Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo B. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. spalio mėn. 31 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-4505-465/2006 pagal ieškovo B. U. ieškinį atsakovei J. U. dėl santuokos nutraukimo ir santuokos metu įgyto turto padalijimo bei pagal atsakovės J. U. priešieškinį ieškovui B. U. dėl santuokos nutraukimo, neturtinės žalos atlyginimo bei santuokos metu įgyto turto padalinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

- ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ dalį 3 kambarių 64,06 kv.m. bendro ploto, buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurios vertė 66.000 Lt, virtuvės baldų komplektą, kurio vertė 300 Lt, šaldytuvą, kurio vertė 100 Lt, sofą-lovą, kurios vertė 150 Lt, stalą laikraščiams, kurio vertė 100 Lt, rašomąjį stalą, kurio vertė 100 Lt, staliuką televizorių, kurio vertė 50 Lt, tris kėdes, kurių kiekvienos vertė 10 Lt, viso 30 Lt, svetainės valgomąjį stalą, kurio vertė 150 Lt, lovą, kurios vertė 50 Lt, fotelį, kurio vertė 50 Lt, televizorių JVC, kurio vertė 100 Lt, viso 67.180 Lt.

- atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ dalį 3 kambarių 64,06 kv.m. bendro ploto buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurios vertė 66000 Lt, dvigulę lovą, kurios vertė 200 Lt, televizorių PANASONIC, kurio vertė 450 Lt, veidrodį, kurio vertė 100 Lt, tris kėdes, kurių kiekvienos vertė 10 Lt, viso 30 Lt, spintą, kurios vertė 300 Lt, fotelį, kurio vertė 100 Lt, viso 67.180 Lt.

3) Pripažinti ieškovo asmenine nuosavybe televizorių Rubin, kurio vertė 100 Lt, sekciją, kurios vertė 200 Lt, spintą rūbams, kurios vertė 200 Lt, spintą rūbams, kurios vertė 100 Lt, veidrodį, kurio vertė 50 Lt, kilimą, kurio vertė 50 Lt, batų dėžę, kurios vertė 50 Lt, viso už 550 Lt.

- ieškovui naudotis paskirti kambarį, buto techninės apskaitos byloje pažymėtą indeksu 1-9 (14,06 kv.m.).

- atsakovei naudotis paskirti kambarį, buto techninės apskaitos byloje pažymėtą indeksu 1-7 (12,90 kv.m.).

- ieškovui ir atsakovei bendrai naudotis paskirti kambarį, pažymėtą indeksu 1-5 (17,19 kv.m.), sandėlį, pažymėtą indeksu 1-8 (2,46 kv.m.), koridorius, pažymėtus indeksais 1-1 (6,17 kv.m.) ir 1-6 (1,42 kv.m.), tualetą, buto techninės apskaitos byloje pažymėtą indeksu, 1-2 (1,07 kv.m.), vonią, pažymėtą indeksu 1-3 (2,07 kv.m.), virtuvę, pažymėtą indeksu 1-4 (6,72 kv.m.) ir priteisti iš atsakovės visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad santuokoje turi dvi dukras – R., gimusią (duomenys neskelbtini) ir A., gimusią (duomenys neskelbtini), kurios šiuo metu jau yra pilnametės. Jų šeiminiai santykiai pašlijo maždaug prieš 5 metus, kai atsakovė pradėjo susitikinėti su kitu vyriškiu, atsisakė su ieškovu gyventi viename kambaryje, o prieš pusantrų metų, kai įsistatė spyną į kambario duris, kambaryje užsirakindavo. Šeiminiai santykiai nutrūko, nes sutuoktiniai pradėjo gyventi atskirus gyvenimus. Ieškovas įsitikinęs, jog ir ateityje jiems nepavyks šeimos santykių atkurti. 1995-1996 m. įvykę jo ir sutuoktinės buitiniai konfliktai šeimos neišardė. Po šių įvykių su atsakove susitaikė ir dar kelis metus gyveno darniai šeimoje. Minėti konfliktai buvo įvykę dėl abiejų kaltės ir jis taip pat buvo nukentėjęs. Šiuo metu vykstančius konfliktus inicijuoja atsakovė ir dukra. Ieškovas ne kartą siūlė nutraukti santuoką, tačiau atsakovė santuokos nutraukti nesutiko, netgi ir gavusi rašytinį pasiūlymą. Šeimą visada išlaikė ieškovas. Už butą moka vienas, kadangi atsakovė teigia, kad butas yra jo. Išlaikymo iš atsakovės neprašė. Kreditorių neturi (LR CK 3.27 str. 1 d., 3.28 str., 3.59 str., 3.60 str., 3.62 str. 1 d., 3 d., 3.116 str., 3.117 str. 1 d., 3.127 str. 1 d., 3 d.).

- atsakovei priteisti 64,06 kv.m. ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 132.000 Lt, o jai priteistino turto vertė 99.000 Lt.

- ieškovui priteisti ¼ buto vertės piniginę kompensaciją už butą lygią 33.000 Lt, įpareigojant atsakovę šią kompensaciją sumokėti ieškovui per 9 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo;

4) Priteisti ieškovui santuokos metu įgytą kilnojamąjį turtą: virtuvės baldų komplektą - vertė 400 Lt, šaldytuvą - vertė 100 Lt, sofą-lovą - vertė 150 Lt, stalą laikraščiams - vertė 100 Lt, rašomąjį stalą - vertė 100 Lt, staliuką televizorių - vertė 150 Lt, tris kėdes - vertė 30 Lt, svetainės valgomąjį stalą - vertė 150 Lt, lovą - vertė 50 Lt, fotelį - vertė 50 Lt, dvigulę lovą - vertė 200 Lt, televizorių „Panasonic“ - vertė 450 Lt, veidrodį - vertė 100 Lt, tris kėdes – vertė 30 Lt, spintą - vertė 300 Lt, fotelį - vertė 100 Lt, televizorių JVC - vertė 100 Lt. Bendra priteistino kilnojamojo turto vertė pagal ieškovo ieškinyje nustatytą vertinimą 2360 Lt.

5) Įpareigoti ieškovą per 30 d. nuo kompensacijos už butą jam sumokėjimo išsikelti iš buto, esančio Baltupio g. 43-1, Vilniuje, bei priteisti iš ieškovo atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas nuolat piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais ir naudojo prieš ją ir dukras fizinį bei psichologinį smurtą. Atsakovė, rūpindamasi savo fiziniu saugumu, užsirakindavo atskirame kambaryje. Dėl ieškovo smurtavimo, atsakovė ne tik kentėjo fizinį skausmą, bet ir dėl smurto paliktų žymių, turėdavo vengti kaimynų, bendradarbių bei draugų ir tuo jai buvo atimta galimybė gyventi visavertį gyvenimą. Akivaizdi ieškovo kaltė dėl jų santuokos iširimo leidžia santuokinį turtą dalinti, nukrypstant nuo lygių dalių principo. Ieškovas mokėjo tik už komunalines paslaugas, o visas kitas šeimos išlaikymo išlaidas tekdavo padengti atsakovei. Atsakovė sutiko su ieškovo reikalavimu dėl nurodytų kilnojamųjų daiktų pripažinimo asmenine nuosavybe, nors nurodyti daiktai buvo dovanoti ne jam asmeniškai, bet šeimai (LR CK 3.60 str., 3.123 str., 3.70 str., 3.84 str.).

Rezoliucinė dalis

1) Nutraukti ieškovo ir atsakovės 1976-08-21 Vilniaus m. Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotą santuoką (įrašo Nr.2924) dėl ieškovo kaltės, suteikiant atsakovei ikisantuokinę pavardę Č.;

2) Priteisti iš ieškovo neturtinei žalai atlyginti 5000 Lt atsakovės naudai;

3) Pripažinti atsakovei asmeninės nuosavybės teisę į trijų kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš atsakovės 94.550 Lt kompensaciją ieškovo naudai.

4) Atmesti ieškovo ieškinį dėl nuosavybės teisės į ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) pripažinimo;

5) Priteisti ieškovui: virtuvės baldų komplektą - 300 Lt vertės, šaldytuvą - 100 Lt vertės, sofą-lovą - 150 Lt vertės, stalą laikraščiams - 100 Lt vertės, rašomąjį stalą - 100 Lt vertės, staliuką televizoriui - 50 Lt vertės, tris kėdes - viso 30 Lt vertės, svetainės valgomąjį stalą - 150 Lt vertės, lovą - 50 Lt vertės, fotelį - 50 Lt vertės, televizorių JVC - 100 Lt vertės, televizorių Rubin - 100 Lt vertės, sekciją - 200 Lt vertės, spintą rūbams 100 Lt - vertės, veidrodį - 50 Lt vertės, kilimą - 50 Lt vertės ir batų dėžę - 50 Lt vertės;

6) Priteisti atsakovei: dvigulę lovą - 200 Lt vertės, televizorių „PANASONIC“ - 450 Lt vertės, veidrodį - 100 Lt vertės, tris kėdes - viso 30 Lt vertės, spintą - 300 Lt vertės, fotelį - 100 Lt vertės.

7) Priteisti: iš atsakovės - 250 Lt žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai ir iš ieškovo - 100 Lt žyminio mokesčio ir 1000 Lt advokato pagalbai apmokėti atsakovės naudai. Įskaičius priešpriešinius reikalavimus, priteisti iš ieškovo 850 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovės naudai. Teismas nustatė, kad byloje esantys medicinos dokumentai patvirtino, jog atsakovei buvo padaryti kūno sužalojimai (nosies kaulų lūžimas, apatinio žandikaulio abiejų kaklelių lūžimas, veido sumušimas), medicinos eksperto įvertinti atitinkamai kaip apysunkis sužalojimas, sukėlęs ilgalaikį sveikatos sutrikimą ir kaip nežymūs, lengvi, sukėlę trumpalaikį sveikatos sutrikimą, sužalojimai.

Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo liudytojų (pusseserės ir pusbrolio) parodymai apie atsakovės neištikimybę yra paremti tik trečiųjų asmenų pasakojimais, teismas padarė išvadą, kad atsakovės neištikimybė neįrodyta. Teismas, įvertinęs liudytojų J. Ž. , D. J. , D. Č. , K. K. , J. K. parodymus, atsakovės paaiškinimus ir kitus byloje esančius rašytinius įrodymus, padarė išvadą, kad šeima iširo dėl paties ieškovo kaltės.

Teismas pažymėjo, kad ieškovo girtavimas ir smurtas atsakovei sukėlė fizines ir emocines kančias, todėl ieškovas privalo nors iš dalies atlyginti atsakovei neturtinę žalą. Teismas konstatavo, kad nukrypti nuo lygių dalių principo nėra pakankamo teisinio pagrindo, nes ieškovas visą laiką dirbo ir uždirbdavo, šeimoje išgyveno 30 metų. Teismas pažymėjo, kad butas yra nedalus – jame neįmanoma paskirti buvusiems sutuoktiniams izoliuotas patalpas, atitinkančias jų dalis nuosavybės teisėje, todėl atsakovei skirtinas visas butas, o ieškovui priteistina pusės buto likvidacinės vertės kompensacija (189.100 Lt : 2 = 94.550 Lt). Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovui paliekama teisė gyventi bute iki kompensacijos išmokėjimo (LR CK 3.27 str. 1 d., 3.60 str., 3.61 str., 3.70 str. 2 d., 3.117 str., 3.123 str. 1 d., 3.127 str. 3 d., CPK 83 str. 3 d., 93 str., 96 str.).

Ieškovas B. U. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti iš dalies 2006-10-31 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, nutraukiant santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, paliekant atsakovei ikisantuokinę pavardę, o likusioje dalyje visiškai tenkinant ieškinį ir priteisiant iš atsakovės jo naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinio skundo argumentai:

1) Skundžiamoje dalyje teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas neįvertinus visų įrodymų, neteisingai įvertinus įrodymus, neteisingai aiškinant teisės normas, pažeidžiant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, turi būti pripažinta, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, spręsdamas atsakovės kaltės klausimą, nevertino ieškovo ir atsakovės paaiškinimų, bei liudytojų parodymų, kurie pagrindė atsakovės kaltę. Teismas liudytojų parodymus vertino netinkamai, konstatuodamas, jog šie asmenys apie atsakovės neištikimybę sužinojo iš trečiųjų asmenų. Dėl santuokos iširimo yra kaltos abi ginčo šalys: atsakovė dėl savo elgesio (atsisakymas su ieškovu gyventi intymų gyvenimą, neištikimybė), o ieškovas dėl savo reakcijos į atsakovės elgesį. Teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovas piktnaudžiauja alkoholiu. Šios aplinkybės teismas negalėjo nustatyti, remdamasis liudytojų parodymais, nes jų parodymai prieštaringi. Ieškovas yra patyręs dvi galvos operacijas, sirgęs pūliniu meningitu, todėl negali vartoti alkoholio ir jo nevartoja (LR CK 3.28 str., 3.60 str. 2 d., 3 d.). Spręsdamas kaltės dėl santuokos iširimo klausimą, teismas pažeidė LR CPK 270 str. 4 d. 3 p. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės, nėra pagrindo iš ieškovo priteisti neturtinę žalą (LR CK 3.70 str. 2 d.).

2) Teismas sprendime nurodytu būdu padalinęs ginčo šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimą butą, pažeidė LR CK 3.127 str. 3 d. Teismas neatsižvelgė į tai, kad butas yra vienintelė ieškovo turima gyvenamoji patalpa, į jo amžių, sveikatos būklę, turtinę padėtį, atsakovės turtinę padėtį. Už 94.550 Lt sumą ieškovas negalės įsigyti kitos gyvenamosios patalpos –vieno kambario buto Vilniuje. Teismas neteisingai nustatė buto vertę, pažeisdamas CK 3.119 str., vadovavosi ne rinkos verte, bet likvidacine buto verte, kuri nustatoma priverstinio pardavimo atveju. Jei teismas nuspręstų, kad ieškovui turi būti priteisiama ½ buto dalies piniginė kompensacija, jam turi būti priteista ½ buto dalies rinkos vertės piniginė kompensacija, t.y. 126.050 Lt. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ji gali gauti paskolą, leidžiančią ieškovui sumokėti ½ buto dalies rinkos vertės piniginę kompensaciją. Paskolą gali gauti ginčo šalių dukra, o ne atsakovė, tad teismas sprendimu įpareigojo dukrą, o ne atsakovę. Teisingausia būtų butą padalinti natūra pagal ieškovo ieškinio reikalavimus.

Atsakovė J. U. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir padidinti sprendime nustatytą neturtinės žalos dydį. Nurodė, kad iš esmės sutinka su teismo sprendimu, tačiau mano, kad neturtinės žalos dydis už smurtinėje santuokoje išgyventus metus turėtų būti teismo nuožiūra padidintas. Ginčijamame sprendime labai išsamiai išvardinti visi sprendimą pagrindžiantys įrodymai – rašytiniai įrodymai, patvirtinantys daugkartinius ieškovo įvykdytus atsakovės sumušimus, liudytojų parodymai, kurie visi įvardino apeliantą kaip labai dažnai piktnaudžiaujantį alkoholiu ir tuo metu būnantį agresyvų bei naudojantį smurtą prieš sutuoktinę ir kartu gyvenančius šeimos narius.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsakovės kaltė dėl santuokos iširimo neįrodyta. Pirmosios instancijos teismo apklausti liudytojai nenurodė jokių aplinkybių dėl ieškovės kaltės, susijusios su santuokos iširimu. Tai, kad liudytojai vertino sutuoktinių kaltę dėl šeimos iširimo, yra teisiškai nereikšminga, nes tik teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali pripažinti sutuoktinį kaltu dėl santuokos iširimo.

Vien ta aplinkybė, kad ieškovas inicijavo santuokos nutraukimo procesą, pateikdamas ieškinį, savaime nepatvirtina atsakovės kaltės dėl santuokos iširimo. Tai, kad ieškovas yra patyręs dvi galvos operacijas, sirgęs pūliniu meningitu, ir pagal gydytojų rekomendacijas negali vartoti alkoholio, neįrodo, kad ieškovas nevartoja alkoholio ir nesuteikia jokių teisinių privilegijų, sprendžiant santuokos nutraukimo, neturtinės žalos atlyginimo bei santuokos metu įgyto turto padalinimo.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad liudytojų Z. Č. ir M. U. (ieškovo pusseserės ir pusbrolio), J. K. (ieškovo sesers) parodymai, duoti pirmosios instancijos teismui, apie atsakovės neištikimybę yra paremti kitų asmenų pasakojimais, o tai reiškia, kad šie asmenys betarpiškai nematė tų aplinkybių, apie kurias liudijo, todėl nėra pagrindo jų parodymais remtis. Liudytojai J. K. ir L. K. (ieškovo bendradarbiai) parodė, kad ieškovas darbo metu alkoholio nevartojo ir nenurodė jokių aplinkybių apie ieškovo elgesį buityje, kaip ir liudytoja E. U. (ieškovo motina).

Liudytoja D. J. (atsakovės draugė) ir liudytoja J. K. parodė, kad dažnai matydavo B. U. išgėrusį. Liudytoja J. Ž. (kaimynė, gyvenanti gretimame bute) parodė, kad atėjusi į svečius, dažnai matydavo B. U. girtą.

Liudytoja D. Č. (atsakovės brolio žmona) parodė, kad atvažiavęs į svečius B. U. vartodavo alkoholį ir išgėręs tapdavo priekabus, agresyvus, valdingas.

Liudytojas K. K. parodė, kad kartą parnešė namo girtą B. U. .

Liudytojas G. S. parodė, kad yra A. U. draugas ir gyvena bute (duomenys neskelbtini), kurio kambariuose yra sudėtos spynos, norint apsaugoti A. ir jos mamą nuo B. U. , kuris nuolat geria ir, būdamas girtas, kelia konfliktus.

Liudytoja R. L. (šalių dukra) parodė, kad tėvas dažnai ateidavo išgėręs ir tada jo elgesys būdavo neprognozuojamas.

Liudytoja A. U. (dukra), gyvenanti bute (duomenys neskelbtini), parodė, kad tėvas dažnai geria, t.y. kasdieną , kas antrą dieną, o išgėręs elgiasi agresyviai, todėl ji negali palikti bute vienos mamos.

Liudytojų J. Ž. , D. J. , D. Č. , K. K. , J. K. , G. S. , R. L. , A. U. parodymai yra duoti apie tas aplinkybes, kurias betarpiškai jie matė, todėl jų parodymais teismas neturi pagrindo abejoti, ir remiasi.

- Epikrizę dėl 1995-08-11 J. U. abipusio apatinio žandikaulio kaklelių lūžimo (b.l. 33) ir Teisės medicinos specialisto išvadą (39-40) dėl to, kad toks sužalojimas yra apysunkis, sukėlęs ilgalaikį sveikatos sutrikimą;

- Konsultanto išvadą dėl 1995-11-29 J. U. kairės veido pusės sumušimo, galint išsižioti tik per 2 pirštus (b.l. 36) ir 1995-12-07 Verkių policijos nuovados raštą (b.l. 38), kad dėl 1995-11-29 įvykio B. U. veiksmai atitinka LR BK 116 str. numatytą veiką;

- Teisės medicinos specialisto išvadą dėl 1996-04-19 J. U. nosies kaulų lūžimo (b.l. 34-35), kad toks sužalojimas yra lengvas, sukėlęs trumpalaikį sveikatos sutrikimą, bei pažymėjimą (b.l. 41) dėl nosies kaulų lūžimo;

- 2001-10-30 Verkių policijos nuovados nutarimą atsisakyti iškelti baudžiamąją bylą (b.l. 42) dėl įvykio 2001-10-20 , kai B. U. buitinio konflikto metu dukrai A. U. , (19 metų amžiaus), su diržu trenkė per nugarą ir juosmenį;

- Teisės medicinos specialisto išvadą dėl A. U. (21 metų amžiaus) 2003-08-16 apie 23 val. konflikto su tėvu metu jai padaryto kairės veido pusės sumušimo (su nevientisa kraujosruva) ir paviršinės plėštinės žaizdelės dešinės plaštakos mažajame piršte, nežymiai sutrikdant sveikatą (b.l. 43-44);

- 2005-06-16 Verkių policijos nuovados raštą, kad dėl netinkamo B. U. elgesio buityje nuovadoje pravestas prevencinio pobūdžio pokalbis (b.l. 46), daro išvadą, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, nes ieškovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas būti lojaliam ir gerbti atsakovę, nerėmė moraliai atsakovės, būdamas girtas, elgėsi agresyviai buityje ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

Tai, kad šalys gyveno, nenutraukę santuokos, viename bute, nereiškė, kad atsakovė prarado teisę atsisakyti gyventi intymų gyvenimą su ieškovu. Aplinkybės, kad ieškovas atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo grindžia atsisakymu su ieškovu gyventi intymų gyvenimą, parodo, kad ieškovas, kaip sutuoktinis, nebuvo lojalus ir negerbė atsakovės, kaip sutuoktinės.

Spręsdamas kaltės dėl santuokos iširimo klausimą, pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, nes iš byloje esančių įrodymų visumos yra akivaizdu, kad dėl santuokos iširimo yra kaltas ieškovas. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš ieškovo atsakovės naudai neturtinę žalą 5.000 Lt sumai. Neturtinės žalos dydis yra adekvatus faktinėms bylos aplinkybėms ir byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą jį mažinti (arba didinti). Tai, kad apeliantui nepatinka teismo sprendimo surašymo stilius, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė LR CPK 270 str. 4 d. 3 p. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus.

Kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, dalinant santuokoje įgytą butą. Pirmosios instancijos teismas teisingai priteisė santuokos metu įgytą butą atsakovei, o ieškovui - iš atsakovės 94.550 Lt kompensaciją, nes buto padalinimas natūra pagal ieškovo ieškinio reikalavimus neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijų.

Kolegija konstatuoja, kad 2006-03-06 ieškovas B. U. , pateikdamas ieškinį, įvardino buto (duomenys neskelbtini), vidutinę rinkos vertę pagal 2005-10-05 duomenis 132.000 Lt sumai (VĮ Registrų centro Vilniaus filialo pažyma, b.l. 9).

Ieškovas B. U. pateikė UAB „Faulana“ atliktą 2006-10-10 buto (duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatymą 252.100 Lt sumai, bei buto likvidacinę vertę priverstinio pardavimo atveju (laikotarpis iki 3 mėnesių) – 189.100 Lt sumai.

Atsakovė pateikė 2006-10-19 VĮ Registrų centro Vilniaus filialo pažymą (b.l. 77), kurioje buto (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2006-10-19 yra 188.000 Lt.

Tai, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas kompensaciją ieškovui, rėmėsi UAB „Faulana“ nustatyta 2006-10-10 buto (duomenys neskelbtini), likvidacine verte priverstinio pardavimo atveju (laikotarpis iki 3 mėnesių) – 189.100 Lt sumai, parodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir objektyviai ištyrė bylos aplinkybes ir jas įvertino.

Ieškovo nurodyta 2006-10-10 buto likvidacinė vertė priverstinio pardavimo atveju (laikotarpis iki 3 mėnesių) – 189.100 Lt sumai iš esmės atitinka atsakovės pateiktą 2006-10-19 buto vidutinės rinkos vertę - 188.000 Lt sumai. Kolegija pažymi, kad nėra teisinio pagrindo buto rinkos vertę nustatyti 252.100 Lt sumai, nes tai nėra vidutinė rinkos vertė. Kolegija pažymi, kad buto vertės nustatymas pagal vidutinę rinkos kainą kartu su likvidacine verte priverstinio pardavimo atveju atitinka interesų pusiausvyros principą ir nepažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų.

Tai, kad atsakovė nepateikė įrodymų, ar ji pati gali gauti paskolą, leidžiančią ieškovui sumokėti piniginę kompensaciją, neturi teisinės reikšmės bylos nagrinėjimo dalykui ir nepažeidžia ieškovo teisių ir teisėtų interesų, nes pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nustatė ieškovo teisę gyventi bute iki kompensacijos išmokėjimo.

Aplinkybės, kokiomis sąlygomis, kokioje vietoje ir už kokią kainą (b.l. 152- 155), ieškovas įsigys kitą gyvenamąjį būstą, neturi teisinės reikšmės bylos nagrinėjimo dalykui ir nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad ieškinys ir priešieškinis tenkinti iš dalies, nustatęs ieškovo teisę gyventi bute iki kompensacijos išmokėjimo, sprendimo rezoliucinėje dalyje nepasisakė apie tai bei nenurodė, kad ieškinys ir priešieškinis likusioje dalyje atmetamas. Tokiu būdu papildytina sprendimo rezoliucinė dalis, nurodant apie tai, bet iš esmės nekeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimo.

Kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (LR CK 1.5 str., 3.26 str., 3.119 str., 3.123 str., CPK 80 str., 93 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 189 str., 197 str., 270 str., 276 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str., 376 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo apeliacinis skundas netenkinamas, ieškovui nėra atlyginamos 1200 Lt sumai bylinėjimosi išlaidos (b.l. 129, 133, 151), patirtos apeliacinės instancijos teisme. Ieškovas turi atlyginti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme 1500 Lt sumai (b.l. 156) už advokatės teisinę pagalbą (LR CPK 79 str., 88 str., 93 str., 98 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. spalio mėn. 31 d. sprendimą iš esmės nepakeistą, papildant sprendimo rezoliucinę dalį:

“ Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies. Nustatyti, kad ieškovas B. U. turi teisę gyventi bute, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iki 94.550 Lt kompensacijos išmokėjimo. Atmesti ieškinį ir priešieškinį likusioje dalyje.“

Išieškoti iš B. U. 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų J. U. naudai.