Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo teisėja Liuba Kymantienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro A. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

L. Ž., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini) deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. Ž., 2022 gruodžio 12 dieną apie 08.00 val., buto kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą savo mažametės dukters, N. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, kai tyčia ne mažiau kaip keturis kartus diržu sudavė N. Ž. į dešinę koją ir dešinę ranką, tokiu būdu smurtaudama nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva dešiniame dilbyje ir dešinėje šlaunyje.

L. Ž. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. gruodžio 12 d., ryte namuose (duomenys neskelbtini) apie 7 val. tarp jos ir dukros N. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) kilo konfliktas, dėl to, kad N. nenorėjo keltis eiti į mokyklą. Ją ragino keltis ne vieną kartą, tačiau matė, kad N. tiesiog išsidirbinėja, atsikalbinėja, kad ji eilinį kartą vėluos į pamokas, nes būnant 7.30 val. ji dar buvo lovoje. Ji N. sakė, kad ji jau yra praleidusi daug pamokų, kad jos lankomumas yra tragiškas, kad ji nebaigs mokyklos. N. jautėsi teisi, atsikalbinėjo. N. pasakė, kad jei ji neklausys jos dar labiau barsis, tuomet pasiėmė odinį, rudos spalvos diržą iš darbinių kelnių ir N. sėdint ant lovos, perlenkusi diržą pusiau, laikydama jį dešinėje rankoje, su diržu sudavė N. į kojas. Iš tikrųjų manė, kad pagąsdindama N., suduos tik į lovą ant kurios sėdėjo N., tačiau suduodama diržu pataikė ir į N. kojas ties šlaunimis. Tiksliai žino, kad pataikė, jai į kojas, kadangi girdėjo diržo pliaukštelėjimą. Sudavė tikrai ne mažiau dviejų kartų, kiek kartų suduodama pataikė į N. nežino, tačiau tikrai ne mažiau vieną kartą. N. tuomet šoko iš lovos, pradėjo isteriškai šaukti, rėkti, teigė, kad dabar specialiai neis į mokyklą, kad ji jos nemyli, kad ji darys viską specialiai, kad tik jai pakenkti prasidėjo isterija. Konflikto metu namuose buvo jos sutuoktinis, N. patėvis R. Ž.. Augustė šio konflikto nematė, jau buvo išėjusi į mokyklą. R. N. pasakė, kad ji tokiu elgesiu kenkia mamai, kad ji netinkamai elgiasi. Kilo konfliktas tarp R. ir N.. Konfliktui tęsiantis N. nuėjusi vonios kambaryje išsikvietė policiją. Atvykusiems policijos pareigūnams N. apie tai, kad kilo konfliktas su ja nieko neaiškino, o pradėjo pasakoti apie tai, kad R. specialiai lindo pas ją į vonią tuo metu, kai ji prausėsi. Ji apie tai girdėjo pirmą kartą. Kaip dabar žino tai buvo jai būnant darbe, penktadienį, gruodžio 9 dieną. Jai tai nėra keista, kad R. atidarė duris N. prausiantis, kadangi vonios ir tualeto patalpa bendra, durų užrakto nėra, ar dega šviesa vonioje nesimato, todėl tokie įvykiai pasitaiko visiems šeimos nariams. Tuomet policijos pareigūnai iškvietė vaikų teises. N. pabendravus su vaikų teisėmis ji kaip suprato pasisakė ir apie kilusį konfliktą su ja, kad sudavė jai su diržu. Vaikų teisės N. iš namų išsivežė. Šiuo metu ji yra vaikų gerovės centre (duomenys neskelbtini). Tokių auklėjimo priemonių, tai yra diržo ėmėsi apgalvotai, kadangi nematė kitos išeities, kadangi Normantė visiškai neklauso nei su ja kalbant gražiai, nei piktai, ji visiškai nenori mokintis, nenori eiti į mokyklą, o ji jaučiasi už ją atsakinga, negali į tai nekreipti dėmesio. Pastaruoju metu su N. visiškai nesusikalba, todėl nematė kitos išeities kaip tik imtis gąsdinti smurtu. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi. Anksčiau smurto tikrai nenaudojo, tačiau jau nematė kitos išeities. Su N. sutaria gerai, jei tai neliečia mokslų temos, tačiau jei tik kažkas vyksta ne pagal ją, jei kažko reikalauja kyla konfliktai. Nei ji, nei N. su jos tėvu R. N. nebendrauja, šiuo metu net nieko apie jį nežino. Tarp N. ir jos sutuoktinio R. yra konfliktiški santykiai, todėl, kad R. dažnai įsiterpia į jų pokalbius, konfliktus, dėl to, kad N. atsikalbinėja ir jos neklauso. Su N. po šio konflikto nebendravo. Jai tik parašė žinutę pasiteiraudama kaip ji laikosi ir, kad ją aplankys kai tik galės. Mano, kad N. supranta, dėl ko kilo šis konfliktas, tačiau kai tik galės, jei jai nebus uždrausta ji su ja pasikalbės. N. lankėsi pas psichiatrą maždaug prieš metus laiko, kadangi turėjo draugą su kuriuo susipyko, kilo konfliktas, išsiskyrė ir ji bandė žudytis gerdama vaistus. Nuo to laiko jai yra reikalingos psichiatro konsultacijos yra skirti vaistai nuo nemigos, jokia liga jai nediagnozuota. Dėl dukters auklėjimo ji tikrai priims bet kokią pagalbą iš vaiko teisių skyriaus specialistų, jei tik jai ji bus siūloma. Papildomai parodė, kad dėl panaudojimo fizinio smurto, kad sudavė diržu savo dukrai N. Ž. gailisi. Ji suprato, kad suduodama diržu sukels fizinį skausmą, tačiau jau nerado išeities, kaip N. motyvuoti klausyti, eiti į mokyklą, kadangi ji nuolat praleidinėja pamokas, nesimoko. Kai ji sudavė N. diržu į kojas, jai sėdint ant lovos N. bandė iš jos paimti diržą, gali būti, kad tuo metu pataikė ir į ranką. Kiek tiksliai kartų sudavė diržu N. neprisimena, tačiau kaip ir minėjo pirminės apklausos metu tai tikrai buvo ne mažiau dviejų kartų. Gali būti, kad nuo suduotų smūgių diržu N. liko kraujosruvos, pati ji to nematė. Šiuo metu N. gyvena namuose (duomenys neskelbtini), kartu su pilnamete sese A. Ž., ji su sutuoktiniu R. Ž. gyvena kitu adresu, (duomenys neskelbtini) Ši situacija vaikų teisėms yra žinoma. Ji dukromis rūpinasi, kelias dienas pabūna namuose su dukromis, kelias dienas pabūna su sutuoktiniu R. Tokį sprendimą priėmė, dėl to, kad tarp R. ir dukrų yra konfliktiški santykiai, todėl mano, kad geriausia, kad R. kartu negyventų. Šiuo metu su N. sutaria gerai, apie šį įvykį stengiasi nekalbėti, neprisiminti ir šios temos neliesti.

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 419 straipsnio 4) punktu, teismas išvardina pagrindinius duomenis, kuriais grindžiamas kaltinimas: nukentėjusiosios N. Ž. apklausos protokolu (b. l. 43-44). Liudytojos J. B. apklausos protokolu, liudytojos A. Ž. apklausos protokolu, liudytojo R. Ž. apklausos protokolu. 2022 m. gruodžio 12 d. įvykio vietos apžiūros protokolu. 2022 m. gruodžio 12 d. tarnybiniais pranešimais. 2023 m. sausio 4 d. daiktų apžiūros protokolu. 2022 m. gruodžio 27 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimu. 2022 m. gruodžio 12 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus N. Ž. vaiko situacijos vertinimo anketa. 2023 m. sausio 10 d. kitų objektų apžiūros protokolu. 2022 m. gruodžio 21 d. Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriuje gautas pranešimu. 2022 m. gruodžio 16 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2738/2022(02), kurioje nurodyta, kad N. Ž. konstatuotos ekchimozės (poodinės kraujosruvos) dešiniame dilbyje ir dešinėje šlaunyje. Sužalojimai šlaunyje padaryti kietu (-ais) buku (-ais) riboto paviršiaus daiktu (-ais), dilbyje kietu buku daiktu. Sprendžiant pagal morfologinius išorinių sužalojimų požymius, jie padaryti kelių parų laikotarpyje iki apžiūros. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje ir tiriamosios nurodytoms traumos aplinkybėms, nėra. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi nemažiau keturių nurodytų kūno sričių trauminių kontaktų. Remiantis ,,Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 9 punktu N. Ž. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nesant seksualinės prievartos anamnezės, tiriamajai nebuvo atlikta ginekologinė apžiūra, todėl į klausimą apie seksualinės prievartos požymius atsakyti neįmanoma.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad kaltinamosios L. Ž. kaltė yra visiškai įrodyta ir jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, teismas konstatuoja, jog procesas šioje byloje gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamoji sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnis).

L. Ž. padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą. Ji ankščiau neteista, administracine tvarka bausta (b. l. 158-160). VšĮ LSMU Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė/nesilankė (b. l. 154). Respublikiniame priklausomybės ligų centre nesigydė (b. l. 157). Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji pripažino padariusi nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (BK 60 straipsnis).

Teismas sprendžia, jog kaltinamajai pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, kadangi tokia bausmė visiškai atitinka jos skyrimo paskirtį ir pagrindus.

Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamoje byloje L. Ž. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, ji gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, pirmą kartą teisiama arešto bausme, todėl teismo nuomone, bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo, paskirtos arešto bausmės vykdymą L. Ž. atidedant 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui, paskiriant L. Ž. intensyvią priežiūrą – buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, įpareigojant L. Ž. intensyviosios priežiūros taikymo metu, laikotarpiu nuo 23 val. iki 06.00 val., būti namuose, faktinių gyvenamųjų vietų adresu, (duomenys neskelbtini), išskyrus, jei tai susiję su darbu, mokymusi arba lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose (BK 75 straipsnio 1 dalis, 5 dalies 7 punktu).

Kadangi kaltinamoji kaltę pripažino, taikytinas BK 64¹ straipsnis, paskirtą bausmę mažinant vienu trečdaliu.

Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, po to panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 421 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 422 straipsniu

nusprendžia:

L. Ž. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir paskirti bausmę – 15 (penkiolikos) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu, galutinę bausmę paskiriant – 10 (dešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies, 7 punktu L. Ž. paskirtos – 10 (dešimties) parų arešto bausmės vykdymą atidėti – 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui, taikant jai visu šiuo laikotarpiu intensyvią priežiūrą– buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant L. Ž. intensyviosios priežiūros taikymo metu, laikotarpiu nuo 23 val. iki 06.00 val., būti namuose, faktinių gyvenamųjų vietų adresu, (duomenys neskelbtini), išskyrus, jei tai susiję su darbu, mokymusi arba lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose.

Arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, po to panaikinti.

L. Ž. išaiškinti, kad probuojamasis, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, privalo:

1) dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą;

2) būti baudžiamajam įsakyme ar probacijos tarnybos nustatytoje vietoje nustatytu laiku;

3) pranešti probuotojui apie bet kokį nustatytos intensyvios priežiūros tvarkos nesilaikymo atvejį;

4) pranešti probuotojui apie pastebėtą elektroninio stebėjimo įtaiso gedimą ar praradimą;

5) leisti probuotojui ar kitam asmeniui, vykdančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, patikrinti probuojamojo dėvimą, taip pat jo buvimo vietoje sumontuotą elektroninio stebėjimo įtaisą;

6) grąžinti probuotojui ar kitam asmeniui, atliekančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, elektroninio stebėjimo įtaisą pasibaigus intensyviai priežiūrai.

1. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jai įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.