Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-11-06 · Administracinė byla Nr. I-3001-394/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-11-06
Bylos Nr.
I-3001-394/2015
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-01960-2015-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jarūnė Sedalienė
Pareiškėjas
R. N.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3001-394/2015Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01960-2015-0Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2.; 3.21. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m lapkričio 6 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėja Jarūnė Sedalienė,sekretoriaujant Vilmai Šarauskieneinedalyvaujant pareiškėjui R. N.,

nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. N. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. N. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (2-3 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovas, Šiaulių TI), 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių TI pažeidžia jo teises į buitinį aprūpinimą ir nevykdo 44 straipsnio. Atvykęs į Šiaulių TI 2015-05-15 po savaitės rašė prašymą direktoriui, kad jam būtų skirti apatiniai rūbai, kojinės ir higienos priemonės, bet buvo išduotas tik vienas dantų šepetėlis, vienas skustuvas, 50 ml dantų pastos ir vienas ritinėlis tualetinio popieriaus. Taisyklėse parašyta, kad turi būti skiriama 4 vnt. vienkartinių skustuvų ir apatiniai rūbai, jis laikomas jau daugiau kaip mėnesį, tačiau neturi kuo pasikeisti apatinių rūbų ir kojinių, tas pats ir su viršutiniais rūbais. Per mėnesį gauna tik vieną gabaliuką muilo prausimuisi ir vieną gabaliuką ūkiško muilo drabužiams plauti, bet to neužtenka, indams ploviklio taip pat neskiria. Iš artimųjų jam niekas paramos neteikia. Karštas vanduo izoliatoriuje netiekiamas, viską turi plauti šaltu vandeniu, kurio pasišildyti taip pat neturi galimybės, kamerai virdulio neskiria.

Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai, prašė skundą nagrinėti jam nedalyvaujant (3, 28 b. l.).

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, atstovas į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai – teismo šaukimu (34 b. l.), pateikė teismui atsiliepimą (8-12 b. l.), kuriame prašė skundą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 2 dalį kiekvienam suimtajam nemokami suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė, taip pat suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios higienos normas. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 63 p. nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti aprūpinami švariais lovos skalbiniais, rankšluosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės akto nustatytas normas. LR teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintos Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos, kuriose nustatyta asmens aprūpinimo tualetiniu popieriumi ir muilu bei indų plovimo priemonėmis normos. Atsakovas pažymi, kad Šiaulių TI administracija nėra gavusi prašymų dėl indų plovimo priemonių išdavimo. Vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 28 straipsniu bei Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių XV skyriumi, suimtieji turi galimybę maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įsigyti parduotuvėje ne rečiau kaip kartą per 10 dienų, indų ploviklis įtrauktas į parduotuvės maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainoraštį. Pareiškėjo buvimo Šiaulių TI metu buvo išduodamos būtinosios higienos priemonės pagal nustatytas normas, iš Aprūpinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninės sąskaitos Nr. 883 matyti, jog pareiškėjui buvo išduotas tualetinis popierius, skutimosi peiliukai ir dantų pasta su dantų šepetėliu, 2015-05-21 išduotos kojinės, todėl jo teiginiai dėl higienos priemonių neišdavimo neatitinka tikrovės. Suimtieji turi teisę kartą per tris mėnesius gauti vieną pašto ar perduodamų drabužių, avalynės siuntinį ir neribotą kiekį smulkiųjų paketų su spauda, pareiškėjui nebuvo perduotas joks siuntinys. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 141 p. įtvirtinta norma, jog paleidžiamiems iš tardymo izoliatorių asmenims, neturintiems pagal sezoną reikiamų drabužių, avalynės ir lėšų jiems įsigyti, drabužius ir avalynę išduoda tardymo izoliatoriaus administracija nemokamai. Nei Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse, nei kituose teisės aktuose nėra įtvirtintos izoliatoriui prievolės dėl drabužių išdavimo. Atsakovas nurodo, kad 2015-06-04 pareiškėjas atsakovui pateikė skundą dėl nepaskirtų kojinių ir apatinių rūbų, prašymas buvo perduotas ūkio skyriui, 2015-06-26 atsakovas pareiškėjui pateikė atsakymą, kuriuo informavo pareiškėją, kad Suėmimo vykdymo įstatyme reglamentuota, jog nemokamai aprūpinami drabužiais ir avalyne pagal sezoną suimtieji, kurie neturi savo drabužių ir avalynės. Pareiškėjo pretenzijos atsakovui laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Šiaulių TI pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais.

Atsakovas nurodo, kad Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ įtvirtinta, jog laisvės atėmimo vietos kameros tipo patalpos sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, o karšto vandens tiekimo sistema turi būti įrengta sveikatos priežiūros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje švarykloje, dušinėje, kirpykloje, skalbykloje, pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpoje. Jokie teisės aktai nereglamentuoja šilto vandens tiekimo į kameras, todėl pareiškėjo pretenzijos yra nepagrįstos.

Atsakovas pažymi, kad nesudarė pareiškėjui blogesnių kalinimo sąlygų nei kitiems nuteistiesiems ir mano, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – valstybinės valdžios institucijų darbuotojų neteisėtos veikos ir žalos fakto. Nenustačius neteisėtos veikos ir žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas R. N. skundu siekia, jog jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, būtų priteistas 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, neturtinę žalą iš esmės grindžia tuo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje nebuvo tinkamai aprūpintas apatiniais rūbais ir kojinėmis, asmens higienos priemonėmis.

Teismas pažymi, kad ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

LR ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas, tačiau asmens pažeista teisė teismo gali būti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimą) ir savo reikalavimą pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1527/2012).

LR Suėmimo vykdymo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2013-01-01 iki 2015-09-01) 44 straipsnyje numatyta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios LR higienos normas (1 d.), kiekvienam suimtajam nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė (2 d.), suimtieji, kurie neturi savo drabužių ir avalynės, nemokamai aprūpinami drabužiais ir avalyne pagal sezoną (3 d.). LR Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 63 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti aprūpinami švariais lovos skalbiniais, rankšluosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės akto nustatytas normas [4.20]. Higienos normos HN 76:2010 4.20 punktas nukreipia į LR teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas, pagal kurias suimtieji ir nuteistieji turi būti aprūpinami ir apatiniais rūbais (kelnaitėmis – 3 vnt. metams, šiltais apatiniais baltiniais ir kelnėmis – 1 komplektas metams), medvilninėmis puskojinėmis – 4 poros metams, pusvilnonėmis puskojinėmis – 2 poros metams, skalbiamuoju ir tualetiniu muilu (200 g skalbiamojo ir 100 g tualetinio 1 mėn.), tualetiniu popieriumi (1 rulonas 1 mėn.), dantų šepetėliu (1 vnt. mėnesiui), dantų pasta (50 ml mėnesiui), vienkartiniais skustuvais (iki 4 vnt. mėnesiui), be to, kiekvienam nuteistajam ar suimtajam, einančiam praustis duše, kiekvieną kartą išduodama po 30 g muilo, o priemonės indams plauti į kameras išduodamos pagal jų vartojimo instrukcijose nurodytas normas.

Iš byloje esančių dokumentų matosi, kad pareiškėjui R. N. 2015-05-15 buvo užvesta Aprūpinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninė sąskaita Nr. 883, kurioje padaryti įrašai apie jo aprūpinimą patalyne, indais ir asmens higienos priemonėmis (16-17 b. l.). Sąskaitoje pažymėta, kad 2015-05-15 – 2015-05-21 R. N. buvo išduotas čiužinys, antklodė, pagalvė dvi paklodės, pagavės užvalkalas, 2 rankšluosčiai, 2 dubenėliai, puodukas, šaukštas, 1 vnt. tualetinio popieriaus ir 1 vnt. kojinių, 2015-05-28 – dantų šepetėlis, dantų pasta ir 1 vnt. skutimosi peiliukų, 2015-06-26 – dantų šepetėlis, dantų pasta, 1 vnt. skutimosi peiliukų ir 1 vnt. tualetinio popieriaus, šių priemonių gavimą pareiškėjas patvirtino savo parašu. Atsakydama į pareiškėjo 2015-06-04 skundą dėl neskirtų apatinių rūbų ir kojinių, užregistruotą Nr. 17101-1377, Šiaulių TI administracija informavo, kad Suėmimo vykdymo įstatyme reglamentuota, jog nemokamai drabužiais ir avalyne pagal sezoną aprūpinami suimtieji, kurie neturi savo drabužių ir avalynės, asmeninių suimtojo daiktų, kuriuos jis turėjo atvykdamas ir kuriuos gavo perduodamuose ir pašto siuntiniuose, sąraše užfiksuota, kad pareiškėjas turi drabužius, taip pat turi teisę už asmeninėje sąskaitoje turimus pinigus įsigyti drabužius ir avalynę parduotuvėje bei gauti per tris mėnesius vieną perduodamą drabužių, avalynės siuntinį (31-32 b.l.). Iš byloje esančios 2015-05-15 suimtojo R. N. pasimatymų, gautų pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos kortelės matosi, kad pareiškėjo suėmimo pradžia buvo 2015-05-10 ir kad jis nei pašto, nei perduodamų siuntinių nėra gavęs (21-24 b. l.).

Taigi bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas R. N. laikotarpiu nuo 2015-05-10 (suėmimo pradžios) iki 2015-06-26 Šiaulių TI gavo tik 2 vnt. tualetinio popieriaus, 2 vnt. dantų šepetėlių, 2 vnt. dantų pastos, 2 vnt. skutimosi peiliukų ir 1 vnt. kojinių. Atsakovo atstovas nepateikė jokių įrodymų, kad pareiškėjas buvo aprūpintas apatiniais rūbais (kelnaitėmis), skalbiamuoju ir tualetiniu muilu, ir kad į kamerą, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, buvo išduotos priemonės indams plauti, taip kaip numato Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos, taip pat nepateikė įrodymų, kad pareiškėjas asmeninėje sąskaitoje turėjo piniginių lėšų trūkstamoms priemonėms įsigyti Šiaulių TI parduotuvėje, o iš pateiktų dokumentų matosi, kad siuntinių per šį laikotarpį jis negavo. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas laiko, kad pareiškėjas higienos priemonėmis (tualetiniu popieriumi, dantų šepetėliais, dantų pasta ir skutimosi peiliukais) bei kojinėmis buvo aprūpintas tinkamai pagal nustatytas normas, nes vienkartinių skustuvų išdavimas numatytas iki 4 vnt. per mėnesį, o. puskojinių – 4 vnt. metams, tačiau pareiškėjas nebuvo tinkamai aprūpintas apatiniais darbužiais (kelnaitėmis), muilu, priemone indams plauti, taigi Šiaulių TI administracija neveikė taip, kaip pagal teisės aktų reikalavimus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti, o tai CK 6.271 straipsnio prasme yra pagrindas konstatuoti Šiaulių TI neteisėtus veiksmus.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Šiaulių TI administracija į kamerą neskiria virdulio, tačiau šios pareiškėjo pretenzijos nepagrįstos, nes suimtųjų (nuteistųjų), laikomų tardymo izoliatoriuose aprūpinimo virduliais nenumato nei Suėmimo vykdymo įstatymas, nei minėta higienos norma, nei LR teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr.1R-172 patvirtintos Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės, nei LR teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintos materialinio buitinio aprūpinimo normos. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 83 punkte numatyta, kad suimtiesiems leidžiama naudotis sutuoktinio, sugyventinio arba giminaičių perduotais televizoriais, radijo imtuvais, kompiuteriais, kompiuterinių žaidimų aparatais, neperrašomais kompaktiniais diskais, kitomis iki 4GB talpos informacijos ir duomenų laikmenoms ir patalyne (išskyrus pagalvę, čiužinį ir antklodę), jeigu suimtasis raštu atsisako Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje numatytos patalynės. Nepagrįstos ir pareiškėjo pretenzijos dėl aprūpinimo viršutiniais rūbais, nes Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad drabužiais ir avalyne pagal sezoną nemokamai aprūpinami tik tie suimtieji, kurie neturi savo drabužių ir avalynės, o pareiškėjas duomenų, kad net neturėjo savo viršutinių drabužių, teismui nepateikė.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad kameroje nebuvo karšto vandens. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 punkte numatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė), o 27 punkte nurodyta, kad šalto ir karšto vandens tiekimo sistema turi būti įrengta sveikatos priežiūros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje švarykloje, dušinėje, kirpykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpoje, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl karšto vandens nebuvimo kameroje nepagrįstos.

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisė būti laikomam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis buvo pažeista. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir kt.). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad, teismo nuomone, nagrinėjamu atveju pažeidimas buvo mažas, trumpalaikis ir dėl neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio nesukėlęs žalos pareiškėjo fizinei būklei. Byloje nenustatyta, jog Šiaulių TI pareigūnai būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o neigiami išgyvenimai, nepatogumai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Nors šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais, tačiau ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.), CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008), ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ( LVAT 2014-11-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-2162/2014).

Taigi teismas, atsižvelgdamas į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, konstatuoja, kad šioje byloje nustatytas pažeidimas nelaikytinas intensyviu ir neprilygo pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui, todėl šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 5 p. teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. N. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo R. N. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Spendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Jarūnė Sedalienė