Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. Ž., V. R., J. R., V. Š., S. Ž., G. J., J. P. ir I. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonei „Turto bankas“ ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Po E. R. mirties liko palikimas, kurį sudarė jos asmeniniai, buities bei namų apyvokos daiktai ir nekilnojamieji daiktai: 1) 0,3988 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniai (šulinys, lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), 2) 1,0503 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini); 3) 1,8185 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini); 4) 0,2602 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantys Kebelių k., Saugų sen., Šilutės r. sav.

Po E. R. mirties (duomenys neskelbtini) jos sutuoktinis A. R. liko toliau gyventi sodyboje, esančioje Kebelių k., Saugų sen., Šilutės r. sav., toliau naudojosi bendrais jo ir sutuoktinės likusiais namų apyvokos ir buities daiktais, tvarkė namų valdos sklypą, rūpinosi, remontavo ir išlaikė gyvenamąjį namą su kiemo statiniais, su vaikų pagalba dirbo žemę likusiuose 1,0503 ha, 1,8185 ha ir 0,2602 ha žemės sklypuose, mokėjo visus privalomus mokesčius.

E. R. vaikai į jos palikimą niekada nepretendavo ir į jį pretenzijų niekada neturėjo ir neturi, pritarė, kad tėvas A. R. priimtų mirusios mamos E. R. palikimą. Daugiau pretendentų į E. R. palikimą nėra. VĮ „Registrų centro“ testamentų registro duomenimis E. R. testamento sudariusi nebuvo.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Liudytoja L. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad močiutė mirė 2010 m., po jos mirties liko gyventi senelis Albinas, rūpinosi likusiu turtu. Senelis mirė šiais metais.

Liudytojas R. B. teismo posėdžio metu parodė, kad yra pareiškėjų pažįstamas, palikėją Eugeniją pažinojo per Šertvytienę. Mirus Eugenijai, liko gyventi vyras Albinas ir rūpinosi viskuo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

iš pareiškime išdėstytų faktinių aplinkybių, byloje pateiktų rašytinių įrodymų, pareiškėjų paaiškinimų, matyti, kad pareiškėjai V. Š., A. Ž., S. Ž., V. R., ir J. R. yra A. R. ir E. R. vaikai. Pareiškėjos G. J., J. P. ir I. R. yra mirusio sūnaus V. R. dukros (b.l. 16-18, 20-22, 24-26, 28-29, 31-34, 36-37, 38-40, 42-44, 45-46). A. R. ir E. R. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (b. l. 11). E. R. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 13), A. R. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 14). Po E. R. mirties dėl palikimo priėmimo į notarą nebuvo kreiptasi, VĮ „Registrų centro“ testamentų registro duomenimis E. R. testamento sudariusi nebuvo (b. l. 15,74).

Nekilnojamojo turto registro duomenimis E. R. vardu registruotas nekilnojamasis turtas: 0,3988 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniai (šulinys, lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantys Kebelių k., Saugų sen., Šilutės r. sav. (b. l. 47-50).

Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 1.63 straipsnio 1 dalis). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjų pareiškime išdėstytos aplinkybės, jų paaiškinimai, suinteresuotų asmenų pozicija, liudytojų parodymai, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po E. R. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė ir faktiškai pradėjo jį valdyti sutuoktinis A. R. ir valdė iki savo mirties (duomenys neskelbtini).

Esant šiems įrodymams, nustatytinas juridinę reikšmę turintys faktas, kad po E. R., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė sutuoktinis A. R., gim. (duomenys neskelbtini), pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas pareiškėjams paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjų A. Ž., V. R., J. R., V. Š., S. Ž., G. J., J. P. ir I. R. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jos likusį palikimą priėmė sutuoktinis A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per trisdešimt (30) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismui per Šilutės rūmus.