Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Vik­to­ro Preikšo (kole­gi­jos pirmininkas), Rimo Švirino ir Gyčio Večersko,

viešame teismo po­sė­dy­je apeliacine tvarka išnagrinėjo bau­džia­mą­ją bylą pagal nuteis­to­sios D. O. gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus ape­liacinį skundą dėl Kauno apy­lin­kės teismo 2016 m. kovo 30 d. nuos­prendžio, kuriuo D. O. pripažinta kalta pagal Lie­tu­vos Respublikos bau­džia­mo­jo ko­dek­so (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį, du nusikaltimus, numatytus BK 215 straipsnio 1 dalyje, du nusikaltimus, numatytus BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, tris nusikal­ti­mus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje ir nuteista:

epizode dėl 2013 m. sausio mėnesį įvykdytų nusikalstamų veikų:

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu keturiems mėnesiams;pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį – dvidešimties MGL dydžio, t. y. 753,20 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 20 euro centų) bauda;pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu trims mėnesiams;pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu trims mėnesiams;

epizode dėl 2013 m. vasario-rugpjūčio mėnesiais įvykdytų nusikalstamų veikų:

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu keturiems mėnesiams;pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį – 20 (dvidešimties) MGL dydžio, t. y. 753,20 Eur (sep­ty­nių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 20 euro centų) bauda;pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu trims mėnesiams;pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu trims mėnesiams; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (epizodas dėl paskolos gavimo apgaule iš Kredito uni­jos) – laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, 65 straips­nio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu paskirtas bausmes pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (2013 m. vasario-rugpjūčio mėn. epizodai) su­bendrinus bausmių apėmimo būdu paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas keturiems mė­ne­siams ir 20 (dvidešimties) MGL dydžio, t. y. 753,20 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 20 euro centų) baudą.

Paskirtosios ir subendrintos bausmės pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (dėl 2013 m. sausio mėnesį įvykdytų nusikalstamų vei­kų) bei pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (dėl 2013 m. vasario - rugpjūčio mėnesiais įvykdytų nusikalstamų veikų) subendrintos su baus­me, paskirta pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl paskolos gavimo apgaule iš Kredito unijos), taikant dalinį bausmių sudėjimo principą ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą vie­ne­riems metams septyniems mėnesiams bei 25 (dvidešimt penkių) MGL dydžio, t. y. 941,50 Eur (de­vynių šimtų keturiasdešimt vieno euro 50 euro centų) bauda.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5, 8 p. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas ati­dėtas dvejiems metams, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nu­teis­tosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsitei­sė­ji­mo atlikti 50 (penkiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

9287,42 Eur (devyni tūkstančiai du šimtai aštuoniasdešimt septyni eurai 42 ct) nukentė­ju­siosios L. Ž. naudai;

461,65 Eur (keturi šimtai šešiasdešimt vienas euras 65 ct) UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai;

352,07 Eur (trys šimtai penkiasdešimt du eurai 7 ct) UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai;

898,44 Eur (aštuoni šimtai devyniasdešimt aštuoni eurai 44 ct) UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

D. O. nuteista už tai, kad 2013 metų sausio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, iš L. Ž. apgaule išgavo banko sąskaitos numerį, prisijungimo prie banko sąskaitos kodus bei slaptažodžius ir po to tęsdama nusikalstamą veiką iš nenustatytos vietos neteisėtai prisijungusi prie L. Ž. elektroninės banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), 2013 m. sausio 22 d. pervedė 4000 Lt (1158,48 Eur) į VšĮ „(duomenys neskelbtini) “ sąskaitą (duomenys neskelbtini), 2013 m. sausio 24 d. pervedė 1000 Lt (289,18 Eur) į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą (duomenys neskelbtini), 2013 m. sausio 31 d. pervedė 3600 Lt (1042,63 Eur) į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) bei šiuos pinigus pasisavino, 2013 m. sausio 22 d. 3100 Lt (897,82 Eur) nuim­da­ma bankomate (duomenys neskelbtini), 200 Lt (57,92 Eur) nuim­da­ma bankomate (duomenys neskelbtini), 2013 m. sausio 23 d. 600 Lt (173,77 Eur) nu­im­dama ban­komate (duomenys neskelbtini), 2013 m. sausio 24 d. 1000 Lt (289,18 Eur) nuim­da­ma ban­ko­mate (duomenys neskelbtini), 2013 m. sausio 31 d. 3600 Lt (1042,63 Eur) nuimdama ban­komate (duomenys neskelbtini), 2013 m. sausio 5 d. 50 Lt (14,48 Eur) nuimdama ban­ko­ma­te (duomenys neskelbtini) tokiu būdu apgaule savo nau­dai įgijo svetimą L. Ž. priklausantį turtą - 8600 Lt (2490,73 Eur), neteisėtai įgijo svetimos elektroninės mokėjimo prie­monės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duo­me­nis, neteisėtai inicijavo finansines ope­racijas panaudodama svetimos elektroninės mokėjimo prie­monės naudotojo tapatybės patvir­ti­ni­mo priemonių duomenis, neteisėtai prisijungė prie in­for­macinės sistemos pa­žei­džiant informacinės sistemos apsaugos prie­mo­nes, t. y. padarė nusi­kaltimus, numatytus BK 214 straips­nio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje.

Be to, D. O., neteisėtai turėdama L. Ž. priklausančius elektroninės mokė­ji­mo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, 2013 m. vasario 7 d. 16:10:00 val., nenustatytoje vietoje, iš kompiuterinės sistemos L. Ž. vardu užsiregistravo UAB „(duomenys neskelbtini) ” (duomenys neskelbtini) internetinėje svetainėje ir iš L. Ž. sąskaitos (duomenys neskelbtini) pravedė 0,01 Lt (0,0029 Eur) registracijos mokestį bei 2013 m. rugpjūčio 27 d. 16:35:58 val. pateikė paraišką dėl 700 Lt (202,73 Eur) paskolos gavimo ir su šia bendrove sudarė kredito sutartį, pagal kurią bendrovė tą pačią dieną į L. Ž. sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė 700 Lt (202,73 Eur), kuriuos ji tą pačią dieną iš L. Ž. sąskaitos pervedė į V. O. sąskaitą (duomenys neskelbtini),

2013 m. rugpjūčio 27 d. nenustatytoje vietoje, iš kompiuterinės sistemos L. Ž. var­du užsire­gis­travo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) internetinėje svetainėje ir iš L. Ž. sąskaitos (duomenys neskelbtini) pravedė 1,01 Lt (0,29 Eur) registracijos mokestį bei su­da­rė kredito su­tar­tį, pagal kurią bendrovė tą pačią dieną į L. Ž. sąskaitą (duomenys neskelbtini) per­vedė 1000 Lt (289,18 Eur), kuriuos ji tą pačią dieną pervedė į V. O. sąskaitą (duomenys neskelbtini),

2013 m. rugpjūčio 27 d. 17:06:46 val. nenustatytoje vietoje iš kompiuterinės sistemos L. Ž. vardu užsiregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) internetinėje svetainėje ir iš L. Ž. sąs­kaitos (duomenys neskelbtini) pravedė 0,01 Lt (0,0029 Eur) registracijos mo­kestį bei pateikė paraišką dėl 1000 Lt (289,18 Eur) paskolos gavimo ir su šia bendrove su­darė kredito su­tartį, pagal kurią bendrovė tą pačią dieną į L. Ž. sąskaitą (duomenys neskelbtini) per­vedė 1000 Lt (289,18 Eur), kuriuos ji tą pačią dieną pervedė į V. O. sąskaitą (duomenys neskelbtini),

2013 m. rugsėjo 4 d. 16:39:49 val. nenustatytoje vietoje iš kompiuterinės sistemos L. Ž. vardu užsiregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) internetinėje svetainėje ir iš L. Ž. sąs­kaitos (duomenys neskelbtini) pravedė 0,01 Lt (0,0029 Eur) registracijos mo­kes­tį bei pa­teikė paraišką dėl 1000 Lt (289,18 Eur) paskolos gavimo ir su šia bendrove sudarė kredito su­tartį, pagal kurią bendrovė tą pačią dieną į L. Ž. sąskaitą (duomenys neskelbtini) per­vedė 1000 Lt (289,18 Eur), kuriuos ji tą pačią dieną pervedė į V. O. sąskaitą (duomenys neskelbtini) ir 2013 m. rugpjūčio 27 d. pinigus – 500 Lt (144,81 Eur) pa­si­sa­vi­no, nuimdama ban­ko­ma­te (duomenys neskelbtini), 2013 m. rugpjūčio 28 d. pinigus – 500 Lt (144,81 Eur), pa­si­sa­vino nuim­da­ma bankomate (duomenys neskelbtini), 2013 m. rugpjūčio 29 d. pinigus-500 Lt (144,81 Eur) pasisavino nuimdama bankomate (duomenys neskelbtini), 300 Lt pervesdama į A. Ž. sąskaitą (duomenys neskelbtini), 2013 m. rugpjūčio 30 d. pinigus – 300 Lt (86,89 Eur) pa­sisa­vi­no nuimdama bankomate (duomenys neskelbtini), 2013 m. rugsėjo 4 d. pinigus – 100 Lt (28,92 Eur) pasisavino nuimdama bankomate (duomenys neskelbtini), 2013 m. rugsėjo 4 d. pinigus – 900 Lt (260,66 Eur) pasisavino nuimdama bankomate (duomenys neskelbtini), o už 336,35 Lt (97,41 Eur) laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 2 d. iki 5 d. atsiskaitydama įvai­riuo­se pre­ky­bos cen­truose (duomenys neskelbtini), tokiu būdu apgaule savo nau­dai įgijo svetimą L. Ž. priklausantį turtą – 3700 Lt (1071,59 Eur), neteisėtai laikė sve­ti­mos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo prie­monių duomenis, neteisėtai inicijavo finansines operacijas panaudodama svetimos elektroninės mo­kė­jimo prie­mo­nės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, neteisėtai pri­sijungė prie infor­maci­nės sistemos pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos prie­mo­nes, t. y. padarė nu­si­kaltimus, numatytus BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje.

Be to, D. O., turėdama išankstinį tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, 2013 m. ge­gu­žės 27 d. (duomenys neskelbtini) kredito unijai, esančiai (duomenys neskelbtini), pateikė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ke­ti­nimų įgyvendinimo planą ir balanso ataskaitą bei kaip VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ įgaliota ats­to­vė su (duomenys neskelbtini) kredito unija sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią iš (duomenys neskelbtini) kredito unijos gavo 31.000 Lt (8978,22 Eur) VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ veik­lai vystyti, kuriuos pa­nau­dojo savo asmeninėms reikmėms, tokiu būdu apgaule įgijo svetimą – VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pri­klau­santį turtą – 31.000 Lt (8978,22 Eur), t. y. padarė nusikaltimą, nu­matytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Nuteistosios gynėjas advokatas E. Liutkevičius apeliaciniame skunde prašo Kauno apy­lin­kės teismo 2016 m. kovo 30 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują, D. O. ištei­si­nan­tį nuos­prendį. Skunde nurodo, jog surinktų įrodymų analizei ir įvertinimui skundžiamame nuos­pren­dyje skirta nedaug vietos ir čia neuž­simenama apie tai, kokiais duo­menimis remiantis nus­ta­ty­tos aplin­ky­bės, jog D. O. apgaulės būdu išgavo iš L. Ž. duomenis. Jokių kon­krečių aplinkybių apie minimų duomenų išgavimą apgaule nėra nurodžiusi ir pati L. Ž. Neat­skleis­ta, kokiais duomenimis grindžiama išvada, jog nurodytais atvejais prie L. Ž. banko sąs­kai­tos iš nenu­sta­tytos vietos prisijungė ir pinigus iš šios sąskaitos į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą per­vedinėjo būtent D. O., kokiais duomenimis re­mian­tis teigiama esant nustatyta, kad pini­gus iš nurodytų ban­ko­matų nurodytu laiku nuėmė bū­tent D. O., išskyrus prielaidą, jokių objektyviai šią ap­lin­ky­bę patvirtinančių duo­me­nų byloje nėra. Tokią išvadą ana­li­zuo­damas pa­rodymus teismas padarė remdamasis vien nukentėjusios L. Ž. ir jos sutuok­ti­nio, liu­dy­to­jo A. Ž. parodymais, kad jų namuose kompiuterio nėra ir L. Ž. nemoka juo nau­do­tis, vien šių parodymų pagrindu darant prielaidą – „jei ne L. Ž., vadinasi D. O.“, sudarant situa­ci­ją, kurioje D. O. turi įro­di­nė­ti, kad ji nepadarė jai pri­ski­ria­mų veiksmų, t. y. įro­di­nė­jimo naštą neteisėtai perkeliant kalti­na­ma­jai. Aplinkybės, jog L. Ž. niekados netu­rė­jo kom­piuterio, ne­mo­kėjo juo naudotis, objektyviai nebu­vo nus­ta­tytos. Nuos­prendyje neat­­skleista, kodėl nukentėjusiosios parodymus apie jos taria­mą kompiuterinį neraštingumą teismas laikė nustatyta tiesa, o kaltinamosios parodymus apie šią aplin­ky­bę atmetė, nepa­ša­lintų abejonių, susijusių su šia aplinkybe, neaiškindamas kalti­namo­sios naudai. Byloje nėra duomenų, kad nurodomu laikotarpiu L. Ž. negalėjo naudotis savo ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitomis, at­likti kal­tinime nurodytas su šiomis sąskaitomis susijusias fi­nan­sines ope­racijas, bei leisti atlikti ar pavesti atlikti tokias operacijas kitam asmeniui.Skundžiamo nuosprendžio teiginys, kad D. O. negalėjo pasakyti, kodėl L. Ž. pervedinėjo pinigus į V. O. sąskaitą, yra visiškai nepagrįstas: D. O. nuo­sek­liai tei­gė, kad buvo paskolinusi L. Ž. didelę sumą pinigų, dėl ko pastaroji pasirašė du nepro­tes­tuo­tinus vekselius, o skolą grąžindavo dalimis, pinigus pervesdama į D. O. jai nurodytą V. O. ban­ko sąskaitą. Tokie D. O. parodymai užfiksuoti ikiteisminio tyrimo metu, tei­siamojo posėdžio protokole ir skundžiamame nuosprendyje. Nuos­pren­dy­je neatskleista, kodėl Už­da­rųjų akcinių bendrovių „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ į L. Ž. banko sąs­kaitą pervesti 3700 Lt vertinti, kaip L. Ž. priklausantis turtas, pasisavintas D. O. būtent iš L. Ž., jeigu besąlygiškai tikima, kad pastaroji į minėtas bendroves dėl kreditų su­teikimo nesikreipė, apie pervestus pinigus nieko nežinojo, jais niekuomet sąmoningai nedisponavo, o minėtos bendrovės civilinius ieškinius baudžiamojoje byloje pareiškė D. O.. Minėta suma kartu su delspinigiais ir palūkanomis skun­džia­mu nuosprendžiu ir buvo pri­teista iš D. O. būtent nurodytoms bendrovėms, o ne L. Ž. Skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nuos­pren­dy­je neatskleidė, kodėl kaltinimo dalyje nurodytas 300 Lt pervedimas iš L. Ž. banko sąs­kaitos į A. Ž. banko sąskaitą įvertintas, kaip D. O. padarytas svetimo turto įgijimas ap­­gaule savo naudai, šiuos pinigus jai pasiimant iš bankomato. Byloje nėra jokių duomenų, kad A. Ž. nesinaudojo savo banko sąskaita, bei pati nepaėmė iš bankomato nurodytos sumos. Be to, skundžiamame nuos­pren­dyje nepasisakyta, ar jame nurodyta data – 2013 m. rugpjūčio 18 d. – yra vien pinigų paėmimo iš bankomato, ar ir jų pervedimo į A. Ž. ban­ko sąskaitą data. Byloje taip pat nėra duomenų apie nurodytą dieną A. Ž. sąs­kai­to­je buvusią pinigų sumą, todėl nėra galimybės nustatyti, ar nuimti pinigai objektyviai ver­tin­tini, kaip per­vesti iš L. Ž. sąskaitos ir neturintys kito kilmės šaltinio, ar tai tiesiog sutapimas su­mos, kuris, nesant duomenų apie A. Ž. sąskaitoje buvusį pinigų kiekį, mi­nėtų 300 Lt paėmimo iš bankomato neleidžia vertinti, kaip tiesiogine tyčia pada­ry­to svetimo turto įgijimo apgaule.Pradžioje konstatavęs esant nustatyta, kad D. O. apgaule įgijo juridinio asmens tur­tą – VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 31.000 Lt, toliau pirmosios instancijos teismas jau teigia esant įrodyta, kad D. O. apgaule gavo paskolą iš (duomenys neskelbtini) kre­di­to unijos, t. y apgaule įgijo jau ne anksčiau nurodyto, o visai kito juri­di­nio asmens turtą. Ši nuostata skundžiamame nuosprendyje dar kartą patvirtinta išdėstant duo­me­nis, pirmosios instancijos teismo įvertintus, kaip rašytinius įrodymus ir konstatuojant, jog šie įro­dymai pa­tvirtina, jog paskola buvo gauta apgaule iš (duomenys neskelbtini) kredito unijos. Skunde taip pat pažymėta, jog Ž. K. parodymai nepa­grįs­tai įvertinti, kaip D. O. kaltę patvirtinantis įrodymas, kadangi ši liu­dytoja parodžiusi, jog paskola rūpinosi viena D. O. 2013 m. ge­gu­žės 25 d. pakvitavimas skundžiamame nuosprendyje vien paminėtas dalyje, pava­din­toje „Rašytiniai įrodymai dėl paskolos gavimo apgaule iš (duomenys neskelbtini) kredito unijos“, šio dokumento nea­na­lizuojant, kodėl jis įvertintas, kaip kaltinimą patvirtinantis, o ne jam prieš­ta­raujantis įrodymas. Neatskleidė pirmosios ins­tan­ci­jos teismas ir savo nuostatos nei dėl L. Ž. abejonių ar jos parašas šiame do­ku­mente, nei dėl D. O. parodymų apie minėtus mokė­ji­mus, nei dėl šiuos mokė­ji­mus patvirtinančių dokumentų.

Teismo posėdyje D. O. gynėjas advokatas E. Liutkevičius prašė nuteistosios ape­liacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Nuteistoji D. O. palaikė gynėjo ape­liacinį skundą. Prokuroras R. Mackevičius, nukentėjusioji L. Ž. ir jos ats­tovas advokatas M. Navikas prašė nu­teis­tosios apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistosios D. O. gynėjo advokato E. Liutkevičius apeliacinis skundas atme­tamas.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, kons­ta­tuoja, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, tirdamas ir vertindamas byloje surinktus įrodymus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normų nepažeidė, pa­da­rė teisiškai pagrįstas išvadas atitinkančias byloje nustatytas aplinkybes, paskyrė bausmę, kuri ati­tinka nuteistosios asmenybę, padarytų nusikaltimų pavo­jin­gu­mą, pobūdį ir kitas bausmės sky­ri­mui reikšmingas aplinkybes, nuosprendį surašė laikantis nustatytų BPK reikalavimų, todėl priimtas nuos­prendis yra teisėtas ir pagrįstas.

Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad nėra duomenų, pagrindžiančių D. O. kaltę, neįro­dy­ta, kad būtent ji padarė inkriminuotas nusikalstamas veikas, todėl teismas, pripažindamas ją kalta, priėmė netinkamą sprendimą.

Kolegija pažymi, jog teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsa­miu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Baudžiamojo proceso įstatymas taip pat reikalauja, kad apkaltinamojo nuosprendžio ap­rašomojoje dalyje būtų išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadinasi, teisėjų vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duo­me­nų patiki­mu­mo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argu­men­ta­vimu. Be to, pa­žymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įro­dymais ir įrodymų vertinimas, pagal jų pakankamumo, sąsajumo kriterijus, yra teismo prero­ga­ty­va. Kiti teismo pro­ce­so dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, jų papildymo ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų at­me­timas byloje savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažei­di­mas, jeigu nuosprendis pakan­ka­mai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Taigi, teismas savo išvadas privalo grįsti patikimais įro­dymais, turi įvertinti jų visetą ir tai turi leisti jam padaryti sprendime išdėstytas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-202/2014).

Nors nuteistoji D. O. savo kaltės dėl jai inkriminuotų nusikaltimų nepripažino bylą na­gri­nėjant pirmosios instancijos teisme, apklausta apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu D. O. savo kaltę taip pat neigė, tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad jos kaltė yra įro­dy­ta byloje surinktais įrodymais, o būtent: nukentėjusiosios, liudytojų apklausų protokolais, ban­ko sąskaitų išklotinėmis, kitais byloje esančiais rašytiniais duomenimis, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais ir kurių visuma objektyviai pagrindžia nuteis­to­sios kaltę bei atskleidžia pakankamai išsamų padaryto nusi­kal­ti­mo vaizdą. Kaip jau buvo minėta, nuteistoji D. O. neigia savo kaltę, nurodo, kad buvo pas­kolinusi L. Ž. di­delę sumą pinigų, dėl ko pastaroji pasirašė du neprotestuotinus vekselius, o skolą grąžindavo dalimis, pinigus pervesdama į D. O. jai nurodytą banko sąskaitą. Tačiau tokius nu­teis­to­sios parodymus apeliacinės instancijos teismas vertina kaip pasirinktą gy­ny­bos būdą bei mė­gi­ni­mą išvengti baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimus, kadangi tai prieš­ta­rauja byloje surink­tiems ir, priešingai nei teigia nuteistoji D. O., jos kaltę patvirtinantiems įrodymams.

Skunde teigiama, kad skundžiamame nuosprendyje nenurodyta, kokiais duomenimis re­mian­tis nus­tatytos aplinkybės, jog D. O. apgaulės būdu išgavo iš L. Ž. duomenis, kad nėra objektyvių duomenų, jog L. Ž. negalėjo naudotis savo banko sąskaitomis, kad ji nemo­kėjo naudotis kompiuteriu ir ne pati nukentėjusioji atlikinėjo pinigų išgryninimo opera­ci­jas. Teisėjų ko­legija, atmesdama šiuos skundo argumentus, pažymi, kad nors byloje nėra nus­ta­tyta, kaip tiksliai D. O. pik­tnaudžiaudama nukentėjusiosios pasitikėjimu ir tuo pasinau­dodama įtikino nuken­tė­ju­siąją pateikti infor­ma­ci­ją apie asmens duomenis ir leidžiančią ini­ci­juo­ti bankines operacijas, o nukentėjusioji taip ir pasielgė, manydama, kad kaltinamoji neturi nu­si­kals­tamų keti­ni­mų, tačiau kolegijai nekyla abejonių, kad D. O. disponavo šiais duo­me­ni­mis. Nors D. O. neigia šį fak­tą, tvirtindama, jog prie šios nusikalstamos veikos nėra pri­si­dėjusi, tačiau pirmosios instan­ci­jos teismas teisingai vertino, kad nukentėjusiosios L. Ž. parodymai, duoti tiek ikiteis­mi­nio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ape­liacinės instancijos teisme, yra nuo­­seklūs ir paneigė D. O. keliamą versiją. L. Ž. tvirtino, kad D. O. at­va­ži­uo­da­vo, kai reikėjo atidaryti sąskaitą banke, kai rei­kė­jo internetinės bankininkystės, kad nu­ken­­tė­ju­sioji kom­piuteriu nemoka naudotis, kad elek­tro­ni­nės bankininkystės duomenis D. O. davė jos parei­ka­lavimu. Nurodė, kad D. O., prašydama L. Ž. prisi­jun­gi­mo duomenų, sakė, kad įmonė yra L. Ž. vardu, kad reikia mokėti mokesčius, kad at­sis­­kai­ty­mas vyksta pervedimais. Nukentėjusioji teigė, kad D. O. elektroninės ban­ki­nin­kys­tės duomenų jai neatidavė. Aplinkybę, kad L. Ž. neturi kompiuterio ir nemoka juo nau­do­tis, patvirtino ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas E. D.. Liudytojas A. Ž. taip pat patvirtino, kad L. Ž. nemo­ka naudotis kom­piu­te­riu, namuose kompiuterio neturi. Nukentėjusiosios ir liudytojo paro­dy­mais teismas neturi pagrindo abejoti. Jie nuoseklūs nuo bylos tyrimo pradžios ir išliko nepakitę nagrinėjat bylą teis­me. Tai, kad pas­kolomis, dokumentų tvarkymų bei bankinėmis ope­racijomis rūpinosi ne pati L. Ž., o D. O., iš dalies patvirtina ir liudytoja, Kredito unijos darbuotoja, Ž. K., kuri patvirtino, kad pirmą kartą į Kredito uniją buvo atėjusi viena D. O., vėliau, at­vykus D. O. ir L. Ž., dokumentus pasirašinėjo D. O.. Taigi įvertinus surinktų įrodymų visumą, ma­ty­ti, kad pirmosios instancijos teis­mas pagrįstai sprendė, jog D. O. apgaulės būdu išgavo iš L. Ž. duomenis, nau­do­josi L. Ž. banko sąskaitomis, atliko pinigų išgryninimo ope­racijas.

D. O. skunde teigia, kad buvo paskolinusi L. Ž. didelę sumą pi­ni­gų, dėl ko pas­ta­roji pasirašė du neprotestuotinus vekselius, o skolą grąžindavo dalimis, pinigus per­vesdama į D. O. jai nurodytą V. O. banko sąskaitą. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo pir­mosios instancijos teismas, vertinant liudytojo V. O. parodymus visos baudžiamosios bylos kon­teks­te, akivaizdu, kad V. O. vardu atidaryta banko sąskaita naudojosi būtent D. O.. V. O. parodė, kad banke „(duomenys neskelbtini)“ savo vardu atsidarė sąskaitą. Šia kortele nuolatos nesi­­nau­do­davo, ji buvo saugoma pas mamą, kuri ją turi ir iki šios dienos. Kokios įplaukos ar nus­kai­ty­mai buvo atliekami toje sąskaitoje, jis nežino, nes nesinaudojo sąskaita ir ataskaitų negau­davo. Taip pat pažymėtina, jog L. Ž. neigia gavusi paskolą iš D. O.. Nu­ken­tėjusios paro­dy­mus iš dalies patvirtina liudytojo A. Ž. parodymai, kuris teigė, kad jei šeimoje būtų atsiradę pinigų, tai jis būtų supratęs. Žmona nepirko brangių daiktų, D. O. negalėjo žmonai paskolinti 10.000 Lt.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog skundžiamame nuosprendyje taip pat neat­skleis­ta, kodėl Uždarųjų akcinių bendrovių „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ į L. Ž. banko sąskaitą pervesti 3700 Lt vertinti, kaip L. Ž. priklausantis turtas, pa­si­sa­vin­tas D. O. būtent iš L. Ž.. Tačiau aukštesniosios instancijos teismas pažymi, kad įvertinus baudžiamojoje byloje surinktų duomenų visumą, matyti, kad L. Ž. banko pri­si­jungimo duomenimis disponavo D. O.. Pinigų sumas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ pervedė į L. Ž. sąskaitą, todėl pirmosios ins­tan­cijos teis­mas pagrįstai nustatė, kad žala padaryta L. Ž.. Kadangi pagal nuteis­to­sios nusikalstamai L. Ž. vardu sudarytas elektroninės bankininkystės sutartis su už­da­ro­siomis akcinėmis bendrovėmis „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, šios bendrovės patyrė turtinę žalą, ši tyčiniais neteisėtais veiksmais padaryta žala pagrįstai priteista šioms ieš­ko­vėms iš nuteis­tosios D. O..

Nors skunde teigiama, jog pradžioje pirmosios instancijos teismas konstatavęs esant nus­ta­ty­ta, kad D. O. apgaule įgijo juridinio asmens tur­tą – VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 31.000 Lt, toliau pirmosios instancijos teismas jau teigia esant įrodyta, kad D. O. ap­gau­le gavo paskolą iš (duomenys neskelbtini) kredito unijos. Kolegija pažymi, jog D. O. buvo kaltinama ir pripažinta kalta už tai, kad kaip VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ įgaliota atstovė su Kauno (duomenys neskelbtini) kredito unija sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią iš (duomenys neskelbtini) kredito unijos gavo 31.000 Lt (8978,22 Eur) VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ veiklai vystyti, kuriuos pa­naudojo savo asmeninėms reikmėms, tokiu būdu apgaule įgijo svetimą – VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 31.000 Lt (8978,22 Eur). Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) kredito unija suteikė paskolą VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ veiklai vystyti, tačiau D. O., mi­nėtą paskolą panaudojo savo asmeninėms reikmėms. Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai pažymėta, jog D. O. apgaule gavo paskolą iš (duomenys neskelbtini) kredito unijos. Todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neabejoja apylinkės teismo padaryta išva­da apie nuteis­tosios D. O. kaltės dėl inkriminuotų nusikaltimų įrodytumą. Šiuo atveju nustaty­tos tyčinės nu­si­kalstamos veikos, kurios pakankamai apibūdintos nuosprendyje. Nors nuos­pren­dyje ir nėra detaliai konkretizuotas nuteistosios kaltės turinys, tai lemiamos reikšmės nusikals­tamos veikos kva­li­fikavimui neturi. Tinkamai nustačius subjektyviu­osius nusikalstamos vei­kos po­žy­mius, pirmos instancijos teismas šiuo atveju teisinės ar procesinės klai­dos nepadarė. Išvada apie D. O. kaltę daroma įvertinus įrodymų visumą – finansinės pagalbos buvo prašyta pas konkretų, pažįstamą asmenį, kreditai buvo imami nu­teis­tajai siekiant turtinės naudos, gau­to­mis piniginėmis lėšomis iš karto dis­ponavo nuteistoji, elektroninės bankininkystės kodus turėjo D. O., pinigai buvo pervedami į D. O. vaikų sąskaitas. Visos skundžiamame nuos­prendyje ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodytos aplinkybės patvirtina, jog D. O. veikė aiškiai suvok­da­mi savo veiksmus. Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmo­gaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmes­da­mas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland). Tokios pozicijos iš esmės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris nurodė, jog apeliacinės instancijos teismas neprivalo atsakyti į kiekvieną skunde dėstomą samprotavimą, o pasisako dėl esminių skundo klausimų, kurie gali turėti įtakos galu­ti­niam teismo sprendimo priėmimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-548/2013).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai baus­mę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė ir tin­ka­mai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – api­bū­di­nan­čias tiek D. O. asmenybę, tiek padarytų nusikaltimų pavojingumą, ir ski­ria­mą bausmę pakankamai mo­ty­vavo. Tei­sėjų kolegijos nuomone, nuteistajai D. O. paskirta baus­mė iš esmės yra adek­vati jos pa­da­rytiems nusikaltimams ir atitinka bausmės paskirtį.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistosios D. O. gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus apeliacinį skundą atmesti.