Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Svajūno Knizlerio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio, kuriuo K. M. pripažintas kaltu ir nuteistas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 str. 1 d. laisvės atėmimu septyneriems metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. M. nuteistas už tai, kad 2005 m. balandžio 28 d. tarp 12 ir 13 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kilusio asmeninio konflikto su savo senele V. M. metu, tyčia rankomis sudavė ne mažiau septynių smūgiu į įvairias kūno vietas, iš jų: vieną į nosį, du į galvą, tris į krūtinę, vieną į nugarą, tuo padarydamas V. M. poodinę kraujosruvą nosyje, minkštųjų audinių kraujosruvą dešinio momeninio gumburo srityje, minkštųjų audinių kraujosruvą kairio momeninio gumburo srityje, poodines ir minkštųjų audinių kraujosruvas krūtinėje ir kraujosruvą nugaros minkštuosiuose audiniuose. Po to, rankomis suspaudė V. M. kaklą ir parvertęs šią ant grindų, virve suspaudė nukentėjusiosios kaklą, tuo padarydamas nukentėjusiajai viengubą, atvirą kaklo priekiniame paviršiuje, horizontalią stranguliacinę vagą kakle, odos nubrozdinimus kaklo kairėje, minkštųjų audinių kraujosruvas kakle su paliežuvinio kaulo dešiniojo rago, skydinės kremzlės viršutinių abiejų ragų lūžius, dėl ko nuo mechaninės asfiksijos suspaudus kaklą ir kaklo organus, įvyko V. M. mirtis, taip ją nužudė.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo K. M. gynėjas prašė jo ginamojo apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apygardos teismas ištyręs nužudymo aplinkybes, pagrįstai K. M. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 129 str. 1 d. Apeliantas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teismo posėdžio metu, nei apeliaciniame skunde neneigė savo kaltės, kad nužudė V. M. Todėl jo kaltę patvirtinantys įrodymai nesvarstomi.

Taip, kolegijos nuomone, nėra pagrindo perkvalifikuoti K. M. veiką į nužudymą labai susijaudinus pagal BK 130 str., kas nurodoma apeliaciniame skunde. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr.46 24 punkte nurodyta, jog nužudy­mas kva­li­fi­kuo­ja­mas pa­gal BK 130 straips­nį (stai­ga la­bai su­si­jau­di­nus) ta­da, kai nu­ken­tėju­sia­jam gy­vy­bė at­ima­ma kal­ti­nin­kui esant fi­zio­lo­gi­nio afek­to būse­nos, ku­rią su­kėlė ne­tei­sėtas ar itin įžeidžian­tis jį ar jo ar­ti­mą as­me­nį nu­ken­tėju­sio­jo po­el­gis. Ši būse­na nu­sta­to­ma pa­gal fak­ti­nes by­los ap­lin­ky­bes, pri­rei­kus gau­na­ma spe­cia­lis­to išva­da ar­ba ski­ria­ma teis­mo psi­cho­lo­gi­nė, teis­mo psi­cho­lo­gi­nė-psi­chiat­ri­nė ar ki­to­kia eks­per­ti­zė. Iš paties nuteistojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme (t. 1 b.l. 106-107, t. 2 b.l. 29-37), taip pat iš liudytojų parodymų matyti, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios nuolat kildavo konfliktai, nesutarimai. K. M. su senele konfliktavo dėl to, kad jis yra blogas, turi vaikų, jais nesirūpina, kad nedirba. Todėl negalima teigti, kad nu­žu­dy­mas pa­da­ry­tas stai­ga la­bai su­si­jau­di­nus, tuoj po nu­ken­tė­ju­sio­jo ne­tei­sė­to ar itin įžei­džian­čio kal­ti­nin­ką ar jo ar­ti­mus as­me­nis po­el­gio kaip grei­tas at­sa­kas į tai. Tokio pobūdžio konfliktas šiuo atveju buvo ne pirmas, tokia situacija jų tarpusavio bendravime kildavo nuolat. Apygardos teismas teisingai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamus veiksmus pagal BK 129 str. 1 d., kaip tyčinį nužudymą kilusio asmeninio konflikto metu. Skirti psichologinės – psichiatrinės ekspertizės nuteistajam taip pat nėra pagrindo, nes teismo ekspertė Z.Kazienienė teisme parodė, kad kaltinamasis nebuvo afekto būsenoje, nusikaltimo metu jis orientavosi aplinkoje, elgėsi sąmoningai, taip pat nurodė, kad K. M. neturi jokių psichikos sutrikimų (t. 2 b.l. 32).

Apeliantas skunde nesutinka su skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta aplinkybe, kad K. M. nukentėjusiajai sudavė nemažiau septynių smūgių į įvairias kūno vietas, iš jų: vieną į nosį, du į galvą, tris į krūtinę, vieną į nugarą. Kolegijos manymu, ši aplinkybė byloje surinktais įrodymais nėra įrodyta. Iš MKU TMI VS specialisto išvados Nr. M 903/05(01) matyti, jog minkštųjų audinių kraujosruva dešinio momeninio gumburo srityje, minkštųjų audinių kraujosruva kairio momeninio gumburo srityje galėjo atsirasti dėl trauminio poveikio ne tik suduodant smūgį, bet ir griūnant ar atsitrenkiant į kietą buką paviršių. Poodinės ir minkštųjų audinių kraujosruvos krūtinėje ir kraujosruva nugaros minkštuosiuose audiniuose padarytos kieto buko daikto (daiktų) poveikyje ir galėjo atsirasti ne tik suduodant smūgius, bet ir griūnant, atsitrenkiant į kietą buką daiktą arba stipriai spaudžiant nurodytas sritis, o būtent, nukentėjusiajai esant horizontalioje padėtyje, rankomis, kojomis spaudžiant nurodytas sritis. Pats nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai parodė, kad nukentėjusiajai tyčia minėtų sužalojimų nepadarė, jie galėjo atsirasti tempiant nukentėjusiąją iš tualeto į kambarį, norint ją paguldyti į lovą, nes nukentėjusioji galva ir kitomis kūno vietoms atsitrenkdavo į duris, kitus daiktus, o sužalojimai krūtinės ląstoje galėjo atsirasti jam keliais prispaudus krūtinę, kai nukentėjusiąją smaugė. Tai, kad virve pasmaugė nukentėjusiąją, nuteistasis pripažįsta. Nesant kitų objektyvių įrodymų, paneigiančių šiuos jo parodymus, tyčinis smūgių sudavimas iš kaltinimo šalintinas, kaip neįrodytas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 3 p.,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2005 m. lapkričio 14 d. nuosprendį K. M. atžvilgiu pakeisti:

iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti aplinkybę, kad K. M. tyčia rankomis sudavė ne mažiau septynių smūgių nukentėjusiajai V. M. į įvairias kūno vietas, iš jų: vieną į nosį, du į galvą, tris į krūtinę, vieną į nugarą, tuo nukentėjusiajai padarydamas poodinę kraujosruvą nosyje, minkštųjų audinių kraujosruvą dešinio momeninio gumburo srityje, minkštųjų audinių kraujosruvą kairio momeninio gumburo srityje, poodines ir minkštųjų audinių kraujosruvas krūtinėje ir kraujosruvą nugaros minkštuosiuose audiniuose.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.