Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Jaliniauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. K. ir įmonės (duomenys neskelbtini) direktoriaus apeliacinius skundus dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarimo V. K. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. nubaustas už tai, kad 2013-08-23 3.40 val. vykdamas iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities į Lietuvos Respubliką per Kybartų kelio postą krovininiu automobiliu Renault Premium 420 DCI, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), žodžiu deklaruodamas, kad gabena du pakelius cigarečių, siekiant išvengti muitinės kontrolės, automobilio kabinoje po vidaus apdailos apmušalais gabeno 480 pakelių Saint George 7, pažymėtų Rusijos Federacijos akcizo ženklais, kurių bendra vertė su priskaičiuotais mokesčiais yra 3446,40 litai.

Skunde teigiama, kad įmonė (duomenys neskelbtini) jokio administracinio teisės pažeidimo nepadarė, tačiau konfiskavus jai nuosavybės teise priklausantį krovininį automobilį, bus nubaustas ne tik administracinį teisės pažeidimą padaręs asmuo-V. K., bet ir įmonė. Automobilio, kurį teismas nutarė konfiskuoti, vertė yra apie 50 000 Lt. Konfiskavus automobilį jo vertę įmonei (duomenys neskelbtini) turėtų atlyginti V. K., tačiau, atsižvelgiant į jo materialinę bei turtinę padėtį, V. K. tai padaryti bent jau per artimiausius dešimt metų neturi jokių galimybių. Teismo nutarimu konfiskuotu įmonei (duomenys neskelbtini) priklausančiu krovininiu automobiliu įmonė užsidirbdavo pajamas, nes ji verčiasi krovinių pervežimo veikla. Šio automobilio netektis sudavė rimtą smūgį įmonės ekonominei veiklai. Apie tai, jog įmonei (duomenys neskelbtini) priklausančiu krovininiu automobiliu bus vežamos cigaretės, niekas iš įmonės vadovų ar administracijos nežinojo, su šiuo įvykiu įmonė niekaip nėra susijusi. Tai savo paaiškinimais patvirtino ir V. K..

V. K. ir įmonės (duomenys neskelbtini) direktoriaus apeliaciniai skundai tenkintini.

Kadangi nėra ginčo dėl administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui inkriminuoto ir LR ATPK 210 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo bei už jį paskirtos baudos dydžio, o apeliaciniuose skunduose nesutinkama tik su taikymu papildomos nuobaudos už šį pažeidimą-krovininio automobilio konfiskavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis LR ATPK 302¹¹ str. nuostatomis, bylą nagrinėja tik apeliacinių skundų ribose.

Susipažinus su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, apeliaciniais skundais bei skundžiamu nutarimu, konstatuotina, jog Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarimu V. K. nepagrįstai paskyrė papildomą administracinę nuobaudą - automobilio Renault Premium 420 DCI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Konfiskavimas priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti, LR ATPK 210 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas kaip papildoma, alternatyvi nuobauda, dėl kurios skyrimo, kiekvienu konkrečiu atveju įvertinus visas nuobaudos skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, yra pavesta spręsti administracinę nuobaudą skiriančiai institucijai. Šios sankcijos taikymas, nustačius LR ATPK 210 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, nėra privalomas.

Pagal susiformavusią teismų praktiką, transporto priemonės konfiskavimas privalomai taikomas tais atvejais, kai transporto priemonė buvo panaudota kontrabandos pažeidimui daryti, t.y. jeigu ji specialiai tam buvo pritaikyta – įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti arba tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, ir jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-47/2008, N575-215/2009).

Administracinių teisės pažeidimų bylos yra susijusios su teisinių sankcijų (nuobaudų) taikymu. Šios nuobaudos neretai prilygsta net bausmei, skiriamai teismo nuosprendžiu už nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese, garantuojant proceso dalyviams įstatymuose bei tarptautiniuose aktuose numatytas teises (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 4 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N-12-344/2004; Administracinių teismų praktika Nr. 6, p. 88-92).

Apribojant nuosavybės neliečiamumą, ribojama ne tik konstitucinė, bet ir konvencinė asmens teisė. Taigi, taikant prievartos priemones ir atliekant procesinius veiksmus, susijusius su asmens nuosavybės teisių apribojimu, turi būti laikomasi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 1 1 straipsnyje įtvirtintų nuosavybės apsaugos reikalavimų, aiškinamų Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – Teismas) praktikoje.

Teisės netrukdomai naudotis savo turtu apribojimas turi atitikti Teismo praktikoje suformuotą proporcingumo reikalavimą, kuris reiškia, kad apribojant nurodytą asmens teisę, turi būti nustatoma teisinga visuomenės bendrojo intereso poreikių ir asmens pagrindinių teisių apsaugos reikalavimų pusiausvyra. Nustatant teisės netrukdomai naudotis savo turtu apribojimo proporcingumą, reikėtų pasverti apribojimu siekiamo apginti intereso ir ribojamos asmens teisės svarbą. Teismo praktikoje iš esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė. Tačiau pagal Konvencijos protokolo Nr.1 1 straipsnio reikalavimus tokia priemonė turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta.

Byloje Bowler International Unit prieš Prancūziją (Bowler International Unit v. France, no. 1946/06, judgement of 23 July 2009) nustatytas Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio pažeidimas dėl to, kad konfiskavus iš pareiškėjos – sąžiningos pervežimų tarpininkės – prekes, panaudotas kontrabanda gabenamoms narkotinėms medžiagoms paslėpti, nebuvo nustatyta teisinga bendrojo visuomenės intereso reikalavimų ir pagrindinių asmens teisių apsaugos imperatyvo pusiausvyra, nes nebuvo jokio teisinio mechanizmo šiam apribojimui ištaisyti. Teismas nusprendė, kad pareiškėjos turima teisinės gynybos priemonė – ieškinys nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui – nesuteikia sąžiningam savininkui tinkamos galimybės išdėstyti savo bylą kompetentingoms institucijoms. Tokia išvada padaryta įvertinus muitinės baudų, kuriomis asmenys, padarę kontrabandą, nuteisiami muitinės administracijos (privilegijuoto kreditoriaus pagal nacionalinę teisę) naudai, dydžius ir šių asmenų nemokumo pavojų.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas pažymėjo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika leidžia daryti išvadą, jog tais atvejais, kai konfiskuojant turtą apribojama sąžiningo trečiojo asmens teisė į nuosavybės apsaugą, nacionalinėje teisėje turi būti įtvirtinti mechanizmai, leidžiantys tiesiogiai ištaisyti šį apribojimą. Šiuo aspektu asmuo turėtų turėti bent jau veiksmingą galimybę siekti atitinkamos žalos atlyginimo. Tuo atveju, jeigu baudžiamajame procese tektų spręsti eventualiai sąžiningo asmens turto konfiskavimo klausimą ir būtų nustatyta, kad vėliau šis asmuo nurodytos galimybės ginti savo teises neturės, reikėtų siekti išvengti jų apribojimo (pvz., vietoje turto konfiskavimo išieškant turto vertę pagal BK 72 straipsnio 5 dalį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario mėn. 18 d. aprobuotas Kai kurie nuosavybės teisių apribojimo baudžiamajame procese aspektai (III), kat. 19.; Teismų praktika 32).

Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad LR ATPK nenumato konfiskuotino turto vertės išieškojimo iš pažeidėjo, o LR ATPK 210 str. 2 d. nenumatytas privalomas gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimas.

Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad transporto priemonės savininkas žinojo apie neteisėtai gabenamas cigaretes, kaip nors prisidėjo prie pažeidimo padarymo, kad jam priklausanti transporto priemonė buvo specialiai pritaikyta gabenti kontrabandą. Taigi preziumuojama, kad jis yra sąžiningas. Pagal galiojančias teisės normas automobilio konfiskavimas savininkui reikštų galutinį nuosavybės praradimą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pažeidėjas V. K., jo žmona ir mažamečiai vaikai gyvena nuomojamame bute, pažeidėjas turi nemažų kreditinių įsipareigojimų bankui. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog pažeidimą padaręs asmuo yra nepajėgus atlyginti savininkui konfiskuoto automobilio vertės. Darytina išvada, kad sąžiningas turto savininkas gali ir nebeturėti galimybės ginti savo teises ir realiai išsiieškoti konfiskuoto turto vertę iš pažeidėjo. Taigi šiuo atveju konfiskuojant sąžiningo savininko turtą, atsižvelgiant į aukščiau paminėtą Teismo praktiką, galimas Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio pažeidimas.

Įvertinus tai, kad transporto priemonė priklauso trečiajam asmeniui, kuriam apie daromą pažeidimą nieko nebuvo žinoma, o V. K. baustas pirmą kartą, pažeidėjas transporto priemone naudojosi darbo santykių pagrindu ir ji nebuvo specialiai pritaikyta kontrabandai gabenti, darytina išvada, jog nėra objektyvaus pagrindo konfiskuoti transporto priemonę, siekiant užkirsti kelią analogiškų veikų darymui. Akivaizdu, jog rastam cigarečių kiekiui gabenti nebuvo būtina būtent krovininė transporto priemonė. Įvertinus tai, kad V. K. už ATPK 210 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą buvo paskirta 5400 Lt bauda su kontrabandos daiktų (cigarečių „Saint George 7“, kurių vertė 3446,40 litai) konfiskavimu, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju trečiajam asmeniui priklausančio krovininio automobilio konfiskavimas, kaip papildoma administracinė nuobauda už aukščiau minėtos vertės prekių neteisėtą įvežimą į Lietuvos Respublikos teritoriją, nėra proporcinga padaryto pažeidimo pavojingumo pobūdžiui bei mastui. Kadangi ji yra aiškiai per griežta ir neteisinga, pažeidžianti sąžiningo trečiojo asmens turtines teises, todėl nagrinėjamu atveju LR ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti ir nepaskiriant minėto automobilio konfiskavimo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarimą pakeisti: panaikinti nutarimo dalį, kuria konfiskuotas automobilis Renault Premium 420 DCI, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registruotas įmonės (duomenys neskelbtini)vardu.

Transporto priemonę Renault Premium 420 DCI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti įmonei (duomenys neskelbtini).

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.