tuomet jis su savo draugais I. K. ir T. V. pradėjo su visais gimtadienio dalyviais konfliktuoti, kalbėtis, rėkauti, norėjo išsiaiškinti kas jį sumušė. Pripažįsta, kad ir jis rėkavo. Nepamena kaip, netyčia jis atsidūrė pirtelės trečiame aukšte, kambaryje, kur lovos, ir tamsoje su kažkokiam asmeniui sudavė iš rankos keletą smūgių, su šiuo susikibo. Jis tam žmogui lyg tai į veido sritį sudavė, bet ten buvo tamsu. Gal ir spyrė vieną, kitą kartą iš kojos, nežino tiksliai, nes ten viskas greitai vyko. Jis nežino, ar jam buvo suduota, ar ne. Lyg ir buvo keletas žmonių toje patalpoje. Tiksliai negali pasakyti, nes ten buvo tamsu. Atėjo I. K., patraukė jį nuo to asmens, su kuriuo jis buvo susikibęs, ir jie išėjo visi namo. Blaivas būtų daugiau pamastęs, ar taip elgtis. Nukentėjusiajam nei kiek neatlygino žalos, laukė, ką teismas nuspręs, nes pradžioje nukentėjusysis pareikalavo 15000 Lt. Jis dėl 500 Lt turtinės žalos sutinka, o dėl neturtinės žalos - tai per didelė suma, jis sutinka su 2500 Lt suma. Dėl Valstybinės ligonių kasos 104,40 Lt civilinio ieškinio sutinka.

2012-12-29, vakare, apie 21.30 val., su I. K. atvažiavo pas A. K., kur vyko vakarėlis. Pasiliko ilgiau. Gal po valandos laiko I. K. išvažiavo, o jis pasiliko. Ten buvo A. K., A. K., O. M., M. Ž., S. B.. Šventė. Apie 1 val. ar 2 val. nakties visi pradėjo skirtytis. Jis, O. M., M. Ž. liko vieni iš paskutiniųjų ir apie 3 val. nakties kartu išėjo, išsiskyrė visi į atskiras puses. Jis grįžo prie garažo, alkūne išdaužė lango šiek tiek įskilusį stiklą, pro išdaužtą lango stiklą pateko į garažą, kur stovėjo jo pažįstamo A. K. automobilis AUDI 80 Avant, išdaužė automobilio galinį langą, pateko į automobilį ir paėmė garso aparatūrą - du stiprintuvus, garso kolonėles, mago skydelį ir USB raktą. Pasirodo, garažas nebuvo užrakintas, nors jis galvojo, kad užrakintas. Į garažą ėjo šiaip, tuomet užėjo noras pasižiūrėti A. K. automobilio ir netyčia sugalvojo jį apvogti. Jis buvo išgėręs, bet nežino kiek, todėl ir kilo tokios mintys. Vagystę sugalvojo įvykdyti, kai buvo prie automobilio. Lindo į automobilį, nes sugalvojo vagystę padaryti. Pro langą matėsi kokie daiktai yra automobilyje. Blaivas taip nedarytų. Daiktus parsinešė namo, kuriuos grąžino A. K., tik mago skydelio negrąžino, nes jį išmetė. Norėjo magą pasiimti, bet tik skydelis nusiėmė. Blaivas pamąstė ir nusprendė grąžinti tuos daiktus. Paskambino nukentėjusiajam, kuris buvo Kaune, ir pasakė, kad atveš daiktus. M. Ž. paprašė, kad nuvežtų į Kauną. S. B. kartu važiavo, nes buvo prieš tai apkaltintas ir norėjo važiuoti. Iš pradžių tiems asmenims ir nukentėjusiajam nesakė, kad jis pavogė tuos daiktus. Žalos dėl skydelio neatlygino, nes laukė teismo. Jis pripažįsta A. K. civilinį ieškinį. Jis pasielgė blogai, pripažįsta savo kaltę, gailisi, padarė išvadas. Jis atsiprašo abiejų nukentėjusiųjų. Užsidirbs ir atlygins ieškinius.

Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis L. B. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus dėl įsibrovus į patalpą – garažą įvykdytos A. K. turto vagystės iš automobilio, kurios įvykdymo metu, išdaužė automobilio Audi 80 Avant galinio lango stiklą, t.y. sugadino svetimą turtą (II t., b.l. 28-31), atitinkančius teisme jo duotus parodymus.

Proceso dalyviams sutinkant, įvykdžius Lietuvos Respublikos BPK 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimas vykdytas sutrumpintai pagal Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsnį.

Kaltinamojo L. B. kaltė be jo visiško prisipažinimo įrodyta ir kitais byloje ištirtais įrodymais.

Nukentėjusysis D. B. parodė, kad 2012-11-10 apie 20.00 val. atvyko į pirtį, esančią (duomenys neskelbtini), švęsti dukterėčios Š. P. gimtadienio. Apie 23.30 val. prie pirties matė nepažįstamus 4 vaikinus ir 1 merginą, kurie prašėsi į gimtadienio šventę, bet nebuvo įleisti. 2012-11-11 apie 00.30 val. jis nuėjo į pirtelės trečią aukštą ir atsigulė miegoti. Po kiek laiko atsibudo nuo durų trenksmo. Į kambarį įėjo du vaikinai, dar vienas liko koridoriuje. Tuomet pajuto spyrius į įvairias kūno vietas. Buvo spirta ne daugiau 5 kartų. Atsistojus, pajuto smūgius kumščiais į veido sritį. Buvo suduota ne daugiau 3 kartų. Pasak nukentėjusiojo, jis negali nurodyti, ar jį mušė vienas vaikinas ar du, nes dengėsi veidą rankomis ir nematė kas smūgiavo. Tuomet jis vieną vaikiną nustūmė, o kitą apglėbė per kaklą, taip norėdamas apsiginti ir sulaikyti. Nustumtas vaikinas kumščiu sudavė jam į veidą ir prakirto antakį. Tada vaikinai pasišalino iš kambario. Buvo iškviesti policijos pareigūnai ir medikai (I t., b. l. 18-19, 20).

Liudytoja Š. P. parodė, kad 2012-11-10 apie 23.30 val. švenčiant jos gimtadienį pirtelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), atvyko jai nepažįstami penki vaikinai ir viena mergina. Šie asmenys prašė juos įleisti, tačiau ji atsakė, kad pašaliniai asmenys nėra pageidaujami. Tačiau trys vaikinai ir mergina vis vien įėjo į pirties patalpas. Po kiek laiko jie pasišalino. Apie 03.00 val. vėl tie patys asmenys atėjo, prisijungė prie šventės dalyvių, o po įkalbinėjimų išeiti, po maždaug 30 min. jie išėjo. Apie 04.00 val. į pirtį įėjo šeši jaunuoliai, kurie keikėsi, šūkavo, daužė tuščius butelius, sakė, kad primuš. Jos svečiai pradėjo lakstyti, buvo išsigandę, kilo sąmyšis, panika. Tuomet trys nepažįstamieji užlipo į trečią aukštą ir ji matė dviejų iš jų šešėlius kambaryje, kur gulėjo D. B.. Matė, kad D. B. buvo spardomas, tačiau negali pasakyti ar spardė vienas vaikinas, ar du (I t., b. l. 45-46, 47, 48).

Liudytojas A. M. parodė, kad 2012-11-10 apie 21.00 val. jis nuvyko į (duomenys neskelbtini) esančią pirtelę, kur vyko Š. gimtadienis. Apie 24.00 val., ar šiek tiek anksčiau, jam paskambino L. B. ir paklausė, ar gali su draugais atvykti į gimtadienio vakarėlį. Jis atsakė, kad ne su juo reikia tartis, nes ne jo gimtadienis. Po kiek laiko, jis pamatė, kad į pirtelę atėjo L. B., T. V., I. K., N. S.. Jis pats pirtelėje buvo iki 20.00 val. ir po to išvyko. Apie muštynes pirtelėje jis sužinojo kitą dieną, kai L. B. jam pasakojo, kad su kažkuo susimušė. Pats jokių muštynių nematė (I t., b. l. 58).

Liudytoja M. R. parodė, kad 2012-11-10 pirtelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), vyko Š. P. gimtadienio šventė. Apie 24.00 val., į pirtelę atėjo nepažįstami 3-4 jaunuoliai ir mergina. Ji ir Š. prašė jų išeiti ir po kiek laiko jie išėjo. Po kiek laiko minėti asmenys vėl atėjo ir įvyko žodinis konfliktas, nes jie prašė išeiti, o šie nenorėjo, bet vis vien buvo išprašyti lauk. Apie 04.00 val. atsidarė pirtelės durys ir įėjo jau minėti asmenys bei keli nematyti vaikinai. Šie jaunuoliai pradėjo šūkauti, stumdyti stalus. Pirtelėje kilo panika, visi išsilakstė. Ji ir Š. bėgo į antrą aukštą. Išgirdo, kad trečiame aukšte kažkas aimanuoja. Ji nuėjo pažiūrėti ir matė, kad dalis šventėje buvusių vaikinų užsidarę balkone, o jai nepažįstami du jaunuoliai mušė lovoje gulėjusį D.ų. Abejoja, ar dviese mušė gulintįjį. Ji pradėjo šaukti, kad liautųsi. Tuomet jie ją pastūmė į šalį ir vienas jų išeidamas dar kartą įspyrė gulinčiam D.ui (I t., b. l. 60, 61).

Liudytojas A. K. parodė, kad 2012-11-10 pirtelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), vyko Š. P. gimtadienio šventė. Apie 24.00 val. į pirtelę atėjo jam nepažįstami 3-4 vaikinai ir viena mergina. Jie kelis kartus buvo atėję. Vieną iš kelių kartų jis prašė juos išeiti, nes nepažįstamieji nebuvo pageidaujami. Apie 04.00 val. į pirtelę įsiveržė tie paties vaikinai, kurių vienas turėjo teleskopinę lazdą. Jaunuoliai šūkavo, stumdė stalus. Jis lipo laiptai į pirtelės viršų ir šaukė visiems, kad bėgtų. Dauguma subėgo į trečio aukšto balkoną, kur užsidarė ir laikė balkono duris, kad niekas iš nepažįstamųjų neįeitų. Triukšmui nurimus, atidarė balkono duris ir tuomet pamatė sumušą Š. giminaitį. Prieš tai, su minėtais jaunuoliai jokių muštynių nebuvo (I t., b. l. 69).

Liudytojas M. P. parodė, kad 2012-11-10 pirtelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), vyko jo sesers Š. P. gimtadienio šventė. Apie 24.00 val., į pirtelę atėjo nepažįstami 4-5 jaunuoliai ir mergina. Po ilgų derybų, šie asmenys išėjo. Apie 03.00 val. tie patys asmenys vėl buvo atėję, tačiau jis pats nematė, nes buvo antrame aukšte. Apie 04.00 val. jam tebebūnant antrame aukšte, išgirdo triukšmą, dūžius ir riksmą „bėkit“. Jis su draugu nubėgo į pirtelės trečią aukštą ir pasislėpė balkone su kitais draugais, laikė užrėmę balkono duris, kad niekas neįeitų. Po 5-10 min. triukšmas dingo ir išėjus iš balkono, pamatė sumuštą D. B.. O veidas buvo kruvinas, buvo prakirstas antakis ir lūpa. Iš draugų kalbų sužinojo, kad D.ų sumušė L. B.. Ar dar kas jį mušė, nežino (I t., b. l. 59).

Liudytojas D. K. parodė, kad 2012-11-10 jo pirtelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), vyko gimtadienio šventė. Jis pakūreno pirtelę ir išvažiavo. Apie 23.00 val. jam paskambino kažkokia mergina ir pasakė, kad į pirtelę atvažiavo nepažįstami jaunuoliai ir kažkas negero vyksta. Jis nuvyko į pirtelę ir paklausė, kad atsitiko, bet jaunimas atsakė, kad viskas jau gerai, kad patys susitvarkė. Pats tuo metu pirtelės patalpose matė iš matymo pažįstamus L. B., T. V. ir I. K.. Kadangi jokio konflikto nebuvo, jis išvažiavo. 2012-11-11 paryčiais vėl jam kažkas paskambino ir pasakė, kad pirtelėje vyksta ar įvyko muštynės. Jis nuvykęs, pamatė išvartytus stalus, išdaužtą stiklą ir sumuštą vieną vaikiną. Sumuštasis pasakojo, kad jį sumušė miegantį ar gulintį. Jam jokia žala dėl incidento nepadaryta (I t., b. l. 73).

Liudytoja N. S. parodė, kad 2012-11-10 apie 18.00 val. ji susitiko su T. V., I. K. ir L. B.. Po kiek laiko kažkuriam vaikinui kažkas paskambino ir jie keturiese apie 24.00 val. nuvyko į (duomenys neskelbtini) pirtelę, kur vyko šventė. Pirtelėje buvo jai nepažįstami asmenys, kurie leido jiems prisijungti. Apie 03.00 val. ji išėjo į lauką parūkyti ir išgirdo triukšmą, L. B. balsą. Tuomet pamatė, kad L. B. veidas sumuštas. Iš pirties išėjo keletas asmenų, kurie pradėjo aiškintis. Besistumdydami I., L. ir T. nuėjo į pirtelės vidų, o ji liko lauke. Girdėjo, kad kažkas dužo. Po maždaug 5 min. I., L. ir T. išėjo. T. ir I. kalbėjo, kad pirtyje su kažkuo mušėsi ir kad saviškių niekas nedaužys (I t., b. l. 74-75).

Liudytojas I. K. parodė, kad 2012-11-10 susitiko su draugais L. B., T. V. ir N. S.. Kažkas L. B. paskambino ir pasakė, kad (duomenys neskelbtini) pirtelėje vyksta vakarėlis. Apie 23.00-24.00 val. jie nuvyko į pirtelę, tačiau ten nepasiliko, išvažiavo atgal. Valandos bėgyje vėl sugrįžo prie pirtelės, nes norėjo kartu pašvęsti, susipažinti su merginomis. 2012-11-11 apie 03.00 val., vakarėlio dalyviai, prašė kad jie išeitų, pradėjo kabinėtis prie L. B.. L. išėjo, tačiau netrukus grįžo sumuštas, pasakė, kad su kažkuo susimušė ir paprašė nueiti pasiaiškinti dėl ko jis buvo sumuštas. Jie trise įėjo į pirtelę ir šūktelėjo “kas sumušė L.“ ir tuomet tarp jų ir vakarėlio dalyvių kilo žodinis konfliktas. Visi išsilakstė, o jis liko pirtelės pirmame aukšte, kur su kažkokiu vaikinu aiškinosi santykius, nesimušė. Kur tuo metu buvo L. ir T. nepastebėjo. Kai pamatė, kad nėra jo draugų, jis užlipo į pirtelės trečią aukštą, kur pamatė L. B. susikibusį su kažkokiu vaikinu. Kad kuris nors suduotų smūgius, jis nematė. Tuomet jis atitraukė L. nuo to vaikino ir išsivedė jį į lauką. Lipdamas laiptais žemyn, antrame aukšte sutiko T. V., kuris kartu su jais išėjo į lauką (I t., b. l. 78).

Liudytojas T. V. parodė, kad 2012-11-10 susitiko su draugais I. K., L. B. ir N. S.. Vienu metu L. kažkas paskambino ir pasakė, kad (duomenys neskelbtini) pirtyje vyksta vakarėlis. Jie nuvyko pažiūrėti, bet buvo išprašyti lauk. Po kiek laiko, apie 24.00 val. sugalvojo dar kartą užsukti į pirtelę ir šį kartą vakarėlio dalyviai leido jiems pasilikti. Jie linksminosi kartu su kitais vakarėlio dalyviais, jis išgėrė nemažai alkoholio, todėl kažikurių momentų neprisimena. Prisimena, kad buvo lauke kartu su I. K. ir L. B.. Pastarasis buvo sumuštas ir prašė pasiaiškinti dėl ko jį sumušė. Jie įėjo į pirtelę ir pradėjo šaukti. Tuomet visi išsilakstė. Jis matė, kad jo draugai bėgo į viršų, todėl jis užlipo į antrą aukštą, ieškojo savo draugų ir pamatė L. ir I. nulipančius iš trečio aukšto. Tuomet jie išėjo namo. Teigia, kad jis jokių muštynių nematė, pats su niekuo nesimušė (I t.. b. l. 83).

Įvykio vietos apžiūros metu užfiksuota, kad įvykio vieta yra namas/pirtis, esantis (duomenys neskelbtini). Pėdsakų tinkamų identifikavimui nerasta (I t., b. l. 6-10).

Specialisto išvadoje Nr. G300/12(12) nurodyta, kad D. B. padaryti šie sužalojimai: nubrozdijimas dešinio skruosto srityje, muštinė kairio antakio žaizda, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose ir skruosto viršutinėje dalyje, poodinė kraujosruva kairio skruosto apatinėje dalyje, kraujosruvos abiejų lūpų vidiniame paviršiuje, poodinė kraujosruva kairio peties sąnario srityje. Nurodyti sužalojimai padaryti kietų, bukų daiktų poveikyje, o tai galėjo gautis mušant kumščiais, spardant ir pan. Objektyviai yra užsifiksavę penkių smūgių požymiai, nors jų galėjo būti suduota ir daugiau. D. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimų padarymo metu D. B. buvo sukeltas fizinis skausmas (I t., b. l. 24-25).

2012-11-11 asmens apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrint D. B., matomas paraudimas ant dešinio skruosto, lūpos sutinusios, ant kairio antakio yra tvarstis, kairė akis ištinusi. Šio protokolo priede – Fotolentelėje esančiose trijose fotonuotraukose minėti sužalojimai užfiksuoti vizualiai (I t. b. l. 26-29).

2012-11-11 daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad D. B. savo iniciatyva pateikė džinsines kelnes, mėlynai – baltai dryžuotus marškinius, pilkos spalvos dryžuotą megztinį (I t., b. l. 30).

2012-12-03 daiktų apžiūros protokole nurodyti kelnių, marškinių, megztinio požymiai. Ant rūbų matomos dėmės, panašios į kraują. Šio protokolo priede – Fotolentelėje Nr. 1 šešiose fotonuotraukose vizualiai užfiksuoti apžiūrėti daiktai (I t. b. l. 31-33).

Iš 2012-12-06 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo ir jo priedo – Fotolentelės Nr. 1 su dviem fotonuotraukomis matyti, kad liudytoja Š. P. atpažino L. B. kaip asmenį, kuris 2012-11-11 apie 04.00 val. pirtelėje spardė D. B. (I t., b. l. 52-54).

Nukentėjusysis A. K. parodė, kad 2012-12-29 apie 19.00 val. atvyko savo automobiliu AUDI 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pas draugę A. K., adresu (duomenys neskelbtini). Automobilį pastatė garaže. Pas A. K. vyko vakarėlis, kurio metu jis išgėrė alkoholio ir apie 23.00 val. nuėjo miegoti. Nakties metu jokio triukšmo, signalizacijos suveikimo negirdėjo, tačiau 2012-12-30 apie 06.00 val. nuėjęs į garažą ir išvaręs automobilį į kiemą, pamatė, kad išdaužtas automobilio galinis stiklas, kurio vertė 200,-Lt. Automobilio bagažinėje pasigedo 400,-Lt vertės stiprintuvo „Agnus“, 200,-Lt vertės stiprintuvo „MB-1500“, 400,-Lt vertės garso kolonėlės „Pioneer“. Taip pat pasigedo 300,-Lt vertės automagnetolos JVC skydelio su 30,-Lt vertės atminties raktu „Kingston“. 2013-01-04 jam paskambino L. B. ir pasiūlė susitikti. Susitikus, L. B. atvažiavo kartu su S. B. ir dar vienu vaikinu – Ž.. L. B. padavė jam žemų dažnių kolonėlę „Pioneer“, stiprintuvą „Agnus“, stiprintuvą „MB-1500“, atminties raktą „Kingston“. L. sakė, kad automagnetolos skydelio nebėra. L. B. jo neatsiprašė, neprisipažino įvykdęs vagystę iš automobilio, tačiau iš jo elgesio jis suprato, kad pastarasis gali būti prisidėjęs prie nusikaltimo įvykdymo. S. B. pasakė, kad jis tikrai nevogė daiktų, tačiau ėmėsi iniciatyvos pavogtus daiktus surasti. L. pažadėjo atlyginti 500 Lt dėl nusikaltimo patirtą žalą: tai yra 300 Lt dėl negrąžinto automagnetolos JVC skydelio ir išdaužto galinio automobilio stiklo (I t., b. l. 152-153, 154).

Liudytoja A. K. parodė, kad 2012-12-29 jos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), vyko vakarėlis. Apie 19.00 val. atvažiavo A. K., kuris savo automobilį pastatė į garažą, įjungė signalizaciją. Garažas nebuvo užrakintas, tik durys užsklęstos skląsčiu. Apie 21-22 val. atvyko daugiau asmenų, tarp kurių buvo B., K., B., K., M., B. ir daug kitų. Vakarėlio metu buvo vartojamas alkoholis. Apie 22 val. ji paėmė A. K. automobilio raktelius, kad jis išgėręs nevažiuotų ir nuvedusi jį į kambarį užrakino, kur jis ir miegojo. Vėliau visi pradėjo skirstytis: vieni išėjo anksčiau, kiti vėliau. Liko nakvoti tik R. ir K.. Ji kelis kartus per visą vakarą buvo užėjusi į garažą pažiūrėti K. automobilio, tačiau šviesos nedegė, viskas atrodė tvarkingai, todėl nekilo jokių įtarimų. Nakties metu negirdėjo, kad suveiktų automobilio signalizacija. 2012-12-30 ryte, kai A. K. išvarė automobilį į lauką, tada ir pamatė, kad išdaužtas galinis stiklas, kyšojo laidai. Jis sakė, kad iš automobilio pavogta garso kolonėlė, stiprintuvai, automagnetolos skydelis su USB atmintine. Tada pamatė, kad išdaužtas garažo paskutinis stiklas. Dėl išdaužto stiklo žalos nėra, ir jokių pretenzijų dėl to neturi. Kas apvogė A. K. automobilį nežino, tačiau sužinojo, kad B. ir B. grąžino pavogtus daiktus A. K. (I t., b. l. 169).

Nepilnametis liudytojas S. B. parodė, kad 2012-12-29 apie 21.00 val. jis nuvyko pas A. K., kur vyko vakarėlis. Pabuvo iki 21.50 val. ir vėliau išėjo namo. Apie vagystę iš A. K. automobilio sužinojo 2012-12-30 iš policijos pareigūnų. Teigia, kad jokios vagystės neįvykdė, net nematė, kur stovėjo automobilis. 2013-01-04 pas jį atvažiavo L. B. ir M. Ž. ir jie kartu nuvyko į Kauną, susitikti su A. K.. L. B. iš M. Ž. automobilio išėmė garso kolonėlę, du stiprintuvus. Šiuos daiktus nunešė į A. K. automobilį bei jam dar padavė USB raktą. L. B. pasakė A. K., kad jis nekaltas, todėl A. K. priėjo prie jo ir atsiprašė, kad apkaltino vagyste (I t., b. l. 179).

Liudytojas M. Ž. parodė, kad 2012-12-29 apie 21 val., jis nuvyko pas A. K., kur buvo vartojamas alkoholis. Išgertuvių metu A. K. ne kartą ėjo į garažą patikrinti A. K. automobilio. Vėliau, nakties metu visi išsiskirstė. Jis išėjo vienas paskutiniųjų, kartu su M. ir B., gatvėje išsiskyrė visi į skirtingas puses. Po kiek laiko išgirdo kalbas, kad buvo apvogtas A. K. automobilis, tačiau kas įvykdė vagystę jis nežinojo. 2013-01-04 pas jį atėjo L. B. ir paprašė nuvežti jį į Kauną. Jam sutikus, L. B. į automobilį įkrovė garso kolonėlę, stiprintuvus bei pasakė, kad reikia tuos daiktus nuvežti į Kauną. Kartu važiavo S. B.. Nuvykus į Kauną, susitiko su A. K. ir L. B. šiam atidavė minėtus daiktus. Ką jie tarpusavyje kalbėjo, jis negirdėjo. Su L. B. jis nieko nekalbėjo, tačiau suprato, kad garso kolonėlė ir stiprintuvai buvo tie patys, kurie buvo pavogti iš A. K. automobilio (I t., b. l. 172).

Įvykio vietos apžiūros metu užfiksuota, kad įvykio vieta yra garažas, esantis (duomenys neskelbtini). Ant garažo durų, laužimo pėdsakų nėra. Ketvirtajame lange nėra stiklo. Sniege prie pastato matomi batų padų pėdsakai. Garaže stovi automobilis AUDI 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Automobilio galinio lango stiklas išdaužtas. Garaže rastas bato pado pėdsakas, kuris vizualiai sutampa su sniege prie pastato rastu pėdsaku. Automobilio salone rastas grotuvas be priekinio skydelio. Nuo laidų paimtas biologinis pėdsakas (I t., b. l. 141-142, 143-151).

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini) esantis garažas nuosavybės teise priklauso K. U. (I t., b.l. 171).

2013-01-07 daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad A. K. savo iniciatyva pateikė žemių dažnių garso kolonėlę „Pioneer“, stiprintuvą „Agnus“, stiprintuvą „MB- 1500“, atminties raktą (USB) „Kingston“ (I t., b. l. 160).

2013-01-15 daiktų apžiūros protokole nurodyti garso kolonėlės „Pioneer“, stiprintuvo „Agnus“, stiprintuvo „MB - 1500“, atminties rakto (USB) „Kingston“ požymiai. Šio protokolo priede – Fotolentelėje Nr. 1 dešimtyje fotnuotraukų minėtų daiktų požymiai užfiksuoti vizualiai (I t., b. l. 161-164).

2013-01-08 daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad L. B. savo iniciatyva pateikė sportinių batelių porą (II t., b. l. 32).

2013-01-09 daiktų apžiūros protokole ir jo priede – Fotolentelėje Nr. 1 (2 fotonuotraukos) nurodyti ir vizualiai užfiksuoti sportinių batelių požymiai. Vizualiai sulyginus batelių padų raštą su įvykio vietoje rastu ir nuotraukose užfiksuotu bato pado pėdsaku, jis sutampa (II t., b. l. 33-34).

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra paties kaltinamojo parodymais, bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais kitais bylos įrodymais - nukentėjusiųjų ir liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, aukščiau išvardintais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad L. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2012-11-11 apie 04.00 val., viešoje vietoje - pirties patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), matant pašaliniams asmenims, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tai yra tyčia spyrė ne daugiau penkių kartų D. B. į įvairias kūno vietas, šiam atsistojus, kumščiu sudavė ne daugiau keturių kartų jam į veidą, taip padarydamas nukentėjusiajam D. B. nežymų sveikatos sutrikdymą, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką; be to, jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2012-12-30 apie 03.00 val., išdaužęs lango stiklą, įsibrovė į patalpą - K. U. priklausantį garažą, esantį (duomenys neskelbtini), bei, išdaužęs nedidelės 200 Lt vertės lango stiklą, įsibrovė į garaže stovėjusį A. K. automobilį AUDI 80 AVANT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš kur pagrobė svetimą, A. K. priklausantį 1330 Lt vertės turtą: 400 Lt vertės stiprintuvą „Agnus“, 200 Lt vertės stiprintuvą „MB-1500“, 400 Lt vertės garso kolonėlę „Pioneer“, 300 Lt vertės automagnetolos JVC skydelį su 30 Lt vertės atminties raktu „Kingston“.

Viešosios tvarkos pažeidimas.

Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai (chuliganiški ar asmeniniai), šiuo atveju reikšmę turi minėtų neteisėtų veiksmų pasekmės – sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, dėl ko šios nusikalstamos veikos sudėtis priskiriama prie materialių. Dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką žmonėms padaromi nežymūs sveikatos sutrikdymai, sukeliamas fizinis skausmas - taip pat BK 284 straipsnio saugomos vertybės.

Kaltinamasis L. B. visiškai prisipažino 2012-11-11 aplinkybėse nurodytu laiku, būdamas neblaivus, viešojoje vietoje, t.y. pirties patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), kur vyko gimtadienio vakarėlis, matant ir girdint pašaliniams asmenims, padaręs jam kaltinime inkriminuotą viešosios tvarkos sutrikdymo nusikalstamą veiką. Jo kaltę patvirtina ištirti nukentėjusiojo D. B. ir liudytojų parodymai, D. B. pateiktų daiktų – įvykio metu jo dėvėtų rūbų apžiūros protokolas, asmens apžiūros protokolas, teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nurodyti padaryti sužalojimai nukentėjusiajam D. B., dėl ko šiam buvo sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta sveikata, asmens atpažinimo pagal fotonuotraukas protokolai, iš kurių matyti, kad liudytoja Š. P. atpažino L. B., kaip D. B. spardžiusį asmenį, įvykio vietos apžiūros protokolas.

Nustatyta, kad kaltinamasis L. B. savo neteisėtais įžūliais veiksmais, kaip kaltinamasis parodė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešojoje vietoje – pirties patalpoje, kur buvo švenčiamas Š. P. gimtadienis, kuriame dalyvavo nemažai jaunuolių, jiems matant, kas patvirtinama liudytojų parodymuose, be jokios priežasties tyčia spyrė ne daugiau penkių kartų ką tik pabudusiam iš miego gulinčiam nepažįstamam asmeniui D. B. į įvairias kūno vietas, šiam atsistojus, kumščiu sudavė ne daugiau keturių kartų jam į veidą, sukeldamas D. B. fizinį skausmą, nežymiai sutrikdydamas jo sveikatą, taip demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį bei viešąją tvarką. Kaltinamojo veiksmai išgąsdino nukentėjusįjį, aplinkinius, sukėlė sumaištį ir sutrikdė jų rimtį, ką savo parodymuose patvirtino pats kaltinamasis, nukentėjusysis ir liudytojai, todėl pagrįstai darytina išvada, kad dėl kaltinamojo veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, nusikaltimas yra laikomas baigtu. Nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė veikdamas tyčia, tai yra jis suprato, kad smurtą prieš asmenį naudoja viešojoje vietoje, esant nemažai aplinkinių, t.y. pašalinių asmenų, kurie netrukdomai galėjo tai matyti, suvokė, kad tai sutrikdys visuomenės rimtį ir tvarką, ir to norėjo. Tokiais neteisėtais veiksmais kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje

Vagystė įsibrovus į patalpą (garažą) bei joje esančią saugyklą (automobilį) ir svetimo turto sugadinimas.

Nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnyje, objektas yra visų rūšių ir formų nuosavybė, o dalykas – svetimas turtas. Svetimas turtas – tai daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Vagystė yra nusikalstama veika, kuri padaroma veikiant tiesiogine tyčia. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyti vagystę kvalifikuojantys požymiai, tarpe kurių vagystė įsibraunant į patalpą, saugyklą, daro veiką pavojingesnę. Tokiu atveju turto vertė veikos kvalifikavimui įtakos neturi. Kalbant apie įsibrovimo sąvoką, tai įsibrovimas yra slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis ar patenkant be kliūčių. Pa­tal­pa – tai už­da­ra erd­vė, sta­ti­nys, pa­pras­tai tu­rin­tis sto­gą ir spe­cia­lų įė­ji­mą, skir­tas žmo­nėms lai­ki­nai ar nuo­lat gy­ven­ti ir dirb­ti ar­ba ma­te­ria­li­nėms ver­ty­bėms lai­ky­ti, kuriai priskiriamas ir garažas. Saugykla – tai objektas, specialiai įrengtas ar skirtas nuolatiniam ar laikinam materialių vertybių saugojimui (nuo vagystės, sunaikinimo, stichinių jėgų ir pan.), saugomas fizinėmis, mechaninėmis, specialiomis elektrinėmis ar elektroninėmis apsaugos priemonėmis. Pažymėtina, kad saugykla laikomas ir tam tikras stacionarus, ir transportuojamas įrenginys. Teismų praktikoje standartinis automobilis pagal paskirtį yra transporto priemonė, tačiau, jeigu iš mechaninėmis ar kitokiomis (elektroninėmis) priemonėmis saugomo automobilio pavagiami asmeniniai žmogaus daiktai ar automobilio priedai (automagnetolos, garso kolonėlės ir pan.), vagystė laikoma padaryta įsibraunant į saugyklą. Pagal konstrukciją vagystės sudėtis yra materialioji, todėl jos baigtumo momentas sietinas su turtinės žalos padarymu. Realiai turtinė žala atsiranda ne nuo turto paėmimo, bet nuo jo pasisavinimo momento, kai kaltininkas turi realią galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo nuožiūrą, t.y. kada kaltininkas paima turtą iš jo saugojimo ar laikymo vietos ir atgabena į tokią vietą, kur yra jam palankios aplinkybės tą turtą paimti, parduoti, apkeisti, atiduoti kitiems asmenims arba kitaip juo disponuoti savo nuožiūra, arba pačiam jį sunaudoti, ar pan. Pagal BK 187 str. 3 d. atsako tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės, tai yra 3 MGL (390 Lt) neviršijantį svetimą turtą. Turto sugadinimas – toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos. Turto sugadinimas yra materiali nusikalstama veika, todėl jai būtini įstatyme numatyti padariniai, t. y. turi būti sugadintas konkretus turtas. Be to, turi būti nustatomas ir priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos bei kilusių padarinių. Svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori arba jei ir nenori, sąmoningai leidžia pasekmėms atsirasti.

Kaltinamasis L. B. pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai. Byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis aplinkybėse nurodytu laiku buvo įvykio vietoje, turėjo tikslą padaryti nusikalstamą veiką ir ją padarė. Kaltinamasis teismui tvirtino, kad pašalinęs technines kliūtis, t.y. išdaužęs lango stiklą ir patekęs į garažą ir ten išdaužęs stovėjusio nukentėjusiajam A. K. priklausančio automobilio galinio lango stiklą, būtent jis iš automobilio salono pagrobė garso aparatūrą. Šiuos jo parodymus patvirtino nukentėjusiojo parodymai, liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, daiktų apžiūros protokolai, kaltinamojo parodymų patikrinimas vietoje. Nustatyta, kad nukentėjusiajam A. K. priklausantį turtą – autobobilio garso aparatūrą, kuri buvo garaže techninėmis priemonėmis saugomame automobilio salone, kaltinamasis pagrobė išdaužęs lango stiklą ir taip patekdamas į garažą bei jame išdauždamas automobilio galinio lango stiklą ir taip patekdamas į automobilio saloną, tai yra kaltinamasis turtą pagrobė įsibrovęs į patalpą ir į šioje patalpoje buvusią saugyklą. Šią aplinkybę be kaltinamojo parodymų, kuriuos jis patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, taip pat patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas. Kaltinamasis pagrobto ir sugadinto turto, t.y. automobilio garso aparatūros ir automobilio galinio lango išdaužto stiklo įvertinimo neginčijo. Kaip jau minėta, vagystės kvalifikavimui pagal BK 178 str. 2 d. turto vertė įtakos neturi. Vagystę kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Vogdamas jis suvokė, kad veikia prieš turto savininko valią, numatė nusikalstamos veikos padarinius ir jų norėjo. Kaltinamasis įsibrovęs į patalpą bei joje buvusią saugyklą ir užvaldęs svetimą turtą įgijo galimybę neteisėtai turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti pagal savo valią, ką įrodo turto parsinešimo namo, paslėpimo bei vėliau jo dalies grąžinimo nukentėjusiajam faktas, todėl kaltinamojo padaryta vagystė iš patalpos ir joje esančios saugyklos – baigtas nusikaltimas. Nustačius, kad kaltinamojo vagystės metu sugadinto turto vertė (200 Lt) neviršija 3 MGL, darytina išvada, kad kaltinamasis sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Turto sugadinimas – baigtas nusikaltimas, nes realiai sugadindamas svetimą turtą kaltinamasis nukentėjusiajam užkirto kelią savo turtu naudotis pagal jo funkcinę paskirtį, padarė nukentėjusiajam turtinę žalą. Įrodymų visuma nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos bei kilusių padarinių. L. B. suvokė savo veikos pavojingumą, numatė, kad bus sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių norėjo, todėl jis veikė tiesiogine tyčia. Kadangi L. B. iš patalpoje esančios saugyklos grobdamas A. K. turtą sugadino 200 Lt vertės, tai yra 1 MGL viršijantį, bet neviršijantį 3 MGL A. K. turtą – automobilio galinio lango stiklą, jo veika teisingai kvalifikuota kaip idealioji nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje ir BK 187 straipsnio 3 dalyje, sutaptis.

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Teismas kaltinamojo L. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl visų jo padarytų nusikalstamų veikų pripažįsta tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad visas nusikalstamas veikas jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, nes daro išvadą, jog kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, ką pripažino ir pats kaltinamasis.