Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2015-10-22 · Byla Nr. A2.6.-14282-932/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-10-22
Bylos Nr.
A2.6.-14282-932/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-13597-2015-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Julita Dabulskytė-Raizgienė
Pažeidėjas
E. M.
Kategorijos
  • 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-14282-932/2015Teisminio proceso Nr. 4-68-3-13597-2015-4Procesinio sprendimo kategorija 2.7.4.4.; 2.7.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. spalio 22 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė, sekretoriaujant Gintarei Makarevičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. M., administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokato padėjėjui G. T., išnagrinėjusi E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. vietą deklaravusio (duomenys neskelbtini), Ignalinoje, Ignalinos r. sav., tačiau faktiškai gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. M. 2015 m. rugsėjo 2 d., apie 9.30 val., Antakalnio g. 59, Vilniuje, vairuodamas automobilį „BMW 320 D“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus ir važiuodamas pro stovintį automobilį „Peugeot 508“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir apgadino. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126 punktus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje.

Apklausiamas teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. M. parodė savo kaltę pripažįstantis iš dalies, t. y. neneigia padaręs nukentėjusiosios automobiliui apgadinimus, tačiau kategoriškai nesutinka su tuo, jog iš eismo įvykio vietos išvažiavo tyčia. 2015-09-02, apie 9.30 val., atėjo į Antakalnio poliklinikos automobilių stovėjimo aikštelę, kurioje nakčiai buvo palikęs savo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Aikštelėje, kaip ir įprastai, buvo daug automobilių. Jis atsisėdo į savąjį ir pajudėjo iš stovėjimo vietas, atliko porą manevrų ir išvažiavo. Jokio kontakto ar garso nepajuto, neįvyko nieko neįprasto. Iš abiejų pusių stovėjo automobiliai, taip pat automobilių eilė buvo sustatyta ir per aikštelės vidurį, tačiau kategoriškai tvirtina, kad jokio kontakto jis nejuto. Kitą dieną paskambino iš policijos ir pasakė, kad jis padarė eismo įvykį. Tuomet apžiūrėjo automobilį ir pamatė dažų sluoksnio įbrėžimą galiniame dešinės pusės sparne, prie rato. Tikina neturėjęs jokio tikslo tyčia išvažiuoti iš eismo įvykio vietos. Alkoholio vartojęs nebuvo, teisę vairuoti turi, visi dokumentai yra tvarkingi. Automobilių aikštelėje buvo pilnai žmonių, bet niekas jo nestabdė ir niekaip neparodė, kad jis būtų ką nors kliudęs. Tą rytą buvo mažai miegojęs, automobilyje klausė muziką, kas taip pat galimai turėjo įtakos, kad jis neužfiksavo kontakto (b. l. 22-23).

Apklausiamas teismo posėdyje liudytojas D. D. parodė, 2015-09-02 kartu su žmona buvęs Antakalnio poliklinikos automobilių stovėjimo aikštelėje, sėdėjo savo automobilyje. Pastebėjo, kaip priešais jo automobilį stovėjęs juodos spalvos automobilis, bandydamas išvažiuoti iš stovėjimo aikštelės ir sukdamas į dešinę, dešinės pusės galinėmis durelėmis kliudė baltos spalvos transporto priemonę. Viską matė 5-10 metrų atstumu, jo matomumo neužstojo jokios kliūtys. Dėmesį patraukė tai, kad nuo kontakto baltos spalvos automobilis sujudėjo. Jokio garso negirdėjo. Kai pamatė, kad juodas automobilis po kontakto nesustojęs nuvažiavo, įsiminė nuvažiuojančio automobilio numerius. Priėjęs prie balto automobilio pamatė, kad nubrauktas priekinis bamperis. Niekas vairuotojui nebandė parodyti, kad jis apgadino svetimą automobilį, stabdyti (b. l. 27-29).

Šalies argumentai

E. M. rašytinio paaiškinimo duomenimis, 2015-09-02 apie 09.30 val., jis įsėdo į savo automobilį „BMW 320 D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo pastatytas prie Antakalnio poliklinikos, adresu Antakalnio g. 59, Vilnius, ir, kaip kiekvieną dieną, planavo važiuoti į darbą. Automobilių aikštelė buvo pilna, šalia jo automobilio, dešinėje pusėje stovėjo kita transporto priemonė, kurios numerių, markės bei spalvos neįsidėmėjo (ji protokole įvardinta kaip „Peugeot 508“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Užvedęs automobilį įsijungė muziką. Kadangi stovėjimo aikštelė buvo pilna (automobiliai stovėjo ne tik pažymėtose stovėjimo vietose, bet ir pravažiavimui skirtose vietose), jam iš priekio stovėjo kita transporto priemonė, todėl iškart tiesiai negalėjo važiuoti. Prieš sukdamas į dešinę, atliko kelis manevrus, pavažiuodamas pirmyn ir atgal, kad galėtų tinkamai išvažiuoti iš stovėjimo vietos. Išvažiuodamas jokių trukdžių nejuto, be to, nematė ir negirdėjo, kad būtų kliudęs greta stovėjusį automobilį, todėl ramiai tęsė savo kelionę darbo link. Kitą dieną sulaukė pareigūnės skambučio, kuriuo buvo informuotas, jog padarė eismo įvykį, todėl privalo atvykti į policijos įstaigą. Po pareigūnės skambučio, nuodugniai apžiūrėjęs automobilį, pastebėjo nedideles įbrėžimų žymes dažų sluoksnyje keleivio pusės kėbulo dalyje prie galinio sparno. Nesuvokė sukėlęs eismo įvykį, nepajuto, kad išvažiuodamas iš stovėjimo vietos užkliudė greta stovėjusį automobilį. Jeigu būtų pajutęs fizinį kontaktą tarp transporto priemonių, būtų vienu ar kitu būdu sureagavęs (sustojęs ar išlipęs iš automobilio pažiūrėti, padidinęs greitį bei skubiai pasišalinęs iš eismo įvykio vietos), tačiau šiuo atveju jis visiškai nesureagavo ir nesustojęs, neapsidairęs nuvažiavo tolyn įprastu greičiu. Transporto priemonėms padaryta žala yra mažareikšmė, jo transporto priemonės pažeidimas padarytas vairuotojo pusės kėbulo dalyje (keli įbrėžimai), o žalą patyrusio asmens transporto priemonei nežymiai apgadintas priekinis bamperis iš keleivio pusės. Jo automobilyje grojo radijas, be to, pats buvo nepakankamai išsimiegojęs, kadangi prieš išvykstant į darbą miegojo tik apie 6 valandas, dėl ko jautėsi apsnūdęs, todėl sumažėjo atidumas. Nevengė atsakomybės, paskambinus policijos pareigūnei nurodytu laiku atvyko į policijos įstaigą, bendradarbiavo su pareigūnais, neslėpė savo transporto priemonei padarytos žalos, leido užfiksuoti pažeidimus. Neneigia, kad galėjo padaryti eismo įvykį ir sutinka atlyginti transporto priemonės savininkui padarytą žalą Prašo administracinę teiseną pagal ATPK 130 straipsnį nutraukti. Jeigu teismas padarys priešingą išvadą, prašo skirti minimalią piniginę baudą, bei, pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, neatimti specialios teisės vairuoti transporto priemonę (b. l. 11, 17-19).

Motyvuojamoji dalis

E. M. kaltę padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš byloje esančio A. M. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 10P-37603205-15 matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padarytų administracinių teisės pažeidimų aplinkybės. Pastarojo kaltę taip pat įrodo Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 1 būrio vyr. patrulio A. A. 2015-09-02 tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad 2015-09-02, apie 14.52 val., gautas pranešimas, kad apgadintas automobilis „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atvykus į įvykio vietą, savininkė N. G. paaiškino, kad atėjusi prie savo automobilio rado liudininko paliktą lapelį, su kuriuo susisiekus, šis paaiškino matęs, kaip automobilis „BMW“, už kurio vairo sėdėjo jaunas vyras, kliudė „Peugeot“ automobilį ir pasišalino (b. l. 3). D. D. paaiškinimo duomenimis, 2015-09-02, apie 09.30 val., belaukiant stovėjimo aikštelėje, pastebėjo, kaip juodas automobilis, darydamas paskutinį manevrą (sukdamas dešinėn), kliudė šalia stovėjusio balto automobilio priekinį kairį kampą. Po kontakto juodas automobilis nesustojo ir nuvažiavo toliau, prie minėto automobilio vairo sėdėjo jaunas vyras (b. l. 8). Tokias aplinkybes liudytojas D. D. nurodė ir apklausiamas teisme (b. l. 28-29). N. G. paaiškinimo duomenimis, 2015-09-01, apie 06.45 val., pasistatė savo automobilį aikštelėje prie Antakalnio poliklinikos. Po darbo grįžusi prie jo, rado savo automobilį nubraižytą (b. l. 7). Įvykis taip pat užfiksuotas eismo įvykio vietos schemoje (b. l. 5-6). Abiejų transporto priemonių apgadinimai taip pat užfiksuoti Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos transporto priemonės apžiūros protokole bei fotonuotraukose (b. l. 12-15).

Išdėstyti ir ištirti teismo įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad E. M., vairuodamas automobilį, buvo neatidus bei apgadino kitą transporto priemonę (automobilio „BMW 320 D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimas neinkriminuotinas, kadangi E. M. ši transporto priemonė priklauso nuosavybės teise ir nelaikytina svetimu turtu), todėl E. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

Surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu E. M. taip pat buvo kaltinamas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, kad apgadinęs automobilį „Peugeot 508“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeidęs KET 222 punkto reikalavimus.

Pabrėžtina, kad administracinė atsakomybė kyla tik už tokią veiką, kuri atitinka administracinio teisės pažeidimo sudėtį, kurią sudaro objektyviųjų bei subjektyviųjų požymių visuma. Nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nebelieka faktinio atsakomybės pagrindo.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius, pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012).

Nagrinėjamoje byloje teismas neturi pakankamų duomenų, leidžiančių daryti kategorišką išvadą, kad E. M. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, sąmoningai tikėdamasis išvengti gresiančios atsakomybės. Byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad E. M. pasišalino iš eismo įvykio vietos ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Viso proceso metu E. M. nuosekliai tvirtino jokio kontakto su kitu automobiliu nepajutęs ir neišgirdęs, nesuveikė nė vieno automobilio signalizacija, niekas nebandė jo stabdyti ar bent kokiais veiksmais parodyti, kad jis kliudė kitą transporto priemonę, nepaisant to, kad tuo metu stovėjimo aikštelėje buvo pakankamai daug žmonių (b. l. 11, b. l. 17-19, 22-23). Šiuos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginius patvirtina ir liudytojo D. D. teismo posėdyje duoti parodymai, kurių metu liudytojas nurodė jokio garso negirdėjęs, o įvykusį kontaktą pastebėjo tik pamatęs, kaip sujudėjo baltos spalvos automobilis (b. l. 27-29). Bylos aplinkybės rodo, kad kontakto nebūta stipraus, ką patvirtiną ir Vilniaus apskrities VPK kelių policijos valdybos fotolentelėje užfiksuoti abiejų transporto priemonių apgadinimai (smulkūs įbrėžimai ant „Peugeot 508“ priekinio bamperio bei ant „BMW 320 D“ galinio sparno bei dešinės pusės galinių durelių). Įvertinus šias aplinkybes, tikėtina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas E. M. kontakto su kita transporto priemone galėjo išties nepajusti. Teismas taip pat neturi objektyvių duomenų, patvirtinančių asmens tyčią pabėgti iš eismo įvykio vietos. Duomenų, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas E. M. buvo neblaivus ar kitų aplinkybių, galėjusių turėti įtakos jo tyčiai pasišalinti iš eismo įvykio vietos, byloje nenustatyta. Pažymėtina, jog E. M. po eismo įvykio jokiomis priemonės nebandė slėpti ant jo transporto priemonės likusių įvykio pėdsakų, kviečiamas iš karto atvyko į atitinkamą policijos įstaigą, leisdamas įvertinti jo transporto priemonei padarytą žalą, įvykio metu teisę vairuoti turėjo, automobilis buvo apdraustas, techniškai tvarkingas, kas tik patvirtina pastarajam nebuvus jokio motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, kas tuo pačiu leidžia tikėti, kad jis iš įvykio vietos pasišalino sąmoningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Taip pat pažymėtina, kad E. M. anksčiau administracine tvarka nei už Kelių eismo taisyklių, nei už kitus pažeidimus, nebaustas (b. l. 2), kas rodo, jog E. M. neturi polinkio sistemingai nesilaikyti KET reikalavimų bei daryti su tuo susijusius pažeidimus. Taigi nesant pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties konstatavimo, t. y. nenustačius subjektyviąją pusę patvirtinančių įrodymų, taip pat laikantis principo, kad visos byloje esančios abejonės dėl įvykio aplinkybių vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-3-2013), administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (padarytas administracinis teisės pažeidimas transporto srityje), į tai, kad nei atsakomybę sunkinančių, nei atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, įvertinama E. M. asmenybė (vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis, administracine tvarka nebaustas). Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus E. M. ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalimi, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 250 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

E. M. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 28 eurų dydžio baudą.

E. M. nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, nesant šio administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).

Teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė