Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Audronė KartanienėTeisėjas Jonas IvanauskasBaudžiamoji byla Nr. 1A-809/11Teisminio proceso Nr. 1-10-2-00238-2008-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.4.2.(S)

2011 m. lapkričio 23 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Audronės Kartanienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorės, nukentėjusiosios D. D. bei nukentėjusiosios S. R. įgaliotos atstovės A. G. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo G. R. išteisintas pagal LR BK 300 str. 3 d., neįrodžius jo kaltės.

Civiliniai ieškiniai pareikšti S. R. dėl 60 000 lt ir D. D. dėl 30 000 Lt turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. R. kaltinamas pagal LR BK 300 str. 3 d., dėl to, kad jis, nuo 2006-10-09 iki 2007-12-13, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, būdamas UAB „C.C.“ projektų vadovu, siekdamas kaip galima greičiau ir operatyviau patvirtinti šiai bendrovei priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir gretimų žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių toje pačioje vietovėje, priklausančių atitinkamai UAB „H. 5“ ir bendrasavininkams I. K., T. G. G. ir L. V., detalųjį planą, I. K. nesutikus parduoti jai ir bendrasavininkams priklausantį žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „C.C.“, jis pagal žodinį susitarimą atstovavo I. K. UAB „G.“ geodezininkui V. K. atliekant šios ir bendrasavininkių žemės sklypo kadastrinius geodezinius matavimus, ir sudarius minėto žemės sklypo 2 plano variantus – pagal vieną plano variantą gretimas žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), prarado apie 294 kv. m. žemės ploto, ir su šiuo planu nesutiko žemės sklypo bendrasavininkės S. R. ir D. D., o pagal kitą variantą – minėtas žemės sklypas neprarado ploto, 2007 metų lapkričio mėnesio pabaigoje, tiksliai nenustatytu laiku, jis dalyvavo žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) savininkams pasirašant šių žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo aktus ir planus 3 advokatų kontoroje, esančioje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), po ko I. K. atidavus jam savo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje jis sukeitė žemės sklypo planą ir įdėjo į bylą planą, su kuriuo nesutiko gretimo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bendrasavininkės S. R. ir D. D., tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo 2007-12-13, užpildęs prašymą I. K., T. G., L. V. vardu ir jį pasirašęs, pateikė kadastrinių matavimų bylą suderinimui Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui, adresu Vilnius, Konstitucijos pr. 3, o Vilniaus apskrities viršininko 2008-03-13 įsakymu Nr. 2.3-2620-(01) suderinus žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, ir 2008-03-17 bendrasavininkams Nekilnojamojo turto registre įregistravus nuosavybės teises į nekilnojamojo turto objektą – į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bendrasavininkės S. R. ir D. D. prarado apie 294 kv m žemės ploto ir dėl to joms padaryta didelė bendra 90 000 Lt turtinė žala, nes pastarosioms 2007-12-20 pateikus žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą suderinimui Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui, 2008-04-14 šio sklypo kadastrinių matavimų byla buvo grąžinta patikslinti žemės sklypo ribą, nes žemės sklypo ribos nesiderino su gretimo geodeziškai matuoto sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribomis, tokiais savo veiksmais jis suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo, padarydamas nukentėjusiosioms S. R. ir D. D. didelę žalą.

Apeliantės nuomone, teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių (LR BPK 329 str. 2 p.). Nurodo, kad byloje apklausti liudytojai I. K., T. G. G., L. V., A. G. patvirtino, jog klausimus, susijusius su I. K., T. G. G. ir L. V. priklausančio žemės sklypo kadastriniais matavimais, tvarkė G. R. Liudytojas V. K. taipogi patvirtino, kad dėl minėto sklypo kadastrinių matavimų atlikimo į jį kreipėsi G. R., ir, G. R. prašymu, buvo sudaryti keli šio sklypo plano variantai. Kad buvo sudarytas ne vienas žemės sklypo planas, patvirtino ir liudytoja Ž. C.

Pažymi, kad žemės sklypo planą savo parašais patvirtina tik to žemės sklypo savininkai, tuo tarpu gretimų sklypų savininkai pasirašo tik gretimų sklypų ribų parodymo - paženklinimo aktus. Todėl prieš pasirašant minėtus aktus, A. G. buvo nuvykęs pas geodezininką M. M., kuris sutikrinęs gretimų žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) planus, patvirtino, kad žemės sklypų ribos sutampa, koordinatės, kurios yra nurodomos ant žemės sklypo plano, atitinka, bei kad galima pasirašyti gretimų sklypų ribų parodymo - paženklinimo aktus. Šią aplinkybę patvirtina ir pats liudytojas M. M.. Todėl kur S. R. ir D. D. pasirašė savo žemės sklypo planą ir ribų parodymo-paženklinimo aktus, pagal apeliantę, esminės reikšmės bylai neturi.

Skunde atkreipiamas dėmesys į liudytojos I. K. parodymus, iš kurių matyti, jog po ribų parodymo - paženklinimo aktų pasirašymo sklypo kadastrinių matavimų byla buvo atiduota G. R. Pastarasis, 2007-12-13 užpildęs I. K., T. G. G. ir L. V. vardu prašymą ir jį pasirašęs (ką patvirtina byloje atliktas rašysenos tyrimas), bylą suderinimui pateikė Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui, o po suderinimo, ją paėmė ir jau tuomet perdavė I. K. įregistravimui VĮ „Registrų centras".

Pažymi, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl sklypų ploto, o ne dėl ribų nustatymo, ir nagrinėjamu atveju yra padaryta ne geodezininkų techninė klaida, o nusikalstama veika, suklastojant ir panaudojant oficialų dokumentą - kadastrinių matavimų bylą, sukeičiant joje žemės sklypo planą. Mano, kad teismo išvada, jog sukeisti planą, pateikti naują padarytą planą gali tik geodezininkai, yra nepagrįsta. Atkreipia dėmesį į tai, kad buvo sudaryti du žemės sklypo plano variantai ir abu atiduoti G. R. Vienas iš jų, su kuriuo nesutiko gretimo sklypo savininkės S. R. bei D. D., buvo sudarytas pagal G. R. prašymą. Todėl, pasak apeliantės, akivaizdu, kad daugiau niekas kitas negalėjo sukeisti žemės sklypo planų, kaip tik G. R.

Teigia, jog teismo išvada, kad byloje nesant pakeisto plano ar jo kopijos, yra pagrindo abejoti, ar toks derintas planas iš viso egzistavo, o darant prielaidą, kad toks planas vis dėlto egzistavo, nėra aiškus jo turinys, yra nepagrįsta ir tai grindžia liudytojų parodymais.

Nagrinėjamu atveju, pagal apeliantę, buvo pažeistas LR BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo tiesioginis objektas - teisėti fizinių asmenų interesai - S. R. ir D. D. prarado 294 kv. m. žemės ploto. Pažymi, kad ištaisyti šios situacijos nėra galimybės, kadangi greta šių nukentėjusiųjų žemės sklypo esančių kitų žemės sklypų kadastriniai matavimai jau yra atlikti ir sklypai yra įregistruoti VĮ "Registrų centras". Nusikalstamai veikai padaryti buvo panaudotas oficialus dokumentas – kadastrinių matavimų byla, kurią sudaro privalomi dokumentai, vienas jų – žemės sklypo planas. Pažymima, jog kadastrinių matavimų bylos suformavimo ir susegimo tvarka nėra reglamentuota, bylos dokumentai nėra sunumeruojami, susegami ar susiuvami, todėl iš bylos galima išimti ir sukeisti dokumentus, kurių savo parašais nėra patvirtinę gretimų sklypų savininkai. Apeliantė įsitikinusi, kad G. R. suvokė nusikalstamą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, t.y. veikė tiesiogine tyčia, kadangi žinojo apie S. R., D. D. ir I. K., T. G. G., L. V. pasirašytą susitarimą dėl žemės sklypo ploto, pagal kurį S. R. ir D. D. žemės sklypas neprarado ploto, aktyviai dalyvavo tvarkant I. K., T. G. G. ir L. V. žemės sklypo kadastrinių matavimų reikalus, vedė derybas tarp minėtų asmenų dėl šių sklypų ploto, todėl, sukeisdamas žemės sklypo planą numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti didelė turtinė žala S. R. ir D. D., juolab, kad dirbo UAB „C. C.", kurios pagrindinė veikla - nekilnojamojo turto įsigijimas ir pardavimas, ir žinojo, kokia yra 1 aro žemės sklypo vertė toje vietovėje, be to, buvo suinteresuotas kuo greičiau patvirtinti tos teritorijos detalųjį planą, reikalingą vystyti UAB „C. C." numatomą projektą.

Skunde teigiama, kad G. R., duodamas parodymus buvo nekonkretus ir galimai melavo, tačiau teismas to neįvertino.

Nurodo, kad vadovaujantis elementariais protingumo kriterijais tampa aišku, jog niekas nebūtų pasirašęs žemės sklypų kadastrinių matavimų planus, kuriuose jau suderintos žemės sklypų ribos neatitiktų ir atsirastų rizika prarasti kokį nors žemės plotą. Pažymi, kad kilus tam tikrų įtarimų dėl G. R. veiklos, buvo siekiama viską teisingai įforminti: visi žemės sklypo kadastrinių matavimų byloje esantys dokumentai buvo pasirašomi ir derinami advokato J. K. akivaizdoje, dalyvaujant visiems suinteresuotiems asmenims.

Apeliančių teigimu, G. R. yra siūlęs joms atstovaujančiam A. G. atsisakyti 40 arų žemės ploto, žadėdamas pasirūpinti, kad joms būtų suteiktas lygiavertis sklypas kitoje vietoje, aiškino, kad turi labai stiprių ryšių Žemės departamente, tačiau A. G. jo pasiūlymo atsisakė. Nurodo, kad galiausiai buvo suderintas variantas, kuris nepažeidė jų interesų, kadangi pagal jį nebūtų praradę nei vieno aro žemės. Parengus sklypų kadastrinių matavimų bylas, suderinus sklypų koordinates pas geodezininką, su bylomis A. G. atvyko pas jas į namus, kur jos pasirašė ant visų žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktų. Po to, Vilniaus miesto trečiojoje advokatų kontoroje visi suinteresuoti asmenys pasirašė žemės sklypo kadastrinių matavimų byloje esančius dokumentus. Pasak apeliančių, pasirašant kadastrinių matavimo bylas advokatų kontoroje, visos ribos idealiai sutapo. Tik gavus iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus raštą, paaiškėjo, jog jų plote trūksta 3 arų. Apeliančių įsitikinimu, planą pakeisti galėjo tik G. R., ko pasėkoje buvo įregistruotas ne jų, o kitas, G. R. atstovaujamas, žemės sklypas.

Skunde dėstomų aplinkybių pagrindu apeliantės daro išvadą, jog G. R. puikiai orientavosi situacijoje dėl žemės sklypų dokumentų tvarkymo ir, pasinaudodamas turimais ryšiais Vilniaus miesto Žemėtvarkos skyriuje, suderino bei įregistravo jam rūpimą žemės sklypą palankiomis sąlygomis, ko pasėkoje jos patyrė turtinę žalą. Apeliančių nuomone, aplinkybę, jog kadastrinių geodezinių matavimų planas buvo sukeistas, dėl ko 3 arais sumažėjo jų žemės sklypas, patvirtina ir liudytojo M. M. parodymai.

Akcentuodamos nuosavybės neliečiamumo, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų svarbą, apeliantės pažymi, kad jos elgėsi rūpestingai ir sąžiningai. Negalėdamos pačios sutvarkyti visų formalumų, susijusių su žemės sklypo įregistravimu, kreipėsi į A. G., kuris atstovavo jų interesus atitinkamose institucijose. Tuo tarpu G. R., apeliančių teigimu, akivaizdžiai nusižengė minėtiems principams ir apkeitęs planus, jas apgavo, ko pasėkoje jos patyrė 90 000,00 Lt turtinę žalą. Apeliančių įsitikinimu, tai galėjo padaryti tik G. R., kadangi jis vienintelis buvo tuo suinteresuotas ir akivaizdžiai turėjo galimybę sukeisti planus, kadangi figūravo visose žemės sklypų dokumentų tvarkymo stadijose.

Teismo posėdyje prokurorė, nukentėjusioji D. D. bei nukentėjusiosios S. R. įgaliotas atstovas A. G. prašė apeliacinius skundus patenkinti, išteisintasis G. R. ir jo gynėjas prašė apeliacinius skundus atmesti.

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 19 d. nuosprendis naikintinas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių ( BPK 328 str. 3 p., 329 str. 2 p. ).

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, netinkamai juos įvertino ir padarė nepagrįstą išvadą dėl G. R. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 3 d., neįrodžius jo kaltės.

Byloje nustatyta, kad G. R., būdamas UAB „C.C.“ projektų vadovu ir siekdamas kaip galima greičiau ir operatyviau patvirtinti šiai bendrovei priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir gretimų žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių toje pačioje vietovėje, priklausančių atitinkamai UAB „H. 5“ ir bendrasavininkams I. K., T. G. G. ir L. V. detalųjį planą, pagal žodinį susitarimą atstovaudamas žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), vieną iš bendrasavininkių I. K., 2007 metų lapkričio mėnesį, bet ne vėliau, kaip iki lapkričio 21 d., tiksliau nenustatytu laiku, 3 advokatų kontoroje, esančioje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), gavęs iš I. K. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą su joje esančiais gretimų žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) savininkų suderintu ir pasirašytu žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo – parodymo 2007-11-16 aktu bei žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) planu, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, sukeitė kadastrinių matavimų byloje buvusį žemės sklypo, kadastro Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) planą, įdėdamas į šią bylą kitą, nei buvo suderintas su gretimų sklypų savininkais, žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) planą ir jį, kartu su visa kadastrinių matavimų byla panaudojo, t. y. užpildęs I. K., T. G. ir L. V. vardu 2007-12-13 prašymą ir jį pasirašęs, pateikė kadastrinių matavimų bylą suderinimui Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui, adresu Vilnius, Konstitucijos pr. 3. Vilniaus apskrities viršininko 2008-03-13 įsakymu Nr. 2.3-2620-(01) suderinus žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, o šio žemės sklypo bendrasavininkams 2008-03-17 įregistravus nuosavybės teises į nekilnojamojo turto objektą – į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registre, žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bendrasavininkės S. R. ir D. D. prarado apie 294 kv. m. bendros 90 000 Lt vertės žemės ploto, be to, joms buvo sugražinta žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nederinta kadastrinių matavimų byla. Tokiu būdu G. R. suklastojo tikrą dokumentą – žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro bylą, ir jį panaudojo, padarydamas žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bendrasavininkėms S. R. ir D. D. didelę žalą. Šie G. R. veiksmai atitinka LR BK 300 str. 3 d. numatytą nusikaltimo sudėtį.

Ir nors, G. R. savo kaltės nepripažįsta, tačiau, surinktų įrodymų visetas, visgi leidžia objektyviai pagrįsti pastarojo kaltę, dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 300 str. 3 d., padarymo.

Analizuojant byloje surinktus įrodymus, ir visų pirma nukentėjusiosios D. D., nukentėjusiosios S. R. įgaliotos atstovės A. G. ir liudytojo A. G. parodymus bei šiuos parodymus patvirtinančius rašytinius įrodymus, matyti, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003 m. liepos 8 d. sprendimu buvo atkurtos S. R. ir J. C., kuriai mirus paveldėjimo teisę įgijo pastarosios dukra D. D., nuosavybės teisės į žemę. 2007 metų liepos mėnesį, S. R. ir D. D. žodiniu prašymu, A. G. kreipėsi į UAB „K.“ dėl nuosavybės teise S. R. ir D. D. priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kadastrinių geodezinių matavimų. Kaip teigia A. G., žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų bylos rengimo metu, G. R., susiradęs jį pareiškė, jog jis atstovauja tris žemės sklypus, tame tarpe ir žemės sklypus, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). G. R. siūlė jam atsisakyti 40 arų žemės, motyvuodamas tuo, kad tik tuomet be problemų bus galima įregistruoti visus keturis, tame tarpe ir jų, sklypus, nes bendrai paėmus sklypams trūko būtent 40 arų žemės. Su šiuo bei kitais įvairiais G. R. siūlytais variantais A. G. nesutiko. Galiausiai, pasak pastarojo, buvo pasiektas, kaip tuo momentu manė, visiems priimtinas G. R. pasiūlytas sprendimas - pasiimti kelią, esantį šalia jų žemės sklypo. Pagal šį variantą A. G. giminaičių žemės sklypas neprarado nei vieno aro žemės, t. y. jiems išliko visas 100 procentų žemės plotas. Kai maždaug 2007 metų lapkričio mėnesio pabaigoje, buvo pasiektas toks susitarimas, geodezininkai parengė galutines sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro bylas. Po galutinių bylų parengimo G. R. pristatė jam dviejų sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), dokumentų bylas. Su šiomis bylomis jis nuvyko pas geodezininką M. M., kuris sutikrinęs visas paminėtų sklypų koordinates ir nustatęs, kad visos koordinatės idealiai atitinka, patikino jį, kad galima pasirašyti žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo aktus. Pagal galutinį planą jų ir kaimynų sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos apėmė šalia einantį kelią. Nei jis, nei geodezininkas M. M. nepadarė kaimyninių žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) bei UAB „H. 5“ planų kopijos, kadangi tuomet jokių abejonių ar įtarimų niekam nekilo, juolab, kad idėja sudaryti tokį planą - kad abiejų sklypų ribos apimtų šalia einantį kelią, buvo G. R. ir jie su tokiu planu sutiko. Pas geodezininką M. M. sutikrinęs aukščiau minėtų sklypų koordinates, jis su savo giminaičių žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) byla, parengta M. M., bei G. R. jam perduotomis gretutinių žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bylomis (kiekviena po 3 egzempliorius), nuvažiavo pas savo močiutę S. R. ir tetą D. D., kad šios pasirašytų ant visų žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktų, t. y. jų, bei gretutinių žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). S. R. ir D. D. pasirašė žemės sklypo, kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), savininkams pastarųjų pateiktame žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte tik tuomet, kai jo atstovaujamų giminaičių žemės sklypo ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribos buvo atitrauktos link šalia esančio kelio ir suderintos žemės sklypo planų koordinatės - koordinatė „6“: x-6072388.17, y-582348.01 ir koordinatė „5“: x-6072386.41, y-582497.70. Derinant ir pasirašant ribų paženklinimo-parodymo aktą buvo kviečiami ir šalia esančių žemės sklypų savininkai, t. y. žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkės D. Š. bei S. V., žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkės I. K., L. V. ir T.G. G., bei žemės sklypo, kadastro (duomenys neskelbtini), savininkas UAB „H.“ direktorius B. N.

Kadangi dėl G. R. veiksmų jau buvo kilę abejonių, siekiant, kad viskas teisingai būtų įforminta, visi žemės sklypo kadastrinių matavimų byloje esantys dokumentai - žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, žemės sklypo planas, žemės sklypo kadastro duomenys, žemės ūkio paskirties žemės sklypo vertės apskaičiavimas, žemės sklypo vidutinės rinkos vertės apskaičiavimo pažyma pagal žemės verčių žemėlapius, buvo pasirašomi ir derinami advokato J. K. akivaizdoje, advokato kontoroje, esančioje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), dalyvaujant visiems suinteresuotiems asmenims bei G. R. Kai visi žemės sklypų savininkų interesai sutapo ir anksčiau minėti dokumentai buvo pasirašyti, 2007 m. gruodžio mėnesį, S. R. ir D. D. pateikė dokumentus į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Žemėtvarkos skyrių prašydamos suderinti žemės sklypo kadastrinius matavimus. Tačiau 2008-04-14 buvo gautas atsakymas, kad Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius, patikrinęs žemės sklypo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylas, nustatė aplinkybes, trukdančias suderinti UAB „K.“ vykdytojo M. M. parengtus žemės sklypo planus, nes žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos dokumentuose nurodyti savininkai neatitinka VĮ Registrų centro įregistruotų savininkų, žemės sklypo ribos nesiderina su gretimo geodeziškai matuoto sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribomis ir pagal teritorijų planavimo dokumentus žemės sklypas ties riboženkliais 6-1 ribojasi su 4 m. pločio keliu. Kadangi minėta institucija su pranešimu atsiuntė ir ištrauką iš Vilniaus žemėtvarkos skyriaus kadastrinių matavimų duomenų bazės, jis pastebėjo, kad žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), neatitiko jų suderinto ir pasirašyto žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto. Pasak A. G., šis planas buvo suklastotas, nes neatitiko suderintame plane numatytų koordinačių: „6“: x-6072388.17, y-582348.01 ir koordinatė „5“: x-6072386.41, y-582497.70. Iš pateiktos Vilniaus žemėtvarkos skyriaus kadastrinių matavimų duomenų bazės ištraukos matėsi, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribos buvo perkeltos nuo šalia esančio kelio į S. R. ir D. D. žemės sklypo ribas, ties koordinate 582497.69. Tokiu būdu minėto žemės sklypo savininkės S. R. ir D. D. prarado apie 3 arus žemės sklypo ploto.

Netikėti šiais liudytojo A. G. parodymais nėra pagrindo, kadangi juos vienu ar kitu aspektu patvirtina ir kiti bylos duomenys: nukentėjusiųjų D. D. ir S. R., liudytojų A. G., J. K., L. V., T. G. G., I. K., M. M., V. K. bei kitų byloje apklaustų asmenų parodymai, rašytiniai įrodymai.

Iš nustatytų byloje aplinkybių matyti, kad dėl nukentėjusiųjų D. D. ir S. R. užimtos pozicijos – neprarasti nei vieno aro joms priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypų ribų derinimo klausimas su gretutinių sklypų savininkais - UAB „H. 5“, žemės sklypo kadastro (duomenys neskelbtini), bei I. K., T. G. G. ir L. V., žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurių interesus, pasak šių, atstovavo G. R., tęsėsi nuo 2006 metų, kai D. D. ir S. R. atsisakė derinti UAB „G.“ inžinieriaus V. K. 2006-08-23 parengtus žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), planus ( 1 t. b. l. 199-203). Ši nukentėjusiųjų pozicija, sprendžiant iš byloje užfiksuotų parodymų, buvo žinoma ir aukščiau minėtų gretutinių sklypų, savininkams UAB „H. 5“ direktoriui B. N. bei liudytojoms I. K., T. G. G. ir L. V., ir ne tik iš išteisintojo G. R., kuris pasak jų, šį klausimą derino su nukentėjusiųjų advokatu, bet ir betarpiškai iš pačios nukentėjusiosios S. R., kuri liudytojoms I. K., T. G. G. ir L. V. nedviprasmiškai buvo pareiškusi, jog nepasirašys jokių dokumentų tol, kol jai truks žemės ploto. Todėl liudytojų I. K., T.G. G. ir L. V. teigimu, jos, žinodamos iš G. R., kad S. R. su D. D. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų paženklinimo – parodymo akte pasirašys tik tuo atveju, jei šios atgaus visą savo žemės plotą, nenorėdamos delsti, išteisintajam G. R. davė sutikimą perleisti S. R. su D. D. 20 arų savo žemės ploto. Iš esmės analogiškas aplinkybes nurodė ir liudytojais apklausti M. Z. bei Ž. C. Reikia pažymėti ir tai, kad liudytojos I. K., T. G. G. ir L. V. duodamos parodymus apie jų ir gretutinio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo – parodymo aktų pasirašymą, nurodė analogiškas, kaip ir liudytojai A. G. bei J. K., aplinkybes, iš kurių matyti, kad tiek savo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), tiek ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo – parodymo aktus, jos pasirašė (duomenys neskelbtini) gatvėje esančioje advokatų kontoroje, nukentėjusiųjų advokato akivaizdoje. Nors pastarosios ir negalėjo prisiminti kokie konkrečiai buvo pateikti jų ir kaimyninio, t. y. S. R. bei D. D. žemės sklypų planai, ir tai suprantama, tačiau jos patvirtino aplinkybę, kad prieš pasirašant planus išties buvo susitarta, jog jų žemės sklypų ribos pasitrauktų link šalia žemės sklypų esančio kelio, kuris, kas joms buvo žinoma iš G. R., priklausė savivaldybei, pažymėdamos ir tai, kad G. R. žadėjo pasistengti, jog kelio ploto dalis arba priklausytų jų sklypams ir taip visiems užtektų žemės ploto, arba savivaldybė kompensuotų už prarastus arus. Todėl žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte, pamačiusios kaimyninio sklypo savininkių S. R. bei D. D. parašus, suprato, kad dvišaliu susitarimu yra nustatytos visiems priimtinos žemės sklypo ribos, o tai reiškia, kad pagal galutinius žemės sklypų plano variantus, nukentėjusiosios, ko pastarosios tuos metus ir siekė, neprarado nei vieno aro savo žemės sklypo, nes, kaip kad parodė liudytojas A. G., jo atstovaujamų giminaičių žemės sklypo ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribos buvo atitrauktos link šalia esančio kelio ir suderintos žemės sklypo planų koordinatės - koordinatė „6“: x-6072388.17, y-582348.01 ir koordinatė „5“: x-6072386.41, y-582497.70. Šios pastarojo nurodytos aplinkybės jokių abejonių nekelia, nes jas, kaip jau minėta, vienu ar kitu aspektu patvirtina tiek aukščiau aptarti liudytojų I. K., T. G. G., L. V., Ž. C. bei J. K. parodymai, tiek ir liudytojo M. M., kuris, kaip UAB „K.“ vykdytojas, pagal nukentėjusiųjų S. R. ir D. D. atstovo A. G. užsakymą pats atliko žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius geodezinius matavimus bei parengė šio sklypo kadastrinių matavimų bylą. Iš šio liudytojo parodymų matyti, kad liudytojo A. G. prašymu, jis, kaip specialistas, sutikrino žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) koordinates, todėl gerai prisimena, kad abiejų žemės sklypų koordinatės sutapo. Dėl šios priežasties, jis A. G. patikino, kad jie, kaip gretutinio sklypo kaimynai, gali drąsiai pasirašyti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo – parodymo akte. Tačiau, praėjus tam tikram laikui pagal Registrų centro duomenis pamatė, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planas buvo pakeistas, t. y. buvo pakeistos žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) koordinatės, dėl ko žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) persidengė. To pasėkoje, kaip kad nustatyta bylos medžiaga, nukentėjusiosios prarado apie 294 kv. m. 90 000 lt vertės žemės ploto, be to, joms buvo gražinta nederinta žemės sklypo kadastrinių matavimų byla, žemės sklypo ribų patikslinimui (1 t. b. l. 11-13, 47-48).

Kad toks žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planas buvo parengtas ir, kaip vienas iš projektinių variantų - pagal kurį žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai susitarė patraukti žemės sklypų ribas į šalia esantį kelią, atiduotas G. R., nors ir savaip interpretuodamas, visgi pripažino ir šio plano variantą parengęs, liudytoju apklaustas UAB „G.“ inžinierius V. K. Todėl nors ir nėra išlikusi minima žemės plano kopija, tačiau aukščiau aptartų įrodymų visetas neleidžia abejoti, kad advokato K. kontoroje 2007 m. lapkričio mėnesį, bet ne vėliau, kaip iki lapkričio 21 d., buvo pasirašyti žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo – parodymo aktai, gretimų sklypų savininkams suderinus nukentėjusiųjų ir liudytojo A. G. nurodyto žemės plano variantą, pagal kurį žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai susitarė patraukti žemės sklypų ribas į šalia esantį kelią ir pagal kurį nukentėjusiosios S. R. su D. D. nebūtų praradusios nei vieno aro savo žemės sklypo. Taipogi, priešingai pirmosios instancijos teismo išvadai, nekyla jokių abejonių ir dėl to, kad šalių suderinto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plano variantą, kadastrinių matavimų byloje sukeitė ir tokiu būdu suklastotą kadastrinių matavimų bylą Vilniaus m. žemėtvarkos skyriui pateikė išteisintasis G. R.. Tokią išvadą leidžia daryti nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Viena vertus, tai, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro bylos rengimą bendrovėje „G.“ organizavo ir visus su tuo susijusius klausimus, tame tarpe ir su gretutinių sklypų savininkais, derino ir sprendė, šio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) parengta kadastrinių matavimų byla disponavo išteisintasis G. R., patvirtino ne tik šio žemės sklypo savininkės I. K., T. G. G. ir L. V., pasak kurių, UAB „C. C.“, kurią atstovavo G. R., buvo svarbu, kad prie rengiamo detaliojo plano prisijungtų kuo daugiau žemės savininkų, bet ir kadastrinius geodezinius matavimus atlikęs bei žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą parengęs UAB „G.“ inžinierius V. K., kiti byloje apklausti liudytojai A. G., J. K., Ž. C. Kita vertus, tai, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą, advokato kontoroje, pasirašius suinteresuotiems asmenims žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą, pasiėmė ir šią bylą su joje buvusiais dokumentais, tame tarpe ir su sukeistu žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planu, Vilniaus m. žemėtvarkos skyriui pateikė G. R., matyti, net tik iš liudytojos I. K. parodymų, bet ir šias aplinkybes patvirtinančių rašytinių įrodymų, specialisto išvados ( 1 t. b. l. 15-21, 124-127, 130-134, 138-140 ). Reikia pažymėti ir tai, kad V. K. parengus žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plano variantą, pagal kurį žemės sklypo ribos buvo patrauktos į šalia esantį kelią, G. R. buvo informuotas, kad tokių geodezinių matavimų Vilniaus žemėtvarkos skyrius netvirtins, tačiau G. R. žinojo ir tai, kad kito žemės sklypo plano, pagal kurį gretutinio sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkės - S. R. ir D. D. prarastų dalį savo žemės, pastarosios jokiu būdu nepasirašys. Ši aplinkybė kaip tik ir lėmė, kad išteisintasis G. R., kaip nustatyta bylos medžiaga, turėdamas du, V. K. parengtus žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plano variantus, vieną, t. y. tą, pagal kurį žemės sklypo ribos buvo patrauktos į šalia esantį kelią, pateikė derinimui gretutinio sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkėms, o kai šios pasirašė žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų paženklinimo – parodymo akte, šį žemės planą iš kadastrinių matavimų bylos išėmė ir sukeitė kitu, t. y. tuo planu, kuris ir buvo pateiktas derinimui Vilniaus žemėtvarkos skyriui kartu su visa kadastrinių matavimų bylą.

Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog G. R., pakeisdamas kadastrinių matavimų byloje buvusį tikrą dokumentą – suderintą su gretutinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkėmis žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planą kitu, ir tokiu būdu šioje byloje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis, suklastojo tikrą dokumentą bei, tokio turinio bylą pateikdamas derinimui Vilniaus žemėtvarkos skyriui, jį panaudojo, ko pasėkoje, kaip jau minėta, nukentėjusiosios prarado apie 294 kv. m. 90 000 lt vertės žemės ploto, be to, joms buvo gražinta ir nederinta žemės sklypo kadastrinių matavimų byla, žemės sklypo ribų patikslinimui. Šie G. R. veiksmai, kaip pagrįstai teigiama apeliaciniuose skunduose, atitinka LR BK 300 str. 3 d. sudėtį.

Skiriant G. R. bausmę atsižvelgiama, kad jis praeityje neteistas, dirba, jo padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai.

G. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Tokiu būdu, įvertinus visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, G. R. asmenybę, tai, kad po pastarajam inkriminuojamos veikos padarymo yra parėjęs nemažas laiko tarpas per kurį, sprendžiant iš bylos duomenų, G. R. nieko smerktino nėra padaręs, už jo padarytą nusikalstamą veiką skiriama sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu artima minimaliai. Be to, G. R. atžvilgiu taikytinos ir LR BK 75 straipsnio nuostatos, kurių pagrindu pastarajam paskirtos bausmės vykdymas gali būti atidėtas, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę - įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kadangi, kolegijos nuomone, yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai G. R. atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Tuo tarpu apeliantų skundų argumentai dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosioms S. R. bei D. D. yra nepagrįsti ir turi būti atmesti, kaip ir pastarųjų pareikštas civilinis ieškinys.

LR BPK 109 str. nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Reikia pažymėti ir tai, kad pagal LR BPK 109 str. nuostatų prasmę, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė. LR CK 6.247 str. taip pat aiškiai nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų atsakovo veiksmų rezultatu. Todėl nustatant ar nukentėjusiosios S. R. bei D. D. realiai patyrė turtinę žalą, reikia atsižvelgti į nusikalstama veika pažeistus pastarųjų turtinius interesus bei galimybę juos atkurti.

Išanalizavus nukentėjusiųjų S. R. bei D. D. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo matyti, kad jis pagrįstas tik G. R. nusikalstamais veiksmais suklastojus žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą ir ją pateikus derinimui Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui. Šių, G. R. veiksmų pasėkoje, Vilniaus apskrities viršininko 2008-03-13 įsakymu Nr. 2.3-2620-(01) suderinus šio žemės sklypo, kadastrinius matavimus, o jo bendrasavininkėms Nekilnojamojo turto registre 2008-03-17 įregistravus nuosavybės teises į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiosios S. R. ir D. D. prarado apie 294 kv. m. 90 000 Lt vertės žemės ploto.

Tačiau reikia pažymėti, kad suklastoto dokumento pagrindu negali atsirasti, pasikeisti ar pasibaigti jokie teisiniai santykiai. Todėl nustačius, kad G. R. Vilniaus žemėtvarkos skyriui pateikė suklastotą žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą, visi kiti šių veiksmų pasėkoje sukurti teisiniai santykiai negali likti galioti, t. y. negali būti pateisinami nei įstatymu nei sandoriu, ką beje patvirtino ir byloje apklausta Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus vyriausioji specialistė I. Zaliauskienė. Tokiu būdu atkūrus nusikalstama veika pažeistus nukentėjusiųjų turtinius interesus, nėra pagrindo tenkinti pastarųjų pretenzijų dėl turtinės žalos atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 19 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį : G. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 3 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu vieneriems metams.

Pritaikius LR BK 75 straipsnį laisvės atėmimo bausmės vykdymą G. R. atidėti vieneriems metams ir paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL ( 2600 Lt ) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant G. R. ją sumokėti per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

G. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Nukentėjusiųjų pareikštą civilinį ieškinį: S. R. dėl 60 000 lt, o D. D. dėl 30 000 lt turtinės žalos atlyginimo, atmesti.