- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-07
- Bylos Nr.
- 1S-66-354/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nijolė Matuzevičienė
- Nuteistasis
- A. P.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė, išnagrinėjusi nuteistojo A. P. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 3 d. nutarties, kuria Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2019 m. kovo 13 d. teikimas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. kovo 8 d. nutarimo Nr. 20/01-1413 taikyti nuteistajam A. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos patvirtinimo atmestas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Kauno apylinkės teismas 2018 m. birželio 22 d. nutartimi pripažino ir nutarė vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus Švedijos Svea apeliacinio teismo 2016 m. birželio 22 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. B 4154/16, kuriuo A. P. paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė už tai, kad jis ir du teisiamieji toje pačioje byloje, išvien veikdami ir susitarę, 2016 m. vasario 5 d. (duomenys neskelbtini), į šalį įvežė 9,5 kg kanapių dervos nepranešę muitinei, tokiu būdu nusižengė įstatymuose numatytam specialiam draudimui ar įvežimo sąlygoms. Suderino bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalimi ir paliko tą pačią 3 metų laisvės atėmimo bausmę, skirdamas ją atlikti pataisos namuose. Į atliktą laisvės atėmimo bausmę įskaitė nuteistojo kalinimo laiką nuo 2016 m. vasario 6 d. iki 2017 m. sausio 13 d. ir nuo 2018 m. sausio 25 d. iki faktinio grąžinimo į Lietuvos Respubliką.
2. Telšių apylinkės teismas 2018 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu, A. P. pripažino kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, skyrė 2 metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidėjo 1 metams. Į atliktą laisvės atėmimo bausmę įskaitė suėmimo laiką nuo 2017 m. sausio 13 d. iki 2018 m. sausio 25 d.
3. Telšių apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 10 d. nutartimi subendrino A. P. Švedijos Svea apeliacinio teismo 2016 m. birželio 22 d. nuosprendžiu skirtą ir Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 22 d. nutartimi pripažintą 3 metų laisvės atėmimo bausmę su Telšių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu, nustatyta 2 metų laisvės atėmimo bausme ir nustatė 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Į atliktą laisvės atėmimo bausmę įskaitė bausmes, atliktas pagal Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 22 d. nutartį ir Telšių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. nuosprendį, pakeistą Šiaulių apygardos teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu.
4. 2019 m. kovo 13 d. Šiaulių apylinkės teisme buvo gautas Šiaulių tardymo izoliatoriaus teikimas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. kovo 8 d. nutarimo Nr. 20/01-1413 taikyti nuteistajam A. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos patvirtinimo.
5. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartimi Šiaulių tardymo izoliatoriaus teikimas dėl A. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos buvo atmestas. Nutartyje apylinkės teismas nurodė, kad A. P. menkino padarytų piniginių nusikaltimų rimtumą, yra ne kartą teistas, jo biografijoje dominuoja nusikalstamos veikos, susijusios su siekiu neteisėtai praturtėti, įskaitant sunkų, apysunkius nusikaltimus, todėl įvertinus nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, požiūrį į įvykdytus nusikaltimus, biografinius duomenis, vertinimų pagal „OASys“ metodiką rezultatus, manytina, kad nuteistasis nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, jog būtų galima daryti išvadą, kad išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
6. Nesutikdamas su Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartimi nuteistasis A. P. Šiaulių apygardos teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir, pritaikius Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 3 dalies 2 punktą, paleisti jį (A. P.) lygtinai prieš terminą iš pataisos įstaigos.
6.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad būnant pirmą kartą pokalbyje pas psichologę 2019 m. sausio 3 d. paklaustas, ką konkrečiai dirbs, jis (nuteistasis) atsakė, kad šiuo metu neturi konkretaus darbo pasiūlymo ir būnant uždarytam įkalinimo įstaigoje 3 metus sunku ką nuspręsti, tačiau vėliau teikdamas komisijai dokumentus jau turėjo konkretų darbo pasiūlymą įmonėje (duomenys neskelbtini) vadybininko pareigas užimti. Pažymi, kad skundžiamoje nutartyje rašoma, jog jo (nuteistojo) elgesio riziką didina draugų įtaka, kurie yra susiję su jo kriminaline praeitimi, tačiau, kaip matyti iš jo (nuteistojo) bylos, viskas susiejama su sukčiavimu ir dokumentų klastojimu, visi jo bendrininkai yra valstybės tarnautojai, kurie, nuteistojo manymu, neturi kriminalinės patirties, o tuo labiau nėra jo draugai.
6.2. Be to, nuteistasis nurodo, kad supranta padaryto nusikaltimo žalą ir pasekmes jam pačiam, šeimai ir nukentėjusiesiems. Pažymi ir tai, kad laisvu nuo darbo metu, jis savo noru lankydavosi pas psichologę N. J., pastarosios konsultacijos padeda mažinti stresą, kurį jis (A. P.) patiria dėl susiklosčiusios situacijos. Nuteistasis pripažįsta, jog turėjo nuobaudą dėl mobiliojo ryšio telefono, tačiau nuobauda yra nebegaliojanti ir ją gavo 2018 lapkričio mėnesį būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriaus (duomenys neskelbtini) korpuse, o ne būdamas (duomenys neskelbtini) aptarnavimo būryje. Nuteistasis atkreipia dėmesį, jog dokumentuose nurodoma pirmo lygtinio paleidimo data, kuri buvo 2017 m. lapkričio 6 d., neatitinkanti realybės, nes tokia data jis negalėjo pasinaudoti, kadangi nebuvo subendrintos bausmės ir tuo metu jo nebuvo Lietuvoje. Apeliantas pažymi, jog pirmai galimybei pasitaikius jis kreipėsi į lygtinio paleidimo komisiją, iki visos bausmės pabaigos buvo likę 5 mėnesiai, t. y. iki 2019 m. rugsėjo 6 d., o likus 3 mėnesiams iki pabaigos lygtinis paleidimas nėra taikomas, taigi trumpas buvimas būryje yra pagrįstas, nes kitu atveju jis netilptų į nustatytus terminus. Nurodo ir tai, kad jis, būdamas ūkio aptarnavimo būryje, lankė užsiėmimus ir visas teikiamas programas, baustas nebuvo, dirba virtuvėje maisto dalintoju.
6.3. Skunde nuteistasis pažymi ir tai, kad pagal priimtą teismo nutartį teismas nutarė, kad jis nepasitaisė, kad jo įsipareigojimas nenuoširdus ir kad jis turi būti izoliuotas nuo visuomenės. Apelianto teigimu, tai jam leidžia manyti, kad jo grįžimas į Lietuvą, nepriekaištingas elgesys (duomenys neskelbtini) aptarnavimo būryje, stropus darbas bausmės atlikimo metu, neduos jokių vaisių ir vilčių būti paleistam į laisvę anksčiau laiko. Apeliantas prašo atsižvelgti, jog jis savo noru grįžo į Lietuvą, nors Švedijoje būtų paleistas į laisvę 2019 m. vasario 19 d., taip pat perėjo dirbti į (duomenys neskelbtini) aptarnavimo būrį nesilaikant kalėjime esančios subkultūros, sąžiningai ir stropiai atlikdamas visus jam paskirtus darbus. Nuteistojo nuomone, didžiausia motyvacija išėjus į laisvę ir priklausant Probacijai likusią kelių mėnesių bausmės dalį ir po jos, stengtis įsitvirtinti visuomenėje ir negrįžti atgal į pataisos namus, stengtis atlygint likusias žalas, nes iki šio momento jis (apeliantas) nėra perduotas antstolių atstovams ir, kaip matosi iš pridėtų dokumentų, būdamas laisvėje jis stengėsi atlyginti žalas.
6.4. Be to, skunde atkreipiamas dėmesys, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas nustatė, jog lygtinis paleidimas atitinka formalų įstatymo pagrindą, yra Šiaulių tardymo izoliatoriaus komisijos teigiamas sprendimas, prokuroro pritarimas. Apeliantas pažymi, kad jis atliko įstatymų numatytą bausmės dalį (dar netgi didesnę), administracijos yra charakterizuojamas teigiamai, bausmės atlikimo metu nepriekaištingai elgėsi, stropiai dirbo bei įsipareigojo doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys. Nuteistasis nurodo, kad gali gyventi bei dirbi neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas Probacijos tarnybos.
Motyvuojamoji dalis
7. Skundas tenkinamas.
8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, <...> ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 straipsnio 2 dalis).
8.1. Apygardos teismas, išanalizavęs pateiktą medžiagą, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties bei nuteistojo skundo argumentus, konstatuoja, kad priešingai, nei nustatyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, Komisija tinkamai įvertino nuteistojo A. P. asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją bei pažangą mažinant savo kriminogeninius veiksnius, dėl to pagrįstai sprendė, jog lygtinio paleidimo taikymas nuteistajam neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti jam paskirtos bausmės tikslų ar pažeisti teisingumo principo įgyvendinimą. Spręsdama klausimą dėl A. P. lygtinio paleidimo, Komisija atsižvelgė į tai, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nuteistasis turi stiprius ir palaikančius ryšius su artimaisiais (žmona, seserimi, mama), su jais bendrauja telefonu, laiškais, pasimatymuose, taigi stiprūs palaikantys ryšiai su artimaisiais bei abipusis rūpestis mažina pakartotinio nusikalstamumo riziką ir veikia kaip apsauginis veiksnys, be to, nuteistasis grįžta į saugią ir stabilią socialinę aplinką – tinkama gyvenamoji vieta ir gyvenimo sąlygos bei artimųjų parama gali veikti kaip apsauginis veiksnys ir mažinti pakartotinio nusikalstamumo riziką. Pažymėtina, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu charakterizuojamas itin teigiamai, nes stropiai dirba bet kokį administracijos pasiūlytą darbą, mandagus, tvarkingas, paslaugus, nesilaiko neformaliosios kriminalinės subkultūros tradicijų, vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėja, vykdo visus teisėtus pareigūnų reikalavimus, todėl Komisija pagrįstai sprendė, jog yra pagrindas manyti, kad nuteistojo elgesys, stropus darbas, dalyvavimas įvairiose užimtumo priemonėse turi įtakos nuteistojo norams savo tikslų siekti teisėtais būdais. Komisijai sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, buvo pagrįstai įvertinta ir tai, kad nuteistasis turi aukštą motyvaciją dirbti, nes iki suėmimo dirbo AB (duomenys neskelbtini), o išėjęs į laisvę planuoja pasinaudoti turimu darbo pasiūlymu ir įsidarbinti pardavimo vadybininku UAB (duomenys neskelbtini), be to, A. P. nuo bausmės pradžios laisvės atėmimo vietoje dirba virtuvės darbininku, todėl realios įsidarbinimo galimybės bei aukšta darbinė motyvacija mažina pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir veikia kaip apsauginis veiksnys. Taip pat nuteistasis savanoriškai atlygino dalį priteistos žalos, tai šiuo atveju taip pat rodo asmens norą taisytis ir sumažinti savo padarytos nusikalstamos veikos padarinius. Nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas yra 60 balų, tai pagal OASys vertinimo metodiką priskiriama vidutinei rizikai, tačiau 20 balų yra statiniai kriminogeniniai veiksniai, t. y. nuteistasis savo elgesiu jų sumažinti jau nebegalės. Taigi, nusikalstamo elgesio riziką mažina nuteistojo realios įsidarbinimo galimybės bei aukšta darbinė motyvacija, stiprūs ir palaikantys ryšiai su artimaisiais, adekvatūs tarpasmeniniai įgūdžiai, geri konfliktų sprendimo įgūdžiai, motyvacija keistis, teigiamas požiūris į įstatymus ir tvarką, todėl paminėtos aplinkybės Komisijai pagrįstai leido manyti, jog rizika pakartotinai nusikalsti išlieka, tačiau nuteistasis stengsis laikytis įstatymų ir nenusikals. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistas buvo vieną kartą baustas drausmine tvarka, tačiau, apygardos teismo vertinimu, teigiamai nuteistąjį apibūdinančios aplinkybės šiuo atveju nusveria vieną nuteistojo padarytą drausminį pažeidimą ir neužkerta kelio jam taikyti lygtinio atleidimo instituto.
8.2. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti A. P. atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, didelę reikšmę suteikė ankstesnių A. P. nusikalstamų veikų padarymui bei nusikalstamų veikų, dėl kurių padarymo nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pobūdžiui ir sunkumui, kas jau buvo įvertinta teismo skiriant bausmę, taip pat ir A. M. (Komisijos pirmininko) atskirajai nuomonei dėl A. P. elgesio pokyčio, nors 5 Komisijos nariai pritarė dėl A. P. lygtinio paleidimo, be to, apylinkės teismas nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė padarytam vienam nuteistojo drausminiam pažeidimui. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju įvertintina aplinkybė, kad A. P. bausmės pabaiga yra numatyta 2019 m. rugpjūčio 6 d., faktiškai bausmę Lietuvoje nuteistasis atlieka tik nuo 2018 m. rugsėjo 25 d. (asmens byla, b. l. 2, 126, 136), todėl nuteistasis teisus, kad jis anksčiau negalėjo pasinaudoti galimybe kreiptis dėl lygtinio paleidimo. Apygardos teismo nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai vadovavosi prieštaringa socialinio tyrimo išvados dalimi, kurioje nurodyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didina jo pasidavimas kriminalinę praeitį turinčių draugų įtakai, nors socialinio tyrimo išvados 4.6 punkte nurodyta, kad nusikaltimai buvo daromi su draugais ir/ar pažįstamais, tačiau nuteistasis supranta, kad bendravimas su bloga kompanija ir pasidavimas jos įtakai buvo vienas veiksnių, skatinusių nusikalstamumą, be to, nurodyta, kad laisvės atėmimo vietoje nuteistasis tinkamai bendrauja su nuteistaisiais, draugus renkasi atsargiai, vengdamas žinomų tvarkos pažeidėjų (b. l. 7–8). Taigi, 4.6 socialinio tyrimo išvados punktas rodo nuteistojo A. P. norą keistis teigiama linkme, atsiribojant nuo asmenų, linkusių pažeisti nustatytą tvarką. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuteisto asmens lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra visiškas atleidimas nuo paskirtos bausmės, kadangi lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimai gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą neatliktai laisvės atėmimo bausmei atlikti.
8.3. Darytina išvada, jog šiuo atveju netaikius lygtinio paleidimo A. P. būtų pažeistas teisingumo principas ir išbalansuota pusiausvyra tarp teisingo nubaudimo ir asmens pasitaisymo. Apylinkės teismas tinkamai neįvertino aplinkybių, susijusių su nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, neatsižvelgė ir į tai, kad ne tik Komisija, bet ir prokuroras pritarė lygtinio instituto taikymui, iš esmės nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, dėl kurių A. P. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei ir jis privalo būti toliau izoliuotas, nors skundžiamos nutarties priėmimo laikotarpiu A. P. neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis buvo mažesnė nei 5 mėnesiai. Pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai vertintini kaip formalūs, todėl negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo institutu, jeigu jis įvykdys visus įstatymo keliamus reikalavimus, juo labiau, įvertinus ir tai, kad, remiantis naujuoju BVK 157 straipsnio 1 dalies reglamentavimu, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą vadovaujamasi ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti.
8.4. Aptartų aplinkybių pagrindu daroma išvada, kad Komisija nutarime taikyti nuteistajam A. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagrįstai atsižvelgė į vidutinę nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant – nuteistojo pataisos plane numatytų nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemonių vykdymą, nuteistojo realias įsidarbinimo galimybes, aukštą darbinę motyvaciją, stiprius ir palaikančius ryšius su artimaisiais, adekvačius tarpasmeninius įgūdžius, gerus konfliktų sprendimo įgūdžius, motyvaciją keistis, teigiamą požiūrį į įstatymus ir tvarką, neformaliosios kriminalinės subkultūros tradicijų nesilaikymą bei į kitas anksčiau paminėtas aplinkybes. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad nuteistojo A. P. nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jis gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Komisijos nutarime taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.
8.5. Dėl aukščiau išdėstytų motyvų Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartis naikinama, o dėl skundo priimamas `naujas sprendimas – patvirtinamas Šiaulių tardymo izoliatoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. kovo 8 d. nutarimas Nr. 20/01-1413 taikyti nuteistajam A. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 3 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą:
patvirtinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. kovo 8 d. nutarimą Nr. 20/01-1413 taikyti nuteistajam A. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
A. P. paleisti iš pataisos įstaigos jam neatlikus 2 mėnesių 29 dienų laisvės atėmimo bausmės ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 7 punktu, visam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laikui A. P. nustatyti pareigą neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.